- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-279-198/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00863-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., V. G.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S –279– 198 / 2014
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00863-2014-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1667-452/2014 pagal pareiškėjo V. M. prašymą, suinteresuotiems asmenims A. M., V. G., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu, nurodydamas, kad prašo nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, kai vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo, nustatyti nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą kartu su pareiškėju, nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, padalinti santuokoje įgytą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi įpareigojo V. M. iki 2014-02-28 pašalinti prašymo dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu trūkumus, nurodytus nutarties motyvuojamojoje dalyje. Teismas motyvavo, jog pareiškėjas nenurodė vieno iš pagrindų, esančių CK 3.55 str. 1 d. Apribojus sutuoktinio veiksnumą (CK 2.11 str.), santuoka gali būti nutraukta remiantis CK 3.60 straipsniu. Nurodė, jog procesiniame dokumente neišspręstas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, nenurodyta išlaikymo forma ir dydis.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-12 nutartį panaikinti. Nurodo, kad A. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija. Dėl minėtos psichinės ligos ji teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia po santuokos sudarymo ir iki šiol nėra pripažinta veiksnia. A. M. ir šiuo metu serga minėta psichine liga, tačiau šiek tiek pagerėjus sveikatos būklei 2013-06-26 Panevėžio apylinkės teismo sprendimu A. M. pripažinta ribotai veiksnia ir nurodyta, kokių veiksmų esmės ji gali suvokti ir valdyti, tačiau jai globa nebuvo panaikinta ir ji nebuvo pripažinta veiksnia. Nurodo, jog 2013-06-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo A. M. pripažinta ribotai veiksnia, priimtas vadovaujantis LR CPK 468 str. pagrindu, o ne LR CK 2.11 str.. todėl nėra jokio pagrindo reikšti ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės. CK 2.11str. pagrindu fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais medžiagomis ar toksinėmis medžiagomis, tokiu atveju nustatoma rūpyba. Šeimyninis gyvenimas iširo A. M. pripažinus neveiksnia. Iš esmės A. M. statusas nepasikeitė, ji nepripažinta veiksnia, todėl mano, kad yra pagrindas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis paliekama nepakeista. (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog pareiškėjas nenurodė vieno iš pagrindų, esančių CK 3.55 str. 1 d., todėl tai laikytina pareiškimo trūkumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs, jog teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio ( šiuo atveju pareiškimo) priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tuo tarpu materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo (pareiškėjo) teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos mėn. 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). LR Civilinio proceso kodekso 539 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašyme nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, be duomenų, nurodytų šio Kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta:1) sutuoktinių gimimo metai;2) ar yra viena iš Civilinio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų; 3) kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams; 4) CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti duomenys. Taigi, pareiškėjas pateikdamas pareiškimą teismui nutraukti santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu nurodė, kad santuoką prašo nutraukti esant vienai iš LR CK 3.55 str. nurodytų sąlygų – vienas sutuoktinis pripažintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos nutraukimo ( CK 3.55 str.1 d. 2 p.). Ar yra pagrindas nutraukti šalių santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu pareiškime nurodytu pagrindu, teismas gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje, kurioje turi būti sprendžiama tik ar pareiškimo turinys be CPK 135 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų pareiškimo turiniui, atitinka ir pareiškimo turinio reikalavimus, nurodytus CPK 539 straipsnio 3 dalyje.
Iš atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas teismui pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, tinkamai nustatė kitą pareiškimo trūkumą – dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, kurio pareiškėjas atskiruoju skundu neskundžia. Vienas iš pareiškimo, nutraukiant santuoką vieno sutuoktinio pareiškimu, turinio elementų yra nurodymas kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas nepilnamečiams vaikams (CPK 539 str. 3 d. 3 p. ). Pareiškėjo sūnus Justas, gimęs 1999-10-07, yra nepilnametis, todėl pareiškimo dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio pareiškimu turinys turi atitikti CPK 539 str. 3 d. 3 p. reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog LR CPK 539 str. 3 d. 3 p. nustatyta, jog prašyme nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu turi būti nurodyta ne tik kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas nepilnamečiams vaikams, bet ir kaip įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis dalyje, kuria pareiškėjas įpareigotas procesiniame dokumente nurodyti kaip bus sprendžiamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantas šios pirmos instancijos teismo nutarties dalies neskundė, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pirmos instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio pareiškimu priėmimo klausimą turi nustatyti naują terminą pareiškimo trūkumams ( CPK 539 str. 3 d.3 p.) pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.