Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-12 · Administracinė byla Nr. I-366-609/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
I-366-609/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00496-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė, Remigijus Arminas
Pareiškėjas
J.S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. I-366-609/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00496-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Remigijaus Armino rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas J.S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- ir Klaipėdos VGTPT) 2012 10 04 administracinį aktą Nr. (1.7)-SR-3674 ir įpareigoti atsakovę priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 10 01 prašymą Nr. ATP-1810 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-549/2012.

Skunde (b.l. 3,4) nurodyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-122-549/2012, kurioje pareiškėjas yra kaltinamuoju. Paaiškinta, jog 2012 10 01 Klaipėdos VGTPT pareiškėjas pateikė prašymą jam suteikti antrinę teisinę pagalbą apeliacinio skundo paruošimui ir pateikimui teismui, kitų procesinių veiksmų atlikimui iki visiško bylos išnagrinėjimo ir bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, tačiau 2012 10 04 raštu Nr. (1.7)-SR-3674 atsakovė nepagrįstai prašymą paliko nenagrinėtu. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, kuriuose įtvirtinta asmens teisė į gynybą. Teigiama, jog prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, jis užpildė standartinę prašymo formą ir į joje suformuotus klausimus atsakė savo nuožiūra, pasirinkdamas galimą atsakymo variantą. Tvirtinama, kad prašymo nenagrinėdama tik dėl to, jog jis prašyme pažymėjo, jog nesutinka, kad jo pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, atsakovė vilkina antrinės teisinės pagalbos suteikimo procesą ir pažeidžia pareiškėjo teises.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime (b.l. 36,37) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodė, kad 2012 10 01 buvo gautas pareiškėjo J.S. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. I-122-549/2012, tačiau prašymo paskutinio lapo laukelyje „Mano šiame prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“, pareiškėjas ranka įrašė „nesutinku“. Teigia, jog ginčijamu 2012 10 04 raštu Nr. (1.7)-SR-3674 Klaipėdos VGTPT informavo pareiškėją, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, nes pateiktame prašyme yra nurodyta, jog pareiškėjas nesutinka, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Pažymi, kad skundžiamu raštu 2012 10 01 pateikto prašymo originalas ir prie jo pateikti priedai buvo grąžinti pareiškėjui. Remiasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalimi, kurioje numatyta, kad tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Teigia, jog pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys, tačiau to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalis suteikia asmeniui teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi asmens duomenys. Mano, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 04 27 įsakymu Nr. 1R-124 patvirtinti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitai ir forma atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 78 straipsnio 1 dalis numato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. To paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 79 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos.

Į 2012 03 27 teismo posėdį bylos proceso šalys neatvyko. Iki paskirto teismo posėdžio pradžios, apie kurį bylos proceso šalims buvo tinkamai pranešta, bylos proceso šalių prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog bylos proceso šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, skundo reikalavimas suformuluotas aiškiai, atsakovės pozicija išsamiai išdėstyta atsiliepime į skundą, o byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 82 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog teisminių ginčų metu paaiškėjus naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Kadangi 2013 03 27 teismo posėdžio metu teisėjų kolegija nusprendė, jog byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti iš esmės, pasibaigus teismo posėdžiui 2013 03 28 gautas 2013 03 27 pareiškėjo J.S. prašymas sudaryti galimybę jam dalyvauti teismo posėdyje nelaikytinas pagrindu bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti.

Konstatuojama.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – atsakovės Klaipėdos VGTPT 2012 10 04 sprendimo Nr. (1.7.)-SR-3674 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau ir Įstatymas). Teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedūrų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokią pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal įstatymą. Nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant Įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.

Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiškėją pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Realizuodama įvardijamą teisę ir aiškindamasi nurodytas aplinkybes, tarnyba, vadovaudamasi nurodytomis Įstatymo nuostatomis gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012 10 01 pareiškėjas J.S. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. I-122-549/2012 (b.l. 38-42). Pildydamas pašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124, pareiškėjas grafoje dėl sutikimo, kad prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodė „Nesutinku“ (b.l. 42). Teisingumo ministro nustatytoje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje ties minėta grafa yra nurodyti du atsakymo variantai – „sutinku“ arba „nesutinku“. Pareiškėjo įrašas grafoje dėl sutikimo, kad prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutiko, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, todėl 2012 10 04 raštu Nr. (1.7)-SR-3674 atsakovė Klaipėdos VGTPT pareiškėjo 2012 10 01 prašymą paliko nenagrinėtu būtent tuo pagrindu, kad be pareiškėjo sutikimo ji negali tvarkyti jo asmens duomenų antinės teisinės pagalbos teikimo tikslais ir negali nagrinėti pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus ir taikytinas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, reglamentuojantis santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita; taip pat nustatantis fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia asmens duomenis kaip bet kurią informaciją, susijusią su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys laikytinas duomenų tvarkymu. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: duomenų subjektas duoda sutikimą (1 p.); įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys (5 p.); reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni (6 p.). Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, sutikimu tvarkyti asmens duomenis laikomas savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis numato, kad duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Duomenų subjektas rašytinį pranešimą apie nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo pateikia duomenų valdytojui asmeniškai, paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir informuoti duomenų gavėjus.

Nurodytų teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog gavusi prašymą teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi įvertinti, ar pareiškėjas atitinka asmenims, turintiems teisę į antrinę teisinę pagalbą, nustatytus kriterijus. Tam reikalinga Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme tvarkyti asmens duomenis. Nors Įstatymo 18 straipsnio 13 dalis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimui reikalingą informaciją gauti iš valstybės registrų, fizinių ar juridinių asmenų, Asmens duomenų apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis pareiškėjui suteikia teisę išreikšti savo nesutikimą dėl tokio jo asmens duomenų tvarkymo. Pagal tai, kas aukščiau nurodyta, vertintina, jog klausimas dėl asmens sutikimo dėl jo duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais yra pagrįstas ir būtinas. Pareiškėjui aiškiai išreiškus savo nesutikimą dėl jo duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, neturėdama klausimo išsprendimui reikalingų dokumentų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba negali priimti sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo.

Konstatavus aplinkybę, jog pareiškėjas J.S. nedavė sutikimo tvarkyti jo asmens duomenų, laikytina, kad atsakovė Klaipėdos VGTPT neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jo asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjo prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog 2012 10 04 raštu Nr. (1.7.)-SR-3674 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ atsakovė Klaipėdos VGTPT pagrįstai prašymą paliko nenagrinėtu ir grąžino pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą priima iš karto, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tinkamai užpildyto prašymo, kurio rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras, suteikti antrinę teisinę pagalbą, jį pagrindžiančių dokumentų ir kt. dokumentų, įrodančių asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, gavimo dienos. Kadangi nustatyta, jog net ir nustačiusi, kad pareiškėjas J.S. netinkamai užpildė prašymą, atsakovė Klaipėdos VGTPT operatyviai per Įstatymo nustatytą terminą priėmė ginčijamą administracinį aktą, skundo argumentas, kad atsakovė vilkino sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimą laikytinas nepagrįstu.

Pripažinus, jog atsakovė pagrįstai 2012 10 01 prašymą Nr. ATP-1810 paliko nenagrinėtu ir grąžino pareiškėjui, reikalavimas įpareigoti atsakovę Klaipėdos VGTPT priimti sprendimą pagal jo 2012 10 01 prašymą Nr. ATP-1810 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-549/2012 netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendž i a:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėRemigijus Arminas