Utenos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. V., gim. (duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kodas – (duomenys neskelbtini), vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 ,,Dėl Juridinių asmenų registro ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123, 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo patiekti Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsnio, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38, 81 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės, todėl surašomas protokolas už finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą laiku. Nuobaudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. Tokia savo veika J. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Posėdžio metu J. V. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą faktą ir nusižengimą pripažino. Paaiškino, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovė veiklos nevykdo nuo 2016 metų ir mokesčių inspekcijos sprendimu bendrovė nuo 2016 m. sausio 1d., iki 2020 metų gruodžio 31d., atleista nuo mokesčių, deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Toks inspekcijos sprendimas jį suklaidino ir jis manė, jog bendrovė yra atleista ir nuo finansinių ataskaitų pateikimo Registrų centrui, todėl jis neteikė finansinių ataskaitų už 2018 metus į Registrų centrą. Žino, jog ataskaitas reikėjo pateikti iki 2019 m. birželio 1d. Tai paaiškėjus, jis ataskaitas pateikė lapkričio 12d. Labai gailisi dėl įvykusio. Pripažino, jog nuoširdžiai klydo , manydamas, jog bendrovė yra atleista nuo tokių ataskaitų pateikimo, todėl prašė neskirti nuobaudos.

Be J. V. prisipažinimo ir duotų paaiškinimų, jo padarytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinktais ir posėdžio metu ištirtais įrodymais: 2019-11-25 administracinio nusižengimo protokolu, Nr. RC-ANR_P-484-2019, išrašu iš Juridinių asmenų registro, raštu dėl administracinio nusižengimo protokolo, įteikimo pranešimu apie siuntą, 2016m. birželio 28d., Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų (b.l. 26) ir duomenimis ir Registrų centro, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-11-12 pateikė Registrų centrui metinę finansinę ataskaitą už 2018 metus.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad proceso metu surinkta pakankamai J. V. kaltės įrodymų, todėl yra pagrindo padaryti išvadai, kad jis įvykdė ANK 223 straipsnio 2 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, iki 2019-06-01 nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinio.

Teismas, skirdamas J. V. nuobaudą, atsižvelgia į jo asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, nusižengimo padarymo motyvus ir aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino dėl nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnio 1 dalis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad J. V. anksčiau, t. y. nuo 2010 metų, nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Teismas, atsižvelgdamas į J. V. charakterizuojančius duomenis, į nustatytą kompleksą faktinių aplinkybių, reikšmingų individualizuojant skiriamą nuobaudą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais mano, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės atsakomybės paskirtis bus įgyvendinta J. V. paskiriant švelnesnę nuobaudą , nei numatyta įstatymo sankcijoje- įspėjimą. (ANK 34 straipsnio 2, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ANK 34 straipsniu, ANK 635-637 straipsniais, teisėja

nutaria:

J. V. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).