- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- 1-1782-1078/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. S. (S. S.), a. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent:
jis, 2025 m. kovo 17 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. S. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną namuose vartojo alkoholį, išgėrė apie puse 0,7 l. talpos degtinės butelio, tuomet sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į Vilnių nusipirkti šašlykų. Kadangi namo kieme buvo tik jo mamai priklausantis automobilis, kuris dar nebuvo registruotas Lietuvos Respublikoje, o jis turėjo savo sugedusio automobilio valstybinius numerius, nusprendė šiuos numerius persukti ant motinai priklausančio automobilio. Tai buvo automobilis „Audi A6“, 2004 m. gamybos. Važiuojant Vilniuje, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jam iškart pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis to padaryti iškart nesutiko. Po kurio laiko, jis visgi sutiko pasitikrinti blaivumą, pripūtė apie 1.5 prom., bet pareigūnai jam pasakė, kad jis tą padarė jau per vėlai, nes jau yra supildytas atsisakymas tikrintis blaivumą. Pretenzijų policininkams tikrai neturi, jie viską darė gerai. Jis labai gailisi dėl to, kaip pasielgė, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jo motinos D. T. atsakomybėn. Paaiškino, kad jis Lietuvoje gyvena kartu su motina, jie yra artimi ir būtent motina jam gali padaryti teigiamą įtaką, kad jis daugiau nenusikalstų. Jis yra įsitikinęs, kad ateityje toks jo elgesys nepasikartos, nes nenori skaudinti motinos, supranta, kokį stresą ir jai kelia toks jo elgesys.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis S. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad 2025 m. kovo 17 d., apie 20 val., vienas gėrė alkoholį, kiek išgėrė – nepamena, maždaug pusę 0,7 l. talpos butelio. Po ko nusprendė nuvažiuoti į Vilnių nupirkti šašlykų, todėl sėdo į automobilį ir važiavo į Vilnių. Vilniuje įtarime nurodytu adresu buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai nurodė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė, kadangi jis nesuprato, kaip tiksliai jie norėjo, kad jis pasitikrintų blaivumą. Nekorektiškai suprato pareigūnų prašymą, todėl atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Vėliau, pabendravęs su policijos pareigūnais, jis sutiko pasitikrinti neblaivumą ir pripūtė 1,52 promilių, tačiau pareigūnai nurodė, kad jie jau supildė dokumentus, jog jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, todėl šio pūtimo nefiksuos. Policijos pareigūnai supildė dokumentus ir įteikė jam šaukimą atvykti į apklausą. Labai gailisi dėl savo poelgio. Kodėl vairavo neblaivus – atsakyti negali, tikriausiai veikiamas alkoholio. Automobilis „Audi A6“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo važiavo į Vilnių, priklauso jo motinai D. T., šį automobilį ji pati už savo pinigus įsigijo (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 13 d., šis automobilis su tralu buvo parvežtas į Lietuvą. Kadangi, kaip minėjo, dirba (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) vyko su savo automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam priklausantis automobilis „Audi A6“ sugedo, todėl grįždamas nuo šio jam priklausančio automobilio nusiėmė ir kartu parsivežė į Lietuvą valstybinius numerius Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. kovo 17 d., prieš važiuodamas į miestą, ant mamos automobilio „Audi A6“ uždėjo iš (duomenys neskelbtini) parsivežtus savo automobilio valstybinius numerius Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Audi A6“ priklauso ne jam, o jo motinai D. T., ant šio automobilio tiesiog uždėti jam priklausantys valstybiniai automobilio numeriai. Jis be jos žinios šitaip pasielgė, jo mamos D. T. namuose 2025 m. kovo 17 d., nebuvo, todėl ji nežinojo, kad ant jai priklausančio automobilio „Audi A6“ jis uždėjo savo automobilio „Audi A6“ valstybinius numerius. Nurodė, kad su savimi neturi vairuotojo pažymėjimo, kur jis yra – nežino, galimai pametė (b. l. 58-61).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. B. nurodė, kad 2025 m. kovo 17 d. pradėjo pamainą nuo 18 val., dirbo kartu su vyr. patrule A. Z. Patruliuodami gavo pranešimą, kad Greitosios medicinos pagalbos brigada važiuoja paskui automobilį AUDI, valstybiniai. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariama yra galimai neblaivus, šiuo metu važiuoja nuo Maišiagalos link Vilniaus. Vykdami link A2 kelio, susisiekė su pranešėju telefonu, kuris nurodė, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, A2 kelyje mėtosi po kelią, keičia važiavimo kryptį, nenaudodamas įspėjamųjų signalų, važiuoja nevienodu greičiu (staigiai stabdo, pagreitėja). Bendraujant su pranešėju, pastarasis pokalbio metu po minėtų aplinkybių nurodė, kad automobilio daugiau nebemato, nes automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Jie naudodami mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius su garso signalu, pagal turimą informaciją bei paskutinę žinomą automobilio „Audi“ vietą, pasivijo šį automobilį ir sustabdė (duomenys neskelbtini), apie 23 val., ties automobilių stovėjimo aikštele, sankryžoje prie šviesoforo. Priėjus prie automobilio, vairuotojas pradarė savo automobilio dureles ir iš karto ištraukė savo policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą. Vyro buvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Kai vyras pateikė vairuotojo pažymėjimą, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo S. S. Toliau aiškindamiesi įvykio aplinkybes su automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju, šiam paaiškino, jog jis yra sustabdytas pagal pranešimą, kadangi vairavo transporto priemonę galimai neblaivus. Pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, į ką S. S. atsakė, jog alkoholio nevartojo. Nuėjus atsinešti iš tarnybinio automobilio alkoholio kiekio matuoklį ir priėjus prie vairuotojo S. S. su alkoholio kiekio matuokliu, šio pareikalavo pasitikrinti blaivumą. Vyriškis nurodė, kad yra išgėręs, neneigė, jog vartojo alkoholinius gėrimus ir į alkoholio kiekio matuoklį jis pripūs. Po ko dar kartą pasiūlė pasitikrinti S. S. blaivumą, šis į jo reikalavimus bei kalbas nesigilino ir prašė pavažiuoti iki stovėjimo aikštelės bei bandė su jais (policijos pareigūnais) susitarti, jog jie jį (S. S.) paleistų. Bendraudamas su vyriškiu, pajuto stiprų alkoholio kvapą sklindantį iš burnos. Jis S. S. nurodė, jog šiam reikalinga pasitikrinti girtumą ir pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, arba turi galimybę atlikti tyrimą dėl blaivumo priduodant kraują, tačiau S. S. paaiškino, kad į alkoholio kiekio matuoklį nepripūs. S. S. buvo supažindintas su atsakomybe už atsisakymą pasitikrinti girtumą. Po supildytų procesinių dokumentų, asmuo buvo supažindintas su neblaivumo nustatymo aktu, su šaukimu bei priverstinio nuvežimo aktu, tačiau nepasirašė (b. l. 29).
Iš 2025 m. kovo 18 d, Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos vyriausiosios patrulės A. Z. tarnybinio pranešimo nustatyta, jog 2025 m. kovo 17 d., apie 22.40 val. patruliuojant, iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad nuo Maišiagalos link Vilniaus važiuoja automobilis „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus į A2 kelią, ties (duomenys neskelbtini), susisiekė su pranešėju, kuris paaiškino, kad automobilis „Audi“ važinėja per visas eismo juostas be posūkio, važiuoja nevienodu greičiu, staigiai stabdė, o pokalbio metu pranešėjas pasakė, kad automobilio daugiau nebemato, nes automobilis AUDI nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Pasivijo ir sustabdė automobilį AUDI (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Priėję prie automobilio, pareikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą, nustatė, jog tai – S. S. Paaiškino S. S. sustabdymo priežastį, paklausė, ar yra vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau asmuo atsakė, kad nevartojo, rodė seną, negaliojantį policijos pareigūno pažymėjimą. Kai priėjo su alkoholio matavimo prietaisu patikrinti blaivumą, S. S. sakė, kad nepūs, nes žino, kad neįpūs, bandė susitarti, kad jį paleistų. S. S. buvo paaiškinta, kokia atsakomybė gresia už atsisakymą tikrintis blaivumą, tuo momentu jis kaip ir buvo sutikęs tikrintis, tačiau priėję prie tarnybinio automobilio S. S. vėl pradėjo atsikalbinėti, sakydamas, kad nepūs, nes žino, kad įpūs ir prašė paleisti. Supildytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame S. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindanti alkoholio kvapas. S. S. neblaivumo nustatymo akto nepasirašė (b. l. 22).
Iš 2025 m. kovo 18 d. Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 9-20).
Iš 2025 m. kovo 17 d. Neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterio rodmenų nustatyta, jog S. S. 2025 m. kovo 17 d. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Taip pat neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog asmuo gali eiti tiesia linija pėda po pėdos ir gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau atsisako tikrintis blaivumą; asmeniui buvo išaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai (b. l. 23).
Iš 2025 m. kovo 18 d. Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nurodyta, jog minėtas automobilis yra saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), automobilio VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-38).
Iš 2025 m. kovo 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos A. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad automobilio „Audi“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kitam tos pačios markės, spalvos ir modelio automobiliui, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 39).
Iš VšĮ Emprekis duomenų išrašo nustatyta, jog automobilio „Audi A6 Avant 1.9 TDI“ vertė 2025 m. kovo mėn., buvo 2110 Eur su PVM (b. l. 66).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos A. T. nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi (Lietuvos A. T. nutartis administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-65-303/2015).
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. S. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną vartojo alkoholį, išgėrė jo pakankamai didelį kiekį, po ko nusprendė nuvažiuoti nusipirkti maisto, dėl ko sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno D. B. parodymai apie tai, kad jis betarpiškai matė S. S. vairuojantį automobilį, sustabdžius automobilį jis bendravo su S. S., juto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, todėl pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, tačiau S. S., nors ir buvo įkalbinėjamas, perspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą tikrintis blaivumą, tą daryti atsisakė. Taip pat tiek paties S. S., tiek ir minėto liudytojo policijos pareigūno parodymus patvirtina ir į bylą pateikti policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių (angl. body camera) vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnas D. B. pakankamai ilgai įkalbinėja S. S. pasitikrinti blaivumą, išaiškina jam atsakomybę už atsisakymą pasitikrinti blaivumą. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamasis S. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, o po to, kai buvo sustabdytas ir policijos pareigūnams įtarus, kad jis galimai vairavo automobilį neblaivus, jis atsisakė tikrintis savo blaivumą alkotesteriu, kai tokia galimybė jam buvo pasiūlyta. Taigi, akivaizdu, kad S. S. tokiais veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–2, 4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl S. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. S. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas nebuvo, nėra baustas administracine tvarka (baustumas išnykęs), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, S. S. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, S. S. anksčiau neteistas. Nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, nuosprendžio priėmimo dienai baustumas išnykęs, praeityje baustas tik už mažareikšmius administracinius nusižengimus, asmuo visas jam paskirtas baudas sumokėdavo laiku, kas leidžia spręsti, jog S. S. nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį. Teismo posėdyje S. S. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. S. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo S. S. laiduotoja prašo būti paskirta jo motina D. T. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes ją ir kaltinamąjį sieji artimi ir glaudūs santykiai, ji savo sūnui yra autoritetas, jie šiuo metu kartu gyvena, tariasi visais svarbiais klausimais. Ji yra įsitikinusi, kad gali daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, prižiūrėti jį, kad jis nebevartotų alkoholio ir toks elgesys nepasikartotų ateityje. Ji pati niekaip negali pateisinti sūnaus poelgio, su juo kalbėjo apie tai, kas įvyko, mano, kad S. S. supranta, kad nederamai pasielgė, nes tikrai nuoširdžiai gailėjosi ir išgyveno dėl to, kas įvyko.
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su D. T., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja D. T. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, neteista, nebausta administracine tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti S. S. elgesį, negalinti jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad D. T. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant D. T. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant D. T. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojos itin ilgalaikius ir glaudžius santykius, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką S, S. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų.
Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje S. S. nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio KET pažeidimą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad būdamas neblaivus jis vairavo transporto priemonę itin judrioje miesto gatvėje, taip keldamas didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, nesiekiantis šios priemonės taikymo termino vidurkio. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2025 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo paskirta S. S. kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 71-73).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajai, o būtent trečiajam asmeniui – D. T. Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „Audi A6 Avant“ 1.9 TDI įvertintas 2110 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2110Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas– paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, supakuotas į voką, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
S. S. (S. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. T. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti S. S. baudžiamojo poveikio priemones:
· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 19 d.
· turto konfiskavimą bei išieškoti iš S. S. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2110 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dešimt eurų), į valstybės biudžetą.
S. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti– įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus nuosprendžio nuorašą išsiųsti AB „Regitra“, tikslu informuoti apie S. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, supakuotą į voką, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. T., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.