Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir nubaustas:

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir S. M. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 23 d. 04.18 val. iki 2022 m. balandžio 23 d. 20.25 val., t. y. viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktis, BK 66 straipsnis).

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo S. M. faktinio sulaikymo vykdant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirtos S. M. baudžiamojo poveikio priemonės:

- 5 (penkerius) metus uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos;

- išieškotina konfiskuotino automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1060 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą S. M. privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą (duomenys neskelbtini). Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus S. M. privalo pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas (duomenys neskelbtini)). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama S. M. kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. M. prašo įvertinti jį teigiamai charakterizuojančius duomenis ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas. Vis tik, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. O BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

11. S. M. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje skirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, atsižvelgė į tai, jog S. M. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, taip pat nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad apeliantas prieš tai buvo teistas devynis kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas bei šiuos nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą (2 t., b. l. 6–46). Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau jam paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 47–57). Taip pat atkreipė dėmesį, kad S. M. anksčiau paskirtos bausmės susijusios su laisvės apribojimo, areštu bei laisvės atėmimu teigiamos įtakos nepadarė, jis ir vėl nusikalto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tik pačios griežčiausios sankcijose numatytos bausmės rūšies skyrimas S. M. užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo pastebėjimu, kad nuteistasis S. M. naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarė praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, po to, kai buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos. Nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,81 promilės neblaivumas), bet ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Akivaizdu, kad nuteistojo S. M. priešingas teisei elgesys yra sietinas su jau susiformavusiu polinkiu nusižengti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių, todėl darytina išvada, kad kitomis švelnesnėmis bausmės rūšimis, nebus pakeisti nuteistojo S. M. nusikalstami polinkiai.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jis dirba bei nori kuo greičiau padengti priteistus finansinius įsipareigojimus, taip pat nenori prarasti turimų socialinių ryšių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės egzistavo ir priimant skundžiamą nuosprendį bei apylinkės teismo buvo įvertintos, todėl nesudaro pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį ar jos dydį. Atkreipiant dėmesį, kad ši byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta taikius sutrumpintą įrodymų tyrimą ir S. M. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek bausmės rūšis, tiek jų dydžiai apylinkės teismo yra parinkti tinkamai, motyvuotai, įvertinus tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, tiek pobūdį bei nuteistojo S. M. asmenybę, todėl keisti ar švelninti S. M. paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Nei viešųjų darbų, nei baudos ar arešto bausmės skyrimas S. M. šiuo atveju neužtikrintų bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti S. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti jam naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), todėl nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.