Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Alimos Petruškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-61175-18 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyboje), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. kaltinamas tuo, kad 2016 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), be priežasties panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės A. K.-N. atžvilgiu, t. y. sugriebęs rankomis A. K.-N. už plaukų dalį jų išrovė, taip nukentėjusiajai A. K.-N. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, D. N. kaltinamas tuo, kad 2016 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – mažamečio posūnio K. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – trenkė vieną kartą ranka per sėdmenis, taip sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam K. S. fizinį skausmą.

Be to, D. N. kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, apie 11-12 val., namuose, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – mažamečio posūnio U. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu – stvėręs ranka už kaklo, trenkė jį į sieną, taip mažamečiui nukentėjusiajam U. K. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, D. N. kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 29 d. apie 20-21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės A. K.-N. atžvilgiu – suėmęs už plaukų tąsė, purtė suėmęs už drabužių, spyrė į dešinę koją, taip nukentėjusiajai A. K.-N. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, D. N. kaltinamas tuo, kad 2018 m. spalio 11 d. apie 21 val., bute, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės A. K.-N. atžvilgiu – sugriebęs ranka už kaklo, suspaudė, taip nukentėjusiajai A. K.-N. sukeldamas fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš trejus metus, tiksliai neprisimena, gali būti rugsėjį, su žmona A. K.-N. pas jos draugę S. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šventė S. J. gimtadienį, vartojo alkoholį. Buvo neblaivus, todėl tiksliai neatsimena aplinkybių, bet gali būti, kad stvėrė žmonai už plaukų ir juos išrovė. Be to, 2016 m., tiksliai datos nežino, namuose sudavė ranka posūniui K. S. per sėdmenis, nes jis skriaudė savo neįgalų mažesnį brolį U. Smūgis buvo nestiprus, paprasčiausiai jam pliaukštelėjo. 2018 m. birželio viduryje, namuose, trenkė į sieną savo posūnį U. K., tikslių įvykio aplinkybių neprisimena. Be to, 2018 m. liepos 29 d., būdamas namuose, smurtavo prieš sutuoktinę A. K.-N. – suėmęs už drabužių krūtinės srityje ją purtė. Kitų veiksmų neprisimena. Tuo metu supyko, nes žmona buvo neblaivi. Pripažįsta savo kaltę ir dėl 2018 m. spalio 11 d. įvykio. Žmona buvo neblaivi, atsisakė duoti sūnų, todėl jis griebė ranka jai už kaklo ir paguldė į lovą, jog ši nusiramintų (b. l. 134, 136, 139).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K.-N. parodė, kad 2016 m. rugsėjį, tiksliai datų neprisimena, ji su sutuoktiniu D. N. pas jos draugę S. J., (duomenys neskelbtini), šventė jos gimtadienį, vartojo alkoholį. D. N. be jokios priežasties stvėrė jai už plaukų ir jų kuokštą išrovė. Jai skaudėjo. Be to, prieš kokius trejus metus, tikslios datos neprisimena, jos akivaizdoje sutuoktinis D. N. ranka sudavė K. S. per sėdmenis, nes vaikas jo neklausė. K. S. verkė iš skausmo. Tai įvyko jų namuose, (duomenys neskelbtini). Pati nėra mačiusi, kad D. muštų U. K., tik iš draugės E. B. pasakojimo girdėjo, kad D. U. išmetė iš vieno kambario į kitą. Jos tuo metu namuose nebuvo. 2018 m. liepos 29 d. apie 20-21 val. namuose sutuoktinis buvo neblaivus, tarp jų kilus konfliktui, jis stvėrė jai už plaukų ir tąsė. Taip pat koja spyrė jai į dešinę koją, pataikydamas į šlaunį. Jai skaudėjo. 2018 m. spalio 11 dieną, apie 21 val., namuose pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini) kur ji vartojo alkoholį, atvažiavo D. N. Tarp jų kilo konfliktas, todėl D. N. stvėrė viena ranka jai už kaklo ir suspaudė. Jai skaudėjo ir ant kaklo liko kraujosruvos nuo pirštų suspaudimo (b. l. 20-24).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. J. parodė, kad apie 2017 m. rugsėjo 21 d., per jos gimtadienį, namuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu be jokios priežasties D. N. stvėrė savo sutuoktinei A. už plaukų, kuokštą jų išrovė. Be to, 2018 m. per Šv. Jokūbo atlaidus, liepos 29 d., apie 20-21 val., ji buvo užėjusi pas A. parūkyti. Būdama lauke išgirdo, kaip namo viduje rėkia A. Ji išbėgo iš namų ir paskui ją išbėgo ir neblaivus D. Po šio įvykio sekančią dieną pas A. ant kaklo matė kraujosruvas. A. sakė, kad D. ją smaugė (b. l. 49).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Š. parodė, kad ne kartą matė, kaip D. N. delnu suduodavo A. per veidą. Tai vyksta jau kokie dveji metai, nuo tada, kai jie atsikraustė į dabartinį būstą. Paskutiniu metu D. piktnaudžiauja alkoholiu. Ji nėra mačiusi, kad D. muštų vaikus. Ant vaikų nėra mačiusi jokių sužalojimų. Vaikai jai nesiskundė, kad D. juos muša (b. l. 47).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė, kad ji A. K.-N. pažįsta nuo mokyklos laikų. A. niekada nesiskųsdavo, kad pas ją kažkas negerai Jai neteko matyti ant A. kūno sužalojimų. Kartą būdama pas A. girdėjo, kaip jos vyras vieną kartą riktelėjo K., kad šis eitų daryti pamokas, bet jai tai jokio įtarimo nesukėlė (b. l. 57).

Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 10).

Tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija nustatyta, kad 2016 m. nuo rugsėjo iki spalio mėn. bei 2017 m. nuo rugsėjo iki spalio mėn., policijos iškvietimų į (duomenys neskelbtini), užfiksuota nebuvo (b. l. 126 – 127).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, parodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. atėjusi į darbą gavo iš budėtojų informaciją bei tarnybinį pranešimą, kad savaitgalį skyriaus specialistams teko vykti į A. K.-N. ir D. N. šeimą(duomenys neskelbtini) . Abiem tėvams buvo nustatytas neblaivumas. Atvykusi į pokalbį A. pradėjo nuo to, kad nesutaria su vyru ir planuoja skirtis, prašė vaikus sugrąžinti į šeimą. Paaiškino, kad su sutuoktiniu D. N. nesutaria nuo 2018 m spalio, jie pykstasi, barasi, konfliktą girdi vaikai. Pakalbėjus su motina, pokalbiui pasikvietė D., kuris atvykęs paaiškino, kad konfliktai šeimoje prasidėjo dėl žmonos neištikimybės. D. pokalbio metu neigė, kad skriaudžia vaikus, tačiau pripažino, kad vaikams girdint namuose konfliktuoja su žmona. Šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos (b. l. 44).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. P. parodė, kad ji A. ir D. N. pažįsta apie penkerius metus. Prieš kokius trejus metus, tikslios datos nepamena, ji būdama pas A. namuose matė, kaip D. rankomis stvėrė K. už pečių ir jį sviedė į sieną. K. verkė ir nubėgo į kitą kambarį. Vėliau sakė, kad jam skaudėjo. Daugiau tokių atvejų nematė. 2018 m. per Šv. Jokūbo atlaidus, jai teko bendrauti su K., A. vyriausiuoju sūnumi, kuris papasakojo, kad D. jį yra mušęs laidu per nugarą, kojas, kad buvo likę žymės nuo mušimo. Be to, 2018 m. liepos 29 d. ji atėjo pas A. parūkyti. Namuose buvo stipriai neblaivus D. N. Tarp sutuoktinių kilo žodinis konfliktas ir D. sugriebęs A. už kaklo ją smaugė. Abu sutuoktiniai buvo neblaivūs. Ant A. kaklo buvo žymės nuo D. pirštų (b. l. 51).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. parodė, kad jos akivaizdoje D. vaikų nemuša, bet iš vyresnio anūko K. yra girdėjusi, kad D. jį muša – suduoda ranka kur papuola. Taip pat K. pasakojo, kad D. yra mušęs telefono pakrovėjo laidu U. Tai buvo 2018 m. vasarą, birželį ar liepą. 2018 m. spalio 11 d. pas ją atėjo dukra A su vaikais. Jie vartojo alkoholį. Apie 21 val. atėjo ir D. Kai ji išėjo į koridorių parūkyti matė, kad D. išėjo iš jos namų, o kai sugrįžo į butą, rado verkiančią A. A. pasakojo, kad D. griebė jai už gerklės. Ant kaklo matėsi paraudimas, o vėliau atsirado kraujosruvos (b. l. 53).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. P. parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. budėjimo metu gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra neblaivūs tėvai, namuose yra mažamečių vaikų. A. K.-N. sakė, kad ji skiriasi su sutuoktiniu. Mano, kad A. bijo sutuoktinio. Nuvykus su vaikais pas E. B. į namus, ji pradėjo kalbinti vaikus ir iš jų pasakojimo sužinojo daug baisių dalykų. K. pokalbio metu verkė ir pasakojo, kad patėvis D. daug kartų mušė mamą ir brolius, dažnai grasina užmušti mamą ir mažiausią brolį D., žada pasikarti, rodė vaikams ne vieną kartą vietą, kur ketina tai padaryti. K. sakė, kad D. jį muša už bet kokį prasižengimą, rankomis kur papuola, į įvairias kūno vietas, išskyrus galvą, taip pat, K. sakė, kad D. muša ir jo brolius U. bei D., kad U. muša kur papuola rankomis, šlepete, net pakrovėjo laidu, taip pat dažnai muša ir per galvą, nes D. erzina U. neįgalumas, t. y. jo sutrikusi kalba. Pasakojo, kad D. muša ir D. ranka per sėdmenis. K. sakė matęs ne kartą, kaip D. smaugė mamą, t. y. kaip jis deda rankas jai prie kaklo ir grasina, kad užmuš, kad jis saugiau jaučiasi pas senelius iš motinos pusės, kad tik nesusitiktų su D. (b. l. 73).

Įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta ( b. l. 10).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė, kad 2018 m. vasarą, gal birželio viduryje, jai būnant pas draugę namuose (duomenys neskelbtini) išgirdo D. N. rėkiant ant vaikų. Išėjusi į koridorių pamatė, kaip D. paėmęs U. už kaklo trenkė į sieną. U. iš skausmo susirietė, bet neverkė. A. tuo metu namuose nebuvo. Be to, sumuštą A. matė praeitais metais sekančią dieną po Šv. Jokūbo atlaidų. Matė, kad pas A. yra kraujosruvos ant vienos veido pusės per smakrą ir skruostą. A. pasakojo, kad D. atėjęs į kambarį ją sumušė. 2018 m. spalio 12 d. atvažiavusi pas savo draugę A. ji pamatė, kad ant jos kaklo yra didelė kraujosruva. A. jai sakė, kad iš vakaro D. prieš ją smurtavo, sakė, kad jie susipyko (b. l. 42).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, vienas iš kvalifikuojamųjų požymių apibūdina nukentėjusįjį asmenį – mažametį. BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyti nusikaltimai gali būti padaryti tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. N. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) ir BK 140 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), kadangi jis tyčia smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei A. K.-N. ir sukėlė fizinį skausmą mažamečiams nukentėjusiesiems posūniams K. S. ir U. K.. Kaltinamojo kaltę be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis D. N. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme sutinka, prašo leisti baudą mokėti dalimis (b. l. 174). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 172).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos penkios baigtos nesunkios nusikalstamos veikos. Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. D. N. praeityje neteistas (b. l. 155), tačiau 2015 m. rugpjūčio 14 d. prokurorės nutarimu, 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto sutuoktinės A. K.-N. atžvilgiu, susitaikius nukentėjusiajai ir įtariamajam (b. l. 156-158), baustas administracine tvarka (b. l. 161-162), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 163).VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro duomenimis, D. N. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos, emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 166).

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti kaltinamajam D. N. dvi bausmes, kurias subendrinus, pagal pareiškimą kaltinamajam būtų skiriama galutinė subendrinta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Pažymėtina, jog BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, t. y. numatytos pagrindinės bausmių skyrimo taisyklės, aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę, tačiau bausmė taip pat turi būti skiriama atsižvelgiant į jos paskirtį, kuri apibrėžiama BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės tikslais. Akcentuotina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas lemia, jog bausmė kiekvienu atveju turi būti tinkamai individualizuota. Būtent todėl, tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, D. N. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau neteistas, nedirba, vedęs, su sutuoktine augina tris nepilnamečius vaikus (du iš jų posūniai – sutuoktinės A. K.-N. sūnūs), registruojasi Užimtumo tarnyboje, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) padarymą, skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Tuo tarpu baudžiamajame įstatyme numatyta minimali bauda, kuri gali būti skiriama už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (nesunkus nusikaltimas) yra 50 MGL (2500 Eur) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju net ir minimalios baudos paskyrimas D. N. už kiekvieną iš BK 140 straipsnio 3 dalyje padarytų nusikaltimų būtų neproporcingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu neturi darbo, jo šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, todėl tokio dydžio bauda būtų itin didelė finansinė našta, kuri taptų bausme ne tik kaltinamajam, bet ir jo šeimos nariams. Vertinant tai, D. N. taikant BK 54 straipsnio 3 dalį už BK 140 straipsnio 3 dalyje padarytus nusikaltimus skirtinos mažesnės nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos minimalios baudos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės D. N. mažintinos vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas sutuoktinės atžvilgiu 2016 m. rugsėjį), 140 straipsnio 3 dalyje (fizinis smurtas mažamečio K. S. atžvilgiu), 140 straipsnio 3 dalyje (fizinis smurtas mažamečio U. K. atžvilgiu), 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas sutuoktinės atžvilgiu 2018 m. liepą), 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas sutuoktinės atžvilgiu 2018 m. spalį)ir nuteisti jį:

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas sutuoktinės atžvilgiu 2016 m. rugsėjį) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinis smurtas mažamečio K. S. atžvilgiu) – 25 MGL (1250 Eur) dydžio baudą;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinis smurtas mažamečio U. K. atžvilgiu) – 25 MGL (1250 Eur) dydžio baudą;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas sutuoktinės atžvilgiu 2018 m. liepą) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinis smurtas sutuoktinės atžvilgiu 2018 m. spalį) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmes paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti D. N. subendrintą bausmę – 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudą ir 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. N. per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu D. N. paskirtas subendrintas bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. N. per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti D. N., kad paskirtą baudą jis turi sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.