- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 1A-526-491-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00079-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Eligijus Gladutis, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- K. P.
- Advokatai
- Rolandas Vaitiekūnas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl 2014 m. balandžio 28 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-02-11 iki 2014-02-12.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
K. P. nuteistas už tai, kad 2014-02-11 apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) raj., K. Ž. gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sudavė du smūgius ranka savo sugyventinės dukrai V. Ž. į veidą, prakirsdamas jai lūpą ir sukeldamas fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. P. prašo pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę – laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio. Nurodo, kad visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido, o padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių padarinių. Mano, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino jo neteisėto veikimo motyvus, kadangi toks elgesys buvo kilusio pykčio išraiška, kadangi nukentėjusioji, kaip buvo tartasi, nepasirūpino savo pagalbos reikalinga motina. Pažymi, kad būtent susierzinimas, o ne prieš tai vartotas alkoholis, nulėmė neteisėtų veiksmų atlikimą, dėl ko nebuvo pagrindo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir aplinkybes, susijusias su jo elgesiu po šios veikos padarymo, kadangi šiuo metu darbe yra charakterizuojamas tik teigiamai, dėl savo netinkamo elgesio padarė išvadas, ėmėsi gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, taip pat kreipėsi į Vyriausybės įgaliotą atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją instituciją dėl švietėjiškos/psichologinės pagalbos dėl alkoholio vartojimo suteikimo pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Be to, svarbu yra ir tai, kad šiuo metu gyvena atskirai nuo nukentėjusiosios ir buvusios sugyventinės, todėl nebėra jo tyčią nusikalsti nulėmusių faktorių, t. y. nukentėjusiosios nesirūpinimo neįgalia ir nukentėjusiosios pagalbos reikalinga jos motina bei nevartoja alkoholio. Pabrėžia, jog šiuo metu dirba ir gyvena pas ūkininką, ko netektų realiai atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad visos pirmiau išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, leidžia spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimo arba be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo bausmės vykdymą atidedant. Reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi bausmės tikslas nėra sužlugdyti nusikaltimą padariusį asmenį, o tik jį ir kitus asmenis tinkamai nubausti ir paveikti, kad šie laikytųsi įstatymų, gerbtų nustatytas taisykles ir nedarytų naujų nusikaltimų, juo labiau kad dėl realaus laisvės atėmimo kilusios pasekmės būtų neproporcingai skaudžios bei neatitiktų teisingumo principo. Tai, kad paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2007). Apeliantas nurodo ir tai, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų išvados, kad jam bausmės rūšis parinkta tinkamai, o bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas ir bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę, tuomet atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes laisvės atėmimo bausmės dydis turėtų būti sumažintas iki minimalaus.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu iš esmės tik dėl jam skirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju iš tiesų yra pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria kaltinamajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi paskirta bausmė privalo būti ne tik adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, tačiau ir atitikti teisingumo bei protingumo reikalavimus.
Pagal BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 str. taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Kartu pažymėtina, kad BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinkta bausmės rūšimi, t. y. laisvės atėmimu. Įvertinus tai, kad nuteistasis per palyginus trumpą laiką kelis kartus buvo nuteistas už iš esmės tapačias veikas ir anksčiau jam skirtos arešto bausmės, t.y. bausmės, susijusios su trumpalaikiu laisvės atėmimu, jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo, apylinkės teismas visiškai pagrįstai jam parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį. Tai teisinga. Tačiau, įvertinus byloje esančius duomenis matyti, jog realus laisvės atėmimas vykdymas nuteistajam būtų pernelyg neproporcingas ir neadekvatus, kadangi faktiniai duomenys rodo, kad apeliantas po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo kardinaliai pasikeitė. Iš tiesų, net ir teismas buvo nustatęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir akcentavo, kad nusikalstamos veikos padarymo motyvai susiję iš esmės tik su netinkamu podukros elgesiu su jo sugyventine. Kolegija pažymi, kad žinoma be to, tiesioginės įtakos jo elgesiui neabejotinai turėjo ir girtumas įvykio metu. Į tai pirmos instancijos teismas taip pat visiškai teisingai atkreipė dėmesį. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys rodo, jog K. P. šiuo metu pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (104 b. l.), darbdavys pastaruoju metu nematė jo apsvaigusio nuo alkoholio (102 b. l.). Kartu pabrėžtina, jog K. P. šiuo metu nutraukė santykius su sugyventine ir jos dukra, gyvena atskirai nuo jų , šiuo metu dirba ir gyvena pas ūkininką, kuris kartu suteikia jam ir gyvenamąją vietą (94 – 95, 97 b. l.). Tai rodo, jog nuteistasis savo elgesiu ir veiksmais stengiasi pašalinti aplinkybes, lėmusias ar turėjusias tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui – turi legalų pragyvenimo šaltinį, stengiasi nevartoti alkoholio bei nebegyvena su asmeniu, prieš kurį nuolat smurtavo. Be to, šiuo metu apeliantas yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip vienas geriausių ir paslaugiausių darbuotojų, (96, 102 b. l.), nusikalstamą veiką padarė prieš tą patį asmenį, prieš kurį yra vartojęs smurtą ir anksčiau (podukra V. Ž.), o šiuo metu, anot apelianto darbdavio, puikiai sutaria su kitais darbuotojais. Tai rodo, jog nuteistasis smurtavo tik prieš konkretų asmenį – sugyventinės podukrą, o visi konfliktai, įskaitant ir paskutinįjį, dėl kurio K. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, su sugyventinės dukra kildavo dėl tų pačių priežasčių – buities tvarkymo, neįgalios D. Ž. priežiūros bei alkoholio vartojimo. Reikšminga ir tai, jog pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pati nukentėjusioji V. Ž., kuri įvykio metu taip pat buvo neblaivi (jai buvo nustatytas 0,97 promilių girtumas (12 b. l.)) nurodė, jog K. P. atleidžia bei prašė griežtai jo nebausti. Tai leidžia tvirtinti, jog net nukentėjusioji nemano, kad už prieš ją padarytą nusikalstamą veiką K. P. privalo būti izoliuotas nuo visuomenės, t.y. kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Priešingai, kolegijos nuomone, aukščiau paminėti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis daro išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir kartu pradėjo iš esmės keisti savo gyvenimo būdą, o bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nuteistajam nagrinėjamu atveju leistų jam išsaugoti ir nuolatinį darbą bei šiuo metu turimą gyvenamąją vietą.
Tokiu būdu kolegija, atsižvelgusi į visas pirmiau paminėtas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., šiuo atveju tikrai galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl K. P. taikomos BK 75 str. 1 d. nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidedamas, paskiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p, teismas,
NUSPRENDĖ:
2014 m. balandžio 28 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.
Pagal BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., K. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.