Vilniaus regiono apylinkės teismo teismo sprendimas

2011-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-563-855/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Teismo sprendimas
Data
2011-03-18
Bylos Nr.
2-563-855/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00012-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Atsakovas
S. L., A. Z.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–563-855/2011
Teismo proceso Nr. 2-52-3-00012-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2, 77.6, 77.7, 78.2.2, 116.1, 125.6
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMOSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2011 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant J. F., dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B., trečiojo asmens Vilniaus 1-ųjų vaikų globos namų atstovei A. K., išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakovei S. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. Z., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl laikino motinos valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos (rūpybos), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. Z., prašydamas laikinai apriboti atsakovės valdžią nepilnametės dukters I. Z., gim., ir nepilnamečio sūnaus L. Z., gim. ( duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su globėju (rūpintoju), nustatyti vaikams nuolatinę globą ir rūpybą bei skirti vaikų globėju ir rūpintoju Vilniaus 1-uosius vaikų globos namus, taip pat priteisti iš atsakovės kiekvieno iš vaikų išlaikymui po 300 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad A. Z. netinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Dar 2004 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-09-07 įsakymu L. Z. ir I. Z. buvo nustatyta laikinoji valstybės globa su daliniu išlaikymu Vilniaus 3-oje internatinėje mokykloje, nes motina nesugebėjo pasirūpinti vaikų mokslu, su tuometiniu sugyventiniu G. K. piktnaudžiavo alkoholiu, konfliktavo tarpusavyje, nesudarė vaikams tinkamų sąlygų mokytis, ilsėtis, ruošti pamokas. 2007-03-27 atsakovės šeima buvo įrašytą į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Nors 2007-04-14 nepilnamečiams laikinoji globa buvo panaikinta, ir vaikai grąžinti motinai, tačiau jos sugyventinis prieš ją ir vaikus naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, buvo sumušęs Liudviką, atsakovė nedirbo, nesugebėjo vaikams užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų, toliau piktnaudžiavo alkoholiu su sugyventiniu, jos butui buvo atjungta elektra, dujos ir pan., todėl vaikams 2008-11-25 buvo vėl nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant Vilniaus 1-uosius vaikų globos namus, kuriuose jie iki šiol gyvena. Atsakovė vengia bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, padėtis jos šeimoje nepagerėjo, nors ji persikėlė gyventi į ( duomenys neskelbtini)ir šiuo metu gyvena su kitu sugyventiniu – F. P., tačiau abu yra bedarbiai, jiems trūksta socialinių įgūdžių, jie negali užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams ir jais pasirūpinti, per dvejus metus, kol tęsiasi vaikų globa, padėtis šeimoje iš esmės nepasikeitusi, atsakovė ir tolia vengia atlikti tinkamai savo pareigas vaikams, kai su sugyventiniu turi pinigų, išleidžia juos alkoholiui, situacija jos šeimoje neprognozuojama. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ryšys tarp motinos ir vaikų nėra visiškai nutrukęs, motina aplanko vaikus globos namuose, jiems skambina, kelis kartus buvo pasiėmusi juos savaitgaliams į namus, tikslinga laikinai apriboti jos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Kadangi atsakovė privalo išlaikyti vaikus, iš jos turėtų būti priteista po 300 Lt kiekvieno iš vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti minimalius vaiko poreikius, pačios atsakovės sunkią turtinę padėtį, būtinumą išlaikyti du nepilnamečius vaikus.

Atsakovė A. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai tinkamai pranešta.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė retai aplanko savo vaikus globos namuose, 2009 m. juos buvo aplankiusi 5 kartus, 2010 m. – 1 kartą, nuo 2011 m. sausio mėnesio jai leista pasiimti vaikus savaitgaliais ir švenčių dienomis namo, kas buvo padaryta 2 kartus. Pažymėjo, kad atsakovės bendravimas su vaikais yra paviršutiniškas, ji nesuvokia realiai visos situacijos, nesistengia imtis realių veiksmų pakeisti požiūrį į vaikus, užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo bei auklėjimo sąlygas. Pabrėžė, kad L. Z. į globos namus pateko silpnos sveikatos, buvo stipriai apdegęs jo kūnas, mokosi silpnai, jo gebėjimai yra silpni, egzistuoja elgesio sutrikimai, kas yra gyvenimo šeimoje pasekmė.

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovo ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė 2010 m. apsigyveno Vilniaus r. pas sugyventinį F. P. ir šiuo metu gyvena jo motinai priklausančiame name be patogumų, viename kambaryje, kuriame nepilnamečiams vaikams nebūtų suteiktos tinkamos gyvenimo ir vystimosi sąlygos, juo labiau, kad abu sugyventiniai yra bedarbiai, registruoti darbo biržoje, gauna socialinę paramą bei maisto paramą, tačiau situacija jų namuose yra neprognozuojama, kadangi dažniausiai gavę pinigus juos panaudoja ne savo buitinių gyvenimo sąlygų pagerinimui, o alkoholiniams gėrimams, kuriais piktnaudžiauja. Nurodė, kad atsakovė tvirtina norinti gyventi ir bendrauti su vaikais, nuvažiuoja juos aplankyti, tačiau realiai neįvertina savo gyvenimo situacijos, nesupranta, jog nesugebėtų patenkinti net būtiniausių vaikų poreikių, nesiima realių pastangų pakeisti gyvenimo aplinką ir gyvenimo būdą, todėl institucinė vaikų globa turėtų būti tęsiama. Nors atsakovė nuosavybės teise turi vieno kambario butą Naujojoje Vilnioje, tačiau jis yra areštuotas, už įsiskolinimas yra apribotas energijos teikimas, butas apleistas, jame nėra jokių sąlygų gyventi atsakovei ir nepilnamečiams vaikams. Kadangi atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jais dėl asocialaus gyvenimo būdo, piktnaudžiavimo alkoholiu, nesugebėjimo įsitraukti į darbo tinką, tačiau ryšys tarp jos ir vaikų nėra visiškai nutrukęs, tikslinga tik laikinai apriboti jos valdžią vaikų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečiai L. Z., gim. ( duomenys neskelbtini), ir I. Z., gim. ( duomenys neskelbtini), yra atsakovės A. Z. vaikai, jokių duomenų apie jų tėvą, išskyrus vardą (G. Z.), vaikų gimimo įrašuose nėra (b.l. 7, 10). Atsakovės šeima buvo stebima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus nuo 2004 metų dėl netinkamos vaikų priežiūros, normalių gyvenimo, mokymosi sąlygų vaikams neužtikrinimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, psichologinio ir net fizinio smurto prieš vaikus naudojimo. Dėl minėtų priežasčių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-09-07 įsakymu Nr. 40-977 L. Z. ir I. Z. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant Vilniaus 3-ąją internatinę mokyklą (b.l. 20-21). Vaikus po kurio laiko grąžinus į atsakovės A. Z. šeimą, situacija iš esmės nepasikeitė. Iš Vilniaus m. VPK IV PK 2007-02-09 pranešimo matyti, kad šeima policijai buvo žinoma, kaip probleminė, kadangi sugyventiniai A. Z. ir G. K. tarpusavyje nesutarė ir piktnaudžiavo alkoholiu, gyveno netvarkingai, bute ( duomenys neskelbtini)buvo antisanitarinės gyvenimo sąlygos, vaikams nebuvo sudarytos sąlygos normaliam vystimuisi, pamokų ruošimui ir poilsiui (b.l. 22). Iš 2007-03-06 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad atsakovė su sugyventiniu girtavo, jos sugyventiniui dažnai kildavo pykčio priepuoliai, kurių metu jis mušdavo atsakovę ir jos vaikus, šeima gyveno antisanitarinėmis sąlygomis, kambaryje, kuriame gyveno šeima, buvo netvarkinga, rūkoma, girtaujama (b.l. 23). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-03-27 įsakymu atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 24). Iš Socialinės paramos centro 2007-07-27 rašto matyti, kad atsakovė patiria psichologinį ir fizinį smurtą iš sugyventinio G. K., tačiau į policiją dažniausiai nesikreipia, sugyventinis yra naudojęs smurtą ir prieš jos nepilnametį sūnų L. Z., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir nors moteris vaikus myli, tačiau jai trūksta ryžtingumo sprendžiant problemas (b.l. 27-28). Iš Vilniaus m. VPK IV PK 2007-08-01 rašto matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo L. Z. būnant namuose, kai jį sumušė atsakovės sugyventinis G. K., ir tai ne pirmas atvejis, kai atsakovės sugyventinis panaudoja smurtą, kadangi ir ankščiau buvo gautas pranešimas apie fizinio skausmo atsakovės dukrai I. Z. sukėlimą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l. 29). Kaip matyti iš Socialinės paramos centro 2008-08-13 tarnybinio pranešimo, net ir atsakovės sugyventiniui išsikėlus iš jos namų, namuose tebebuvo netvarkinga, nešvaru, už įsiskolinimus atjungta elektra, vykdomi išieškojimai už atsakovės skolas, ji niekur nedirbo, į namus grįždavo sugyventinis, su juo atsakovė girtaudavo (b.l. 32-35). Iš 2008-10-27 gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad situacija šeimoje nepasikeitė į gerąją pusę, atsakovė nevykdė savo valdžios vaikų atžvilgiu, niekur nedirbo, girtuokliavo, nesistengė užtikrinti vaikams normalių gyvenimo sąlygų (b.l. 36). Bylos duomenimis atsakovė nė kartą buvo bausta administracine tvarka už atitinkamus administracinės teisės pažeidimus, esant konfliktams su sugyventiniu, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, gyvenimą su negaliojančia asmens tapatybės kortele ir pan. (b.l. 18-19). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-25 įsakymu nepilnamečiams L. Z. ir I. Z. vėl buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant Vilniaus 1-uosius vaikų globos namus (b.l. 37-42), kuriuose vaikai gyvena iki šiol. Atsakovei 2010 m. persikėlus gyventi į Vilniaus r. Santakos k., ir apsigyvenus su kitu sugyventiniu F. P. jo motinos namuose, atsakovės situacija ir požiūris į savo pareigų vaikams vykdymą iš esmės nepasikeitė, kadangi padėtis šeimoje neprognozuojama ir nėra pagrindo teigti, jog vaikams augant su atsakove bus jiems užtikrintos tinkamos, sveikos ir saugios gyvenimo sąlygos. Kaip matyti iš ( duomenys neskelbtini) 2010-02-25, 2010-08-10, 2011-01-18, 2011-02-23 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų, atsakovė su sugyventiniu gyvena viename namo kambaryje, nepritekliuje, nes nesugeba įsitraukti į darbo tinką, abu yra bedarbiai, neturi pajamų, neretai šeimoje vartojamas alkoholis, atsakovė nėra pajėgi rūpintis vaikais ir užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas bei išlaikymą, nedaromos realios pastangos pakeisti gyvenimo būdą ir sutvarkyti buitį (b.l. 47-51, ......). Kaip paaiškino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, atsakovei ir jos sugyventiniui net ir uždirbus pinigus atsitiktiniais darbais, jie dažniausiai išleidžiami ne buitinių sąlygų pagerinimui, įsitraukimui į darbo rinką, išlaikymui vaikams ir pan., tačiau alkoholiniams gėrimams. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė A. Z. prioritetą teikdavo ir teikia sugyventiniams, jų norų bei poreikių tenkinimui, o ne pareigų savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu tinkamam vykdymui ar realioms pastangoms pakeisti esamą situaciją bei požiūrį į vaikus vykdymui.

Kita vertus, kaip paaiškino trečiojo asmens atstovė ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 56), atsakovė A. Z., jos nepilnamečiams vaikams būnant globos namuose, retkarčiais juos aplanko, domisi jų mokslu, pasiekimais, skambina vaikams, ryšys tarp vaikų ir motinos nėra nutrukęs ir yra palaikomas, 2011 m. atsakovė buvo porą kartų pasiėmusi vaikus į namus savaitgaliams, atsakovė nori bendrauti su vaikais, nors jos bendravimas su vaikais yra labiau paviršutiniškas, nėra dedamos realios pastangos pakeisti esamą situaciją, atsakovė nurodo įvairias priežastis, dėl kurių vaikai į namus nėra paimami kiekvieną savaitgalį (lėšų neturėjimas, neleidžia sugyventinis ir pan.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamu buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios ribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė A. Z. dėl savo kaltės ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d. įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio sūnaus L. Z. bei dukters I. Z. atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su jais bendrauti, juos auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jiems tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 str. 1 d. numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Atsakovės A. Z. negalėjimas bei vengimas atlikti savo, kaip motinos, pareigas vaikų atžvilgiu neabejotinai daro jiems neturtinę žalą, kadangi vaikai, augdami be pakankamo motinos dėmesio ir rūpesčio, nesulaukdami deramo atsako į savo meilę motinai, patiria neigiamus išgyvenimus, ilgisi motinos. Pažymėtina, kad atsakovė, žinodama apie teismo procesą, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat neatvyko į teismo posėdį, tuo pademonstruodama abejingumą teismo procesui, kurio metu sprendžiamas klausimas dėl jos nepilnamečių vaikų likimo.

Vadovaujantis LR CK 3.180 str. laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Tėvų valdžia paprastai ribojama laikinai, jei bylos medžiaga patvirtina esant didelę tikimybę, kad tėvai pakeis savo elgesį ir bus galima grąžinti jiems vaiką. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos aplinkybes mano esant tikslinga apriboti atsakovės valdžią vaikų atžvilgiu laikinai, nes egzistuoja tikimybė, kad atsakovė A. Z. pakeis savo ydingą gyvenimo būdą bei požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaikais rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas, sveikas ir teigiamas sąlygas sūnui augti bei vystytis. Pažymėtina, kad atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su vaikais, kadangi jiems skambina, periodiškai juos aplanko vaikų globos namuose, buvo išreiškusi norą juos pasiimti savaitgaliams ir šventėms ir jį realizavo porą kartų, vaikai, kaip paaiškino trečiojo asmens atstovė, norėtų bendrauti ir gyventi su motina. Tokiu būdu nustačius, kad šiuo metu pagrindas taikyti atsakovės valdžios apribojimą yra, tačiau padėtis gali keistis, teismas taiko laikiną atsakovės valdžios apribojimą, nenustatydamas konkretaus jo termino, bet siedamas jį su atsakovės elgesiu dabar ir ateityje, sudarant atsakovei laiką bei galimybę, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaikais, skirti jiems dėmesį, intensyviai bendrauti, teikti išlaikymą ir kitaip prižiūrėti, remti, aktyviai dalyvauti vaikų gyvenime, pačiai imtis realių veiksmų užtikrinti vaikams tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo, vystimosi, mokymosi, poilsio sąlygas, atsikratyti alkoholinės priklausomybės, tuo pačiu įtvirtinant savo pasiryžimą pakeisti žalingą ir ydingą gyvenimo būdą bei pašalinti aplinkybes, sąlygojusias laikinos vaikų globos (rūpybos) nustatymą. Tik galutinai išnykus laikino atsakovės valdžios nepilnamečių vaikų atžvilgiu taikymo pagrindams, atsakovė, vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d. 3.182 str. 3 d., galėtų kreiptis į teismą dėl jos valdžios apribojimo panaikinimo.

Apribojus atsakovės valdžią, LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.257 str. pagrindu nepilnametei I. Z. skirtina nuolatinė globa, o nepilnamečiui L. Z., sulaukusiam 14 metų, skirtina rūpyba. Atsižvelgiant į LR CK 3.246 str., į ieškovo bei trečiojo asmens norą, išvadą teikiančios institucijos poziciją, L. Z. rūpintoju ir I. Z. globėju skirtini Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai, kuriuose vaikai gyvena iš esmės nuo 2008 m. lapkričio mėnesio ir kurie sutinka būti vaikų globėju ir rūpintoju (b.l. 56). Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina globėjo (rūpintojo) buveinėje.

Apribojus atsakovės valdžią, atsakovei išlieka pareiga teikti vaikams išlaikymą (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.). Įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis LR CK 3.192 str., o taip pat formuojama Lietuvos teismų praktiką, teismas mano esant tikslinga priteisti iš atsakovės po 300 Lt mėnesinių periodinių išmokų kiekvieno iš nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.

Teismas pažymi, kad išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Teismas negali priteisti vaikui išlaikymą daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl atsakovės teiginys, kad ji niekur nedirba ir pati yra išlaikoma, todėl negali šiuo metu teikti sūnui jokio išlaikymo, atmestinas, kadangi atsakovė, kaip vaiko motina, negali atsisakyti nuo pareigos išlaikyti vaiką vykdymo (LAT 2008-05-26 nutartis c.b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c.b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c.b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.).

Vertinant nepilnamečių L. Z. ir I. Z. poreikius nustatyta, kad jie yra paaugliai, mokosi vidurinėje mokykloje, jų poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, aprangos užtikrinimu, tačiau apima ir būtinų mokymuisi bei lavinimuisi daiktų ir priemonių įsigijimą ir t.t. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Vertinant atsakovės A. Z. turtinę padėtį ir galimybes nustatyta, kad ji yra bedarbė, jokio darbo neturi (b.l. 60), registruotų transporto priemonių taip pat neturi (b.l. 64), nors jai nuosavybės teise priklauso vieno kambario bendrabučio tipo butas su bendrojo naudojimo patalpomis, esantis Vilniaus m., Pergalės g. 15-2A, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, jis yra areštuotas, už atsakovės įsiskolinimus šiam butui yra nutrauktas elektros bei šilumos energijos tiekimas, butas yra apleistas ir netinkamas gyventi (b.l. 63). Kita vertus, atsakovė yra darbinga, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad ji dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų dirbti ir užsidirbti, užtikrindama išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, taip pat nėra duomenų apie kreditorinių įsiskolinimų buvimą. Kaip jau buvo minėta, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar jų neturėjimu, todėl atsakovė privalo teikti vaikui išlaikymą ir negali būti atleidžiama nuo šios pareigos vykdymo. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisinat išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis, tačiau kompleksiškai įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius, atsakovės dabartinę turtinę padėtį ir situaciją, teismas sprendžia, kad iš atsakovės turėtų būti priteista po 300 Lt kiekvieno iš vaikų išlaikymui. Mažinti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo vaikams sumą šiuo atveju verčia pakankamai sunki atsakovės turtinė ir socialinė padėtis, Lietuvos teismų praktikos suformuota galimybė nukrypti nuo rekomendacinio išlaikymo vaikui dydžio, o taip pat teismų praktikos tendencijos panašiose bylose, kuriose iš bedarbių tėvų, dėl objektyvių ekonominio pobūdžio ar kitokių priežasčių neturinčių galimybių susirasti gerai apmokamą darbą, priteisiamas mažesnis išlaikymo dydis (pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis c.b. D.I. v R.I., Nr. 3K-3-71/2010), paliekant galimybę jį peržiūrėti pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar iš esmės padidėjus vaikų poreikiams.

Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pačios atsakovės turtinė padėtis yra sunki, į tai, kad prioritetas teiktinas jos turtinių pareigų vaikų, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, į tai, kad bylinėjimosi išlaidų suma nėra didelė, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307, 406, 407 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Laikinai apriboti atsakovės A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. ( duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnametės dukters I. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ( duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus L. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. ( duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti I. Z. nuolatinę globą, jos globėju paskirti Vilniaus 1-uosius vaikų globos namus (kodas- 190987980, buveinė – Žolyno g. 45, Vilnius) ir gyvenamąją vietą nustatyti globėjo buveinėje.

Nustatyti L. Z. nuolatinę rūpybą, jo rūpintoju paskirti Vilniaus 1-uosius vaikų globos namus (kodas- 190987980, buveinė – Žolyno g. 45, Vilnius) ir gyvenamąją vietą nustatyti rūpintojo buveinėje.

Priteisti iš atsakovės A. Z. po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametės dukters I. Z. ir nepilnamečio sūnaus L. Z. išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-05) iki vaikų pilnametystės. Vaikams priteisto ir mokamo išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti Vilniaus 1-uosius vaikų globos namus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko