Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-14 · Civilinė byla Nr. e2S-114-945/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
e2S-114-945/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17832-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Ieškovas
K. V., D. S., O. S., V. R. M., I. S., P. A., G. M., L. A., G. R., J. Š., Violetos R
Atsakovas
viešajai įstaigai Kauno
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-114-945/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17832-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kaunoapygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. V., D. S., O. S., V. R. M., I. S., P. A., G. M., L. A., G. R., J. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų K. V., D. S., O. S., Violetos R. M., I. S., P. A., G. M., L. A., G. R., J. Š. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno klinikinė ligonė dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti ieškovams nuo 2020 m. lapkričio 1 d. darbo užmokestį, padidintą tiek, kiek darbo užmokestis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. padidintas kitiems gydytojams (44,15 proc.): K. V. – 4 001,60 Eur, D. S., G. M., P. A., L. A. – 3 143,91 Eur, G. R. – 1 571,96 Eur, O. S. ir V. R. M. – 2 357,93 Eur, I. S. ir J. Š. – 1 571,96 Eur; 2) priteisti ieškovams įsiskolinimą, susidariusį už laiku nepadidintą darbo užmokestį, už 2019 m. ir 2020 m: K. V. – 2 582,02 Eur už 2019 m. ir 5 048,95 Eur už 2020 m., D. S., G. M., P. A., L. A. – po 3 969,75 Eur už 2019 m. ir po 4 798,39 Eur už 2020 m., G. R. – 1 984,87 Eur už 2019 m. ir 2 399,19 Eur už 2020 m., O. S. – 3 969,75 Eur už 2019 m. ir 4 249,21 Eur už 2020 m., V. R. M. – 1 984,87 Eur už 2019 m. ir 3 058,20 Eur už 2020 m., I. S. – 2 977,31 Eur už 2019 m. ir 2 846,86 Eur už 2020 m.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio reikalavimus dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo nuo 2020 m. lapkričio 1 d., kitą ieškinio dalį priėmė. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nustatyti jiems darbo užmokestį, padidintą 44,15 proc., nebuvo pareikšti ir nagrinėti privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ieškovai su šiuo reikalavimu kreipėsi į teismą nesilaikydami ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme (darbo ginčų komisijoje) tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje, dėl ko šiuos ieškovų reikalavimus atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

3. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų. Skunde nurodoma, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai yra identiški reikalavimams, teiktiems Kauno darbo ginčų komisijai (toliau – DGK), dėl kurių DGK pasisakė, kad jie turi būti nagrinėjami teisme. Vienintelis skirtumas yra tas, kad reikšdami reikalavimą DGK ieškovai nebuvo nurodę konkrečios datos, nuo kada prašo taikyti padidintą darbo užmokestį. Ši data būtų buvusi patikslinta DGK posėdyje, jeigu komisija būtų nagrinėjusi bylą iš esmės. Ieškinyje ši data yra nurodyta, tačiau tai nereiškia, kad ieškinyje yra keliamas naujas reikalavimas. Net jei reikalavimo patikslinimas būtų laikomas nauju reikalavimu, jo perkėlimas į DGK būtų beprasmis, nes ši jau išsakė poziciją, kad darbo ginčas dėl darbo užmokesčio padidinimo už visą laikotarpį turi būti nagrinėjamas teisme. Be to, abu ieškinio reikalavimai yra glaudžiai susiję, abu grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir reiškiami tuo pačiu teisiniu pagrindu, todėl, vadovaujantis CPK 24 straipsnio 1 dalimi, turi būti nagrinėjami teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų, konstatavus, kad ieškovai nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – atsisakymą priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 412 straipsnio 1 dalis).

7. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų komisiją. Kreiptis į teismą galima tik po to, kai ginčą išnagrinėja darbo ginčų komisija, nesutinkant su jos priimtu sprendimu (DK 231 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti ieškinį priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į DGK su prašymu nustatyti ieškovams darbo užmokestį, padidintą pagal 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties 5.2 punkto ir šios sutarties 2 priedo 1 punkto reikalavimus ir priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už laiku nepadidintą darbo užmokestį, nurodydami, kad tikslūs kiekvieno ieškovo reikalavimai pinigine išraiška bus patikslinti iš atsakovės gavus prašomus pateikti duomenis ir dokumentus. 2020 m. spalio 1 d. patikslintame prašyme DKG ieškovai suformulavo tokius reikalavimus: nustatyti ieškovams darbo užmokestį, padidintą 44,15 proc., t. y. padidintą tiek, kiek darbo užmokestis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. buvo padidintas kitiems gydytojams; priteisti įsiskolinimą už laiku nepadidintą darbo užmokestį, nurodydami konkrečią kiekvienam ieškovui reikalaujamo priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimo sumą. DGK 2020 m. spalio 7 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovų prašymą, konstatavusi, kad ieškovai yra praleidę DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti prašymą dėl galimo teisės normų ir abipusių susitarimo nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo už 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. iki kovo mėn. imtinai, taip pat pažymėjo, kad, tais atvejais, kai komisija konstatuoja, jog yra praleistas reikalavimo pateikimo terminas už tam tikrą laikotarpį ir dėl dalies darbo užmokesčio, o terminas neatnaujinamas, kita dalimi tarpusavyje susijęs reikalavimas, turi būti nagrinėjamas teisme (CPK 24 straipsnis), be to, prašyme keliamų reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje užtikrintų greitesnį ir ekonomiškesnį reikalavimų išnagrinėjimą.

9. 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydami nuo 2020 m. lapkričio 1 d. nustatyti ieškovams darbo užmokestį, padidintą tiek, kiek darbo užmokestis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. buvo padidintas kitiems gydytojams (44,15 proc.), ir priteisti ieškovams iš atsakovės įsiskolinimą už laiku nepadidintą darbo užmokestį.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovų reikalavimus dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo nuo 2020 m. lapkričio 1 d., konstatavęs, kad šie reikalavimai nebuvo pareikšti ir nagrinėti privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Su tokia skundžiamoje nutartyje pateikta išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

11. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, tiek 2020 m. spalio 1 d. patikslintame prašyme DGK, tiek ir teismui pateiktame ieškinyje ieškovai pareiškė reikalavimą nustatyti ieškovams darbo užmokestį, padidintą tiek, kiek darbo užmokestis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. buvo padidintas kitiems gydytojams (44,15 proc.). Abiejuose nurodytuose darbo ginčą inicijuojančiuose dokumentuose šis reikalavimas grindžiamas tuo pačiu pagrindu, t. y. kad atsakovė 2018 m. – 2020 m. laikotarpiu ne vieną kartą didino darbo užmokestį sveikatos priežiūros specialistams, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. gydytojų darbo užmokestis padidėjo 44,15 proc., tačiau nei vienam iš ieškovų darbo užmokestis nebuvo padidintas (išskyrus 2019 m. sausio 1 d. pakeitimą, susijusį su mokesčių pasikeitimu ir neturėjusį įtakos realiai gaunamo darbo užmokesčio dydžiui). Ieškovų teigimu, tokiu būdu atsakovė, diskriminuodama ieškovus, pažeidė 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties 5.2. punkto ir 2 priedo 1 punkto nuostatas.

12. Lyginant šiuose ieškovų procesiniuose dokumentuose suformuluotus reikalavimus dėl padidinto darbo užmokesčio nustatymo matyti, kad ieškinyje šis reikalavimas buvo suformuluotas konkrečiau, t. y. nurodyta data, nuo kurios prašoma nustatyti padidintą darbo užmokestį (2020 m. lapkričio 1 d.), taip pat nurodytas ir konkretus reikalaujamo nustatyti padidinto darbo užmokesčio dydis kiekvienam ieškovui (patikslintame prašyme DGK buvo nuodyta tik darbo užmokesčio didinimo procentinė išraiška). Tačiau vien konkretesnė reikalavimo formuluotė nesudaro pagrindo ieškinyje suformuluotą reikalavimą nustatyti padidintą darbo užmokestį vertinti kaip kokybiškai naują reikalavimą. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad, tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, pareikšti darbo ginčų komisijoje, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovai tuo pačiu pagrindu tiek DGK, tiek ir teismui reikšdami reikalavimą nustatyti jiems padidintą darbo užmokestį siekė to paties teisinio rezultato, t. y. kad jiems būtų nustatytas ir mokamas didesnis darbo užmokestis.

13. Pažymėtina ir tai, kad kreipdamiesi į DGK darbo užmokesčio įsiskolinimą už laikotarpį iki 2020 m. liepos 31d. ieškovai skaičiavo taikydami mažesnius dydžius (iš darbo užmokesčio įsiskolinimo apskaičiavimų, pateiktų kartu su 2020 m. spalio 1 d. patikslintu prašymu DGK, matyti, jog apskaičiuodami atsakovės įsiskolinimą už laiku nepadidintą darbo užmokestį, ieškovai nurodė, kad 2019 m. jiems turėjo būti mokamas 15,55 proc. didesnis darbo užmokestis, 2020 m. sausio 1 d. – 2020 m. liepos 31 d. laikotarpiu – 27,48 proc. didesnis darbo užmokestis, o reikalaudami nustatyti padidintą darbo užmokestį ieškovai prašė darbo užmokestį didinti 44,15 proc.). Ši aplinkybė parodo, kad DGK pateiktame patikslintame prašyme suformuluotas reikalavimas nustatyti ieškovams darbo užmokestį, padidintą 44,15 proc., nebuvo susijęs su įsiskolinimo dydžio už ankstesnį laikotarpį apskaičiavimu. Tai buvo atskiras, savarankiškas reikalavimas.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl darbo užmokesčio dydžio nustatymo nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iš esmės yra tapatus ieškovų reikalavimui nustatyti padidintą darbo užmokestį, suformuluotam DGK pareikštame ieškovų patikslintame prašyme, kurį DGK 2020 m. spalio 7 d. sprendimu atsisakė nagrinėti. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai tinkamai pasinaudojo DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dalį ieškinio reikalavimų atsisakė priimti nepagrįstai, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties dalis atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus dėl ieškovų darbo užmokesčio dydžio nustatymo nuo 2020 m. lapkričio 1 d. naikinama ir šių ieškinio reikalavimų priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl ieškovų darbo užmokesčio dydžio nustatymo nuo 2020 m. lapkričio 1 d., panaikinti ir šių ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas