Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-399-425/2009 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams M. P., Z. R., J. P., V. R., D. S., D. S., J. T., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 32-ojo notarų biurui dėl palikimo priėmimo neteisėtumo, išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

1. pripažinti, kad atsakovė M. P. neteisėtai priėmė G. J. B., mirusio 2005-08-14, palikimą;

2. pripažinti negaliojančiu M. P. Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro 2006-03-07 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į G. J. B., mirusio 2005-08-14, priklausiusį turtą;

3. pripažinti negaliojančia 2006-08-04 dovanojimo sutartį Nr. AG-3228, kuria M. P. dovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Z. R.;

4. pripažinti negaliojančia 2008-12-16 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4758, kuria Z. R. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), J. P.;

5. Pripažinti negaliojančia 2008-07-31 dovanojimo sutartį Nr. 3561, kuria M. P. dovanojo: 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), J. T.;

6. pripažinti negaliojančia 2008-12-03 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4663, kuria J. T. pardavė: 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), D. ir D. S.;

7. pripažinti negaliojančia 2008-08-20 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. AG-3348 ir 2008-08-20 priėmimo - perdavimo aktą Nr. AG-3349, kurių pagrindu M. P. pardavė: gyvenamą namą, unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), 0,40 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), V. R.;

8. išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo: J. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

9. išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo: D. S. ir D. S. 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

10. išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo: V. R. gyvenamą namą, unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), ir 0,40 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

11. priteisti iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas.

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl LR CK 5.11 str. 2 d. nustatytų paskesnės eilės įpėdinių paveldėjimo tvarkos taisyklių taikymo konkrečiu atveju. Atitinkamai, apeliantės įsitikinimu, LR CK 5.11 str. 2 d. įtvirtintos taisyklės reiškia, kad šeštos eilės įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių arba jiems atsisakius palikimo, arba iš visų jų atimta paveldėjimo teisė, tačiau konkrečiu atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra, todėl tik viena ieškovė, kuri yra ketvirtos eilės įpėdinė, gali paveldėti mirusiojo palikimą. Atitinkamai šeštos eilės įpėdinei pagal įstatymą M. P. paveldėjimo teisės liudijimas išduotas neteisėtai, o taip pat neteisėti ir visi kiti su paveldėto turto perleidimu susiję atsakovės veiksmai. Panevėžio apygardos teismas 2009-06-12 sprendimu pripažino ieškovę ketvirtos eilės įpėdine, o kartu ir asmeniu, pretenduojančiu į G. J. B. palikimą bei turinčiu teisę ginčyti palikimo priėmimą bei M. P. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą LR CK 5.8 str. numatyta tvarka. Atitinkamai pagal LR CK 5.9 str. 2 d. jeigu ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu. Taigi nustačius, kad atsakovė neturėjo teisės paveldėti, būtų konstatuojama, jog ieškovė yra priėmusi palikimą, nes iš neteisės negali gimti teisė, o ieškinio senaties klausimas tokiu atveju taptų neaktualus.

2. Įstatymas imperatyviai neįpareigojo atsakovės informuoti apie esančią gyvą palikėjo seserį (aukštesnės eilės įpėdinę), tačiau LR CK 1.137 str. 2 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas , asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovė notarei paduotame pareiškime dėl palikimo priėmimo (T. 2, b. l. 59) nurodė, jog jai nėra žinoma apie kitus G. J. B. įpėdinius, o tai akivaizdžiai neatitiko tiesos. Tuo tarpu didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus kelia pati notaro profesija. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė, nepranešdama notarei, jog yra gyva aukštesnės eilės įpėdinė (ieškovė), elgėsi nesąžiningai, neprotingai ir neteisingai, o tuo pačiu neteisėtai.

3. Teismo išvada, kad „ieškovė per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą nepriimdama G. J. B. palikimo, suprato ir žinojo tokio neveikimo pasekmes, jog G. J. B. palikimą gali priimti kiti asmenys, yra nepagrįsta“, nes LR CK 5.50 str. reglamentuojamas teisės paveldėti įgyvendinimas, o nuostatos, reglamentuojančios, nuo kada įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, neturi būti aiškinamos kaip nustatančios paskesnės eilės įpėdinių teisę paveldėti, kas reglamentuojama LR CK 5.11 str. 2 d. Tuo tarpu pati ieškovė nurodo supratusi, kad yra palikėjo sesuo ir tuo pačiu ketvirtos eilės įpėdinė, o tuo pačiu suprato ir žinojo, jog nėra aukštesnės eilės įpėdinių ir tol, kol ji palikimo neatsisakė ar iš jos nėra atimta paveldėjimo teisė, ji yra vienintelė paveldėtoja (LR CK 5.11 str. 2 d.). Tuo tarpu, apeliantės įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė suprato ir žinojo, kad jai nepriėmus palikimo, tai gali padaryti kas nors kitas. Be to, ieškovė po G. J. B. mirties sunkiai sirgo, todėl negalėjo dalyvauti mirusiojo laidotuvėse, sunkiai vaikšto iki šiol, o LR CK 5.50 str. 3 d. numatytas terminas nėra naikinamasis, todėl apeliantė suprato, jog ji bet kada gali kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą palikimo priėmimui (LR CK 5.57 str. 1 d.). Atitinkamai atsakovė suprato, jog yra gyva aukštesnės už ją eilės įpėdinė, kuri palikimo nėra atsisakiusi ir paveldėjimo teisė iš jos neatimta.

4. Atsakovė suprato, kad elgiasi neteisėtai, ir tai parodo faktinės bylos aplinkybės, nes atsakovė labai skubiai visą paveldėtą turtą perleido kitiems asmenims, o pateikdama notarui prašymą priimti palikimą, nenurodė, jog yra gyva aukštesnės eilės įpėdinė (CK 1.137 str. 2-3d.) ir tuo pažeidė įstatymo imperatyvus, o kartu ir ieškovės teises bei teisėtus interesus. Teisiškai vertinant nurodytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 1.5 str., ), darytina išvada, jog atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas palikimo priėmimas - CK 5.11 str. 2d.; ir neteisėtas notarės neinformavimas esant aukštesnės eilės įpėdinių - CK 1.137 str. 2d.) yra teisės pažeidimai. Tuo tarpu ieškovės veiksmai (neveikimas) - savalaikis palikimo nepriėmimas (CK 5.50 str. 3d.), tuo pačiu žinant, jog niekas kitas be jos negali paveldėti tol, kol ji palikimo neatsisakė ar iš jos neatimta paveldėjimo teisė bei žinant, jog egzistuoja reali faktinė aplinkybė - galimybė kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą palikimui priimti (CK 5.57 str. l d.) - yra ne teisės pažeidimas, o tik nepakankamai rūpestingas ir atidus elgesys.

5. LR CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimo priėmimui ir paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti, o teisės į ieškinį atsiradimo diena šiuo atveju yra palikimo atsiradimo diena arba diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Tokiu atveju neapibrėžtumas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios datos turi būti sprendžiamas teikiant prioritetą asmens teisei kreiptis į teismą, ieškinio senaties termino eigos pradžią nustatant pagal vėlesnįjį momentą. Tuo tarpu, nors G. J. B. mirė 2005-08-14, tačiau ieškovė apie savo teisių pažeidimą (kad palikimą priėmė atsakovė) sužinojo gerokai vėliau ir būtent nuo šio momento turėtų būti skaičiuojamas LR CK 5.8 str. numatytas terminas. Atitinkamai tik 2008 m. rugsėjo 11 d. iš Vilniaus miesto 32 notarų biuro ieškovė gavo 2008-09-08 raštą Nr. 656, kuriame nurodyta, kad po jos brolio mirties šiame notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 122/2005 ir 2006-03-07 išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas. Ieškinys teisme paduotas 2008-10-10, t.y. nepraleidus CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino. Todėl ieškovės kreipimasis į teismą yra pagrįstas, teisėtas, turi būti nagrinėjamas ir tenkinamas.

6. Apygardos teismas nesivadovavo teismų praktika ir dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes nenusprendė dėl kiekvieno ieškovės reikalavimo atskirai. Ieškovė reikalauja pripažinti, jog atsakovė neteisėtai priėmė mirusiojo palikimą, pripažinti negaliojančiu išduotą atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą, panaikinti visus paveldėto turto perleidimo sandarius ir taikyti restituciją. Tačiau teismas sprendime pasisakė tik dėl vieno reikalavimo, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o dėl kitų itin svarbių faktinių bylos aplinkybių (CK 5.8 straipsnyje nurodytos ieškinio senaties termino pradžios, CK 5.9 straipsnio 2 dalyje nustatytų paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmių, 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatytų įpėdinių paveldėjimo tvarkos taisyklių, sandorių neteisėtumo ir restitucijos), kurios turi esminės reikšmės ieškinio dalykui, teismas nepateikė jokių teisinių motyvų ir argumentų, o tai yra proceso pažeidimas, turėjęs lemiamos įtakos neteisto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Šioje konkrečioje byloje Panevėžio apygardos teismas, kaip pirmos instancijos teismas, sprendime nustatė esant esminių bylos aplinkybių (pareikšti reikalavimai ir pateikti teisiniai argumentai dėl neteisėto palikimo priėmimo, sudarytų turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir kt.), tačiau šių faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų neanalizavo, nemotyvavo ir nepagrindę jokiais faktiniais ar teisiniais argumentais, o apsiribojo tik teiginiu, jog byloje tokie faktai yra. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų ir absoliučiai negaliojantis (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

8. LR CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas savo sprendime turi nurodyti argumentus, dėl kurių atmetė kuriuos nors įrodymus, ir privalo nešališkai apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ar paties surinktus ir su byla susijusius įrodymus bei argumentus ir dėl jų pareikšti nuomonę, kartu nurodyti, su kuriais šalių argumentais jis sutinka, o kuriuos atmeta ir kodėl, taip pat kodėl priima būtent tokį, o ne kitokį sprendimą.

9. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisės į teisingą teismą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą asmens teisės į nešališką teismą, nes teismas procesiniame dokumente (2009-03-20 nutartyje) išdėstė savo išankstinę nuostatą, kad: jeigu ieškovė nepareikš reikalavimo pratęsti terminą mirusio G. J. B. palikimui priimti, ieškinys gali būti atmestas dėl senaties. Atitinkamai dėl pareikšto nušalinimo nepasisakė ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2009-05-21 nutartyje, kuria pareikštas nušalinimas teisėjui atmestas, nes nebuvo analizuojamas 2009-03-20 nutarties turinys, o liko galioti teisėjo išankstinės nuostatos dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje, kas vėliau visiškai pasitvirtino ir tai rodo išankstinę teisėjo nuomonę bei šališkumą.

1. Tam, kad įgytų (paveldėtų) palikimą, įpėdinis turi jį priimti, o praleidus terminą palikimui priimti yra laikoma, kad palikimas nepriimtas. Atitinkamai po šio termino pasibaigimo nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tos pačios palikimo nepriėmimo teisinės pasekmės - įpėdinio paveldėjimo teisės pasibaigimas {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007). Nurodytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas, kurio atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Tuo tarpu ieškovė praleido terminą palikimui priimti ir šį terminą palikimui priimti praleido dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis, nes sveikatos sutrikimas nėra tokio sunkumo, kuris būtų objektyviai trukdęs jai kreiptis į notarą (tiek paštu, tiek nuvykus pas jį) dėl palikimo priėmimo, tačiau ji paštu į notarą kreipėsi tik 2008-09-05, t. y. daugiau kaip po trijų metų nuo brolio mirties, nors iš byloje esančių duomenų aišku, kad jau 2005 m. spalio mėnesio pabaigoje ieškovė buvo atvykusi į Vilnių bei buvo atvykusi pas G. J. B. kaimynus (L. R. B., L. B.) bei teiravosi dėl palikimo (kas gyvena palikėjo bute ir pan.), o tai rodo, jog ieškovė minėtu metu galėjo nuvykti į notarų biurą ir išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo.

2. Kadangi ieškovė buvo praradusi savo teisę į velionio G. J. B. palikimo paveldėjimą, todėl ji tuo metu, kai šeštos eilės įpėdinė M. P. parašė pareiškimą dėl G. J. B. palikimo priėmimo, nebebuvo G. J. B. palikimo paveldėjimo įpėdinė, o M. P. nereikėjo nurodyti jos kaip asmens, turinčio teisę į G. J. B. palikimą. Ieškovė, žinodama apie palikimo atsiradimo momentą (mirus G. J. B. 2005-08-14), nesiėmė savo subjektinių teisių realizavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik 2008-12-29, o toks ieškovės elgesys nepateisinamas įpėdinių, priėmusių palikimą laiku, atžvilgiu, nes būtų pažeidžiamas konstitucinis „teisėtu lūkesčiu" principas bei civilinėje teisėje įtvirtintas teisinio apibrėžtumo bei stabilumo principai, kurie tokioje situacijoje reikštų, jog nė vienas įstatymu nustatytu terminu ir tvarka palikimą priėmęs įpėdinis negalėtu būti tikras dėl gauto palikimo. Taigi teismas turėtų pripažinti, jog ieškovė praleido 1 metų terminą paveldėjimo teisės nuginčijimui (CK 5. 8 str.). Apeliantė teigia, kad M. P. tyčia nuslėpė ją, kaip kitą palikėjo turtą turintį teisę paveldėti asmenį, tačiau nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad M. P. žinojo apie tai, jog ieškovė nori paveldėti brolio turtą ir tyčia nenurodė jos įpėdiniu (priešinga, atsakovėi žinojo, kad ieškovė tokios teisės neįgyvendino, todėl dėl prieš tai nurodytų priežasčių ją prarado).

3. Ieškovės įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.), todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas jos buvęs ir esamas įsitikinimas, jog tol, kol ji yra gyva, neatsisakė palikimo ir iš jos neatimta paveldėjimo teisė, tik ji viena gali paveldėti mirusiojo palikimą, ko pasėkoje ieškinio senaties terminas šiuo konkrečiu atveju turi būti skaičiuojamas nuo tada, kada ieškovė sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t.y., kad palikimą priėmė atsakovė, neatleidžia ieškovės nuo įstatymuose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo ir dėl to nesudaro pagrindo atnaujinti jos praleistą ieškinio senaties terminą.

4. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog jos reikalavimas dėl atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu liko neišnagrinėtas ir tai turi būti pripažinta absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str.2 d.7 p.), kadangi šis jos reikalavimas buvo nagrinėjamas kartu su kitais, yra išvestinis iš kitų reikalavimų, todėl atmetus pagrindinius reikalavimus, buvo pagrindas atmesti ir šį reikalavimą. Pagal LR CK 5.5 str. asmuo įpėdiniu gali būti, bet neprivalo, todėl atsakovai nėra atsakingi už tai, kad ieškovė savo teise priimti palikimą nepasinaudojo, nors ieškovė buvo informuota apie palikėjo mirtį, todėl notaras pagrįstai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą visam palikimui.

1. Paveldėjimo byla Nr. 122/2005 po G. J. B. mirties Vilniaus m. 32-ame notarų biure pradėta 2005 m. rugsėjo 26 d. pagal testamentinio įpėdinio (pagal 1995-01-06 testamentą) E. M. pareiškimą palikimui priimti, tačiau vėliau paaiškėjo, kad 2002-01-21 buvo sudarytas naujas testamentas, kuriuo G. J. B. visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties dieną paliko kitam testamentiniam įpėdiniui - Z. R., todėl E. M. buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Visgi, vadovaujantis testamentų registro duomenimis, dar vėliau paaiškėjo, kad 2002-01-21 G. J. B. testamentas buvo panaikintas 2004 m. sausio 29 d. paties testatoriaus pareiškimu, todėl jokių galiojančių testamentų po G. J. B. mirties nebuvo.

2. 2005 m. lapkričio 10 d. (tai yra per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti) į Vilniaus m. 32-ąjį notarų biurą dėl palikimo po G. J. B. mirties priėmimo kreipėsi įstatyminė (šeštos eilės) įpėdinė M. P. (per įgaliotą asmenį Z. R.), o jokie kiti įstatyminiai ir / ar testamentiniai įpėdiniai į Vilniaus m. 32-ąjį notarų biurą dėl palikimo po G. J. B. mirties priėmimo nesikreipė ir iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (2006-03-07) jokie įpėdiniai, kiti tretieji asmenys jokių pretenzijų į palikėjui G. J. B. priklausiusį turtą nepareiškė.

3. Per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti įstatyminė įpėdinė, palikėjo G. J. B. sesuo J. Z. į Vilniaus m. 32-ąjį notarų biurą nesikreipė, taip pat nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, kad palikimą po brolio mirties priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti arba priėmė palikimą kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.

4. LR CK 5.61 str. 1 d. nurodyta, kad „jeigu įpėdinis pagal įstatymą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis“. Taigi 2006-03-07 paveldėjimo teisės liudijimas teisėtai ir pagrįstai buvo išduotas vienintelei teisės aktų nustatyta tvarka palikimą priėmusiai ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoti prašiusiai šeštos eilės įpėdinei pagal įstatymą, palikėjo G. J. B. pusseserei M. P..

5. J. Z. praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po brolio G. J. B., mirties, priimti, o terminą palikimui priimti gali pratęsti tik teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos CK 5.57 str.). Tačiau ieškovė J. Z. nenurodė, nepateikė teismui jokių priežasčių, kurios pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, galėtų būti pripažintinos svarbiomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nesutikdama su skundžiamu sprendimu ieškovė nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ji atsisakė brolio palikimo, o atsakovė neturėjo teisės paveldėti tol, kol yra gyva ieškovė ar ji nėra atsisakiusi palikimo. Tačiau taip teigdama ieškovė nutyli, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ji įstatymo nustatyta tvarka ir terminu išreiškė valią palikimą priimti: ji nei faktiškai priėmė palikimą, nei kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, nei padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.).

Priešingai, iš byloje esančių įrodymų, įskaitant liudytojų R. ir L. B. parodymus, atsakovų paaiškinimus, matyti, kad ieškovė ne tik nepanoro rūpintis po brolio mirties likusio turto priežiūra, bet ir nedalyvavo jo laidotuvėse bei neprisidėjo prie jų išlaidų padengimo. Visos šios aplinkybės, kurias paneigiančių argumentų apeliaciniame skunde iš esmės nėra, bei tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė su velioniu broliu jam gyvam esant nebuvo artimi, nebendravo, patvirtina, kad ieškovė neturėjo ketinimų paveldėti pastarojo turtą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė buvo įsitikinusi, jog tol, kol ji neatsisakys palikimo ar iš jos nebus atimta paveldėjimo teisė, ji yra ir bus vienintelė paveldėtoja, o byloje nėra jokių duomenų, jog ji suprato ir žinojo, kad jai nepriėmus palikimo, kas nors kitas galėtų palikimą priimti. Tačiau bandymas pagrįsti savo reikalavimą įstatymo nežinojimu nesudaro pagrindo laikyti tokį reikalavimą pagrįstu. Be to, bylos duomenys rodo, kad ieškovė yra pakankamai išsilavinęs žmogus, o jos amžius neleidžia teigti, kad ji negalėjo suprasti savo neveikimo pasekmių. Tuo tarpu palikimo atsisakymas turi tas pačias teisines pasekmes, kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 str. 2 d.).

Tokiu būdu ieškovei įstatymo nustatyta tvarka ir terminu neišreiškus valios priimti palikimą, teigti, kad atsakovė M. P., priimdama palikimą, elgėsi nesąžiningai, nėra jokio teisinio pagrindo (CK 5.61 str. 1 d.). Pastebėtina, kad būtent minėta atsakovė rūpinosi velionio laidotuvėmis, nuo pat pradžios prižiūrėjo likusį po mirties turtą, mokėjo komunalinius mokesčius. Be to, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą svarbu yra ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką pretenduoti į palikimą (CK 5.8 str.) gali tik tas asmuo, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 str. 1, 2 dalys), arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Atitinkamai, kaip jau buvo minėta, ieškovė neatliko nei vieno veiksmo, kuris leistų teigti, kad ji priėmė palikimą. Be to, reikšdama patikslintą ieškinį, ieškovė nurodė, kad neprašo pratęsti termino dėl palikimo priėmimo (CK 5.57 str. 1 d., T. 3, b. l. 2-7), o šio savo reikalavimo ieškovė nepatikslino net pirmosios instancijos teismui pasiūlius tai padaryti. Pastebėtina, kad 2009 m. kovo 20 d. nutartis priimta iš esmės ieškovės interesais ir negali būti vertinama kaip bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo įrodymas.

Taigi ieškovė, neįstojusi į paveldėjimo santykius bei neprašiusi pratęsti jai terminą palikimui priimti, iš esmės neturėjo teisės ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo (CK 5.8, 5.50 str. 1, 2 dalys, 5.57 str. 1 d., 5.60 str. 2 d.). Reikšdama patikslintą ieškinį apeliantė, remdamasi CK 5.9 str. 2 dalies nuostata, nurodė, kad atskirai pratęsti jai terminą palikimą priimti, nereikia. Tačiau pastebėtina, kad paminėtoje teisės normoje (CK 5.9 str. 2 dalis) kalbama apie turinčius teisę paveldėti įpėdinius.

Dėl nurodytos priežasties, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, be svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą vienerių metų terminą (CK 5.8 str.), tenkinti ieškovės reikalavimo pagrindo nėra. Ieškovė teigia, kad ji apie tai, kad palikimą priėmė atsakovė, sužinojo tik gavusi 2008 m. rugsėjo 26 d. notarinės kontoros raštą. Tačiau įstatymo leidėjas minėtą vienerių metų terminą sieja kaip su diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, taip ir su palikimo atsiradimo diena. Tuo tarpu byloje surinkti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovei apie palikimo atsiradimą turėjo būti žinoma iš karto po J. B. mirties. Pastebėtina, kad įrodymų, paneigiančių šią išvadą, apeliaciniame skunde nėra.

Negalima sutikti ir su apeliantės teiginiais, kad ji apie palikimo priėmimą anksčiau negalėjo sužinoti dėl svarbių priežasčių. Iš pateiktų duomenų aišku, kad J. Z. ligos ir reabilitavimo laikas tęsėsi ne visą trijų mėnesių palikimui priimti skirtą terminą. Be to, vėliau apeliantė dėl palikimo priėmimo su notaro biuru susisiekė paštu, tačiau, kodėl ji negalėjo to padaryti paštu ar atstovo pagalba daug anksčiau, nepaaiškino (T. 2, b. l. 57).

Apeliacinio skundo teiginiai, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų ir argumentų, prieštarauja sprendimo motyvuojamosios dalies teiginiams, o teiginys, kad teismas neaptarė ieškovės pateiktų įrodymų bei nenurodė priežasčių, dėl kurių juos atmetė, yra nekonkretus, nes nenurodyta, dėl kurių iš byloje pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Be to, iš Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo aišku, kad ieškovės J. Z. reikalavimai dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra išvestiniai iš reikalavimo pripažinti ginčijamą palikimo priėmimą neteisėtu ir negaliojančiu, todėl pastarąjį ieškovė reikalavimą teismui pripažinus nepagrįstu, nėra teisinio pagrindo svarstyti kitų minėtų išvestinių ieškovės reikalavimų.

Taip pat byloje nėra duomenų apie bylą išnagrinėjusio teisėjo nešališkumą, o apeliantės paminėta 2009 m. kovo 2 d. nutartis, kuria ieškovei buvo pasiūlyta patikslinti ieškinį, tokiu įrodymu nelaikytina, juolab, kad ji, kaip jau buvo minėta, buvo priimta ieškovės interesais.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (T. 4, b. l. 51). Be to, iš ieškovės priteistinos atsakovių Z. R. ir M. P. išlaidos advokato pagalbai apmokėti (T. 4, b. l. 13, 23).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės J. Z. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atsakovei Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) o taip pat 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atsakovei M. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atlyginti išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.