Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. I. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. VMI su ieškiniu nesutiko.

4. VMI nurodė, jog iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) 2016 m. kovo 3 d. gavo pranešimą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.8.-3153-935/2016 paskyrė ieškovui 294 Eur baudą už administracinį nusižengimą. Sprendimas išieškoti baudą 2016 m. gegužės 25 d. buvo perduotas vykdyti antstoliui, kuris sprendimą įvykdė ir 2019 m. rugsėjo 6 d. į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervedė 294 Eur. Duomenis apie administracinį nusižengimą į ANR turėjo suvesti Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK). VMI, priimdama 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08)483-60578, neturėjo duomenų apie ieškovui paskirtos baudos pakeitimą viešaisiais darbais, nes šie duomenys nebuvo suvesti į ANR. VMI, vykdydama teismo paskirtos baudos išieškojimą, elgėsi rūpestingai ir nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

5. Vilniaus apskrities VPK su ieškiniu sutiko.

6. Vilniaus apskrities VPK nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-3153-935/2016 ieškovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, už padarytą pažeidimą jam paskiriant 294 Eur baudą, tuo pačiu nutarimu teismas paskirtą baudą pakeitė į 49 valandas nemokamų viešųjų darbų, įpareigodamas juos atlikti per 3 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 20 d. Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimo nuorašas 2016 m. kovo 3 d. buvo įkeltas į ANR, taip pat suvesti duomenys apie tai, jog paskirta bauda buvo pakeista į nemokamus viešuosius darbus, taigi VMI neturėjo teisėto pagrindo pradėti priverstinį baudos išieškojimą. Vilniaus apskrities VPK neturi duomenų, kokio turinio automatinį pranešimą VMI gavo iš ANR, tačiau vykdomojo dokumento galią turi ne sistemos pranešimas, o įsiteisėjęs nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. VMI, tinkamai neįvertinusi ANR esančių duomenų, nesusipažinusi su 2016 m. vasario 29 d. teismo nutarimu ir nesuėjus viešųjų darbų įvykdymo terminui, savo iniciatyva 2016 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-60578, tuo ieškovui padarydama turtinę žalą, kurią turi atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo (CPK 314 straipsnis).

13. VMI kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2015 m. liepos 14 d. VMI bei Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudarytą sutartį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos ir Administracinių teisės pažeidimų registro sąveikos Nr. (1.43-04-2)-270-40/6.2-15R-71. Nurodo, jog šios sutarties nuostatos patvirtina, kad VMI duomenis apie paskirtas baudas gauna per ANR ir VMI MAIS sąsajas, ir VMI nereikia jungtis prie ANR. Teismų ar kitų institucijų nutarimai, kuriais yra paskiriamos administracinės nuobaudos – baudos, VMI nėra teikiami.

14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad apeliantės teikiami įrodymai buvo sudaryti anksčiau (2015 m. liepos 14 d.) ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o apeliantė nenurodė reikšmingų argumentų, patvirtinančių, kad ji neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, sprendžia, kad nenustatyta nei viena iš dviejų CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių taikymo sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus.

Dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viešajai civilinei atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).

17. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012 ir kt.).

19. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-3153-935/2016 paskyrė ieškovui administracinę nuobaudą – 294 Eur baudą, ir kartu tuo pačiu nutarimu 294 Eur baudą pakeitė į 49 valandas nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 22 d. VMI 2016 m. kovo 3 d. surašė ieškovui adresuotą pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą. VMI 2016 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)483-60578 išieškoti į biudžetą iš ieškovo 294 Eur baudą. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0179/16/00858 įvykdė VMI reikalavimą dėl 294 Eur baudos išieškojimo, taip pat iš ieškovo išieškojo ir 181,12 Eur vykdymo išlaidas.

20. Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, 475,12 Eur žalą, kurią sudaro dėl netinkamo VMI darbuotojų veikimo iš ieškovo nepagrįstai išieškota 294 Eur bauda ir 181,12 Eur vykdymo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai. VMI, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – 475,12 Eur turtinę žalą ieškovui priteisti ne iš VMI, o iš Vilniaus apskrities VPK. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kuri valstybę atstovaujanti institucija – Vilniaus apskrities VPK ar VMI, atliko neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinamas reikalavimas atlyginti žalą. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, dėl kurios valstybės institucijos (VMI ar Vilniaus apskrities VPK) netinkamų veiksmų ieškovui buvo padaryta 475,12 Eur žala.

21. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 1 straipsnio 4 punktas baudų už administracinius nusižengimus administravimą apibrėžia kaip mokesčių administratoriaus funkcijų, susijusių su nutarimų ir (ar) administracinių nurodymų skirti baudas už administracinius nusižengimus vykdymu, įgyvendinimą atliekant šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, priverstinio išieškojimo priežiūrą, priverstinio išieškojimo sustabdymą, priverstinai išieškotų baudų paskirstymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, priverstinio baudos išieškojimo inicijavimas yra viena iš VMI funkcijų baudų už administracinius nusižengimus administravimo srityje.

22. 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (su aktualiais pakeitimais, priimtais 2012 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-422) patvirtintų Vilniaus apskrities VPK nuostatų 15.13 papunktyje nurodyta viena iš Vilniaus apskrities VPK funkcijų – pagal kompetenciją tvarkyti, naudotis registrų ir informacinių sistemų duomenimis. Ši funkcija išliko nepakitusi ir 2021 m. liepos 9 d. priimtame Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme Nr. 5-V-525 (16.9. papunktis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1408 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų registro nuostatų 9.3 papunktyje buvo nurodyta, kad policijos įstaigos yra vienos iš šio registro tvarkytojų. Atitinkamai reglamentuojama ir šiuo metu galiojančiuose 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintuose Administracinių nusižengimų registro nuostatuose. Taigi viena iš Vilniaus apskrities VPK funkcijų yra nutarimo skirti administracinę nuobaudą įkėlimas bei atitinkamų duomenų suvedimas į ANR (buvusį Administracinių teisės pažeidimų registrą), kad VMI turėtų informaciją apie paskirtas nuobaudas.

23. Apeliaciniame skunde VMI teigia, kad bauda iš ieškovo buvo išieškota, nes Vilniaus apskrities VPK neteisingai į ANR suvedė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-3153-935/2016 duomenis, tai yra nenurodė, kad nutarimu paskirta bauda yra pakeista viešaisiais darbais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia VMI pozicija.

24. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (ANR sistemos kompiuterinio lango fotokopijų, pateiktų kartu su Vilniaus apskrities VPK 2021 m. sausio 12 d. atsiliepimu į ieškovo ieškinį), kuriose atsispindi ANR įrašo Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) duomenys, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-3153-935/2016 į ANR buvo įkeltas 2016 m. kovo 3 d. 9:56 val., grafoje „Sprendimas“ buvo įvesti ieškovui paskirtos pagrindinės administracinės nuobaudos – piniginės 294 Eur baudos, duomenys. Tame pačiame lange esančioje eilutėje „Ar tuo pačiu nutarimu paskirta bauda (baudos dalis) keičiama nemokamais viešaisiais darbais“ buvo pažymėta „Taip“ bei tam skirtame laukelyje „Aplinkybės, dėl kurių bauda (baudos dalis) keičiama nemokamais viešaisiais darbais“ nurodytas baudos pakeitimo teisinis pagrindas, žemiau esančioje eilutėje „Viešųjų darbų įvykdymo terminas“ nurodyta viešųjų darbų atlikimo data „2016 m. birželio 21 d.“

25. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju būtent VMI tinkamai neįvertino ANR esančių duomenų, nesusipažino su 2016 m. vasario 29 d. teismo nutarimu, kurio duomenys buvo nurodyti ANR ir iš kurių matyti, jog ieškovui paskirta piniginė bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, ir nepagrįstai 2016 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-60578 dėl 294 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš ieškovo, kurį perdavė vykdyti antstoliui.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju ieškovui žala turėjo būti priteista iš Vilniaus apskrities VPK, nes būtent dėl šios institucijos veiksmų (netinkamai į ANR suvestų duomenų) ieškovas patyrė žalą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės į bylą pateiktus įrodymus, pažymi, jog VMI, įrodinėdama Vilniaus apskrities VPK neteisėtus veiksmus, pateikė neišsamias sistemos kompiuterinių langų fotokopijas, kuriose matyti tik dokumentų sąrašas, o ne informacija, matoma paspaudus ant kiekvieno sąraše esančio dokumento. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakingiems VMI darbuotojams informacija apie ieškovui paskirtos baudos pakeitimą viešaisiais darbais nebuvo matoma. Bet kuriuo atveju, pažymėtina, jog būtent VMI administruoja administracinių nusižengimų baudas, vykdydama šių baudų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą ir priverstinio išieškojimo priežiūrą. Kadangi pareigą nutarimą perduoti priverstiniam vykdymui turėjo VMI, todėl būtent šiai institucijai tenka atsakomybė už antstoliui pateiktų duomenų teisingumą.

27. Pažymėtina ir tai, jog VMI pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimant sprendimus išieškoti baudas, paskirtas už administracinius nusižengimus) privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Taigi, apeliantė privalo užtikrinti, kad, atliekant viešojo administravimo veiksmus bei priimant sprendimus, būtų laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų, iš jų ir objektyvumo principo, reiškiančio, jog sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs – atitikti faktines aplinkybes, kurias patvirtina surinktų ir objektyviai įvertintų įrodymų visuma.

28. Nagrinėjamu atveju VMI atstovai elgėsi formaliai, neatidžiai ir nerūpestingai, neįvertino aplinkybės, jog tuo pačiu nutarimu, kuriuo ieškovui buvo paskirta piniginė bauda, ši bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, ir taip pažeidė gero viešojo administravimo principą, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir atidžiai, veiktų taip, kad būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

29. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, nesant sprendimo dėl baudos sumokėjimo neatlikus viešųjų darbų (netgi nesuėjus viešųjų darbų atlikimo terminui), VMI be pagrindo savo iniciatyva priėmė 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-60578 išieškoti į biudžetą iš ieškovo 294 Eur baudą ir perdavė antstoliui vykdyti, kurį pastarasis įvykdė ir išieškojo iš ieškovo 294 Eur baudą ir 181,12 Eur vykdymo išlaidas. Konkrečiu atveju būtent dėl VMI neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta 475,12 Eur turtinė žala (CK 6.271straipsnis).

30. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

31. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantė neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.