- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- 2-399-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- M. P., Z. R., J. P., V. R., D. S., J. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 32-ojo notarų biurui
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Arvydas Penelis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams M. P., Z. R., J. P., V. R., D. S., D. S., J. T., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 32-ojo notarų biurui dėl palikimo priėmimo neteisėtumo, išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. Z. 2009-02-26 patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama:
1. pripažinti, kad atsakovė M. P. neteisėtai priėmė G. J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą;
2. pripažinti negaliojančiu M. P. Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro 2006-03-07 išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į G. J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), priklausiusį turtą;
3. pripažinti negaliojančia 2006-08-04 dovanojimo sutartį Nr. AG-3228, kuria M. P. dovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Z. R.;
4. pripažinti negaliojančia 2008-12-16 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4758, kuria Z. R. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. P.;
5. Pripažinti negaliojančia 2008-07-31 dovanojimo sutartį Nr. 3561, kuria M. P. dovanojo: 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kupiškio r., J. T.;
6. pripažinti negaliojančia 2008-12-03 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 4663, kuria J. T. pardavė: 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kupiškio r., D. ir D. S.;
7. pripažinti negaliojančia 2008-08-20 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. AG-3348 ir 2008-08-20 priėmimo - perdavimo aktą Nr. AG-3349, kurių pagrindu M. P. pardavė: gyvenamą namą, unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,40 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kupiškio r., V. R.;
8. išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo: J. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
9. išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo: D. S. ir D. S. 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,12 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kupiškio r.;
10. išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo: V. R. gyvenamą namą, unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 0,40 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kupiškio r.;
11. priteisti iš atsakovų solidariai visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje, teismo posėdyje kartu su savo atstovu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis G. J. B., kuris iki mirties gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dėl savo sunkios sveikatos būklės ji laiku nespėjo kreiptis dėl mirusio brolio palikimo priėmimo. Tik 2008-09-08, gavusi notarų biuro raštą Nr. 656 apie pradėtą paveldėjimo bylą Nr. 122/2005, sužinojo, kad palikimą yra priėmęs kažkas kitas, o iš 2008-09-26 rašto Nr. 692 sužinojo, kad po brolio mirties palikimą priėmė šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą atsakovė M. P. (palikėjo pusseserė), kai tuo tarpu ji yra ketvirtos eilės įpėdinė. Tuo metu, kai mirė brolis G.J. B., atsakovė M. P. gerai žinojo, kad Panevėžyje gyvena jo sesuo J. Z., gerai žinojo apie po mirties likusį mirusiojo turtą, tačiau atsakovė, pati kreipdamasi dėl paveldėjimo, nepranešė notarui apie esantį gyvą ankstesnės eilės turto paveldėtoją. Kadangi atsakovė notarei šio fakto nepranešė, o pati ieškovė nebuvo kreipusis dėl paveldėjimo į notarų biurą, atsakovei M. P. 2006-03-07 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kadangi įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad šeštos eilės įpėdiniai turtą paveldi tik tada, kai nėra ankstesnės eilės įpėdinių, yra akivaizdu, kad pirmumo teisę paveldėti turėjo būtent ieškovė J. Z., todėl atsakovė M. P. neteisėtai priėmė paveldėjimą į mirusiojo paliktą turtą. Kadangi atsakovė M. P. neteisėtai priėmė palikimą, visi toliau sekę, byloje nuodugniai išvardinti sandoriai yra neteisėti ir naikintini. Nurodė, jog palikimo ji (ieškovė) niekada neatsisakė, paveldėjimo teisė neatimta, todėl M. P., žinodama apie tokias aplinkybes, tačiau neinformuodama notarės, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai. Kadangi atsakovė neteisėtai paveldėjo visą mirusiojo turtą, tai ir bet kokie jos veiksmai su tokiu turtu taip pat yra neteisėti, o būtent – 2006-08-04 dovanojimo sutartis Nr. AG-3228, kuria M. P. padovanojo atsakovei Z. R. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 2008-07-31 dovanojimo sutartis Nr. 3561, kuria M. P. padovanojo atsakovei J. T. 1 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kupiškio r.; 2008-07-31 dovanojimo sutartis Nr. 3561, kuria M. P. padovanojo 2,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kupiškio r. Turto (buto, gyvenamojo namo, žemės sklypų) įgijėjai 2008-12-16, 2008-12-03 ir 2008-08-20 sudarydami pirkimo – pardavimo sutartis deramai nepasidomėjo, kokiais faktiniais pagrindais turto perleidėjai buvo įgiję nuosavybės teises į parduodamą turtą, o turto perleidėjai neįspėjo įgijėjų apie ieškovės teises paveldėti perleidžiamą turtą, todėl yra galimas turto, priklausančio atsakovams V. R., Daivai ir D. S. bei J. P., išreikalavimas (CK 4.95, 6.321 str.). Be to, tiek M. P. paveldėtą turtą tuoj pat perleido, tiek Z. R. ir J. T. dovanotą turtą taip pat tuoj perleido kitiems asmenims, kas rodo, jog atsakovai taip elgėsi turėdami tikslą turtą perleisti kiek galima daugiau kartų tam, kad ieškovei jį išsireikalauti būtų kuo sunkiau.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į ieškinį, teismo posėdyje atsakovai M. P., Z. R., jų atstovas advokatas, J. P., D. S., D. S., V. R. ir J. T. prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ne dėl svarbių, o tik dėl subjektyvių ir tik nuo pačios jos valios priklausančių priežasčių praleido terminą palikimui priimti. Atsakovė M. P. jau 2005-08-15 pranešė apie brolio mirtį, tačiau ieškovė atsakė, jog jai brolis neegzistuoja, todėl laidotuvėse nedalyvavo. Be to, ieškovė velionio palikimo turto netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, jos nurodytas sveikatos sutrikimas nėra tokio sunkumo, kuris būtų objektyviai trukdęs jai kreiptis į notarą tiek paštu, tiek nuvykus pas jį dėl palikimo priėmimo, tuo labiau, kad ieškovė yra išsilavinusi, turinti pakankamą gyvenimišką patirtį. Dėl šių aplinkybių ieškovė praleido ir Civilinio kodekso 5.8 str. nustatytą 1 metų terminą nuo palikimo atsiradimo dienos ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Priešingai nei teigia ieškovė, paveldėtas turtas yra teisėtų ir galiojančių sandorių, kurie neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, pagrindu perleistas atsakovams asmeninei nuosavybei, atsakovai yra sąžiningi įgijėjai, todėl šis turtas niekaip iš jų negali būti išreikalautas. Kadangi ieškovė nėra paveldėto turto savininkė, todėl ji neturi teisės jo reikalauti iš dabartinių teisėtų savininkų ir CK 4.95 str. pagrindu. Atsakovai, atstovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės J. Z. ieškinio reikalavimams, motyvuodami, kad ieškovė J. Z. praleidusi terminą palikimą priimti prarado teisę priimti palikimą, atsiradusi brolio mirties momentu. CK 5.50 str. numato, kad tam, jog asmuo įgytų palikimą, pirmiausia reikia jį priimti, atliekant aktyvius veiksmus. Per įstatymo numatytą terminą neatlikus aktyvių veiksmų, laikoma, kad asmuo nepriėmė palikimo. Palikimo priėmimo veiksmų ieškovė J. Z. neatliko, todėl neteko teisės paveldėti velionio G. J. B. palikimą, o praleidusi vienerių metų terminą, neteko teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimus.
Liudytojai Leonarda ir L. B. paaiškino, kad jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Velionis G.J. B. ilgus metus buvo kaimynas, gyveno to paties namo antrame bute. Kaimyno G.J. B. laidotuvėse liudytojai buvo. Laidotuvėse ieškovės J. Z. tikrai nebuvo. Pas brolį ji niekada nesisvečiuodavo. Po kaimyno mirties J. Z. aplankė 2005 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena. Kartu su ieškove buvo atvažiavusios dar dvi moterys, kurių nepažinojo. Ieškovė buvo atėjusi pas liudytojus į butą, klausė, kas jos brolio bute gyvena, paklausė ir apie palikimą. Pasakė, kad apie palikimą nieko nežino, pasiūlė kreiptis informacijos pas jų giminaitį kunigą E., kuris ir palaidojo kaimyną. Ieškovė J. Z. vaikščiojo pati, pati įlipo į mašiną, niekas jos nenešė ir už rankos nevedė. Ieškovė atrodė visiškai normaliai, stovėjo prie sienos ir tiek, gal kiek mažiau kalbėjo, daugiau kalbėjo jos pakeleivės. G.J. B. pažinojau gerai. Žinau, kad jis nebendravo su seserimi, pas brolį ji nesilankė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatytos šios esminę reikšmę turinčios bylos aplinkybės:
1.Mirties liudijimu nustatyta, kad G. J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), 69 metų amžiaus (t.1, b.l.6);
2. Gimimo liudijimu nustatyta, kad B. J. ir J. B. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros J. B. (t.1, b.l.7). Lietuvos valstybės archyvo 2008-09-04 pažyma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Skapiškio Romos katalikų bažnyčioje pakrikštytas J. ir U. F. sūnus vardu G. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.8). Santuokos liudijimu nustatyta, kad J. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ištekėjo už Z. Z. (t.1, b.l.9). Nurodytų dokumentų pagrindu darytina išvada, kad velionis G. J. B. ir ieškovė J. Z. buvo brolis ir sesuo;
3. Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės 2008-09-08 pažyma nustatyta, kad 2005-08-14 mirus palikėjai G. J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 32-me notarų biure 2005-09-26 buvo pradėta paveldėjimo byla Nr.122/2005. Palikimą priėmė testamentinis įpėdinis ir šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą (t.1, b.l.10);
4. Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuras 2006-03-07 išdavė „Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą“, kuriame nurodyta, kad palikėjo G. J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turtą (ginčo turtą – teismas) paveldi šeštos eilės įpėdinis pagal įstatymą –palikėjo pusseserė M. P. (t.2, b.l.119-122).
5.Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės 2008-09-18 atsakymu J. Z. nustatyta, kad dėl G. J. B. paveldėjimo bylos J. Z. į notarų biurą kreipėsi 2008-09-16 (t.1, b.l. 11), tai yra praėjus daugiau negu trims metams po G.J. B. mirties.
6. Ieškovė J. Z. į teismą kreipėsi 2008-10-10 su ieškiniu dėl palikimo priėmimo termino pratesimo, dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumo, dėl pratesimo termino palikimui priimti (t.1, b.l.3-5).
Ieškovė J. Z. pripažino, kad po velionio G.J. B. mirties ji nepriėmė palikimo nei faktiškai pradėdama palikimą valdyti, nei kreipdamasi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ar į teismą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.
Civilinio kodekso 5.8str. numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovė J. Z., būdama velionio G.J. B. sesuo, po jo mirties pagal Civilinio kodekso 5.11str.1d.4p. tapo ketvirtos eilės įpėdinė, todėl ji pripažintina asmeniu, pretenduojančiu į G.J. B. palikimą ir turinčiu procesinę teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei M. P. Civilinio kodekso 5.8str. tvarka ir pagrindais.
Atsakovai ieškovės ieškinio reikalavimui prašo taikyti ieškininės senaties terminą, motyvuodami, kad ieškovė praleido vienerių metų terminą, reikšti ieškinį palikimą priėmusiai atsakovei M. P.. Atsakovų prašymas taikyti ieškovės ieškiniui Civilinio kodekso 5.8str. nustatytą vienerių metų senaties terminą yra pagrįstas. Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir velionis G.J. B. buvo sesuo ir brolis. Kitų brolių ir seserų jie neturėjo. Ieškovė pripažįsta aplinkybę, kad mirus broliui G.J. B., ji apie brolio mirtį buvo informuota iš karto, tačiau dėl sveikatos laidotuvėse nedalyvavo. Atsakovė J. T. patvirtino, kad atvyko pas ieškovę į namus ir pranešė apie brolio mirtį, tačiau ieškovė atsakė, jog jai joks brolis neegzistuoja. Ieškovei buvo žinomos aplinkybės, kad velionis brolis turėjo sodybą (duomenys neskelbtini), butą Vilniuje, kuriame gyveno, o tuo pačiu ieškovė žinojo, kad velionis G.J. B. šeimos nebuvo sukūręs, vaikų neturėjo, todėl ieškovė J. Z. privalėjo suprasti, kad būtent ji yra artimiausia velionio giminaitė, turinti teisę paveldėti brolio palikimą. Tuo pačiu ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė M. P. yra jos pačios, o tuo pačiu ir velionio G.J. B. pusseserė, taip pat turinti teisę paveldėti G.J. B. palikimą ir, pagal Civilinio kodekso 5.11str.1d.6p. būti šeštos eilės įpėdine. Liudytojai B. patvirtino, kad ieškovė J. Z. po brolio G.J. B. mirties praėjus 3 mėnesiams buvo atvykusi, klausinėjo apie velionio palikimą. Įvertinant, kad ieškovė žinojo G.J. B. turėjus sodybą Kupiškio rajone, butą Vilniuje, ieškovė privalėjo suvokti, kad po G.J. B. mirties, sodyba ir butu būtina pasirūpinti, saugoti, mokėti mokesčius už buto šildymą, komunalinių paslaugų mokesčius, todėl darytina išvada, kad ieškovė, per Civilinio kodekso 5.50str.3d. nustatytą trijų mėnesių terminą, nepriimdama G.J. B. palikimo, suprato ir žinojo tokio neveikimo teisines pasekmes, kad G.J. B. palikimą gali priimti kiti asmenys. Ieškovė J. Z. nustatyta tvarka nepriėmė G.J. B. palikimo ir daugiau nei tris metus palikimu nesidomėjo, nors turėjo realią galimybę kaip rūpestingas ir atidus žmogus tai padaryti, todėl darytina išvada, kad ieškovei buvo visiškai nesvarbu kas priims velionio G.J. B. palikimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė J. Z. daugiau nei tris metus nesikreipė dėl G.J. B. palikimo ne dėl objektyvių priežasčių, o tik dėl savo pačios subjektyvaus nusiteikimo velionio G.J. B. atžvilgiu, su kuriuo nebendravo jam esant gyvam, nedalyvavo ir jo laidotuvėse. Aptartų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė turėjo realią galimybę po G.J. B. mirties (duomenys neskelbtini), ne tik priimti palikimą, tačiau per metus laiko pasidomėti velionio brolio palikimu ir sužinoti, kad atsakovė M. P. priėmė velionio G.J. B. palikimą. Ieškovė, jos atstovas neprašė pratęsti terminą palikimo priėmimui (Civilinio kodekso 5.57str.). Ieškovė J. Z. velionio G.J. B. palikimo nepriėmė nei faktiškai pradėdama palikimą valdyti, nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Negalima pripažinti svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė negalėjo priimti G.J. B. palikimo, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2005-08-28 iki 2008-09-22 ji gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninėje (t.1, b.l.16), o vėliau išvyko reabilitaciniam gydimuisi sanatoriją VšĮ „Anykščių šilelis“ laikotarpiu nuo 2005-09-22 iki 2005-10-16 (t.1, b.l.17), nes ieškovė buvo sąmoninga, galėjo judėti, gydimosi laikotarpis ligoninėje trūko apie tris savaites. Ieškovė palikimą galėjo priimti tiek per atstovą, tiek per pašto įstaigą nusiuntusį prašymą notaro biurui. Ieškovė po reabilitacinio gydimosi galėjo savarankiškai vaikščioti, todėl nenustatyta jokių svarbių objektyvių priežasčių, kurios užkirto kelią J. Z. priimti ginčo palikimą arba sužinoti koks asmuo palikimą priėmė. Civilinio kodekso 1.124str. numato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kadangi ieškovė J. Z. be svarbių priežasčių praleido įstatymu nustatytą 1 metų terminą reikšti ieškinį palikimą priėmusiai atsakovei M. P., o tuo pačiu ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, sudarytus turto perleidimo sandorius bei turtą išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo, todėl jos ieškinys atmestinas.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad notaras negalėjo išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų 6-os eilės įpėdinei atsakovei M. P., aplenkdamas 4-os eilės įpėdinę ieškovę, kadangi ieškovė, per įstatymo nustatytą laiką nustatytais būdais palikimo nepriėmė, todėl notarui nebuvo žinoma 4-os eilės įpėdinę J. Z., o buvo žinoma aplinkybė, kad kiti įpėdiniai, apart M. P., per įstatymo nustatytą terminą G.J. B. palikimo nepriėmė. Atsakovė M. P., priimdama G.J. B. palikimą, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsakovei M. P. nebuvo pareigos informuoti notarą apie palikėjo G.J. B. seserį ieškovę J. Z., nes kiekvienas teisnus ir veiksnus fizinis asmuo laisva valia naudojasi savo subjektinėmis teisėmis, tame tarpe ir teise priimti palikimą arba nepriimti.
Atmetus ieškovės ieškinį, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 92str., 98str.1d. iš ieškovės priteistinos atsakovių M. P. ir Z. R. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžetą teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 150str.4d., teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki įsiteisės teismo sprendimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
1. Atmesti ieškovės J. Z. ieškinį atsakovams M. P., Z. R., J. P., V. R., D. S., D. S., J. T., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 32-ojo notarų biurui dėl palikimo priėmimo neteisėtumo, išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
2. Priteisti iš J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei 1 500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 107 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
3. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2009m. gegužės 20d. nutartimi palikti galioti iki įsiteisės šis teismo sprendimas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.