- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- 2A-1170-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11602-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Irma Čuchraj, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- UAB „Taikos turtas“
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1170-125/2013
2013 m. liepos 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui UAB „Taikos turtas“, trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti 1762,91 Lt turtinę žalą, 40000,00 Lt neturtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės paaiškinimu, 2012-02-16 PC "Akropolis" įvyko nelaimingas atsitikimas, kuomet įeidama per praveriamas prekybos centro duris, ieškovė paslydo, nukrito ir prarado sąmonę. Ieškovė buvo išvežta į ligoninę, kur buvo konstatuotas alkūnės sąnario lūžis bei jungiamųjų raiščių plyšimas. Ieškovė buvo hospitalizuota VĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje nuo 2012-02-23 iki 2012-02-27, jai buvo atlikta alkūnės sąnario operacija. Atsakovė UAB "Taikos turtas" yra sudariusi Bendrosios civilinės atsakomybės sutartį su trečiuoju asmeniu AB "Lietuvos draudimas". Iš karto po įvykio į ieškovę kreipėsi tretysis asmuo AB "Lietuvos draudimas" su galimu šalių susitarimu dėl nelaimingo įvykio metu bei su juo susijusios ieškovei padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šalims nepavykus susitarti dėl abi šalis tenkinančių žalos atlyginimo sąlygų, trečiasis asmuo AB "Lietuvos draudimas" pagal ieškovės anksčiau pateiktus finansinius dokumentus, už atsakovę kompensavo ieškovei 546,44 Lt turtinės žalos bei 10000,00 Lt neturtinės žalos. Šiuo metu dėl įvykio sukeltų padarinių ieškovė vis patiria žalą, kurią atlyginti privalo atsakovė, t.y. ieškovės negautos pajamos nagrinėjamu laikotarpiu, kurios sudaro 1692,91 Lt, 70,00 Lt už ieškovę gydančio gydytojo konsultaciją bei 40000,00 Lt neturinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė teikia reikalavimą atlyginti papildomai turėtą turtinę žalą dėl negautų pajamų sumažėjimo, tačiau šios išmokos paskaičiuotos nuo ieškovei priskaičiuotų pajamų, o ne nuo išmokėtų, todėl įvertinus jai išmokėtas sumas, nustatyta, kad ji nuostolių nepatyrė. Ieškovė sumokėjo už UAB „Ortogida“ gydytojo konsultaciją 70 Lt, tačiau šis kvitas neįrodo, kad tokios konsultacijos susijusios su įvykiu ir jos buvo būtinos gydymo eigoje. Tokiu būdu teismas nustatė, kad nėra pagrindo tenkinti šiuos reikalavimus ir priteisti ieškovei turtinę žalą. Ieškovė jai padarytą neturtinę žalą vertina 40000 Lt suma ir teigia, kad statinio savininkas (atsakovas) neužtikrino saugaus prekybos centro eksploatavimo, tačiau šiam savo teiginiui pagrįsti ieškovė nepateikė jokių realių įrodymų. Byloje pateikti dokumentai, kad atsakovui priklausantis pastatas pripažintas nustatyta tvarka tinkamu naudoti, prekybos centras neturi jokių trūkumų ir yra tinkamas naudoti. Tai, kad atsakovas tinkamai eksploatuoja jam priklausantį turtą patvirtina 2011-04-01 tarp atsakovo ir UAB „Švaros misija“ bei UAB „Stebulė“ sudarytos paslaugų teikimo sutartys su paslaugų priedais dėl prekybos centro patalpų valymo, nuolatinės švaros ir tvarkos palaikymo. Ieškovės teiginius, kad įėjimas, pro kurį eidama ji nukrito ir susižalojo, buvo pilnas sniego ir kad „žiemos metu nebuvo tinkamai išvalyti įėjimai į prekybos centrą" teismas vertino kritiškai. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad įėjimas į Prekybos centrą buvo slidus ir neprižiūrėtas bei pilnas sniego. Todėl tai tik patvirtina prielaidą, kad būtent ieškovės neatsargus elgesys, o ne atsakovo neveikimas (įėjimo nevalymas), kaip teigia ieškovė, galėjo būti pagrindine priežastimi, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir į pateiktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti priežastimi ieškovės patirtiems susižalojimams, byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti priežastinį ryšį tarp ieškovės nurodomos neturtinės žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir teismo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodo, jog neaišku, kuo remiantis teismas teigia, kad ieškovė nepatyrė žalos negautų pajamų forma. Teismas nepasisako šiuo aspektu dėl kitų atsakovės atsakomybės sąlygų ir atsisakymą tenkinti reikalavimą šioje dalyje grindžia vien tik tuo, kad neįrodytas žalos faktas, tačiau atsižvelginėta, kad ieškovė pateikė išsamius žalos paskaičiavimus. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 70,00 Lt už gydytojo konsultaciją ir nustatė, jog kvitas neįrodo, kad tokios konsultacijos susijusios su įvykiu ir buvo būtinos gydymo eigoje. Nurodo, kad teismas turėjo patikslinti įrodinėjimo naštą šalims. Taip pat nurodo, jog šis gydytojas gydė ieškovę nuo pat pradžių, atliko operacijas, konsultacija teikta ieškovės nedarbingumo atostogų metu, konsultaciją teikusio gydytojo specializacija specifinė, ieškovei bus reikalinga dar viena operacija, visa tai pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė konsultavos dėl įvykio metu patirtos traumos, o ne dėl kitų klausimų. Dėl neturtinės žalos ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo pripažino, kad įvykis yra draudiminis, o tai reiškia, kad dėl įvykio metu kilusios žalos atsakovė yra atsakinga pagal teisės aktų nuostatas. Ginčas kilo tik dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio, todėl teismo motyvai, kad dėl įvykio kalta pati ieškovė yra visiškai nepagrįsti. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei, kadangi iš teismui pateiktos nuotraukos matėsi, kad prie durų dešinėje pusėje buvo ženklas, jog danga yra slidi. Kadangi ieškovė nukrito kairėje durų pusėje, kur iš nuotraukos nesimato ar buvo padėti perspėjamieji ženklai, tai atsakovas turėjo įrodinėti, jog ir toje pusėje buvo slidu. Taigi ieškovė tinkamai atliko procesines pareigas ir įrodė neturtinės žalos faktą ir dydį, o atsakovė pati patvirtino savo civilinę atsakomybę, sutikdama su trečiojo asmens sprendimu pripažinti įvykį draudiminiu ir išmokėti dalį neginčijamos žalos atlyginimo. Ieškovės teigimu, priežastinis ryšys šiuo atveju yra akivaizdus, kaltės sąlyga yra preziumuojama ir ją paneigti turėjo atsakovė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o priešingai ėmėsi visų priemonių prekybos centro lankytojų saugumui užtikrinti. Nurodo, jog ieškovės argumentai dėl perspėjamojo ženklo, jog danga yra slidi, neįrodo, jog danga buvo slidi, kadangi įspėjamieji ženklai yra sustatyti prevenciškai, prekybos centro darbuotojai vis tiek nuolatos valo, esant blogoms gamtinėms sąlygoms. Šie ženklai taip pat statomi tik išvalius dangą. Vertinant atsakovės kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, reikia įvertinti ir ieškovės kaltę, t.y. didelį neatsargumą. Taip pat nurodo, jog atsakovė nepripažino savo civilinės atsakomybės dėl įvykio, o trečiasis asmuo išmokas dėl įvykio metu patirtų traumų išmokėjo vadovaudamasis vidinėmis procedūromis ir tvarka. Dėl turtinės žalos dydžio atsakovė nurodo, kad ieškovė, skaičiuodama turinės žalos dydį negauto darbo užmokesčio forma, neatsižvelgė į tai, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo teismų priteisto ir išieškotos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Dėl papildomų išlaidų, ieškovė nepagrindė jų būtinumo jokiais įrodymais. Dėl neturtinės žalos dydžio atsakovė nurodo, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja protingumo bei teisingumo principui bei kasacinio teismo suformuotai teismų praktikai, bei nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat nurodo, jog ieškovės didelis neatsargumas padėjo jos įrodinėjamai žalai atsirasti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012-02-16 ieškovė atsakovės patalpoje patyrė traumą, todėl nuo 2012-02-23 iki 2012-02-27 buvo hospitalizuota, jai atlikta operacija, skirtas reabilitacinis gydymas (t. 1, b. l. 136, 147-150). Pagal gydytojo eksperto išvadą nustatyta ieškovės diagnozė – kairės rankos stipinkaulio galvutės ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, sausgyslių plyšimai, kairės alkūnės sąnario išnirimas. Nurodyta, kad dėl šio sužalojimo ieškovė patyrė skausmą, nepatogumus, jai būtina reabilitacija, gydytojų konsultacijos ir gydymas. Sužalojimas vertinamas, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ( t. 1, b. l. 139). Pagal medicininių dokumentų išrašus, SODRA pažymas, nustatyta, kad ieškovė buvo nedarbinga ir gydėsi iki 2012-07-13 (t. 1, b. l. 5-15). Atsakovė 2011-11-21 sutartimi su draudiku AB ,,Lietuvos draudimas“ apdraudė savo civilinę atsakomybę, todėl draudikas ištyręs ir įvertinęs nustatytą įvykį ieškovei išmokėjo 2012-05-30 pranešimu Nr. 1248099/855478 apskaičiuotą turtinę žalą 546,44 Lt sumai ir 2012-07-05 pranešimu Nr. 1248099/855478 apskaičiuotą neturtinę žalą 10 000,00 Lt (t. 1, b. l. 16, 17, 69, 91-105).
Iš esmės ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu paliktu atsakovės atlygintos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai iš atsakovės priteisti, bei nėra tiesioginių įrodymų dėl atsakovės veikimo ar neveikimo, dėl ko ieškovė susižalojo, nenustatyta tarp pasekmių ir veiksmų tiesioginio ryšio. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo pagrindais dėl neturtinės žalos reikalavimo, kadangi ieškovė neįrodė, kad atsakovė, kaip pastato savininkė, neužtikrino tinkamo pastato eksploatavimo. Atsakovė teigia pačią ieškovę buvus neatsargia ir nurodo, kad šiuo pagrindu reikia vadovautis vertinant ir atsakovės kaltę bei nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.282 str. 1 d.). Ieškovės argumentai apie perspėjamuosius ženklus dėl slidžios dangos, jų buvimo ar nebuvo toje įėjimo pusėje, kur ėjo ieškovė, negali būti traktuojami kaip atsakovės pareigų nevykdymas. Pažymėtina, kad įtvirtintas rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovė, kaip prekybos centro valdytoja, elgėsi rūpestingai ir atidžiai, sudarydama paslaugų sutartis su įmonėmis, tvarkančiomis tiek prekybos centro vidų, tiek lauko teritoriją, todėl nėra pagrindo atsakovę pripažinti atsakinga už patirtą ieškovės žalą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl turtinės žalos – negautų pajamų ir dalies gydymo išlaidų, priteisimo. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011, kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 1762,91 Lt turtinės žalos, kuri susideda iš nedarbingumo metu negautų pajamų ir gydymo išlaidų. Dėl negautų pajamų, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012-07-13 pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad ieškovės draudžiamosios pajamos nuo 2011-09-01 iki 2011-12-31 sudarė 6389,58 Lt, o nuo 2012-01-01 iki 2012-02-29 – 2495,15 Lt (t. 1, b. l. 11–12), ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012-07-26 pažymą apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, kad ieškovei nuo 2012-02-18 iki 2012-07-13 buvo išmokėta 4829,09 Lt (t. 1, b. l. 13–14). Iš pateiktų pažymų matyti, jog ieškovei nedarbingumo metu buvo mokama jos darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Taigi remiantis ieškovės nurodyti argumentu, jog negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į asmens vidutinį darbo užmokestį, iš kurio yra išskaičiuoti privalomi į biudžetą mokesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti 1692,91 Lt negautų pajamų. Dėl ieškovės reikalaujamų priteisti 70 Lt papildomų gydymo išlaidų, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog ieškovė neįrodė šių išlaidų būtinumo ir konsultacijos sąsajos su žala.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialinės teisės normas. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.