Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Teisėja E. Kavaliauskienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18(S)

2009 m. balandžio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei V. Š. dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prievolės dalies įskaitymo ir atsakovės V. Š. priešieškinį ieškovui R. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė V. Š. byloje pareiškė priešieškinį, prašydama pakeisti 2004 metų birželio 22 dienos Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir padidinti iš R. Š. priteistą išlaikymą dukroms G. Š. ir K. Š., priteisiant po 500 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukrų pilnametystės.

Pirmos instancijos teismas vadovavosi tik atsakovės teisme nurodytais motyvais, kad 40000 litų ji gavo kaip kompensaciją už jos lėšas panaudotas buto remontui. B. G. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ieškovas įgijo iki santuokos su V. Š.. Kitą asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą ieškovas paveldėjo po mamos mirties 1998-08-04. Santuoką su atsakove V. Š. sudarė 1998-10-22. Nors ieškovo šeima gyveno bute (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, šis butas buvo tik ieškovo šeimos gyvenamoji vieta, ir niekada nebuvo ieškovo su atsakove santuokinis turtas. Atsakovės motyvas, kad pinigų minėto buto remontui nepakako, todėl ji pinigų pasiskolino iš mamos, neatitinka faktinių aplinkybių – 1999-2000 m. ieškovas pardavė didesnę dalį paveldėto turto, todėl buto (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, remontui buvo panaudoti ieškovo asmeniniai pinigai, gauti už parduotą kitą turtą ar paveldėti. Ketinimą sumokėti dukroms išlaikymo dalį tvirta pinigų suma ieškovas išreiškė 2005-09-02 raginimu, įteiktu atsakovei, kuris įrodo, kad atsakovė tuo metu jau nesilaikė žodinio susitarimo ir ieškovas buvo priverstas kreiptis į ją raštu. Kadangi atsakovė nepasirašė susitarimo dėl išlaikymo formos pakeitimo, todėl iki kol ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, ieškovas privalėjo mokėti išlaikymą dukroms, nes priešingu atveju augtų išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėtina, kad ieškovas nuo 2005 m. vasario 1 d. nemokėjo išlaikymo pinigais, tačiau dukroms pirko kitus būtinus daiktus, rūbus, maistą, nes atsakovė ieškovo pervestų pinigų nebeturėjo, kadangi buvo panaudojusi savo reikmėms. Atsakovė 2007-11-23 atsiliepime nurodė, kad „už pervestus 40000 litų ketino įsigyti butą kad būtų pagerintos vaikų gyvenimo sąlygos“, tuo pripažindama jog 40000 litų tikrai buvo skirti vaikų išlaikymui, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo turtinę padėtį. Ieškovas sutinka mokėti išlaikymą savo dukroms po 250 litų kiekvienai kas mėnesį, nes jo turtinė padėtis daugiau mokėti neleidžia. Teismas nurodė, kad ieškovo per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 4850 litų. Tačiau teismas neįvertino, kad iš šios sumos 1500 litų ieškovas išleidžia vien gyvenamojo būsto nuomai Airijoje, 1500 litų per mėnesį išleidžia transporto paslaugoms, maistui, rūbams, buities reikmių įsigijimui. Ieškovas 2006-05-04 sudarė antrą santuoką, kurioje 2008-01-21 gimė dukra P., ieškovo žmona S. šiuo metu nedirba, augina dukrą, jokių pašalpų negauna. Be to, jo antroji žmona studijuoja, ieškovas turi padėti apmokėti už mokslą. Teismas nepagrįstai ieškovo turtinę padėtį įvertino kaip gerą tik pagal byloje pateiktą 1999 m. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, pagal kurį ieškovas paveldėjo butą, žemės sklypus, piniginę kompensaciją, akcijas, atkuriamus piniginius indėlius bei piniginį indėlį banke. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šio turto pas ieškovą nebuvo. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad nekilnojamąjį turtą ieškovas pardavė 1999- 2004 metais, kuomet turto kainos nebuvo tokios didelės ir ieškovas neturėjo galimybės už parduodamą turtą sukaupti dideles pinigų sumas. Teismo motyvas, kad atsakovės materialinė padėtis sunkesnė, paneigiamas kitu teismo motyvu, kad atsakovės vardu yra įregistruoti du butai, kurių vieną ji nuomoja ir gauna iš to pajamas, dirba, gauna atlyginimą. Manytina, kad ieškovo ir atsakovės materialinė padėtis yra proporcingai vienoda. Teismas nesiaiškino atsakovės pateiktų išlaidų dukroms pagal skaičiuotes. Manytina, kad atsakovė subjektyviai padidino daiktų kiekį, dėl ko padidėjo išlaikymo suma per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla pagal ieškovo ieškinį, kurioje sprendžiamas klausimas dėl papildomai teikto išlaikymo dukroms užskaitymo. Teismas padarė materialinės teisės pažeidimą, nepaskirdamas nepilnamečių vaikų turto tvarkytojo uzufrukto teise. Teismas atsisakė prijungti ieškovo patikslintą ieškinį, kuriame prašoma teismo įpareigoti atsakovę kas mėnesį pateikti ataskaitas apie vaikams skirto išlaikymo panaudojimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tarp šalių kilęs ginčas yra iš esmės ginčas dėl 2004-06-22 sprendimu priteisto išlaikymo dviems nepilnamečiams vaikams pakeitimo, esant tiek ieškovo, tiek atsakovės prašymui pakeisti išlaikymo dydį dėl pasikeitusių vaikų poreikių bei pasikeitus tėvų turtinei padėčiai.

Šalių santuoka nutraukta 2005-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0092-542/2005 patvirtinus šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ( b.l. 55-56 civilinėje byloje Nr. 2-0092-542/2005) , kurioje yra patvirtinta ir nustatyta teismo sąlyga, jog šalys įgyto nekilnojamo turto gyvenant santuokoje neturi. Tai yra nustatyta bei patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tarp tų pačių šalių, todėl negali būti įrodinėjama bei nustatoma iš naujo. Tai yra prejudicija( LR CPK 182 str.1 dalies 2 punktas). Todėl apylinkės teismas, ginčo sprendimu nustatęs, jog 40 000 Lt atsakovės jau po santuokos nutraukimo ir šalims gyvenant skyrium nuo 2004metų rugsėjo mėnesio ( b.l. 1, civilinėje byloje Nr. 2-0092-542/2005) 2004 rugsėjo mėnesio 9 ir rugsėjo 23 banko pervedimais gauti pinigai yra, neva, kompensacija už bendrai sugyventa ir ieškovo parduotą nekilnojamą turtą – butą (duomenys neskelbtini), yra netinkamas įrodymų vertinimas bei netinkamas įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymas.( LR CPK 178 str.- 182 str.1d.2p., 185 str.) Yra nustatyta, jog butas (duomenys neskelbtini) yra ieškovo iki santuokos sudarymo su atsakove įgytas nekilnojamas turtas- R. Š. dovanojimo sutarties pagrindu 1990-12-29 įgijo asmeninę nuosavybę į šį nekilnojamą turtą 18/100 šio pastato, ūkinio pastato, garažo, šiltnamio ir kitų kiemo statinių. Šalių santuoka yra sudaryta tik 1998-10-22. Kitą nekilnojamą turtą ieškovas Š. paveldėjo iš savo motinos 1998-08-04, tai yra, taip pat iki santuokos sudarymo su atsakove. Todėl visas nekilnojamas turtas yra tik ieškovo asmeninė nuosavybė ir pervesti pinigai 40 000 Lt nėra ir negali būti vertinami kaip piniginė kompensacija atsakovei už pasidalintą nekilnojamą turtą, ar kaip piniginė kompensacija už to turto pagerinimą kaip tai traktavo apylinkės teismas. Priešieškinio reikalavimo dėl turto pagerinimo išlaidų kompensavimo byloje nėra. Ieškovas pats nurodo savo žodiniu paaiškinimu, kad tai yra pinigai dviejų dukrų išlaikymui –po 20 000 Lt kiekvienai , nes jis išvyksta į užsienį ir kol įsidarbins bei susitvarkys darbo reikalus, tai yra tėvo skirti pinigai dviejų dukrų pragyvenimui užtikrinti. Taip šį piniginį pervedimą nurodo pats piniginės prievolės mokėtojas, todėl šią piniginę prievolę įvardinti bei vertinti kitaip teismas negali. ( LR CPK 178 str., 185 str.) Atsakovė neginčija ir pripažįsta gavusi dviem pervedimais sumokėtus į jos sąskaitą 40 000 Lt., tik savitai traktuoja šios piniginės prievolės paskirtį kaip gautą piniginę kompensaciją už, neva, atliktą buto(duomenys neskelbtini) remontą. Kaip minėta, santuokos nutraukimo pasekmių šalių pasirašyta bei teismo patvirtinta sutartis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-04-22 sprendimu civilinėje byloje neaptaria jokios piniginės kompensacijos už nekilnojamą turtą ar už jo pagerinimą, todėl toks atsakovės šios piniginės prievolės aiškinimas yra be teisinio pagrindo, prieštarauja įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2005-04-22 civilinėje byloje Nr. 2-0092-542/2005 nustatytiems faktams, todėl yra teisiškai nepagrįstas, atmestinas. Ieškovas prašo šią piniginę prievolę įskaityti dviejų jo vaikų išlaikymo prievolę ir ją laikyti įvykdytą įskaitymu iki 2007-05-21, skaičiuojant išlaikymą, kuris buvo priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu po 180 Lt kiekvienam vaikui, po to po 250 Lt, ir tai yra pagrįsta, tenkintina, nes ieškovas tokią šios piniginės prievolės prigimtį įrodė savo paaiškinimu byloje ir tai patvirtina kiti rašytiniai įrodymai byloje (Nekilnojamo turto kadastro įrašai, paveldėjimo dokumentai, įsiteisėjęs 2005-04-22 bei 2004-06-22 sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-0092-542/2005, bei Nr. 2-2785-03/2004;, kurios yra prijungtos prie šios bylos, paveldėjimo dokumentai, sutartys;) LR CPK 178 str., 179 str., 182 str., 186 str. ,197 str. Kolegija vertina, jog ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti prievolės įskaitymą 40 000 Lt piniginį pervedimą dviejų nepilnamečių dukrų K. ir G. Š. išlaikymui, mokant teismo sprendimu priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui po 180 Lt pasibaigusį įskaitymu iki 2007-05-21, po to po 250 Lt iki 2013-05-19, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimai tenkintini.

Ieškovas dėl 2004-06-22 sprendimo pakeitimo, keičiant išlaikymo dydį, kreipėsi 2006-11-27, o atsakovė kreipėsi su priešieškiniu tik 2007-05-22( b.l. 114-115 tomas I), nors prašo pakeistą išlaikymą priteisti nuo 2006-06-12 ( b.l. 66, tomas II).

Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti minėtą teismo 2004-06-22 sprendimą ir priteisti kiekvienam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Ieškovas prašo 2004-06-22 teismo sprendimą pakeisti, nustatant periodines kas mėnesį mokamas išmokas kiekvienam vaikui po 250 Lt iki vaikų pilnametystės nuo prievolės dalies įvykdymo. Teismo pareiga nustatyti bei įvertinti, koks bus protingas bei tinkamas šių nepilnamečių vaikų išlaikymas, atsižvelgiant į konkrečius šių vaikų poreikius bei tėvų materialinę- finansinę padėtį, kuri vertinama kreipimosi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo metu bei šios bylos nagrinėjimo metu. ( LR CK 3.192 str., 3.201 str. 1 dalis) Apylinkės teismas, pakeisdamas 2004-06-22 sprendimu priteistą išlaikymo dydį, padarė išvadą, jog minėtu teismo sprendimu priteistas išlaikymas šiuo metu nebeatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo ir padidino išlaikymo dydį iš ieškovo, nustatęs, kad ieškovo materialinė padėtis nuo 2004 metų esminiai pagerėjo, ir kad jis pajėgus bei išgali mokėti šiuo metu dviejų dukrų iš pirmos santuokos išlaikymui po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Dukros yra viena- 6 metų, o kita- 10 metų amžiaus. Šių vaikų poreikiai nurodyti pagal V. Š. pateiktas išlaikymo išlaidas (b.l. 109-110), K. Š.- 453 Lt kas mėnesį ir G. Š. – 410 Lt kas mėnesį. Vėliau šios išlaidos pakeistos, padidintos, pateikiant jau kitą skaičiuotę. Padidintų išlaidų pagrįstumas teisme visiškai netirtas ir neanalizuotas, todėl šios pakeistos išlaidų skaičiuotės nėra jokiais kitais įrodymais pagrįstos, nėra įrodytas jų padidėjimas. Pareigą teikti išlaikymą turi abu nepilnamečių vaikų tėvai. Nustačius, jog kiekvienam iš šių vaikų reikia vidutiniškai po 250 Lt iš kiekvieno tėvo, kas tenkintų šių vaikų išlaikymo būtinus ir protingus poreikius, tai ieškovo ieškiniu prašomas pakeisti išlaikymo dydis po 250 Lt kiekvienam vaikui pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas, o priešieškiniu prašomas pakeisti išlaikymo dydis po 500 Lt kiekvienai mergaitei( kas sudarytų po 1000 Lt per mėnesį 6 metų ir 10 metų vaikui iš abiejų tėvų), pripažintinas nepagrįstu byloje surinktais įrodymais. (LR CPK 178 str., 185 str.). Kiekviena šalis privalo įrodyti ir pagrįsti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.( LR CPK 178 str) Kolegija daro išvadą, jog atsakovė savo priešieškinio reikalavimų dėl šių vaikų išlaikymo išlaidų padidinimo po 500 Lt kiekvienam vaikui tinkamais bei pagrįstais įrodymais nepagrindė. Be to, pripažintina esmine faktine aplinkybe ir ieškovo trečio vaiko gimimas – (duomenys neskelbtini) gimusi P. Š. ( b.l. 88), kuriai taip pat privalus ieškovo išlaikymo teikimas.

Yra nustatyta, jog abiejų vaikų iš pirmos santuokos gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina V. Š., su kuria nepilnametės mergaitės šiuo metu ir gyvena. V. Š. dirba ir jos gaunamas darbo užmokestis yra 900 Lt. Ji turi du butus, iš kurių vieną nuomoja ir gauna nuomos pajamas. Taigi, ieškovės mažesnes darbines pajamas kompensuoja ir padidina gaunamos pajamos iš nuomos. Ieškovas gyvena bei dirba užsienyje- Airijoje. Dirba firmoje, kuri gamina ir parduoda virtuvės įrangą. Pagal ieškovo firmos „ M. K.“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą 2008-10-06, yra nustatyta, jog ieškovas šiuo metu dirba tik tris darbo dienas per savaitę, nes sumažėjo pardavimai ir darbų apimtys, nors anksčiau toje pačioje firmoje jo darbo savaitė buvo pilna. Tai rodo, jog ir darbo užmokestis sumažėjo per pusę. Taigi, vertintina, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis sumažėjo nuo buvusiojo vidutiniškai pusiau. (siekia apie 2400 Lt.) Be to, nustatyta, jog ieškovas yra sukūręs kitą šeimą ir turi kitą nepilnametį vaiką.(duomenys neskelbtini) gimusi P. Š..) Ieškovo išlaikomų vaikų skaičius šiuo metu yra trys. Taigi, ieškovo turtinė padėtis šio ginčo nagrinėjimo metu yra esminiai pakitusi, pablogėjusi. Šios nustatytos faktinės aplinkybės yra esminės vertinant tėvo ir motinos turtinę padėtį išlaikymo dydžio keitimo sąlygų metu. Nepilnametės mergaitės G., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), lyginant su 2004-04-22 sprendimo priėmimo metu buvusia padėtimi, paaugo. Išaugo ir šių nepilnamečių vaikų poreikiai. Šios nepilnametės mergaitės lanko mokyklą, darželį. Sportuoja, lanko baseiną. Gydymo bei sveikatos problemų, reikalaujančių specialių jų rūpybos bei išlaikymo sąlygų, šioms nepilnametėms mergaitėms nenustatyta. Taigi , ir būtinybė teigti šioms mergaitėms kokias tai specialias, išimtines sąlygas, nėra įrodytos, todėl kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, tenkindamas priešieškinį, bei keisdamas išlaikymo dydį po 500 Lt kiekvienam vaikui, netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Dėl pasakyto, kolegija mano, jog priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl netenkintini, o patikslinto ieškinio reikalavimai tenkintini. Šia prasme priimtinas priešingas sprendimas. ( LR CPK 326 str. 1d.2p.)

Dėl atsakovės prašymo nutraukti apeliacinį procesą dėl praleistų terminų, tai kolegija nurodo, jog yra apylinkės teismo nutartis, kuria yra atnaujintas terminas ieškovo apeliaciniam skundui paduoti ir ieškovo apeliacinis skundas yra priimtas. Apeliacinio skundo priėmimo klausimas yra apylinkės teismo, priėmusio byloje sprendimą prerogatyva, todėl jau yra išspręstas termino atnaujinimo klausimas ir kitokie argumentai bei samprotavimai šiuo klausimu nebegalimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 2 punktu

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą.

Patikslintą ieškinį patenkinti. Priešieškinį atmesti.

Pripažinti, jog ieškovo prievolė pagal 2004-06-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą teigti išlaikymą nepilnamečių dukrų G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį laikotarpiu nuo 2006-06-15 iki 2007-05-21 ir skaičiuojant išlaikymą šių vaikų išlaikymui kas mėnesį po 250 Lt laikotarpiu nuo 2007-05-21 iki 2013-05-19 yra įvykdyta piniginiu pavedimu 40 000 Lt ir ši prievolės dalis yra užbaigta įskaitymu.

Pakeisti 2004-06-22 teismo sprendimą dėl išlaikymo dydžio ir nustatyti, jog nuo 2013-05-19 dukrų G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui ieškovas R. Š., a/k (duomenys neskelbtini) privalo mokėti po 250 Lt periodinių išmokų kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui iki šių vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną V. Š., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. Š. 180 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš V. Š. 13 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.