Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Angelė Ikasalienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-200/14

Teisėja Jolanta Bagdonienė Teisminio proceso Nr.1-17-1-00116-2013-4

2014 m. birželio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Kvedaraitės, nuteistųjų A. Š. (A. Š.) bei V. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. (A. Š.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 187 str. 3 d. – 30 parų arešto; pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 241 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies sudedant ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė -laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių ir 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta pagal 2014-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė.

V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 187 str. 3 d. – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su 2013-01-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (12 MGL bauda) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo UAB ,,Stiebas“ civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš nuteistųjų A. Š. ir V. A. solidariai priteista 316, 20 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. G., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. (A. Š.) ir V. A. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie 2013 m. sausio 11 d., apie 00.40 val., Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių kaime, veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą turtą - kurą, įsibrovė į saugomą teritoriją – aptvertą ir sargo saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, iš saugyklos – automobilio Mercedes Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako, grobė UAB ,‚S“ (duomenys pakeisti) priklausantį 136,20 Lt vertės 30 litrų dyzelinio kuro, žarną įdėję į automobilio baką, pylė kurą į savo atsineštą plastmasinę talpą, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė - kuro nepagrobė, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti ir sulaikyti policijos pareigūnų, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1d.,178 str. 2d.

Be to, jie 2013 m. sausio 11 d., apie 00.40 val., Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių k., veikdami kartu, siekdami pagrobti kurą, automobilių stovėjimo aikštelėje grobdami dyzelinį kurą, sugadino automobilio Mercedes Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtį 180 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais UAB „Stiebas“ padarydami 180 Lt vertės turtinę žalą, tokiais veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 187 str. 3 d.

Taip pat A. Š. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2013 m. kovo 10 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 15 val. įėjęs į namą, esantį Vilniaus r., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl., iš šio namo kambario, esančio antrame aukšte, pagrobė Z. L. (Z. L.) priklausantį 1690 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG I9100 SII, padaręs nukentėjusiajam Z. L. 1690 Lt turtinę žalą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Be to, A. Š., būdamas sulaikytas ir pristatytas procesiniams veiksmams atlikti, pabėgo iš jo laikymo vietos, o būtent: jis 2013 m. gegužės 22 d., apie 9.10 val. Vilniuje, H. M. g. 4, būdamas sulaikytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-00442-13 ir pristatytas procesiniams veiksmams atlikti į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK, pabėgo iš jo laikymo vietos –Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tarnybinių patalpų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 241 str. 1d.

Anot apeliantės, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, kad vagystės metu kaltinamieji sugadino dar du kuro bako dangtelius ir pripažindamas įrodyta tik tai, kad buvo sugadintas vienas dangtelis, visiškai nevertino daiktų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota, jog visi trys S. Z. pateikti dangteliai yra su pažeidimais, įvykio vietos protokolo, kuriame užfiksuota, jog trijų šalia vienas kito stovinčių automobilių kuro bakai buvo atidaryti. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad prie automobilių rasta pėdsakų, vedančių link tvoros, o nuo jos – link automobilio „Honda“, kuriuo buvo atvažiavę A. Š. ir V. A. ir nuteistojo V. A. parodymų, kad A. Š. vaikščiojo aplink kitus automobilius, liudytojo D. V. (sargo) parodymų, jog jam pradėjus darbą, viskas buvo gerai. Prokurorės nuomone, visa tai įrodo, kad A. Š. ir V. A. sugadino tris automobilių bakų dangtelius, kurių bendra vertė – 540 Lt, t.y. viršijanti 3 MGL, todėl jų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis dėl pareikšto civilinio ieškinio byloje. Teigiama, kad teismas, tenkinęs UAB „Stiebas“ civilinį ieškinį dalinai, nepagrįstai solidariai iš A. Š. ir V. A. priteisė 316,20 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodoma, jog teismas turėjo priteisti iš kaltinamųjų sumą, atitinkančią trijų dangtelių ir kuro, kuris buvo supiltas į bakelį, vertę, t.y. 676,20 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl A. Š. ir V. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su dyzelinio kuro vagyste bei automobilio kuro bako dangčio sugadinimu

Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. ir V. A. nuteisti pagal LR BK 22 str. 1d.178 str. 2d., 187 str. 3 d .už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie 2013 m. sausio 11 d., apie 00.40 val., Vilniaus r., Avižienių sen., Bukiškių kaime, veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą turtą - kurą, įsibrovė į saugomą teritoriją – aptvertą ir sargo saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, iš saugyklos – automobilio Mercedes Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako grobė UAB ,‚S“ priklausantį 136,20 Lt vertės 30 litrų dyzelinio kuro, žarną įdėję į automobilio baką, pylė kurą į savo atsineštą plastmasinę talpą, tačiau savo nusikalstamos veikos nepabaigė - kuro nepagrobė, dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo pastebėti ir sulaikyti policijos pareigūnų. Be to, siekdami pagrobti dyzelinį kurą, jie sugadino automobilio Mercedes Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako dangtį 180 Lt vertės.

Apeliantas mano, kad kaltinamųjų veika dėl turto sugadinimo turi būti perkvalifikuota į BK 187 str. 1 d., kadangi A. Š. ir V. A., kaip teigiama apeliaciniame skunde, sugadino tris automobilių kuro bakų dangtelius, kurių bendra vertė 540 Lt. Be to, kaltinamieji pasikėsino pagrobti ne 30 litrų dyzelinio kuro, o 290 litrų, kaip jiems buvo inkriminuota ikiteisminio tyrimo metu, todėl kaltinimo apimtis pagal BK 22 str. 1d. 178 str. 2d. turi būti atitinkamai pakeista.

Pagal BK 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos) svetimą turtą.

BK 178 str. 2 d. (įst. red. galiojusi iki 2013-07-13) numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. Š. ir V. A. veiksmus dėl turto sugadinimo pagal BK 187 str. 3 d., ir pagrįstai sumažino kaltinimo apimtį dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą – dyzelinį kurą, nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų pagrindu nustatyti faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina nuteistųjų kaltę tik dėl vieno kuro bako dangčio - 180 Lt vertės, sugadinimo ir pasikėsinimo pagrobti 30 litrų dyzelinio kuro.

BK 2 str. apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal baudžiamąjį kodeksą atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybės už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 str.). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad A. Š. ir V. A. sugadino tris UAB „Stiebas“ priklausančius automobilių kuro dangtelius ir pasikėsino pagrobti 290 litrų dyzelinio kuro, paneigiami byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamieji A. Š. ir V. A. apklausti teisme nepripažino, kad įvykio metu, grobiant dyzelinį kurą, būtų sugadinę tris automobilių kuro dangtelius, bei pasikėsinę pagrobti 290 litrų dyzelinio kuro. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, kad vagystės metu kaltinamieji sugadino dar du kuro bako dangtelius ir pripažindamas įrodyta jų kaltę tik dėl vieno dangtelio sugadinimo, nevertino daiktų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota, kad visi trys S. Z. pateikti dangteliai yra su pažeidimais, įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota, kad trijų šalia vienas kito stovinčių automobilių kuro bakai buvo atidaryti. Prie automobilių rasta pėdsakų, vedančių link tvoros, o nuo jos – link automobilio „Honda“, kuriuo buvo atvažiavę kaltinamieji ir nuteistojo V. A. parodymų, kad A. Š. vaikščiojo aplink kitus automobilius, liudytojo sargo D. V. parodymų, kad jam pradėjus darbą viskas buvo gerai.

Prokurorė nurodo, jog teismas, pripažindamas, jog A. Š. ir V. A. pasikėsino pagrobti tik 30 litrų dyzelinio kuro, nevertino įvykio vietoje užfiksuotų aplinkybių, jog 3 bakeliai buvo rasti UAB „S“ teritorijoje arba šalia jos, kur buvo grobiamas kuras, automobilyje, kuriuo buvo atvykę kaltinamieji buvo rasti dar 9 bakeliai, taip pat šių bakelių apžiūrų protokolų, kur užfiksuota tiksli bakelių talpa, kaltinamųjų parodymų, kad jiems kilus sumanymui pagrobti iš aikštelėje stovinčių automobilių kuro, jie nuvyko pas V. A., pasiėmė minėtus bakelius ir atvyko prie minėtos aikštelės grobti kuro, pasiėmė keletą bakelių ir atėję į aikštelę, pripildė vieną iš atsineštų bakelių, buvo pastebėti, dėl ko nutraukė veiką. Apeliantė pažymi, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nuteistieji atsivežtų 10 bakelių talpų nepripildė kuru dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti ir sulaikyti policijos pareigūnų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, kaltinamųjų, liudytojų parodymus, kilus abejonių dėl kaltinamiesiems inkriminuotų veiksmų ir negalint remtis prielaidomis bei nepavykus tų abejonių pašalinti, daro išvadą, kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti kaltinimą visą apimtimi, t. y. kad kaltinamieji pasikėsino pagrobti 290 l kuro bei sugadino trijų automobilių dangtelius, todėl sprendė, kad šios aplinkybės tikslintinos, neįrodyto pasikėsinto pavogti kuro kiekis (260 l) iš automobilių M. V.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šių automobilių dangtelių sugadinimas - pašalinami iš kaltinimo.

Teismas nurodė, kad kaltinamųjų A. Š. ir V. A. parodymai, kuriais jie nepripažino kaltinimo šiame epizode pilna apimtimi, nepaneigti.

Byloje, kaip nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, yra dokumentas, tai – 2013-03-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo civilinio ieškovo UAB “S“ (kuriai priklauso automobilių stovėjimo aikštelė, į kurią buvo įsibrauta) atstovas S. Z. policijai pateikė tris automobilių kuro bakų dangtelius (t.1, b.l. 101). Tačiau šis faktas nepatvirtina nuteistiesiems pateikto kaltinimo, kad visus dangtelius sugadino būtent jie - A. Š. ir V. A..

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, pėdsakų rasta prie kiekvieno iš trijų kaltinime išvardintų automobilių, kurie stovėjo aikštelėje, į kurią buvo įsibrovę kaltinamieji, automobilių kuro bakų dangteliai buvo atsukti, dangčiai padėti ant bako (t. 1, b.l. 30). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinamiesiems neigiant, kad jie norėjo nupilti kurą ir iš kitų automobilių bei kad sulaužė ir jų dangtelius, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesurinkta pakankami įrodymų, pagrindžiančių nuteistųjų A. Š. ir V. A. kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti kurą iš dar dviejų automobilių, bei dėl dar dviejų kuro bakų kamščių sugadinimo. Pažymėtina, jog, nors ir užfiksuoti prie kitų dviejų automobilių pėdsakai, vedantys link skylės tvoroje, o po to – link automobilio Honda, jie vienareikšmiškai nepatvirtina, kad tie pėdsakai buvo palikti būtent nuteistųjų. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė A. Š., jis buvo priėjęs dar prie vieno automobilio, bet patvirtino, kad jo bako dangtelio nelaužė, nes jis buvo įstatytas be užrakto, o bakas pasirodė tuščias.

Įvykio vietos – automobilių stovėjimo aikštelės, es. J. G. g. 38, Vilniuje, apžiūros protokole (t.1, b.l. 30) užfiksuoti pėdsakai (kad trijų šalia vienas kito stovinčių automobilių kuro bakai buvo atidaryti, kad prie automobilių rasta pėdsakų, vedančių link tvoros, o nuo jos –link automobilio „Honda“, kuriuo buvo atvažiavę kaltinamieji) nesudaro pagrindo daryti išvadą, kokį kiekį dyzelinio kuro kėsinosi pagrobti A. Š. ir V. A. ir nepatvirtina, kad jie kėsinosi pavogti būtent 290 litrų dyzelinio kuro. Kaltinamajame akte kuro kiekis - 290 litrų nurodytas atsižvelgiant į nuteistųjų visų turėtų talpų dydį, tačiau tai, kad kaltinamieji savo automobilyje turėjo 12 bakelių, dar nereiškia, kad jie kėsinosi būtent iš šioje aikštelėje, es. J. G. g. 38, Vilniuje, stovėjusių automobilių pavogti tiek litrų dyzelinio kuro, kiek litrų sudarė bendra turėtų bakelių talpa. Į aikštelę A. Š. ir V. A. atsinešė keletą bakelių supilti kurą, tačiau kiek tiksliai teisme jie neprisiminė, spėjo, kad keturis, pagal įvykio vietos apžiūros protokolą aikštelėje ir prie jos rasta iš viso 3 bakeliai, bendra šių konkrečių bakelių talpa nenustatyta. Ar kaltinamieji turėjo konkretų tikslą, t.y. kokį kiekį pagrobti kuro, nenustatyta, prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Reikšminga byloje aplinkybė yra ta, kad, kaip nustatyta byloje, naktį prieš nagrinėjamą įvykį taip pat buvo įsibrauta į šią aikštelę pro tą pačią skylę tvoroje ir iš automobilių buvo pavogta kuro. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas aikštelės sargas D. V. parodė, kad iki šio įvykio buvo sugadinta tvora, o ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose buvo nurodęs, kad dieną prieš tai į šią aikštelę taip pat buvo įlindę vagys, kurie tuo metu spėjo prapjauti automobilių-sunkvežimių tentus, pavogė kuro (t.1, b.l. 152). Ši aplinkybė leidžia teigti, kad į aikštelę iki į ją įsibrovė A. Š. ir V. A. galėjo patekti kiti asmenys, todėl negalima paneigti to, kad kitus automobilių dangtelius galėjo sugadinti kiti asmenys. Liudytojo - aikštelės sargo D. V. parodymai, kuriuos skunde cituoja prokurorė, kad „jam pradėjus darbą viskas buvo gerai“, yra nekonkretūs, todėl jų pagrindu negalimos išvados, kaltinančios nuteistuosius.

Įvertinus išdėstytą, nėra pagrindo teigti, kad nuteistieji sugadino dar dviejų automobilių kuro bako dangčius, bei kėsinosi pagrobti 290 litrų dyzelinio kuro, kadangi teismas gali daryti tik tokią prielaidą, tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti pagrįstas, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas pagrįstai pripažino įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad A. Š. ir V. A., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į saugomą teritoriją, pasikėsino pagrobti 30 l dyzelinio kuro, bei sugadino vieną automobilio kuro bako dangtelį, 180 litų vertės, tuo padarydami UAB ,,S“ 316,20 Lt turtinę žalą. Nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., 187 str. 3 d., civilinis ieškinys tenkintas iš dalies pagrįstai, priteisiant 316,20 Lt, ši suma atitinka nuteistųjų veiksmais padarytos žalos dydį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. Š. ir V. A. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistųjų asmenybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmių rūšių parinkimo nuteistiesiems A. Š. ir V. A., bei parinktų bausmių dydžio nustatymo motyvus. Teismas, parinkdamas bausmių rūšis bei nustatydamas parinktų bausmių trukmę, atsižvelgė į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie pilnai prisipažino padarę nusikalstamas veikas, bei gailisi nusikaltę ir į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d. padarė bendrininkų grupėje. Taip pat teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formas, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes.

A. Š., veikdamas tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.), du – nesunkius (BK 241 str. 1 d., 178 str. 1 d.), ir vieną – baudžiamąjį nusižengimą (187 str. 3 d.), nedirba, baustas administracine tvarka, teistas 7 kartus, nusikalto prieš priimant pirmesnį 2014-02-04 nuosprendį, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, iš ko darytina išvada, kad A. Š. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus.

V. A. veikdamas tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.), vieną – baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 str. 3 d.), anksčiau 8 kartus teistas, nusikalto vos po kelių dienų paskelbus paskutinį 2013-01-04 nuosprendį, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka, tai rodo kad jis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad bausmių tikslai gali būti pasiekti A. Š. ir V. A. paskyrus galutinę subendrintą bausmę – realų laisvės atėmimą.

Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės už paminėtas nusikalstamas veikas atitinka tiek nuteistųjų asmenybes, tiek nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, savo trukme nėra aiškiai per griežtos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. nurodo, kad apylinkės teismas, nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 64 ¹ str. nuostatų. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ( LR BK) buvo papildytas nauju BK 64¹ str. (2013-07-02 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), kuris įsigaliojo 2013-07-13. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Šiomis BK 64¹ str. nuostatomis įstatymo leidėjas siekė optimizuoti baudžiamąjį procesą, kad būtų efektyviau įgyvendintas LR BPK 2 str. numatytas principas per kuo trumpiausią laiką atlikti tyrimus ir atskleisti nusikalstamas veikas.

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžio matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. Š. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų kaltu prisipažino. Tačiau byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, bylos nagrinėjimas užbaigtas nuosprendžiu, o ne teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaip matyti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžio, nė viena iš LR BK 64¹ str. numatytų baudžiamojo proceso procedūrų nebuvo pasinaudota. Vien tik aplinkybė, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam LR BK 64¹ str. nuostatas.

Keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

nuteistųjų A. Š. (A. Š.), V. A. bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Kvedaraitės apeliacinius skundus atmesti.