Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo R. Š. atstovėms: S. Š. ir adv. R. Roščenkovienei bei adv. D. Bajorinienei, atsakovei V. Š. ir jos atstovei adv. D. Balčiūnienei, ir Institucijos duodančios išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau- ŠVTAS) atstovei E. Mažeikytei, neatvykus ieškovui R. Š.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei V. Š. dėl nepilnamečiams vaikams teikto išlaikymo per laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-10-05 užskaitymo ir nepilnamečių dukrų bendravimo su tėvu R. Š. per šventes tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

taip pat drabužiai ir batai - 2294,48 Lt (667 eurai). Bendra suma 9758,61 Lt.

Be to kas yra pateikta ataskaitose, G. Š. 2006 metams prieš rugsėjo 1 dieną buvo supirktos mokyklinės prekės, kuprinė, vaikams buvo nuolat perkami bilietai į koncertus, kino filmus, žaislai, mobilus telefonas, telefono sąskaitų papildymai, duodami dienpinigiai ir pinigai už ekskursijas G. Š. su mokykla, mergaitės lankėsi vaikų pramogos centruose, kavinėse, atostogavo Šventojoje. Taip pat ieškovas dukroms iš Airijos nuolat siuntė drabužius- striukes, kelnes, megztinius, palaidines, sukneles, sijonus ir kt., avalynę - žieminius, rudeninius batus, basutes, batukus ir kt.

2007m. birželio 7 dieną V. Š. informavo antstolę V. Šimkienę, kurios antstolių kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl vaikų išlaikymo išieškojimo, kad atsakovė Š. vaikų išlaikymui pripažino tik dalį pinigų t.y. tik 2 695 litus iš 9834,31 litų. Kokias sumas už kokius pirkinius ji pripažino ir kokius nepripažino tiksliai nežinau. Taip pat ieškovui nežinoma dėl kokių priežasčių V. Š. nepripažino visos dukroms teiktos išlaikymo sumos. Taigi V. Š. nepripažino 7063,64 Lt (9758,61 -2695 = 7063,61), kuriuos jis skyrė vaikų išlaikymui. Todėl teismo prašo pripažinti, kad ir 7 063,61 Lt buvo skirti vaikų išlaikymui ir prašo teismo šią sumą užskaityti kaip išlaikymo prievolės dalies atlikimą.

Teigė, kad nuo 2007 metų rugpjūčio 21 dienos dukrų motina atsisako priimti viską ką jis nori perduoti per kitus asmenis savo dukroms, nors jam paklausus liepos mėnesį ko trūksta ir ko reikia dukroms prieš naujus mokslo metus, sakė, kad nupirkčiau ir atsiųsčiau dukroms įvairių drabužių (džinsų, megztinių, pėdkelnių, palaidinių, džemperių ir kt.) bei avalynės.

Atskirai ieškovas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-08-22 civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009 priėmė nutartį, kuria pripažino jo 40 000 Lt pervedimą atsakovei V. Š. dalies prievolės mokėti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažinęs 40 000 litų pervedimą išlaikymo dalies įvykdymu, pripažino ir prievolės įvykdymo laikotarpį - nuo 2006 m. birželio 15 d. iki 2013 m. gegužės 19 d. Todėl atsakovės V. Š. policijoje nurodytas laikotarpis, kad aš išlaikymo dukroms neteikiau laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2007-10-31 patenka į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009 pripažintą laikotarpį nuo 2006-06-15 iki 2013-05-19. Be to, byloje yra antstolės V.Šimkienės pažyma, kad ji ieškovo papildomai 2008 m. sumokėtas pinigines išmokas užskaito kaip prievolės dalies įvykdymą iki 2013-09-01.

Dėl šių priežasčių ieškovas mano, kad dukroms G. ir K. 2006-09-01 iki 2007-10-31 laikotarpiu teiktas 7 063,61 Lt išlaikymas turi būti užskaitytas kaip prievolės dalies įvykdymas laikotarpiui po 2013-09-01 dienos. Ieškovas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo sprendimu 2009-04-08 dukrų išlaikymui iš jo priteista po 250 litų kiekvienai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Todėl kas mėnesį abiejų dukrų išlaikymui jis turi mokėti po 500 litų. 7000 litų sudarytų laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-10-01. Vidutinė vieno vaiko išlaikymo suma dienai sudaro 8,33 Lt. (250 Lt : 30 d. = 8,33). Todėl likusi 63,61 lito suma dviems vaikams sumokama per 4 dienas. Dėl to ieškovas teismo prašo pripažinti, kad 7 063,61 Lt išlaikymo prievolę jis įvykdė ir, kad ši prievolės dalis būtų užskaityta už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-10-05.

2. Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu per šventes tvarkos.

Be to ieškovas nurodė, kad su savo nepilnamečių dukrų G. Š. a/k (duomenys neskelbtini) ir K. Š. a/k (duomenys neskelbtini) motina V. Š. jam nuolat nepavyksta susitarti, kad nepilnametės dukros šventes (t.y. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų ir Šv. Velykų) praleistų ir su juo. Todėl teismo prašė, nustatyti bendravimo su savo dukromis per šventes grafiką sekančiai ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 str. 2 d. ):

Per Šv. Velykų šventę pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamos vietos Šv. Velykų rytą nuo 9 iki 10 val. ir parvežant jas į jų nuolatinę gyvenamą vietą kitos dienos vakare nuo 17 iki 18 val.( 2009 m., 2011 m., 2013 m., 2015 m., 2017 m., 2019 m., 2021 m.);

per Kūčių šventę pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamos vietos Kūčių vakarą nuo 17 ikil8val. ir parvežant Šv. Kalėdų lytą nuo 10 iki 11 vai. į jų nuolatinę gyvenamą vietą ( 2008 m., 2010 m., 2012 m., 2014 m., 2016 m., 2018 m., 2020 m. );

per Šv. Kalėdų šventę pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų rytą nuo 10 iki 11 vai. ir parvežant jas į jų nuolatinę gyvenamą vietą antrą Šv. Kalėdų vakarą nuo 17 iki 18 vai. ( 2007 m., 2009 m., 2011 m., 2013 m., 2015 m., 2017 m., 2019 m.);

per Naujųjų metų šventę pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamos vietos gruodžio 31 dienos vakarą nuo 17 iki 18 vai. ir parvežant jas į jų nuolatinę gyvenamą vietą kitos dienos vakare nuo 17 iki 18 vai. ( 2008 m., 2010 m., 2012 m., 2014 m., 2016 m., 2018 m., 2020m.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 str. 1 d., 3.170 str. 1, 2, 3, 4 d., CK 3.192- 3.196 str., ieškovas teismo prašė:

1. Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2014-10-05 ieškovas, nepilnamečių dukrų Godos ir K. Š. tėvas, teikiau vaikams išlaikymą sumoje 7063,61 lt;

2. Įpareigoti V. Š. informuoti antstolę Vaivą Šimkienę, kurios kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo, kad sumažintų įsiskolinimą 7139,31 litais;

3. Patvirtinti bendravimo su nepilnametėmis dukterimis Goda ir K. Š. grafiką per šventes iki jų pilnametystės:

4. Priteisti iš atsakovės V. Š. ieškovo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė rašytiniais įrodymais.

Be to, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad išlaikymas iš ieškovo yra priteistas po 180 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, tačiau iš ieškinio ir jo priedų nėra aišku, kiek išlaikymo ieškovas tvirtina išleidęs G. išlaikymui, o kiek – K. išlaikymui. Tai yra svarbu, nes įstatymas numato išlaikymo pareigą kiekvienam vaikui, o ne abiem vaikams kartu (CK 3.198 str.)

2. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Atsakovei yra žinoma, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime, bendrauti su jais, kartu leisti laisvalaikį, todėl ji neprieštaraują, kad ieškovas bendrautų su dukromis, sutinka nustatyti bendravimo tvarka. Nežiūrint to, ieškovo prašomas nustatyti bendravimo su dukromis grafikas yra labai griežtas, kategoriškas, drastiškas ir nelankstus. Atsakovė mano, kad gyvenime pasitaikys visokiausių situacijų, kurių negalima numatyti iš anksto, juo labiau prieš keletą metų, todėl nesutinku, kad būtų nustatinėjamos valandos, kada bus pasiimami ir grąžinami vaikai. Mano, kad būtų galima kiekvienu konkrečiu atveju iš anksto suderinti mergaičių išvykimo pas tėvą laiką, visų pirma atsižvelgiant į jų norus, planus, galbūt išvykas su ugdymo įstaigomis. Tikiuosi, kad šioje dalyje ginčą su ieškovu pavyks išspręsti taikiai, tačiau prieš tai, mano, kad būtina gauti Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą kurioje atsispindėtų ir mūsų dukrų norai, pageidavimai bei interesai.

Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstytu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 str., atsakovė teismo prašė ieškovo ieškinį atmesti.

Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius savo atsikirtimus.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė teismui savo išvadą dėl ieškovo ieškinio, kurioje nurodė, kad susipažino su ieškovo R. Š. ieškiniu atsakovei V. Š., byloje pateiktais dokumentais, ir pritaria ieškovo siekiui nustatyti bendravimo su dukterimis tvarką, tačiau siūlo teismo sprendime įrašyti išlygą, kad visada bus atsižvelgiama į mergaičių sveikatą bei pageidavimus. Tuo pačiu nurodė, kad skyrius nepritaria ieškovo reikalavimui užskaityti kaip priteistąjį išlaikymą jo nepilnametėms dukterims: G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2006-09-01 iki 2007-10-31 pirktus daiktus dėl šių motyvų:

1. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004-06-22 sprendimu priteisė iš ieškovo R. Š. išlaikymą jo dukterims periodinėmis mėnesio išmokomis po 180 Lt kiekvienai dukteriai. Teismo sprendime nėra nuorodos, kad išlaikymas gali būti teikiamas kitomis formomis. Mergaičių tėvui, ieškovui R. Š. šiuo teismo sprendimu neatimta teisė pirkti joms dovanas, maistą, mokėti už paslaugas, tačiau tai negali būti laikoma priteistuoju išlaikymu.

2. G. Š. ir K. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, atsakove, V. Š. ir tik ji, kasdien matydama savo dukteris ir rūpindamasi jomis, gali žinoti, kokių daiktų, paslaugų, maisto produktų, vaistų, vitaminų ir pan. reikia jos vaikams, juolab, kad mergaičių tėvas R. Š. gyvena ir dirba užsienyje, todėl negali dažnai ir reguliariai lankyti savo vaikų bei žinoti jų kasdienių poreikių.

Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių šeimos nėra įrašytos į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Atskirai pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui nustatyti draudimus bendrauti su dukromis ar kitaip apriboti jo bendravimą. Tačiau, kadangi ieškovas reiškia tokį reikalavimą, tai mano, jog egzistuoja vaikų bendravimo su tėvu problemos. Nurodė, kad skyrius 2010-03-22 yra gavęs ieškovo prašymą dėl jo teikto išlaikymo netinkamo panaudojimo. Atstovė siūlė teismui tenkinti ieškovo prašymą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaikų norus.

Papildomai nurodė, kad nepilnamečiai vaikai yra ne tik fiziškai priklausomi nuo tėvų kurie teikia jiems išlaikymą, bet ir psichologiškai ypač tuomet kai jie gyvena su vienu iš tėvų ir yra jo įtakojami. Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos dėl to prašė teismo šį reikalavimą išspręsti atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jų tėvams.

Ieškovo ieškinys tenkinas iš dalies.

Dėl ieškovo teikto materialinio išlaikymo užskaitymo.

Fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių. Taigi tam tikro turto savininkas gali būti ir nepilnametis. Nuosavybės teisę į tam tikrą turtą nepilnametis gali įgyti įvairiais būdais: paveldėti, gauti kaip dovaną, kaip darbo užmokestį, stipendiją, kaip išlaikymą, laimėti loterijoje ir panašiai.

Motyvuojamoji dalis

CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad vaikų ir jų tėvų turtas yra atskirtas - vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisės į savo vaikų turtą. Kadangi nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jam nuosavybės teise priklausančiu turtu už nepilnametį veiksmus, susijusius su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo atlieka jo atstovai pagal įstatymą - tėvai. Tokiais atvejais svarbu tiksliai nustatyti tėvų teises/ir pareigas tvarkant savo nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių interesai.

Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, jų tėvai tvarko uzufrukto teisėmis. Tačiau tėvų uzufrukto teisė yra specifinė. Todėl CK 3.185 straipsnio 1 dalies norma draudžia tėvams šią uzufrukto teisę įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu perleisti ar varžyti arba iš jos išieškoti. Šitai aiškinama tuo, kad tėvai uzufrukto teisę privalo naudoti ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o tik vaiko ir visos šeimos interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Todėl pagal tėvų prievoles negalima ne tik išieškoti iš vaikų turto, bet ir atlikti kitų veiksmų susijusių su tėvų prievolėmis, kadangi vaikams skirtos išmokos ar kitas turtas yra ne tėvų, o jų nepilnamečių vaikų nuosavybė.

Be to CK 3. 186 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kitas bendrasis principas, kad tėvai, tvarkydami savo nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teisėmis, privalo veikti tik vaikų interesais. Šis principas reiškia, kad vaikų turtas ir jo duodamos pajamos privalo būti panaudojamos visų pirma pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti: vaikų maitinimui, aprangai, mokymui, gydymui, jų laisvalaikiui ir ugdymui. Šis principas draudžia tėvams naudoti turtą savo asmeniniams ar nesusijusiems su šeimos reikmėmis poreikiams tenkinti. Tėvai privalo nepilnamečiams vaikams priklausantį turtą tvarkyti taip, kad jis teiktų maksimalią materialiąją ir dvasinę naudą vaikams.

Pažymėtina, kad pagal įstatymo nuostatas nesvarbu ar nepilnamečio vaiko tėvai gyvena kartu ar skyrium, tačiau nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolė jiems išlieką paprastai iki vaikų pilnametystės. Tai reiškia, kad abu tėvai turi susitarti, kiek bendrų ar asmeninių kiekvieno lėšų bus skiriama vaikui išlaikyti. Dėl to tėvų pareigai išlaikyti vaikus, neturi įtakos jų tėvų tarpusavio turtiniai santykiai.

Šiaulių m. apylinkės teismo 2004-06-22 sprendimu buvo patenkintas V. Š. ieškinys R. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (t.1, b.l. 23). Minėtu sprendimu teismas iš dalies patenkino V. Š. ieškinį ir priteisė iš R. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Tokiu būdu ginčo šalių vaikai įgijo reikalavimo teisę į tėvą dėl jiems reikalingo išlaikymo. Vėliau Šiaulių apygardos teismas 2009-04-08 sprendimu, išnagrinėjęs R. Š. apeliacinį skundą (civ. byla Nr. 2A-29-194/2009) jį tenkino ir nustatė, kad ieškovas piniginiu pavedimu perdavė atsakovei 40 000 Lt ir tuo pačiu įvykdė prievolės dalį įskaitymu teikiant nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 250 Lt nuo 2007-05-21 iki 2013-05-19. Šios piniginės kompensacijos dydį teismas nustatė atsižvelgęs į šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalijamą turtą ir į asmeninę kiekvieno sutuoktinio nuosavybę (t.1, b.l. 13-19). Teismas pripažinęs, kad ieškovas pagal įskaitymą yra sumokėjęs atsakovei atitinkamą pinigų sumą skirtą jų dukrų išlaikymui, tuo pačiu konstatavo, jog šie pinigai yra nepilnamečių, kurie kaip jau minėta, turi būti tinkamai naudojami. Tokiu būdu atsakovei atsirado turtinė prievolė ne tik dėl tinkamo vaikams skirto išlaikymo panaudojimo, bet dėl reikalavimo teisės į ieškovą pasibaigimo iki 2013-05-19. Šis teisinis santykis dabar jau sieja tik atsakovę ir buvusių sutuoktinių nepilnamečius vaikus. Kaip jau minėta ieškovas remiantis minėtu teismo sprendimu prašo teismo papildomai nustatyti, kad jis teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą perduodamas jų motinai dukroms skirtus asmeninius daiktus, pirkdamas bilietus, žaislus ar mobilų telefoną, mokėdamas už jo sąskaitų papildymą, duodamas vaikams dienpinigių ar apmokėdamas jų pramogas ekskursijų ir bendravimo su tėvu metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia kaip jau minėta tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Nors ieškovo reikalavimas atsakovei susijęs su jo prievolė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau pastebėtina, kad be šios įstatyminės prievolės, egzistuoja ir prigimtinė tėvų pareiga rūpintis savo nepilnamečiais vaikais (LR Konstitucijos preambulės teiginys apie atvirą, teisingą ir darnią pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę; Konstitucijos 38 str. 6d.). Pagal šios pareigos turinį ieškovas gali teikti nepilnamečių vaikų išlaikymui ne tik dovanas, bet ir patirti kitų išlaidų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su jų išlaikymo prievole. Taigi didesnes pajamas gaunantis tėvas (ar motina) turi ne tik prievolę, bet ir pareigą prisiimti didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Ši taisyklė taikoma vaiko tėvams gyvenant tiek kartu, tiek skyrium.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis nurodo, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilname­čių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas. Taigi vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių.

CK įtvirtina principą „pagal poreikius ir galimybes“, kuriuo yra grindžiama tėvų prie­volė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK trečiosios knygos nuostatos nenustato jokių išlaikymo ribų (maksimumo ar minimumo), tiesiogiai nesieja išlaikymo dydžio su tėvų pajamų dydžiu, vaikų skaičiumi ir kitais griežtai apibrėžtais formaliais kriterijais. To­kia nuostata pasirinkta atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines ir socialines visuomenės sąlygas.

Atskirai pažymėtina, kad CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris galimas vaikų išlaikymo formas: kas mėnesį mokamos periodinės išmokos; vienkartinė konkreti suma; tam tikro turto vaikui priteisi­mas. Priteistino išlaikymo forma pirmiausia priklauso nuo išieškotojo reikalavimo. Ta­čiau ši norma leidžia teismui savo iniciatyva priteisti išlaikymą ir kitokia forma, nei prašo išieškotojas, jeigu, teismo nuomone, tai labiau atitinka vaiko interesus. Būtent dar 2004-06-22 teismas tenkino V. Š. prašymą ir nusprendė priteisti vaikams išlaikymą iš R. Š. periodinėmis išmokomis. Tokiu būdu teismas pripažino, kad tinkamiausia sutuoktinių vaikų išlaikymo forma bus periodinės išmokos. Įstatymas numato ir išlaikymą natūra, t. y. priteisiant vaikui nuosavybėn tam tikrą skolininko turtą, gali­mas tada, kai skolininkas turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos paja­mos, iš kurių būtų išlaikomas vaikas. Tačiau nei 2004-06-22 sprendime, nei vėliau 2009-04-08 sprendime teismas nenurodė, kad išlaikymas vaikams yra priteisiams kita forma, tai yra ne periodinėmis išmokomis (CK 3. 201 str.). Tokiu būdu teismo nustatyta, kad vaikas gauna iš tėvo periodines išmokas kaip išlaikymą ir kurios privalo būti naudojamos būtiniausių vaiko porei­kių tenkinimui - jo maitinimui, aprengimui, mokymui, estetiniam ugdymui. Išlaikymo dalis, likusi patenkinus būtiniausius vaiko poreikius, gali būti naudojama jo laisvalai­kio reikmėms, išlaidoms, susijusioms su gyvenamojo būsto išlaikymu, padengti ir pana­šiai. Dėl to ieškovo papildomos išlaidos ne tik, kad negali būti pripažintos išlaikymu, bet atvirkščiai, ieškovas geranoriškai patirdamas šias išlaidas tuo pačiu pripažino, jog jo teikiamas vaikams išlaikymas nėra pakankamas. Tokia išvada seka, kadangi ir apeliacinės instancijos teismas priimdamas 2009-04-08 sprendimą irgi padidino iš ieškovo išieškomų periodinių išmokų, skirtų vaikams išlaikyti dydį nuo 180 Lt iki 250 Lt. Teismas plačiau nepasisako ir dėl kito ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę kreiptis į antstolę, kad pastaroji sumažintų jo įsiskolinimą vykdomojoje byloje, nes netenkinant pirmo ieškovo reikalavimo, netenka teisinės prasmės ir šis reikalavimas. Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ir šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

Apibendrinus aukščiau išdėstytą, atskirai pastebėtina, kad teismui patenkinus šį ieškovo ieškinio reikalavimą būtų pasikėsinta į vaikų nuosavybę, kuri gauta ne kaip išlaikymas. Kadangi, kaip jau minėta ir bet kuris kitas nepilnamečiui priklausantis turtas, taip pat ir išlaikymas priva­lo būti naudojamas tik vaiko interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Todėl ieškovo siūlomu būdu teismui pakeitus nepilnamečių vaikų išlaikymo formą, jiems būtų padaryta žalą, dėl to ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Šioje byloje ieškovas prašė pakeisti jau anksčiau 2005-04-22 nustatyta bendravimo su vaikais tvarką, kadangi tarp tėvų dažnai kyla konfliktai. Šie ieškovo paaiškinimai iš dalies atitinka faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtina, kad šalys nėra geranoriškos tartis dėl vaikų bendravimo su tėvu (pvz. atsakovė atsiliepime irgi nurodo, kad ji sutinka nustatyti bendravimo su vaikais tvarką). Kadangi vaikų tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl ieškovo bendravimas su vaikais apsunkintas, akivaizdu, kad bendravimo tvarkos nustatymas dėl vaikų mokslo, būrelių lankymo, ligos ir kitais atskirais atvejais, taip pat gali trukdyti bendrauti, dalyvauti vaikų auklėjime, todėl siekiant pašalinti tėvų nesutarimus, tenkintinas šis ieškovo prašymas pakeisti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.

Nors atsakovė atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad pastarojo siūlomas grafikas yra griežtas ir nelankstus, tačiau savo pasiūlymo kokia turėtų būti vaikų bendravimo su tėvu tvarka, ji atsiliepime nenurodė. Tačiau teismas į šį ieškovo prašymą atsižvelgia tik iš dalies, kadangi nuo ankstesnės tvarkos nustatymo praėjo jau beveik penki metai ir vaikai tapo didesni. Be to pripažintina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtų būtina riboti ieškovo bendravimo su vaikais laiką.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisių principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, todėl teismas, gindamas vaiko interesus turi atsižvelgti ir įvertinti aplinkybes, kurios sudarytų tinkamas sąlygas vaikui augti, harmoningai vystytis, kad vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Taigi tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

Teismas ginčą turi spręsti, vadovaudamasis vaikų interesais ir atsižvelgdamas į vaikų amžių, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku.

Šeimos bylose teismas pareikštais šalių prašymais dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra varžomas. Įvertindamas bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3d.). Konkrečiai imant, toks konkretus teismo vaidmuo pasireiškia ir nagrinėjant reikalavimus dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo. Atsižvelgiant į tai ieškovo pateikta teismui bendravimo su vaikais tvarka keistina - ieškovui suteiktina konkreti galimybę praleisti šventines dienas su vaikais.

Esant nurodytoms aplinkybėms atsižvelgtina ir į atsakovės V. Š. pageidavimus, sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su vaikais per šventes, kartu atsižvelgiant ir į vaikų sveikata bei norus. Tuo pačiu pažymint, kad atsakovė negali daryti kliūčių ieškovui bendrauti su jais internetinio ryšio priemonėmis bei gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaikais, taip pat pati pateikti visą turimą informaciją apie vaikus ieškovui.

Be to suteiktina ieškovui galimybė skirtingai bendrauti su vaikais kas antri metai nurodytų švenčių dienomis, pasiimant juos iš jų gyvenamosios vietos. Dėl to nustatytina, kad ieškovas bendrauja su vaikais per šventes pagal vieną grafiką poriniais metais, o pagal kitą grafiką ne poriniais metais.

Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ieškovas siekdamas bendravimo su vaikais privalo atsižvelgti ir į vaikų norus. Atsakovė irgi privalo būti geranoriška, kuomet ieškovas prarado galimybę dėl objektyvių priežasčių bendrauti su vaikais, šis laikas turėtų būti kompensuojamas jam ir vaikams kitu patogiu laiku. Kaip jau minėta dėl laiko trukmės jokie pakeitimai bendravimo grafike nereikalingi, atsižvelgiant į vaikų amžių, tačiau nurodant iki kada vaikai turi būti grąžinti į gyvenamąją vietą.

Atsakovė vaikų ligos atveju privalo nedelsiant informuoti ieškovą, šiam sudarant galimybę irgi pabendrauti su vaikais mobilaus ryšio priemonėmis esant galimybei.

Abi šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių, siekiant vaikams bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo iš esmės metu šalys pateikė teismui įrodymus apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir prašė jas priteisti. Tačiau teismui patenkinus ieškovo reikalavimus iš dalies, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (tiek dėl žyminio mokesčio, tiek dėl atstovavimo) turėtų būti priteistos iš atsakovės proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio daliai. Tačiau teismas, priteisdamas šalims šias bylinėjimosi išlaidas turi teisingai aiškinti ir taikyti CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CPK 98 straipsnio normas. Dėl to paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, teismas negali formaliai vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalies bei CPK 98 straipsnio normomis, neatsižvelgdamas į ginčo esmę, patenkintą ir atmestą ieškovo ieškinio reikalavimų dalį, bylos sudėtingumą, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, nesivadovauti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismo įsitikinimu kitoks teismo sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės atstovavimo išlaidos yra 3 540,00 Lt, o ieškovo 3300,00 Lt. Dėl to teismas šalių turėtas atstovavimo išlaidas laiko tik iš dalies atitinkančiomis minėtų Rekomendacijų nuostatas, o kita šių išlaidų dalis pripažintina jų išlaidavimu (LR CPK 98 str.).

LR CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Vadovaujantis šia teisės norma teismas negali priteisti daugiau šalių turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nei numatyta rekomendacijoje dėl „Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

Kaip jau minėta Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1368 patvirtino minimalią mėnesinę 800,00 Lt algą. Minėtos rekomendacijos 8.2 numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus priteistinas dydis yra 3 MMA. Taigi remiantis šia teisingumo ministro patvirtinta rekomendacija už parengtą ieškinį ir patikslintą ieškinį bei pareiškimą dėl patikslinto ieškinio dalyko pakeitimo, ieškovo advokatei priklausantis maksimalus dydis būtų 2400,00 Lt. Tokia išvada seka, atsižvelgiant į ginčo apimtį, nesudėtingus materialinius teisinius santykius, kurie susiklostė tarp ieškovo ir atsakovės, į nuolatinį advokato teisinių paslaugų teikimą ieškovui, suponuotą tų pačių teisinių paslaugų pobūdį, kuris užima nedideles laiko sąnaudas, skiriamas ieškiniui ir patikslintam ieškiniui (pareiškimui dėl patikslinto ieškinio dalyko pakeitimo) surašyti, todėl šalių išlaidomis, taip pat ir atsakovės už advokato teisines paslaugas laikytina tik 2400,00 Lt suma.

Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti šį maksimalų dydį, kuris numatytas minėtoje rekomendacijoje, nes teismas vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį, kurias turėjo ieškovas ir atsakovė už advokato teisinę pagalbą, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas. Be to, ne visos sumos skirtos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokia poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3k-3-533/2008.

Nors CPK nėra reglamentuota teismo galimybė dėl sunkios šalies materialinės padėties sumažinti kitai šaliai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau CPK nėra normų, draudžiančių tai daryti. Todėl teismas mato galimybę svarstyti nepriteisti iš atsakovės ieškovui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų atitinkamos dalies dėl sunkios atsakovės materialinės padėties. Atsakovė teismo posėdžio metu pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad ji šiuo metu yra bedarbė, o be to iš bylos medžiagos matyti, jog ji viena, augina nepilnametes dukras. Dėl to toks mažinimas neprieštarauja CPK 88str. 2d. ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintoms Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar jo padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas ) maksimalaus dydžio, bet ir CPK 3 straipsnio nuostatoms. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra užtikrinti protingai įmanomą kitos šalies nuostolių atlyginimą, o ne dar labiau apsunkinti pralaimėjusios šalies padėtį ar jos sąskaita pasipelnyti. Atsižvelgiant į atsakovės sunkią materialinę padėtį teismas mato būtinumą nepriteisti ieškovui likusių atlygintinų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

Išlaidos valstybei, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos iš abiejų šalių (CPK 88str. 1 d. 3 p., 92 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.62; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168; 3.174; 3.194 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei V. Š. tenkinti iš dalies.

1.Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2005-04-22 teismo sprendimu patvirtintos 2005-04-20 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija bei papildyti sutartį 8 ir 9 punktu, o šios sutarties 8 punktą laikyti 10 punktu:

,, 7. Patvirtinti tėvo R. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukterimis G. Š. ir K. Š. grafiką per šventes iki jų pilnametystės:

7.1. per Šv. Velykų šventę pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamos vietos Šv. Velykų rytą nuo 9 iki 10 val. ir parvežant jas į jų nuolatinę gyvenamą vietą kitos dienos vakare nuo 17 iki 18 val. (2011 m., 2013 m., 2015 m., 2017 m., 2019 m., 2021 m.);

7.2. per Kūčių šventę pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamos vietos Kūčių vakarą nuo 17 iki 18 val. ir parvežant Šv. Kalėdų rytą nuo 10 iki 11 val. į jų nuolatinę gyv. vietą ( 2010 m., 2012 m., 2014 m., 2016 m., 2018 m., 2020 m.);

7.3. per Šv. Kalėdų šventę pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų rytą nuo 10 iki 11 val. ir parvežant jas į jų nuolatinę gyvenamą vietą antrą Šv. Kalėdų vakarą nuo 17 iki 18 val. ( 2011 m., 2013 m., 2015 m., 2017 m., 2019 m.).

7.4. per Naujųjų metų šventę pasiimant dukras iš jų nuolatinės gyvenamos vietos gruodžio 31 dienos vakarą nuo 17 iki 18 val. ir parvežant jas į jų nuolatinę gyvenamą vietą kitos dienos vakare nuo 17 iki 18 val. ( 2010 m., 2012 m., 2014 m., 2016 m., 2018 m., 2020m.).

8. R. Š. įpareigojamas užtikrinti vaikų tinkamą sveikatos priežiūrą, neimti vaikų nurodytu laiku iš motinos tuo atveju, jeigu jie serga, turi temperatūros.

9. R. Š. gali paimti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, jeigu to nori patys vaikai.“

2. Priteisti iš ieškovo R. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 6,45 Lt (šešis litus 45 ct) pašto išlaidų.

3. Priteisti iš atsakovės V. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 10,26 Lt (dešimt litų 26 ct) pašto išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 71-180-2005.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių m. apylinkės teismą.