- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- I-10469-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01360-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- P. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos
- Advokatai
- Rokas Rudzinskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Rokui Rudzinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. R. skunde (b. 1. 1-8) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 1 581,62 Eur teisėjo valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. spalio 10 d. dekretu Nr. 1508 „Dėl apylinkės teismo teisėjo atleidimo“ jis buvo atleistas iš teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Nacionalinės teismų administracijos (toliau - Administracija) direktoriaus 2003 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 21 jam nuo 2003 m. sausio 1 d. buvo paskirta teisėjo valstybinė pensija. Pensijos dydis buvo ir yra apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – Laikinasis įstatymas). Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. jam mokėtinas teisėjo valstybinės pensijos dydis buvo apskaičiuojamas ir išmokamas netinkamai, kadangi įstatyminis reguliavimas, įtvirtinantis apskaičiavimo tvarką, buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jo pensija buvo neteisėtai skaičiuojama, kaip teisėjo turinčio 10 metų darbo stažą (vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 2 d.). Paskaičiuota teisėjo valstybinė pensija iki 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo mažinama taikant 1,3 dydžio santykinio koeficiento ribojimą, o nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pensijos mažinimas - taikant 1,5 dydžio santykinio koeficiento ribojimą (vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d.). Ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. jo darbo stažas, kaip reikšmingas koeficientas apskaičiuojant teisėjo valstybinės pensijos dydį, buvo nustatomas vadovaujantis Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo 6 str. 2 d. 2 p., pagal kurį asmenims, įgijusiems 10 ir daugiau metų teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio ir skiriama 20 procentų šio dydžio. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo 6 str. 2 d. buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, nutarime nurodyta, kad teisėjų darbo stažas turi būti skaičiuojamas apskaitant faktiškai išdirbtus kiekvienus darbo metus. Jo darbo stažas, aktualus pensijos dydžiui, iš viso yra 11 metų, t. y. remiantis Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo 5 str. pradėtas skaičiuoti nuo 1990 m., o pabaigos momentas 2001 m., kai jis buvo atleistas iš pareigų. Tai, kad apskaičiuojant pensijai aktualaus darbo stažo laikotarpį reikia skaičiuoti kiekvienus faktiškai dirbtus teisėju metus, yra patvirtinta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimu priimtu administracinėje byloje Nr. 1-3776-643/2014. Pastarojoje byloje, teismas, esant analogiškoms bylos aplinkybėms, nurodė, jog teisėjo darbo stažas apskaičiuojamas įskaitant kiekvienus dirbtus metus. Jo teisėjo valstybinės pensijos dydis, iki pritaikant pensijos dydžio ribojimus, kiekvieną mėnesį turėjo sudaryti 1 457,31 Lt. Tuo tarpu ginčo laikotarpiu skaičiuojant jo teisėjo valstybinės pensijos dydį pagal neteisėtas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 2 d. nuostatas, jo teisėjo valstybinės pensijos dydis buvo nustatytas 1 267,22 Lt. Taigi, neteisingas jo darbo stažo apskaičiavimas yra pirmasis faktorius nulėmęs teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos susidarymą. Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutarime iš esmės pripažino, kad teisėjų valstybinių pensijų ribojimas buvo (yra) galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks paskirtų teisėjų valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. kaip ir šiuo atveju, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Teisėjų pensijų įstatymo 6 str. 3 d., pažeidžia pensijos gavėjo konstitucines teises. Jam apskaičiuojant išmokėtiną teisėjo valstybinės pensijos dydį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., bei nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 31 d. pensijos dydis buvo mažinamas 1,3 dydžio koeficientu remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. Vėlesniu laikotarpiu apskaičiuojant išmokėtinos pensijos dydį buvo taikytas ir 1,5 koeficientas. Be kita ko, visu ginčo laikotarpiu jam išmokėtinos teisėjo valstybinės pensijos dydis buvo apskaičiuojamas ir taikant pensijos dydžio ribojimą pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., tačiau pastarasis ribojimas yra teisėtas, todėl dėl jo taikymo ginčo nėra.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė teismų administracija atsiliepime į skundą (b. 1. 52-58) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad nors laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją skaičiavo ir mokėjo pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, mano, kad pareiškėjas turi teisę į jam teisėtai priklausiančią 1 085,83 Eur neišmokėtą teisėjų valstybines pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nes būtina atsižvelgti į teisines pasekmes, kurias sukelia Konstitucinio Teismo konstatavimas, jog įstatymas arba kitas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai (dėl Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo galios nukreipiamo į ateitį ar praeitį). Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas reglamentuoja Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Nuostatai, reglamentuoja teisėjų valstybinių pensijų, numatytų Valstybinių pensijų įstatyme ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme, skyrimo ir mokėjimo tvarką. Administracija, apskaičiuodama skiriamos pensijos dydį, vadovaujasi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsniu, Nuostatais bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais tokių pensijų apskaičiavimo principais. Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, 6 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnio 3 dalis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis nutarimas buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Tačiau atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją ir siekdama užtikrinti viešojo administravimo subjekto - Administracijos - iš Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo kylančių funkcijų, susijusių su teisėjų socialinėmis garantijomis nutrūkus jų įgaliojimams, tinkamą įgyvendinimą, ir vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu, Administracija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją skaičiavo ir mokėjo pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Taigi, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, laikotarpiu 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui buvo mokama sumažinta pensija dėl to, kad Lietuvos įstatymų leidėjas netinkamai reglamentavo valstybinių pensijų mokėjimo klausimus tiek. kiek tai susiję su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažintomis Valstybinių pensijų įstatymo ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mokėjimas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo ribojamas vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (b. l. 59–60, 61-62).
Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2015-01-22 kreipėsi su prašymu į Administraciją, kuri 2015-02-04 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Administracija nurodė, kad sutinka, jog pareiškėja turi teisę į neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymo nuostatų taikymo. Tačiau pažymėjo, kad Administracija, veikianti kaip teisėjų valstybines pensijas pagal galiojančius teisės aktus bei skiriamą valstybės finansavimą skirianti ir mokanti institucija, neturi teisinio pagrindo savarankiškai spręsti dėl valstybės prievolių įvykdymo (nepriemokų išmokėjimo), nes teisėjo valstybinės pensijos nepriemokos dalis susidarė ne dėl Administracijos kaltės. Dėl jos išmokėjimo pasiūlė kreiptis į Vyriausybę arba teismą (b. l. 11–12).
Iš teismui pateiktų Administracijos 2015-08-28 pažymų Nr. 3R-1768 ir Nr. 3R-1769 duomenų bei apskaičiavimų, dėl kurių teisingumo tarp šalių nėra ginčo, matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. gruodžio 31 d. dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo neišmokėta 1 581,62 Eur pensijos dalis (b. l. 59-60, 61-62).
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d.(2002-07-02 redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088) buvo nustatyta, kad šio str. 1 d. ir 2 d. nustatyta tvarka apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų (valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų) suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko teisėjų valstybines pensijas mokanti institucija. Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 p. nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.
Ginčo atveju yra reikšmingi Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarime pateikti išaiškinimai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu yra lex specialis, t. y. sprendžiant su būtent teisėjų valstybinių pensijų skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus, pirmenybė turi būti teikiama jo nuostatoms. Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino nesuderinamomis su Konstitucija tiek minėtą Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d. (2002-07-02 redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3088), tiek Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostatą ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 5 p. nustatytas teisėjų valstybines pensijas.
Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarime pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad pareiškėjo gaunama pensija, vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo perskaičiuojama bei mokama sumažinta neteisėtai.
Pagal Konstitucijos 107 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2015-08-05 nutartimi (b. l. 43-47) P. R. atnaujino skundo padavimo terminą, todėl darytina išvada, kad sprendimai, kuriais taikant Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas pareiškėjui buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pensija, nelaikytini įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.
Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad P. R. paskirta pensija, vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta neteisėtai. Aptartas turtinis praradimas, susijęs su neteisėtai neišmokėta pensijos dalimi, pripažintinas pareiškėjo teisių pažeidimu ir teismas jį privalo pašalinti. Priešingu atveju, teismas pažeistų Konstitucijos 52 str. nuostatas ir iš Konstitucijos 23 str. kylančius nuosavybės teisės apsaugos imperatyvus, neužtikrintų veiksmingos teisminės gynybos, socialinio teisingumo bei asmens pasitikėjimo teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-12 nutartis adm. b. Nr. A502-673/2013). Kaip minėta, pareiškėjui dėl aptartų teisės aktų nuostatų taikymo buvo neišmokėta 1 581,62 Eur pensijos dalis. Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl šios pensijos dalies priteisimo iš esmės yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-12 nutartyje pateiktais išaiškinimais ir atsižvelgus į tai, kad pensijos dalis buvo neteisėtai neišmokėta ne dėl Administracijos kaltės, o dėl pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai įstatymo nuostatų taikymo, ši pensijos nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Administracijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjas P. R. skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui P. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 neišmokėtą teisėjų valstybinės pensijos dalį – 1 581,62 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 62 ct).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.