- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- eI-2594-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00824-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
- 20.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1P-118 1 punktą (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. P-92 1 punktą (toliau – ir Įsakymas 1); 3) įpareigoti Kalėjimų departamentą grąžinti pareiškėją į Kalėjimų departamentą ir paskirtį į laisvas Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas; 4) priteisti pareiškėjui iš Kalėjimų departamento vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 3 d. Kalėjimų departamente ėjo Kalėjimų departamento vyriausiojo patarėjo pareigas (karjeros valstybės tarnautojas, pareigybės lygis A, pareigybės kategorija – 17), į kurias buvo perkeltas iš Teisingumo ministerijos vyriausiojo patarėjo pareigų. 2018 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. 1R-168 „Dėl Teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1R-229 „Dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais) buvo patvirtinta Kalėjimų departamento administracijos struktūra, galiosianti nuo 2019 m. vasario 1 d. (buvo 130 pareigybių, sumažinta iki 75) ir Kalėjimų departamento direktorius įpareigojamas iki 2019 m. sausio 1 d. patvirtinti Kalėjimų departamento administracijos struktūrą. 2018 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui surašytas Kalėjimų departamento direktoriaus įspėjimas Nr. LV-3350 apie pareigybės naikinimą, kuriuo jis informuojamas apie jo pareigybės – Kalėjimų departamento vyriausiojo patarėjo – panaikinimą nuo 2019 m. vasario 1 d. ir jog jam bus siūlomos užimti laisvos lygiavertės ar žemesnės pareigos. 2019 m. sausio 2 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-l buvo patvirtinta Kalėjimų departamento struktūra. 2019 m. sausio 18 d. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-23 patvirtinama nauja struktūra (84 pareigybės). 2019 m. sausio 22 d. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtinamas „Pataisos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas“ (84 pareigybės).
Pareiškėjas buvo informuotas, jog Dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) gali susipažinti su galiojančiais padalinių pareigybių aprašymais ir prašoma apie tai informuoti Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių. Kitą dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d. pareiškėjui pateikiamas siūlymas eiti pareigas Nr. LV-212, kuriuo jis informuojamas, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. jam siūloma eiti Kalėjimų departamento Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (pareigybės grupė – 8) bei paprašoma iki 2019 m. sausio 25 d. pareikšti valią dėl pasiūlytų pareigų, nurodant, kad, atsisakius siūlomų pareigų, jis bus atleistas teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. sausio 24 d. pateikė prašymą dėl perkėlimo į kitas laisvas pareigas Nr. LV-234, kuriuo paprašė būti perkeltas nuo 2019 m. vasario 1 d. į Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, tačiau atsakymo negavo. Pareiškėjas pažymėjo, jog šios pareigos yra laisvos ir šiuo metu. 2019 m. sausio 25 d. buvo patvirtinta, jog pareiškėjas atitinka specialiuosius reikalavimus, pareigoms į kurias paprašė būti perkeltas. 2019 m. sausio 28 d. pareiškėjas užpildė ir nusiuntė Kalėjimų departamento direktoriui kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. LV-289 (kaip projektą pokalbiui) (toliau – ir Vertinimo išvada), kurioje nurodė apie savo atliktus pagrindinius praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatus pagal nustatytas 4 užduotis (I skyrius), užpildė išvados III skyrių apie gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas – save įvertino pagal visus keturis kriterijus 3 („labai gerai“), o kvalifikacijos vertinimo anketoje tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų „Lyderystė“ įvertino 3 („labai gerai“), kriterijų „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“ įvertino 2 („gerai“), kriterijų „Finansų valdymas“ įvertino 3 („labai gerai“) bei kriterijų „Analizė ir pagrindimas“ įvertino 3 („labai gerai“).
Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtintu Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), metinės veiklos vertinimas pareiškėjo tiesioginio vadovo Kalėjimų direktoriaus iš esmės nebuvo atliktas, pokalbis nepravestas (pokalbio metu buvo kalbama telefonais) ir neaptarta veikla už 2018 m. 2019 m. sausio 29 d. Kalėjimų departamento direktorius pateikė du tos pačios dienos (2019 m. sausio 29 d.) ir tuo pačiu registracijos numeriu Nr. LV-289 motyvuotus siūlymus dėl pareiškėjo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo, iš kurių viename bendrai tarnybinę veiklą (V skyrius) įvertino „nepatenkinamai“ ir pasiūlė (VI skyrius) nustatyti mažesnę pareigybinę algą – 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ties šiuo siūlymu padėta varnelė) ir perkelti į vyr. specialisto pareigas (kokias – nekonkretizuojama), o antrame – siūlymai analogiški, tačiau vertinimo 3, 4, 5 ir 6 lapai yra skirtingi, nei buvo pirmame variante (šie lapai papildomai užpildyti Kalėjimų departamento direktoriaus, nesutinkant su pareiškėjo pateiktu savęs vertinimu ir suklastotas pareiškėjo parašas (galimai skenuotas nuo pirmojo). Pareiškėjas, 2019 m. sausio 29 d. pasirašydamas pirmąjį jam pateikto vertinimo išvados variantą, parašė prierašą, kad nesutinka su tarnybinės veiklos vertinimu, o antrajame variante, jo manymu, buvo nuskenuotas jo parašas nuo pirmojo dokumento varianto. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. sausio 29 d. pareiškėjas parašė prašymą, kad nuo 2019 m. sausio 30 d. 8 val. iki 12 val. nebus darbo vietoje ir tuo pačiu pateikė prašymą Nr. 6G-85 jo tarnybinės veiklos vertinimą atlikti Kalėjimų departamento valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija). Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-52 įpareigojo Komisiją 2019 m. sausio 30 d. 13 val. atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo kasmetinį vertinimą. Apie šį įsakymą pareiškėjas buvo informuotas apie 12.25 val. telefonu.
Komisijoje pareiškėjas sužinojo ir susipažino su pakeista jo Vertinimo išvada, ant kurios buvo jo parašas skenuotas spalvotu dauginimo aparatu. Komisija paliko galioti Kalėjimų departamento direktoriaus vertinimą „nepatenkinamai“ ir pateikė siūlymą pareiškėją perkelti į žemesnes pareigas. 2019 m. sausio 30 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-92 pareiškėjas, atsižvelgiant į pateiktą Komisijos siūlymą, buvo perkeltas į nuo 2019 m. sausio 31 d. naikinamas Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Tą pačią dieną pareiškėjas gavo pakartotinį siūlymą Nr. LV-336 (analogišką 2019 m. sausio 24 d. siūlymui) būti perkeltam į Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Šio siūlymo pareiškėjas atsisakė, todėl Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. P-118 atleido pareiškėją nuo 2019 m. sausio 31 d. iš Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. tarnybinės veiklos vertinimo metu pateiktu siūlymu, pabrėždamas, kad pateikti vertinimai nėra detalizuoti, neaišku kokių konkrečiai užduočių pareiškėjas neįvykdė, nepateikiama nurodytų teiginių paaiškinimai („konfliktuoja su darbuotojais“, „taiko netinkamus darbo metodus“, „atlieka tik pirminę analizę“, „nesigilina į esmę“).
Pareiškėjas pateikė detalius paaiškinimus dėl kiekvienos vertinimo užduoties, t. y. dėl 1 užduoties vertinimo – 1 užduotis „Vykdyti Kalėjimų departamento projektų rengimo, vykdymo stebėseną ir teikti siūlymus dėl racionalaus asignavimų panaudojimo“ apibrėžta vertinimo rodikliu – „pateikti tarnybiniai pranešimai – ne mažiau 3”. Pareiškėjas, motyvuodamas šios užduoties įvykdymą, nurodė, kad „Kalėjimų departamento direktoriui pateikti siūlymai dėl projektų valdymo darbo grupių sudarymo būtinumo“. Atsižvelgiant į tai, kad Kalėjimų departamento direktorius vertinime tik abstrakčiai nurodė, jog pareiškėjas neįvykdė užduočių pagal vertinimo rodiklius, tačiau niekaip nemotyvavo, kodėl nelaiko pareiškėjo teiktų siūlymų (žodžiu) pagal užduotį tinkamu užduoties įvykdymu, darė išvadą, kad toks vertinimas yra neteisingas ir nepagrįstas, nes jis yra nemotyvuotas. Užduoties atlikimas ne tokia forma, kokia numatyta (ne raštu, o žodžiu), nepaneigia užduoties įvykdymo fakto.
Dėl 2 užduoties vertinimo. 2 užduotis „Vykdyti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų 2018 m. biudžeto sąmatų išlaidų kontrolę, esant poreikiui, teikti siūlymus dėl racionalaus asignavimų panaudojimo“ apibrėžta vertinimo rodikliu „pateikti tarnybiniai pranešimai – ne mažiau kaip 3”. Pareiškėjas, motyvuodamas šios užduoties įvykdymą, nurodė konkrečius Ūkinės finansinės veiklos tarybos posėdžius, kurių metu buvo vertinami minėto uždavinio klausimai – 2018 m. kovo 9 d. protokolas Nr. LV-938, 2018 m. kovo 28 d. protokolas Nr. LV-1166, 2018 m. liepos 17 d. protokolas Nr. LV-2946 ir kurių metu jis teikė savo vertinimus bei sprendimus dėl racionalaus lėšų panaudojimo. Pažymėjo, kad pagal šią užduotį teikti tarnybinius pranešimus reikėjo tik esant poreikiui, todėl sprendė, kad užduoties įvykdymas ne ta forma, kuria nurodytas, iš esmės negali paneigti užduoties įvykdymo fakto.
Dėl 3 užduoties vertinimo. 3 užduotis „Vykdyti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų rengiamų 2019 m. biudžeto asignavimų sąmatų projektų rengimo koordinavimą, apibrėžta vertinimo rodikliu „Biudžeto asignavimo sąmatų projektai pateikti pagal nustatytus terminus”. Pareiškėjas, motyvuodamas šios užduoties įvykdymą, nurodė, kad „Kalėjimų departamento 2019 m. biudžeto asignavimų sąmatų projektus parengė ir pateikė laiku“, todėl teigė, kad ši užduotis įvykdyta, o priešingą vertinimą laikė visiškai nepagrįstu ir neteisingu.
Dėl 4 užduoties vertinimo. 4 užduotis „Dalyvauti VĮ „Mūsų amatai“ veiklos reorganizavimo plano rengime ir koordinavime“ apibrėžta rodikliu „ Parengtas VĮ „Mūsų amatai“ veiklos reorganizavimo planas pagal nustatytus terminus ir įgyvendinimą. Pareiškėjas, motyvuodamas šios užduoties įvykdymą, nurodė, kad „Plano projektas 2018 m. gruodžio 3 d. pateiktas (rašto Nr. 1S-3692) Teisingumo ministerijai”. Šią užduotį laikė įvykdyta.
Dėl vertinimų, padarytų Kvalifikacijos vertinimo anketoje nurodė, kad kriterijų „Lyderystė“ pareiškėjas įsivertino 3 (labai gerai), Kalėjimų departamento direktorius įvertino 1 (nepatenkinamai), nurodęs, kad pareiškėjas „konfliktuoja su darbuotojais“, tačiau nedetalizavo ir nekonkretizavo šio teiginio; kriterijų „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“, pareiškėjas įsivertino 2 (gerai), Kalėjimų departamento direktorius įvertino 1 (nepatenkinamai), nurodęs, kad pareiškėjas „taiko netinkamus darbo metodus“ taip pat niekaip nekonkretizuodamas šio teiginio; kriterijų „Finansų valdymas“, pareiškėjas įsivertino 3 (labai gerai), Kalėjimų departamento direktorius įvertino 2 (gerai), nenurodęs jokių nesutikimo su pareiškėjo kitokiu vertinimu motyvų; kriterijų „Analizė ir pagrindimas“, pareiškėjas įsivertino 2 (gerai), Kalėjimų departamento direktorius įvertino 1 (nepatenkinamai), nurodęs, kad pareiškėjas „atlieka tik pirminę analizę, nesigilina į esmę“ taip pat niekaip nekonkretizuodamas šio teiginio.
Pareiškėjas darė išvadą, kad anketoje pateiktas subjektyvus, abstraktus vertinimas apie pareiškėjo nesugebėjimą organizuoti darbo, valdyti žmogiškus išteklius, analizuoti informaciją, bendrauti, kurių niekaip nekonkretizavo, todėl tokius padarytus vertinimus laikė nemotyvuotais, o tuo pačiu ir nepagrįstais bei neteisingais. Pažymėjo, kad tokią vertinimo anketą pareiškėjas pamatė tik Komisijos posėdyje, nes pareiškėjo 2019 m. sausio 28 d. tariamo pokalbio su Kalėjimų departamento direktoriumi dėl jo tarnybinės veiklos vertinimo metu ši anketa nebuvo niekaip koreguojama, t. y. jam pateikto motyvuoto siūlymo variante šioje anketoje nebuvo parašyta jokių Kalėjimų departamento direktoriaus nesutikimo motyvų ir kitokio vertinimo. Atkreipė dėmesį, kad pokalbis dėl tarnybinės veiklos vertinimo buvo atliktas netinkamai, o suklastoto dokumento pagrindu atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas negali būti laikomas teisėtu (yra pradėtas ikiteisminis tyrimas).
Skunde pareiškėjas taip pat pabrėžė, jog Komisija beatodairiškai pritarė Kalėjimų departamento direktoriaus išvadai, neįsigilino į jo argumentus ir jų iš esmės nevertino, o, tikėtina, tik vykdė „užsakymą“ jį kuo greičiau atleisti iš pareigų. Tai akivaizdžiai liudija skuba, kuria Komisijoje buvo organizuotas jo tarnybinės veiklos vertinimas, apie kurį jis sužinojo, likus pusvalandžiui iki vertinimo, ir neturėjo net galimybių tinkamai jam pasiruošti (susirinkti reikiamus dokumentus, kuriais galėtų pagrįsti savo užduočių atlikimo tinkamumą). Pareiškėjas skunde rėmėsi Aprašo 34, 37, 40, 48, 53, 56 punktų nuostatomis ir teigė, jog šios nuostatos buvo pažeistos. Jo įsitikinimu, Komisija svarstė kitą Kalėjimų departamento motyvuoto siūlymo dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo dokumento variantą, nei su juo buvo supažindintas pareiškėjas, Komisija iš viso nevertino pareiškėjo kvalifikacijos ir gebėjimų, nors tai turėjo atlikti. Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu pripažino, kad nesilaikė formos reikalavimų dėl jam nustatytų užduočių įvykdymo, t. y. būtinus siūlymus ir sprendimus teikė žodžiu pasitarimų, posėdžių metu, o ne raštu (dėl 1 – 2 užduoties), papasakojo apie 3 ir 4 užduočių vykdymo procesą. Beje, iš Komisijos posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad Komisija pripažino, jog 4 užduotis įvykdyta pilnai. Sprendė, kad iš Komisijos posėdžio garso įrašo akivaizdu, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas iš viso nebuvo atliktas.
Neteisėtu ir nepagrįstu laikė ir Komisijos išvadų realizavimą – perkėlimą į nuo 2019 m. sausio 31 d. naikinamas Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Pareiškėjo teigimu, priimant skundžiamus aktus buvo pažeista pareiškėjo teisė bei garantija išlikti valstybės tarnyboje, nesilaikyta Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 2 punkto bei 49 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjas gavo pakartotiną siūlymą Nr. LV- 336, kitą dieną, t. y. 2019-02-01 būti perkeltam į Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, 8 grupė, pareigas, nurodant, kad pareikšti savo valią dėl šių pareigų turi iki 2019 m. sausio 31 d. 13 val., o atsisakius, bus atleistas ir su juo bus atsiskaityta teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, praktiškai pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d., t. y. tuo pačiu metu iš karto sužinojo, kad yra perkeliamas į tą pačią dieną naikinamas pareigas ir iš karto turėjo pasakyti (iki 13 val.), ar sutinka užimti jam siūlomas laivas pareigas. Pareiškėjo įsitikinimu, kelių valandų laikas apsisprendimui dėl siūlomų pareigų negali būti laikomas protingu ir pakankamu laikotarpiu tokiam apsisprendimui, todėl prilygsta administraciniam spaudimui, o perkėlimas į pareigas, kurios naikinamos perkėlimo dieną, kai valstybės tarnautojas net neturi galimybių objektyviai pradėti dirbti tose pareigose, iš esmės prilygsta atleidimui ir itin šiurkščiai pažeidžia valstybės tarnautojo teises bei garantijas šios procedūros vykdymo metu.
Pažymėjo, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigybė laisva, ją laikinai, esant tarnybiniam būtinumui, pavesta vykdyti funkcijas kito skyriaus vedėjai H. Ž. (išrašas iš www.kaldep.lt). Tarnybinio būtinumo sąvoka leidžia bet kada atšaukti iš pareigų jame esantį laikinai paskirtą valstybės tarnautoją, t. y. praėjus tarnybiniam būtinumui, pvz. suradus tinkamą kandidatą į šias pareigas bei teisės aktų nustatyta tvarka jį paskyrus, todėl valstybės tarnautojo laikinas perkėlimas į kitas pareigas, esant minėtam teisiniam mechanizmui bet kada atšaukti iš pareigų laikinai perkeltą valstybės tarnautoją, numatant, kad jis pareigas eina iki tol, kol į pareigas buvo paskirtas valstybės tarnautojas, suponuoja šių pareigų laisvumą, t. y. jos laikomos neužimtos, nes į jas nėra paskirtas valstybės tarnautojas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjui turėjo būti siūlomos užimti šios laisvos Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigos, į kurias jis turėjo teisę pretenduoti, nes pats darbdavys 2019 m. sausio 24 d. pateiktame siūlyme eiti pareigas Nr. LV-212, nurodė, kad pareiškėjas turi teisę iki 2019 m. sausio 28 d. (imtinai) pateikti prašymą būti perkeltas į kitas laisvas pareigas, nei jam siūlomos Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigos.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas dėl vertinimo), patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d nutarimo Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo, 5 punkte nustatyta, jog valstybės tarnautojas, nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų sausio 15 d. užpildo Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu (toliau – motyvuotas siūlymas) atitinkamas skiltis, nurodytas Aprašo dėl vertinimo 5.1 – 5.3 papunkčiuose, ir pateikia motyvuotą siūlymą tiesioginiam vadovui (toliau – ir Direktorius). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas motyvuotą siūlymą tiesioginiam vadovui pateikė tik 2019 m. sausio 29 d. Tą pačią dieną vertinimo pokalbio metu Direktorius pareiškėjo darbą įvertino kaip nepatenkinamą, įrašė siūlymą perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes – vyriausiojo specialisto – pareigas. 2019 m. sausio 29 d. atliekant tolesnius veiksmus DVS pastebėta, kad įkelto motyvuoto siūlymo forma, neatitinka Aprašo 1 priede nustatytiems reikalavimams: stulpeliuose ištrinti tam tikri įrašai (pvz. III skyriuje trečiojo lentelės stulpelio pirmajame langelyje ištrinta „Įrašomas vertinimas ir tiesioginio vadovo komentaras, jeigu jo ir valstybės tarnautojo vertinimai nesutampa“, panašūs pakeitimai padaryti ir IV ir V skyriuose), taip pat yra neatitikimai tarp spausdintų ir rankraštinių įrašų (t. y. tarp įrašų padarytu pareiškėjo ir Direktoriaus). Tiesioginis vadovas apie nustatytus trūkumus buvo informuotas DVS priemonėmis. 2019 m. sausio 30 d. į DVS, nekeičiant registracijos numerio, buvo įkeltas Aprašo reikalavimus atitinkantis tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas, kurio esmė nepasikeitė ir pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas išliko „nepatenkinamas“.
Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, vertino pateiktą dokumentinę medžiagą, taip pat tiesioginio vadovo ir pareiškėjo posėdžio metu pateiktus atsakymus. Komisijos posėdžio metu paaiškėjus, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie motyvuotame siūlyme darytus pakeitimus, jam buvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentu. Pastebėjo, kad 2019 m. sausio 30 d. įkeltame motyvuotame siūlyme, lyginant su 2019 m. sausio 29 d. įkeltu dokumentu, bendras tarnybinės veiklos vertinimas ir tiesioginio vadovo siūlymas perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas nepakito. Pareiškėjas posėdžio metu patvirtino, kad jis išreiškė savo valią ir nesutiko su tarnybinės veiklos vertinimu bei perkėlimu į žemesnės pareigas. Posėdžio metu iškilo klausimas, ar nebuvo pažeista vertinimo procedūra, t. y. ar buvo įvykdytas Aprašo dėl vertinimo 8 punktas ir atliktas vertinimo pokalbis. Pareiškėjas posėdžio metu patvirtino, kad susitikimas su Direktoriumi įvyko ir pateikė savo asmeninę nuomonę, jog pokalbis vyko per trumpai, nebuvo aptarti esminiai klausimai. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo vertinimo pokalbio trukmės, pareiškėjas suprato savo vertinimą ir teikiamą siūlymą, tai patvirtinęs parašu 2019 m. sausio 29 d. motyvuotame siūlyme.
Komisijos posėdis vyko nuo 13.00 val. iki 15.00 val., todėl sprendė, jog Komisija skyrė pakankamai laiko įvertinti surinktus duomenis ir priimti sprendimą. Komisija nusprendė, jog motyvuotame siūlyme atlikti pakeitimai neturėjo įtakos galutiniam tiesioginio vadovo vertinimui ir siūlymui. Pažymėjo, kad Komisijai vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą dėmesį skyrė 2018 metams sutartų užduočių įvykdymui ir konstatavo, jog iš keturių nustatytų užduočių pilna apimtimi įvykdyta tik viena: „Dalyvauti VĮ „Mūsų amatai“ veiklos reorganizavimo plano rengime ir jo įgyvendinime“. Vyriausiojo patarėjo pareigybei keliami aukštesni reikalavimai ir tik vienos užduoties įvykdymas nesudaro pagrindo pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“ ar „gerai“. Komisija, vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino „nepatenkinamai“ ir pateikė siūlymą perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Įgyvendinant Komisijos išvadoje Nr. LV-332 pateiktą siūlymą, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. P-92 pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 31 d. buvo perkeltas iš Kalėjimų departamento vyriausiojo patarėjo pareigų į žemesnes Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, kurios priklausė 8 pareigybių grupei. Atsižvelgiant į pasikeitusią pareiškėjo padėtį jam 2019 m. sausio 31 d. pakartotinai buvo įteiktas siūlymas Nr. LV-336 eiti Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. sausio 31 d. pareiškėjui buvo siūloma ta pati pareigybė todėl, atsakovo nuomone, teiginys, jog pareiškėjui nebuvo suteikta pakankamai laiko apsispęsti dėl pateikto siūlymo neturi pagrindo.
Dėl prašymo perkelti į kitas pareigas nurodė, kad 2019 m. sausio 24 d. siūlymu Nr. LV-212 pareiškėjas buvo informuotas, kad Kalėjimų departamento vidiniame tinkle (intranete) skelbiamas laisvų pareigybių sąrašas ir iki 2019 m. sausio 28 d. turi teisę pateikti prašymą dėl perkėlimo į kitas laisvas pareigas. 2019 m. sausio 24 d. prašymu Nr. LV-235 pareiškėjas išreiškė pageidavimą būti perkeltas į Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigybę, kuri įsigalioja nuo 2019 m. vasario 1 d. įvykus Kalėjimų departamento reorganizacijai. Valstybės tarnautojo perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas atliekamas tarnybinio kaitumo būdu. Valstybės tarnautojo perkėlimą reglamentuota Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės tarnautojo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas dėl perkėlimo), patvirtintas 2018 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“. Aprašo dėl perkėlimo 9 punkte nustatyta, kad sprendimas tenkinti arba netenkinti prašymą dėl perkėlimo į pareigas priimantis asmuo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Atsižvelgiant, kad pareiškėjas prašymą perkelti į kitas pareigas pateikė 2019 m. sausio 24 d. ir remiantis Aprašo dėl perkėlimo 9 punktu toks prašymas turėjo būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 7 d. Pažymėjo, kad neginčija, jog pareiškėjas atitinka Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius pareigybės reikalavimus, tačiau pažymi, kad vien pretendento eiti tam tikras pareigas noras ir atitikimas reikalavimams nesudaro pagrindą į pareigas priimančiam asmeniui tenkinti prašymą. Pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 1 d. buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų, taip prarasdamas valstybės tarnautojo statusą. Į valstybės tarnautojo pareigas gali būti perkeltas tik valstybės tarnautojas. Pareiškėją atleidus iš valstybės tarnautojo pareigų jo prašymas būti perkeltam į kitas valstybės tarnautojo pareigas neteko galios ir liko nenagrinėtas, todėl pareiškėjui nebuvo pateiktas formalus atsakymas atsižvelgiant į jo pateiktą prašymą.
Dėl Apraše dėl vertinimo nustatytų terminų nurodė, kad pareiškėjas motyvuotą siūlymą tiesioginiam vadovui pateikė nesilaikant Aprašo dėl vertinimo 5 punkte numatytu terminų – 2019 m. sausio 29 d. Pagal Aprašo dėl vertinimo 16 punkte įtvirtintą nuostatą „valstybės tarnautojo kasmetinis tarnybinis veiklos vertinimas atliekamas <...> iki einamųjų metų vasario 1 d.“ pareiškėjo tiesioginio vadovo veiksmai buvo apriboti laike. Atlikti šiuos veiksmus: vertinimo pokalbį, vertinimo komisijos posėdžio paskelbimą, priimti ir įgyvendinti vertinimo komisijos išvadą bei kitus susijusius sprendimus – šį procesą sąlygojo būtent toks trumpas laikotarpis (nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. sausio 31 d.). Pažymėjo, kad tokia veiksmų atlikimo seka neprieštarauja Apraše dėl vertinimo nustatytiems terminams, kadangi įstatymo leidėjas imperatyviai neįtvirtino minimalaus veiksmų atlikimo termino, bet numatė maksimalų tokių veiksmų atlikimo terminą (pvz. Aprašo dėl vertinimo 34 punktas;<...> valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo šį kreipimąsi vertinimo komisijai pateikia per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos“). Sprendė, kad pareiškėjui pateikus tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą vėliau nei numatyta Apraše dėl vertinimo, jo tiesioginiai veiksmai lėmė darbdavio veiksmų ir sprendimų priėmimo skubą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išmoka už priverstinės pravaikštos laiką darbuotojui išmokama jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Atsakovo teigimu, atleidžiant pareiškėją nebuvo pažeistos teisės aktų nuostatos, atsakovas neatliko jokių neteistų veiksmų, todėl neturtinės žalos atlyginimas taip pat negali būti priteistas. Pažymėjo, kad pareiškėjas realizuojant Darbo kodekso 64 straipsnio 6 dalyje numatyta teisę Kalėjimų departamento direktoriui teikė prašymą suteikti laiko naujo darbo paieškoms. 2018 m. gruodžio 6 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-422 „Dėl darbo laiko dalies suteikimo darbo paieškoms“ pareiškėjui laikas buvo suteiktas. Be to pareiškėjui, jį atleidus vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), VTĮ nustatyta tvarka buvo apskaičiuota ir vis dar yra mokama išeitinė išmoka, todėl teiginys dėl prarasto pajamų šaltinio taip pat neturi teisinio pagrindo. Atitinkamai, šiuo metu pareiškėjui mokamas išeitinės išmokos dydis yra didesnis nei darbo užmokestis, kuris jam būtų mokamas einant bet kurias kitas žemesnes pareigas Kalėjimų departamente.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas serga, tačiau nenori atskleisti savo asmens duomenų. Tokią teisę jis turi. Mano, kad į darbą gali grįžti, nes konfliktinių santykių nėra, šis atleidimas pareiškėjui buvo naujiena, jis ilgai dirbo valstybės tarnyboje. Skundžiamas vertinimas turi būti panaikintas, nes nebuvo įsigilinta į užduočių vykdymą ir kvalifikacijos vertinimą tiesioginio vadovo ir Komisijos. Teisme dabar analizuoti kiekvieną užduotį nereikia, nes tą turėjo padaryti Komisija.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti. Komisijos vertinimas atliktas, tą įrodo Komisijos posėdžio garso įrašas ir protokolas. Perkėlimo procedūra vykdoma pagal Perkėlimo aprašo 9 punktą. Atsakovė turi diskreciją dėl pareiškėjo priėmimo į kitą darbą. Pareiškėjas 2019 m. sausio 31 d. dar dirbo, jam už tą dieną sumokėta. Į bylą pateiktas pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis pagal jo eitas patarėjo pareigas neatskaičius mokesčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
2018 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl Teisingumo ministro 2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1R-229 „Dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo patvirtinta Kalėjimų departamento administracijos struktūra (iš viso 75 pareigybės), galiosianti nuo 2019 m. vasario 1 d., ir Kalėjimų departamento direktorius įpareigojamas iki 2019 m. sausio 1 d. patvirtinti Kalėjimų departamento administracijos struktūrą.
2018 m. lapkričio 20 d. pareiškėjui surašytas Kalėjimų departamento direktoriaus įspėjimas Nr. LV-3350 apie pareigybės naikinimą, kuriuo jis informuojamas apie jo pareigybės – Kalėjimų departamento vyriausiojo patarėjo – panaikinimą nuo 2019 m. vasario 1 d. ir jog jam bus siūlomos užimti laisvos lygiavertės ar žemesnės pareigos.
2019 m. sausio 2 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-l buvo patvirtinta Kalėjimų departamento struktūra.
2019 m. sausio 22 d. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtinama nauja struktūra (84 pareigybės) ir patvirtinamas „Pataisos pareigūnų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas“ (84 pareigybės).
2019 m. sausio 23 d. pareiškėjas kartu su kitais gavo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus laišką „Dėl pareigybių siūlymų“, kuriame informuojama, kad galima susipažinti su nuo 2019 m. vasario 1 d. galiosiančiais Kalėjimų departamento administracijos padalinių pareigybių aprašymais. Pageidaujant pretenduoti užimti kitas pareigas, kurioms keliamus specialiuosius reikalavimus atitinka asmuo, prašoma iki 2019 m. sausio 25 d. 13 val. informuoti raštu bei pateikti reikalingus dokumentus. Jeigu asmuo sutinka su jam pateiktu pasiūlymu, prašoma patvirtinti savo apsisprendimą DVS priemonėmis. Priminta, kad intranete yra paskelbtas bausmių vykdymo sistemos laisvų pareigybių sąrašas. Informuojama, kad statutiniai ir karjeros valstybės tarnautojai gali pasinaudoti teise pereiti į kitas lygiavertes arba žemesnes pareigas. Statutiniai valstybės tarnautojai gali pereiti į kitas statutines įstaigas.
2019 m. sausio 24 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė pareiškėjui siūlymą eiti pareigas Nr. LV-212, kuriame pasiūlė pareiškėjui eiti Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Informavo, kad intranete yra paskelbtas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų laisvų pareigybių sąrašas. Informuojama, kad pareiškėjas iki 2019 m. sausio 28 d. turi teisę pateikti prašymą būti perkeltas į kitas laisvas pareigas.
2019 m. sausio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“, kuriame prašoma perkelti pareiškėją į Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas.
2019 m. sausio 29 d. Kalėjimų departamento direktorius R. K. priėmė Tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. LV-289, kuriame valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertino „nepatenkinamai“ ir siūlė perkelti pareiškėją į vyr. specialisto pareigas. Pareiškėjas pateikė prašymą jo tarnybinę veiklą vertinti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.
2019 m. sausio 30 d. Kalėjimų departamento direktorius R. K. priėmėm įsakymą „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo posėdžio datos ir laiko“ Nr. V-52, kuriuo įpareigojo Nuolatinę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją 2019 m. sausio 30 d. 13 val. atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos kasmetinį vertinimą.
2019 m. sausio 30 d. vyko Nuolatinės Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis, kuriame buvo priimta išvada Nr. LV-332. Joje pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „nepatenkinamai“.
2019 m. sausio 30 d. Kalėjimų departamento direktorius R. K. priėmė įsakymą „Dėl vertinimo komisijos išvadoje pateikto pasiūlymo įgyvendinimo“ Nr. P-92, kuriuo pareiškėją perkėlė iš Kalėjimų departamento vyriausiojo patarėjo pareigų į žemesnes Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.
2019 m. sausio 31 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė pareiškėjui siūlymą eiti pareigas Nr. LV-336, kuriame pasiūlė pareiškėjui eiti Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Informavo, kad jeigu iki 2019 m. sausio 31 d. 13 val. pareiškėjas nepareikš savo valios dėl siūlomų pareigų, bus laikoma, kad siūlymo jis atsisako.
2019 m. sausio 31 d. Kalėjimų departamento direktorius R. K. priėmė įsakymą „Dėl A. M. atleidimo iš pareigų“ Nr. P-118, kuriuo nuo 2019 m. sausio 31 d. atleido pareiškėją iš Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų, nes panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.
Teismas nagrinėjamoje byloje pasisakys šiais klausimais: dėl tinkamo atsakovo, dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, dėl kitų pareigų (ne)siūlymo, dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, dėl grąžinimo į darbą, neturtinės žalos atlyginimo ir kt.
Pareiškėjas, kreipdamasi į teismą, atsakovu nurodė tik Kalėjimų departamentą. Teismas skundo priėmimo stadijoje pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį įtraukė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento. Pažymėtina, kad byloje nagrinėjami reikalavimai kyla tik iš valstybės tarnybos santykių ir reikalavimas atlyginti žalą byloje kyla iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio, o ne iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies, todėl tinkamas atsakovas dėl žalos atlyginimo yra Kalėjimų departamentas, o ne Lietuvos valstybė, kaip savo skunde teisingai nurodė pareiškėjas. Atsižvelgiant į pareiškėjo valią, suformuluotą skunde, teismas pagal ABTĮ 53 straipsnį pašalina netinkamą atsakovą – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento – iš bylos.
Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 27 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. VTĮ 27 straipsnio 3 dalis skelbia, karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimas atliekamas pagal Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295, (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas, nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų sausio 15 d. atlieka veiksmus, numatytus Aprašo 6.1–6.3 punktuose. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas šiuos veiksmus atliko 2018 m. sausio 29 d. Pažymėtina, kad ši aplinkybė niekaip nelėmė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, perkėlimo į žemesnes pareigas ir atleidimo iš darbo. Todėl teismas taip pat dėl šios aplinkybės nepasisakys.
Kalėjimų departamentas 2019 m. sausio 29 d.–2019 m. sausio 30 d. atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Pareiškėjas teigia, kad jo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir prašo panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. P-92 1 punktą (perkelti į žemesnes Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas). Teismas šiai pareiškėjo pozicijai pritaria, nes nustatė esminius procedūrinius pažeidimus.
Pirma, teismas nustatė, kad Tiesioginio vadovo motyvuotas siūlymas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu Nr. LV-289 turi dvi versijas. Kaip nustatė teismas, yra viena versija, su kuria pareiškėjas supažindintas (trumpesnė, be komentarų ir pastabų), ir kita versija (su komentarais, pastabomis), su kuria pareiškėjas susipažino tik Komisijos posėdyje. Taip buvo pažeistas Aprašo 17 punktas, kuriame nurodyta, kad su motyvuotu siūlymu valstybės tarnautojas susipažįsta VATIS per 2 darbo dienas po jo tarnybinės veiklos vertinimo pabaigos, išskyrus išimtis, kurios neaktualios nagrinėjamoje byloje. Komisija šią aplinkybę žinojo, tačiau nelaikė reikšminga, nes ir su pirmąja versija supažindintas pareiškėjas žinojo vertinimo esmę.
Teismas, susipažinęs su Komisijos posėdžio garso įrašu, nustatė, kad pareiškėjas Komisijos posėdyje sužinojęs apie papildytą Tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą sutriko Komisijos vertinimo posėdyje, paprašė pertraukos, po pertraukos kartojo „nežinau“, „aš šitam nesiruošiau“, nuolat kartojo apie antro dokumento egzistavimą, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas sustojo, įvertinus pirmąjį skyrių (pasiekti ir planuojami tarnybinės veiklos rezultatai).
Teismas Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo turinio keitimą laiko reikšmingu ir esminiu pareiškėjo teisių pažeidimu. Šią išvadą lemia tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo kaip dokumento reikšmė valstybės tarnautojo tarnybiniam vertinimui, terminai, per kuriuos nagrinėjamoje byloje buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas (2 dienos), pareiškėjo psichologinis pasimetimas Komisijos posėdžio metu. Tiesioginis vadovas turi teisę pagal savo valią užpildyti Tiesioginio vadovo motyvuotą siūlymą, tačiau valstybės tarnautojas privalo būti su juo supažindintas (ne tik iš esmės, bet visapusiškai) iki svarstymo Komisijoje. Tiesioginio vadovo motyvuoto siūlymo turinys tiesiogiai lemia pareiškėjo gynybą, turi reikšmės jam renkant įrodymus, paneigiančius tiesioginio vadovo poziciją, ir kt.
Antra, teismas, susipažinęs su Komisijos posėdžio garso įrašu, nustatė, kad Komisija detaliai išanalizavo tik pareiškėjo pasiektus ir planuojamus tarnybinės veiklos rezultatus. Taip buvo pažeistas Aprašo 42 punktas, kuris nustato, kad Komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertina pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat vertina tarnybinės veiklos gerinimo plano vykdymo rezultatus, jeigu toks planas buvo sudarytas.
Nagrinėjamoje byloje teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad Komisija nevertino jo pasiektų ir planuojamų tarnybinės veiklos rezultatų ar netinkamai juos vertino: 1) Komisijos posėdžio garso įrašas aiškiai patvirtina, kad šis vertinimas buvo išsamus, papunkčiui ir pareiškėjui Komisijos pirmininkas uždavė detalius ir konkrečius klausimus apie kiekvieną užduotį; 2) Komisijos sprendime aiškiai nurodoma, kad (priešingai nei nurodė tiesioginis vadovas) pareiškėjas įvykdė ketvirtąją užduotį, neįvykdė 1–3 užduočių. Pažymėtina, kad su tuo Komisijos posėdyje sutiko ir pareiškėjos, savo poziciją pareiškėjas pakeitė teikdamas skundą teismui; 3) pareiškėjas nenurodo, kodėl 1–3 užduotys turėtų būti laikytinos įvykdytomis. Nei skunde, nei teismo posėdyje nebuvo pateikti jokie konkretūs įrodymai (tarnybiniai pranešimai, biudžeto asignavimų sąmatų projektai, kt.), patvirtinantys užduočių, kurių vertinimo rodiklis labai konkretus, įvykdymą. Pareiškėjas teigia, kad kai kurias užduotis įvykdė žodžiu, tačiau taip pat nedetalizuoja (nei skunde, nei teismo posėdyje), kokiose srityse, kokiu metu, kaip įvykdė minėtas užduotis žodžiu. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo ribos šioje dalyje buvo aiškios nuo pat ginčo pradžios (t. y. šiuo aspektu Tiesioginis vadovas nieko nekeitė), todėl pareiškėjas turėjo suprasti apie įrodymų, patvirtinančių jo poziciją svarbą ir būtinumą. Pareiškėjo nurodytus Tarybos posėdžius Komisijos narė įvertino ir nurodė, kad jie nesusiję su užduotimi. Pareiškėjas teismui nepateikė tai paneigiančių įrodymų.
Tačiau Komisija, nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, detaliai ir išsamiai ištyrusi valstybės tarnautojo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, visiškai nevertino papildomų užduočių atlikimo ir pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismas pabrėžia, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas turi būti išsamus ir visapusiškas, o ne dalinis. Iš dalies įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas, todėl šis procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu.
Trečia, teismas tiesioginio vadovo ir Komisijos vertinimo metu pateiktą siūlymą perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas (vyr. specialisto) nagrinėjamoje byloje laiko neteisėtu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimas vyko 2019 m. sausio 29–30 d., kai jau buvo žinoma, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. keisis Kalėjimų departamento struktūra. Perkėlimas į žemesnes pareigas, žinant, kad šių pareigų po 2 dienų nebebus, yra tolygus valstybės tarnautojo atleidimui iš tarnybos. Pažymėtina, kad nei tiesioginis vadovas, nei Komisija tokio tarnybinės veiklos vertinimo siūlymo (atleisti iš tarnybos) nesuformulavo. Praktinis perkėlimo į žemesnes pareigas įgyvendinimas negali paneigti perkėlimo į žemesnes pareigas esmės (negali praktiškai reikšti atleidimo). Taip pat pažymėtina, kad įspėjimas apie atleidimą iš darbo pareiškėjui buvo įteiktas dėl vyriausiojo patarėjo pareigybės, o ne dėl vyr. specialisto. Taigi šis pažeidimas taip pat laikytinas esminiu.
Apibendrinant teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (esminiai procedūriniai pažeidimai), dėl to teismas pripažįsta neteisėtu ir panaikina 2019 m. sausio 30 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą „Dėl vertinimo komisijos išvadoje pateikto pasiūlymo įgyvendinimo“ Nr. P-92.
Pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Taigi nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo panaikinti tik 2019 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. P-921 dalį, teismas, įvertinęs įsakymo turinį (neatsiejamai susiję visos dalys) ir siekdamas teisingai išspręsti bylą, panaikina visą 2019 m. sausio 30 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą „Dėl vertinimo komisijos išvadoje pateikto pasiūlymo įgyvendinimo“ Nr. P-92.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo eitų vyriausiojo patarėjo pareigų nebeliko nuo 2019 m. vasario 1 d. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 20 d. buvo įspėtas apie pareigybės naikinimą.
Pagal VTĮ 49 straipsnio 1 dalį karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtoje nuostatoje įtvirtinama institucijos (įstaigos) pareiga būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, galėtų užimti. Šios darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą iš pareigų pripažinti neteisėtu (LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3748-492/2019).
Akcentuotina, kad VTĮ 49 straipsnio 1 dalies (anksčiau tai buvo VTĮ 43 straipsnio 1 dalis) taikymo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad šioje teisės normoje įtvirtinta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija – būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas – nėra absoliuti. Tarnautojas, pretenduojantis užimti atitinkamas pareigybes, turi atitikti jų aprašyme nustatytus tiek bendruosius, tiek specialiuosius reikalavimus (žr. administracines bylas Nr. A438-1743/2009, A143-227/2011 ir kt.). Ši garantija be išlygų gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme nėra nustatyti specialūs reikalavimai. Tačiau, jeigu tarnautojas pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, ši garantija gali būti ribojama tokio tarnautojo dalykinių savybių atitikimu specialiųjų reikalavimų kriterijams, t. y. ši garantija galės būti taikoma tik tuo atveju, jei tarnautojo dalykinės savybės atitiks pareigybės, kurią tarnautojas pretenduoja užimti, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neįgyvendinti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra priskirtas šioms pareigybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-3106/2011; 2012 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-421/2012).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 1) pareiškėjas 2019 m. sausio 24 d. pateikė prašymą „Dėl perkėlimo į kitas pareigas“, kuriame prašė perkelti pareiškėją į Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, ir pateikė reikalingus dokumentus; 2) kad pareiškėjas atitiko specialiuosius reikalavimus, keliamus Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigybei (tą teismo posėdžio metu patvirtino Kalėjimų departamento atstovė); 3) į pareiškėjo rašytinį prašymą nebuvo niekaip atsakyta.
Vadovaudamasis VTĮ 49 straipsnio ir 1 dalimi ir minėta LVAT praktika teismas laiko pagrįstu pareiškėjo argumentą dėl to, kad jis turėjo būti perkeltas į Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas ir Kalėjimų departamentas nepagrįstai neperkėlė (pareiškėjas pats pateikė prašymą, atitiko specialiuosius reikalavimus) pareiškėjo į pageidaujamas pareigas. Šios teismo išvados nekeičia aplinkybė, kad iniciatyva dėl perkėlimo kilo ne iš Kalėjimų departamento, o iš pareiškėjo pusės. 2019 m. sausio 24 d. Kalėjimų departamento rašte Nr. LV-212 taip pat nurodoma, kad pareiškėjas gali teikti prašymus užimti laisvas vietas (t. y. būti aktyvus), kas ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo atleidimo dieną buvo pareigybės, kurias užimti pareiškėjas prašė, kurių specialiuosius reikalavimus atitiko. Byloje nenustatyta jokių ypatingų (išskirtinių) aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad nurodyti pažeidimai gali būti vertinami kaip atleidimo procedūros pažeidimai, savaime nesudarantys pagrindo ieškovo atleidimą pripažinti neteisėtu.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad buvo padaryti esminiai procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, pažeidimai, o Kalėjimų departamento direktorius priėmė nepagrįstą ir neteisėtą 2019 m. sausio 31 d. įsakymą „Dėl A. M. atleidimo iš pareigų“ Nr. P-118, todėl yra pakankamas pagrindas jį panaikinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo panaikinti minėto įsakymo 1 punktą, tačiau teismas, nustatęs, kad atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, naikina ir išvestinius iš šio įsakymo padarinius – išeitinės išmokos ir kompensacijos už atostogas išmokėjimą, nes teisė į šias išmokas pareiškėjui kilo dėl atleidimo iš darbo, kuris pripažintas neteisėtu. Teismas tai daro vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsniu.
Pareiškėjas prašo įpareigoti Kalėjimų departamentą grąžinti pareiškėją į Kalėjimų departamentą ir paskirtį į laisvas Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas. Taip pat priteisti pareiškėjui iš Kalėjimų departamento vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo iki atleidimo iš darbo eitos vyriausiojo patarėjo pareigos panaikintos, pareiškėjas neteisėtai nepaskirtas į Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas, teismas grąžina pareiškėją į vyriausiojo patarėjo pareigas ir, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 dalimi įpareigoja Kalėjimų departamentą paskirti pareiškėją į Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas. Taip pat teismas tenkina pareiškėjo prašymą priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.
Pareiškėjas neteisėtai iš darbo atleistas 2019 m. sausio 30 d., todėl jo priverstinė pravaikšta prasidėjo 2019 m. vasario 1 d. Pagal byloje esančius duomenis pareiškėjo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis 2 681,26 Eur, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 128,29 Eur neatskaičius mokesčių. Nuo priverstinės pravaikštos pradžios iki teismo sprendimo priėmimo dienos buvo 68 darbo dienos, už kurias pareiškėjui priklauso po 128,29 Eur neatskaičius mokesčių (68 darbo dienos x 128,29 Eur=8723,72 Eur neatskaičius mokesčių). Taip pat pareiškėjui priteistina po 128,29 Eur už kiekvieną dieną po teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, kad pareiškėjui yra išmokėta išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Šios sumos turi būti išskaitytos iš pareiškėjui priteistų sumų, nes pareiškėjo ir Kalėjimų departamentą siejantys darbo santykiai nėra nutrūkę (pareiškėjui neatsiranda teisė į išeitinę išmoką) ir pareiškėjas turi teisę pasinaudoti atostogomis (kompensacija leidžiama tik darbo santykių nutrūkimo atvejo – to nėra).
Taigi pareiškėjui iš Kalėjimų departamento priteistina vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos (8723,72 Eur + po 128,29 Eur už kiekvieną darbo dieną po teismo sprendimo paskelbimo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus), iš šios sumos minusuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Pažymėtina, kad visos nurodytos sumos pareiškėjui priteisiamos neatskaičius mokesčių (bruto), tačiau pervedant pareiškėjui konkrečias sumas, mokesčiai privalo būti sumokėti ir pareiškėjui atitinkamai pervedama likusi po mokesčių suma.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas <...> priteisia jam <...> turtinę ir neturtinę žalą.
Neturtinė žala priteisiama tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėti veiksmai, žala, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos. Neturtinės žalos sampratą pateikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis: neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė Kalėjimų departamento neteisėtus veiksmus – pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjas neteisėtai atleistas iš darbo. Spęsdamas dėl atsiradusios neturtinės žalos, teismas pabrėžia, kad jos įrodymai yra tik pareiškėjo paaiškinimai, jog dėl nepagrįsto atleidimo pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Teismas juos pripažįsta tinkamais įrodymais, nes LVAT praktikoje konstatuota, kad dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais (LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-67/2012 ir kt.). Sveikatos sutrikimus ir juos patvirtinančius dokumentus teismas atmeta, nes nenustatė, kad jie priežastiniu ryšiu būtų susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais. Vien faktas, kad pareiškėjas serga, nereiškia, kad tai yra neturtinė žala, atsiradusi dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų. Šią išvadą patvirtina ir pareiškėjo ligos pobūdis.
Pažymėtina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarinių – dėl neteisėto atleidimo pareiškėjas patyrė jo nurodytą neturtinę žalą. Vertinant kalėjimų departamento kaltę, teismas nustatė, kad tiesioginis vadovas ir Komisija suprato savo veiksmų esmę ir sąmoningai priėmė atitinkamus sprendimus.
Siekdamas nustatyti neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį, teismas atsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę (atleidimas staigus, priverstinė pravaikšta tęsėsi 68 darbo dienas); pažeidimo poveikį tolesniam pareiškėjo gyvenimui (pareiškėjas grąžintas į darbą); pareiškėjo teisės nėra pažeistos negrįžtamai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, buvo pripažinta, kad pažeistos pareiškėjos teisės dėl nutrūkusių tarnybos santykių teismo yra apgintos, jam priteisus vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei grąžinus į darbą, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirta neturtinė žala atlyginama pinigais. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteistina 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl pareiškėjas turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nustatyta, kad pareiškėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatas Julius Jasaitis.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 600 eurų už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą ir pateikimą teismui bei dalyvavimą teismo posėdyje.
Kadangi pareiškėjo skundas teismui parengtas 2019 m. vasario 27 d., išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 935,7 Eur.
Teismas kritiškai vertina tai, kad prašyme nedetalizuota, kokia suma apskaičiuota už kokią paslaugą, tačiau atsižvelgiant į prašomos priteisti sumos dydį, teismas sprendžia, kad ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto (maksimalus užmokestis už skundo parengimą – 935,7 Eur x 2,5=2339.25), todėl gali būti priteista atitinkama jos dalis. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dalį – priteisė ne 3 000 Eur, o 100 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjui iš atsakovo Kalėjimų departamento iš viso priteistina 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 53 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pašalinti iš atsakovų Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento.
Panaikinti 2019 m. sausio 30 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą „Dėl vertinimo komisijos išvadoje pateikto pasiūlymo įgyvendinimo“ Nr. P-92.
Panaikinti 2019 m. sausio 31 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą „Dėl A. M. atleidimo iš pareigų“ Nr. P-118.
Grąžinti pareiškėją A. M. į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vyriausiojo patarėjo pareigas.
Įpareigoti Kalėjimų departamentą paskirti pareiškėją A. M. į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Planavimo, turto ir projektų valdymo skyriaus vedėjo pareigas.
Priteisti pareiškėjui A. M. iš Kalėjimų departamento vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą (8723,72 Eur + po 128,29 Eur už kiekvieną darbo dieną po teismo sprendimo paskelbimo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus), iš šios sumos minusuojant pareiškėjui išmokėtą išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Priteisti pareiškėjui A. M. iš Kalėjimų departamento 100 eurų (šimtą Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti pareiškėjui A. M. ir Kalėjimų departamento 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.