Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas, gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 154 str. 1 d. – 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda, pagal 154 str. 1 d. – 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda, pagal 300 str. 1 d. – 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinta ir paskirta galutinė bausmė - 70 MGL dydžio 8750 Lt bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: J. S. 2010 m. kovo 22 d., apie 11:00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie 18 buto durų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra nenustatytu daiktu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į galvos pakaušinę sritį, po to iš nugaros pastūmė A. D., kuris pargriuvo, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, J. S., palikęs gulintį A. D., bėgdamas laiptais žemyn, tyčia pastūmė priešais jį laiptais lipusią M. Z., sukeldamas jai dešinės rankos fizinį skausmą. Tokiais veiksmais J. S. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Paaiškino, kad sužalojimai galvos pakaušinėje srityje, dešinės plaštakos trečiame piršte bei krūtininio 12 slankstelio kompresinis lūžimas buvo nustatyti pagal pateiktus duomenis. Visi sužalojimai būdingi po bukos traumos. Pakaušio ir piršto srities traumas galėjo sąlygoti sumušimas ar atsitrenkimas. Stuburo krūtininio 12 slankstelio kompresinis lūžimas – galima tiesioginės arba netiesioginės traumos pasekmė. Tiesioginės traumos atvejais toks sužalojimas galimas avarijos metu, krentant iš didelio aukščio ant kojų ar galvos, kai stuburas gauna didelę kompresiją, ir panašiai. Tačiau slanksteliai dažniausiai lūžta dėl netiesioginės traumos, tada kai kūnas persilenkia į priekį, gniuždomas slankstelis ir atsiranda kylio formos sužalojimas. A. D. sužalojimai išryškėjo vėliau, nes iš karto nebuvo atliktas tikslinis tyrimas. Parodė, jog turėjo tik senesnes rentgenogramas, kuriose buvo fiksuotos A. D. negalios, turėtos iki traumos. Iš medicininių dokumentų matyti, kad A. D. buvo diagnozuota klubo sąnario artrozė, distrofiniai stuburo slankstelių pakitimai. 1999 m. sausio mėn., 2009 m. vasario mėn. jau buvo fiksuoti A. D. nusiskundimai dėl nusilpusios dešinės kojos, darytos rentgenogramos ir kryžmeninėje stuburinėje srityje buvo rasti osteochondroziniai pakitimai. 1999 m. pacientui diagnozuotas sprando ir juosmeninės dalies nervinių šaknelių uždegimas. Po traumos, atlikus galvos smegenų kompiuteriogramą, pacientui diagnozuotas smegenų navikas, bet tai nėra traumos pasekmė. Kalbant apie stuburo sužalojimą, tai tikėtina, kad po smūgio į galvą, A. D. stipriai bei staigiai pasilenkė į priekį. Kadangi jam jau buvo nustatyta osteoporozė, nukentėjusysis yra solidaus amžiaus, tai tokio pasilenkimo galėjo užtekti, kad įvyktų kompresinis slankstelio lūžimas. Krūtininis 12-o slankstelio kompresinis lūžimas pastebėtas vėliau, nes po 2010-03-22 įvykio nebuvo atliktas juosmeninės stuburo dalies tyrimas. Buvo manyta, kad šakneliniai skausmai, kuriais po įvykio skundėsi pacientas, sąlygoti senų distrofinių pakitimų. 2011-03-02 A. D. gulint Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, buvo atliktas kompiuterinis tyrimas ir pastebėti minėti sužalojimai. Stuburo sužalojimas atitinka įvykio laiką, nes matyti, kad lūžimas jau apsigludinęs, tai reiškia, kad lūžis senas. Sužalojimas dešinės plaštakos trečiame piršte galėjo atsirasti ir daužant, ir susitrenkiant. Pakaušio ir rankos sužalojimai, imant atskirai, kvalifikuotini kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, o įskaičius ir stuburo traumą, A. D. sužalojimai atitinka nesunkaus sužalojimo mastą. Kojos skausmas dėl slankstelio lūžio galėjo tik paūmėti. Pažymėjo, jog asmeniui krentant, atsitrenkiant ar jį velkant laiptais, labiau būtų pakenkta keterinei ataugai, nes tai labiausiai išsikišusi vieta. Šiuo atveju, slankstelis sužalotas persilenkiant į priekį. Nė vienas iš nustatytų sužalojimų nebūdingas tempimui nuo laiptų, nes tokiu atveju būtų išilginių nubrozdinimų. Nustatyti galvos sužalojimai galėjo būti padaryti diplomatu.

Liudytojas R. B. parodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Buvo gautas iškvietimas, kad laiptinėje sumuštas žmogus, nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, jog tai nuknetėjusysis A. D., kurio veidas buvo kruvinas, sužalota ranka, lyg perpjautas pirštas, kraujo buvo nemažai, jį netrukus išsivežė GMP. A. D. nurodė, kad jį sumušė kaltinamasis. Taip pat parodė, jog įvykio vietoje buvo ir M. Z.. Paties įvykio nematė, kiek policijos ekipažų buvo atvykę į įvykio vietą, nebepamena. Nurodė, jog koridoriaus neapžiūrėjo, iškart iškvietė medikus, o J. S. ir S. S. tarnybiniu automobiliu nuvežė į komisariatą, kur surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas A. A. parodė, kad vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), tačiau nepamena įvykio aplinkybių.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai R. B. ir A. A. parodė, kad 2009-03-22 apie 11.00 val. iš budėtojų dalies gavus pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) konfliktas tarp kaimynų, nuvyko į (duomenys neskelbtini) namą. Antroje namo laiptinėje pamatė A. D.. Jo galva buvo sumušta, bėgo kraujas, buvo sužalota ranka, lygtai buvo perpjautas pirštas. Kraujo buvo nemažai. Jis nurodė, kad jį sumušė J. S. ir S. S.. Nei vienas iš jų jokio konflikto nematė. J. S. ir S. S. tuo metu buvo laiptinėje, juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą, o A. D. išvežė greitoji med. pagalba. Kartu su A. D. buvusi M. teigė, kad matė konfliktą (t. 1, b.l. 74-75).

Liudytojas S. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-03-22 prieš pietus jam į duris paskambino moteris, gyvenanti 18 bute, vardo, pavardės nežino, ir rusų kalba pasakė, kad muša A.. Jis žino, kad tai 18-tame bute gyvenantis kaimynas. Po to jis pamatė besileidžiantį A. ir pamatė, kad jo veidas kruvinas. Kraujo buvo daug, kraujas bėgo ant laiptų. Iš kur bėgo kraujas, į kurią vietą A. buvo sužeistas, negali pasakyti, neįsidėmėjo. Ar moteris, ar pats A. pasakė, kad sumušė kaimynas J., kurį jis žino iš matymo, pavardės nežino. Paties inicidento nematė, jokio triukšmo negirdėjo. Kai matė sumuštą A., nei J., nei jo žmonos nematė ( t. 1, b. 1. 76-77).

Iš 2010-05-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras pateikė A. D. asmens sveikatos istoriją Nr. D-4778 (I t., b.l. 51).

Iš 2010-06-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 766/10 (03) matyti, kad A. D. buvo nustatytos muštinės galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdos. Šiuos sužalojimus A. D. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus galvos pakaušinę sritį, kairę plaštaką bukais, bukabriauniais daiktais – sumušant ar atsitrenkiant 2010-03-22 paros pirmoje pusėje. Dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma iki 10 dienų laikotarpiui – A. D. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (I t., b.l. 54-55).

Iš 2010-11-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras pateikė A. D. ambulatorinę kortelę PP 207510, 30MIO Nr. 636773 (I t., b.l. 59).

Iš 2011-01-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras pateikė A. D. asmens sveikatos istoriją (I t., b.l. 61).

Iš 2011-02-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. KG 16/11 (03) matyti, kad A. D. gydymasis, praėjus 10 dienų po įvykio, priežastinio ryšio su 2010-03-22 įvykiu neturi, Specialisto išvada Nr. G 766/10 (03) paliekama galioti pilnoje apimtyje, dėl 2010-03-22 padarytų sužalojimų A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b.l. 64-66).

Iš 2011-10-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo 4 aukšto laiptinės aikštelė, esanti prie 18 buto (II t., b.l. 157-159).

Iš 2012-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 327/12 (03) matyti, kad A. D. buvo nustatyti šie sužalojimai: muštinės žaizdos galvos pakaušinėje srityje bei dešinės plaštakos III piršte, kompresinis 12 krūtininio stuburo slankstelio kūno lūžimas. Šiuos sužalojimus A. D. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus jo galvos pakaušinę sritį, kairę plaštaką, stuburą kietais bukais, bukabriauniais daiktais – sumušant ar atsitrenkiant teisėsaugos nustatytu laiku, t.y. 2010-03-22 paros pirmouje pusėje. Dėl nurodytų galvos ir plaštakos sužalojimų A. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl 12 krūtininio stuburo slankstelio lūžimo, sukėlusio ilgalaikį sveikatos sutrikimą – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Laikantis bendrinio teisinio principo, sunkesnei kvalifikacijai apimant kartu esančią ir lengvesnę, A. D. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (III t., b.l. 6-12).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, parodydamas, kad 2010 m. kovo 22 d. ryte, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie 18 buto durų, kai pamatė, kad A. D. laiko sugriebęs S. S., tarp jo ir nukentėjusiojo A. D. įvyko žodinis konfliktas, ir kai A. D. žengė atgal, nuslydo nuo aikštelės ant laiptelio, neišlaikė lygsvaros ir nugriuvo. Kai pats atsistojo, matė, kad A. D. vienos rankos pirštas kruvinas. Kitokių sužalojimų nematė. Kai leidosi laiptinėje žemyn, susitiko su policijos pareigūnais, kurie ėjo kartu su M. Z.. Parodė, kad jis A. D. ne tik kad nemušė, nebuvo prie jo prisilietęs ( t. 1 b.l. 102-103).

Iš aptartų įrodymų visumos matyti, kad nukentėjusiojo A. D., bei nukentėjusiosios M. Z. parodymai tyrimo metu buvo iš esmės nuoseklūs, atitinkantys įvykio seką : A. D. viso tyrimo metu teigė, jog smūgį į galvą jam sudavė būtent kaltinamasis, nukentėjusiosios M. Z. parodymai neprieštarauja A. D. parodymams, abiejų nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtino aptarti liudytojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų –Klaipėdos apskriteis VPK PR patrulių R. B. ir A. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir kuriuos jie patvirtino teisme, specialisto išvados bei specialisto paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu. Remiantis aptartų įrodymų, susijusių tarpusavyje, visuma, teismas neturi jokio pagrindo netikėti A. D. ir M. Z. parodymais: abu nukentėjusieji parodė, kad smūgius A. D. sudavė būtent J. S., kuris taip pat eidamas pro šalį į sieną pastūmė ir M. Z.. Kad būtent kaltinamasis naudojo fizinį smurtą A. D. ir M. Z. atžvilgiu, akivaizdu, nes nustatyta, kad įvykio vietoje nebuvo jokių kitų asmenų, išskyrus nukentėjusiuosius, kaltinamąjį ir S. S.. Šios aplinkybės nepaneigė nei vienas teisiamojo posėdžio metu apklaustas asmuo. Tuo tarpu kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu teismas netiki, vertina juos kaip pasirinktą gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdą, nes jie nelogiški paneigti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog nustatyta, kad kaltinamasis fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, kadangi viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teisiamojo posėdžio metu tiek abu nukentėjusieji, tiek liudytojai patvirtino, jog konfliktas vyko (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje, kurioje yra ir kitų žmonių butai, konfliktas vyko 11:00 val. ryto, todėl akivaizdu, kad kiti asmenys galėjo pasijusti nesaugūs, o kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Smūgio sudavimas kitam žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (LAT nutartis Nr. 2K-652/2007).

Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų specialisto išvadų, duotų specialisto paaiškinimų, nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiąjam A. D. dėl įvykio metu padarytų sužalojimų sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą - A. D. buvo nustatytos muštinės galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdos, nukentėjusiąjai M. Z. sukėlė fizinį skausmą, ją pastumdamas. T.y. buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiųjų kūno neliečiamumas. Taigi, kaltinamasis atliko veiksmus, kurie laikytini įžūliais. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad smūgį suduoda, pastumia nukentėjusiuosius viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta viešoji tvarka ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo J. S. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis J. S. šioje byloje buvo kaltinamas ir pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., tuo, kad nesunkiai sužalojo kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų: tai yra tuo, kad jis, nenustatytu daiktu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į galvos pakaušinę sritį, po to iš nugaros pastūmė A. D., kuris pargriuvo, taip padarydamas nukentėjusiajam kompresinį 12 krūtininio stuburo slankstelio kaulo lūžimą sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš 2012-02-13 ekspertizės akto Nr. EG 327/12 (03) nustatyta, jog A. D. buvo nustatyti šie sužalojimai: muštinės žaizdos galvos pakaušinėje srityje bei dešinės plaštakos III piršte, kompresinis 12 krūtininio stuburo slankstelio kūno lūžimas, kuriuos jis galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus jo galvos pakaušinę sritį, kairę plaštaką, stuburą kietais bukais, bukabriauniais daiktais – sumušant ar atsitrenkiant nustatytu laiku, t.y. 2010-03-22 paros pirmoje pusėje. Dėl 12 krūtininio stuburo slankstelio lūžimo, sukėlusio ilgalaikį sveikatos sutrikimą, jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu bei įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, kad jis buvo tempiamas laiptais žemyn, ekspertas Rimantas P. P. nurodė, kad veikiant tokiu būdu kompresinis 12 krūtininio stuburo slankstelio lūžimas negalėjo atsirasti. Tokio pobūdžio sužalojimas yra galima tiesioginės arba netiesioginės traumos pasekmė. Tiesioginės traumos atvejais toks sužalojimas galimas avarijos metu, krentant iš didelio aukščio ant kojų ar galvos, kai stuburas gauna didelę kompresiją. Tačiau slanksteliai dažniausiai lūžta dėl netiesioginės traumos, tada kai kūnas persilenkia į priekį, todėl yra gniuždomas slankstelis. Nukentėjusiajam A. D. taip pat nustatyta osteochondrozė, todėl šiuo atveju tikėtina, kad po smūgio į galvą, A. D. stipriai bei staigiai pasilenkė į priekį ir tokiu būdu patyrė 12 krūtininio stuburo slankstelio kūno lūžimą.

Vienas iš nusikaltimo objektyviosios pusės požymių yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys tarp veikos ir nusikaltimo pasekmių yra toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia nusikalstamas pasekmes. Asmuo tik tada gali atsakyti už atsiradusią žalą, kai žala buvo jo veikos pasekmė, t.y. kada tarp jo padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Remiantis byloje surinkta ir ištirta medžiaga, specialisto paaiškinimu dėl paskutiniame ekspertizės akte (t. 3 b.l. 6-12) nustatyto nukentėjusiajam A. D. sveikatos sutrikdymo masto, atsižvelgiant į sužalojimo mechanizmą, jog 12 krūtininio stuburo slankstelio kūno sužalojimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam A. D. nebuvo tiesioginė kaltinamojo J. S. panaudoto fizinio smurto – smūgio į galvą, pasekmė, darytina išvada, jog nenustačius vieno iš būtinų nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymių – priežastinio ryšio tarp veikos ir sukeltų pasekmių, nėra ir nusikaltimo sudėties. Nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d. 1 p., kaltinamasis J. S. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p.

Motyvuojamoji dalis

J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, J. S. skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

J. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, kas rodo jo polinkį daryti teisei priešingus veiksmus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti J. S. už įvykdytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai: A. D. prašo priteisti 400 000 Lt neturtinės žalos ir 876,87 Lt turtinės žalos, M. Z. prašo priteisti – 3000 Lt neturtinės žalos.

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusysis A. D. civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t.y. sveikatos sutrikdymą dėl kaltinamojo J. S. kaltės patyręs nukentėjusysis A. D. gydėsi, pirko vaistus, iki šiol svaigsta galva, jaučia skausmus ir stuburo srityje, klubo srityje, dešinės rankos srityje, sutriko eisena, taip pat dėl šio įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, jaučiasi nesaugus. Nukentėjusioji M. Z. nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo labai išsigandusi, emociškai sukrėsta, ilgą laiką jautė peties skausmą. Įvertinus byloje ištirtas aplinkybes, teismas pripažįsta kad nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Akivaizdu, jog dėl įvykio A. D. patyrė stresą, išgyvenimus, vartojo vaistus, jaučia nesaugumą, gydėsi ligoninėje, tai atsiliepė jo bendram sveikatos stoviui. M. Z. dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, buvo labai išsigandusi, emociškai sukrėsta, po įvykio buvo sutrikusi sveikata.

Nustatant priteistinus neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmenų turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, nei vieno iš nukentėjusiųjų dėl įvykio patirtos pasekmės nėra susijusios su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, dėl to nukentėjusiesiems nebuvo atliekamos operacijos, dėl kaltinamojo veiksmų įvykio metu nukentėjusiajam A. D. buvo nežymiai surikdyta sveikata, M. Z. dėl įvykio sukeltas fizinis skausmas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu kaltinamasis dirba. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, į dėl nusikaltimo kilusias pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo J. S. nukentėjusiajam A. D. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui, M. Z. - 600 Lt.

Teismas įvertinęs nukentėjusiojo pateiktus duomenis, kuriais jis grindžia patirtą turtinę žalą - 876,87 Lt, vertina, kad ne visi pateikti įrodymai laikytini tinkamais. Nežymus sveikatos sutrikdymas A. D. buvo padarytas 2010-03-22, tuo tarpu patirtą turtinę žalą jis grindžia kvitais iš vaistinių bei sąskaitomis iš gydymo įstaigų, kurie išduoti vienerių metų ir daugiau po įvykio laikotarpyje, be to, iš pateiktų kvitų matyti, kad buvo pirkta eilė vaistų, nesusijusių su nukentėjusiojo patirtais sužalojimai, t.y. pleistrai, švirkštai, vitaminai, vaistai nuo peršalimo (Faringodol Forte, Oscillococcinum) ir kt. Nepateikta jokių gydytojo receptų, patvirtinančių, jog vienokių ar kitokių vaistų vartojimas A. D. buvo būtinas įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti. Tačiau įvertinus tai, jog A. D. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio vartojo įvaraus pobūdžio raminamuosius vaistus, kitus vaistus , kurie įprastai vartojami po patirtų traumų, taip pat įvertinus jo emocinius išgyvenimus, dėl kurių taip pat įprastai vartotini vaistai, kurie padeda pašalinti streso pasekmes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiajam A. D. iš J. S. priteistina 200 Lt turtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val. ir per šešis (6) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtąją bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2008-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 70 MGL (8750 Lt) bauda ir paskirti galutinę bausmę - vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val. ir per šešis (6) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 70 MGL t.y. 8750 Lt (aštuonių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

J. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priteisti iš J. S. A. D. naudai 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei ir 200 Lt (du šimtus litų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. S. M. Z. naudai 600 Lt (šešis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendis įsiteisės paskirti J. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.