Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) aštuonis kartus, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme su draudimu;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda su baudžiamojo poveikio priemonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. D. sugadino svetimą turtą:

V. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

V. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

V. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl automobilio VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo (BK 187 straipsnio 1 dalis)

Dėl automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo (BK 187 straipsnio 1 dalis)

2024 m. kovo 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo informuojama, kad automobilius galimai apgadino V. D. (2 t., b. l. 97–99).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl automobilio VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo (BK 187 straipsnio 1 dalis)

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. D. sugadino svetimą turtą:

Šiuo atveju nėra abejonių, kad V. D. veikė tiesiogine tyčia.

Sugadinto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo (BK 187 straipsnio 1 dalis)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. D. sugadino svetimą turtą:

Šiuo atveju nėra abejonių, kad V. D. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. D. sugadino svetimą turtą:

jis 2024 m. kovo 2 d. apie 15.50 val. UAB „B“ automobilių serviso stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėtu su savimi durų raktu subraižė B. J. automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo dalis: priekinį sparną, 200 Eur vertės, keleivio pusės dureles, 200 Eur vertės, galines dešinės puses dureles, 200 Eur vertės, galinį sparną, 200 Eur vertės, bagažinės dangtį, 200 Eur vertės, kapotą, 200 Eur vertės, bendros 1 200 Eur vertės turtą, ir L. M. automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo dalis: kapotą ir abi dureles vairuotojo pusės, 900 Eur vertės, taip sugadino svetimą, B. J. 1 200 Eur vertės turtą ir L. M. 900 Eur vertės turtą.

Pagal kaltinimą V. D. sugadino automobilį Toyota Corolla, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų buvo sugadintas automobilis Toyota Avensis. Ši kaltinimo aplinkybė tikslinama. Toks patikslinimas nepažeidžia V. D. teisės į gynybą.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad V. D. veikė tiesiogine tyčia.

Sugadinto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ar laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. D. padarė tris tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia kaltinamojo sugadinto svetimo turto vertes (sugadinto turto vertės nėra žymios).

V. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. D. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimus būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad V. D. anksčiau aštuonis kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine sumažinta bausme – 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda. V. D. nusikalto praėjus nedaug laiko po šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Be to, dabartiniu metu kaltinamasis turi neišnykusį teistumą pagal kelis teismo procesinius sprendimus. Vadinasi, V. D. linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis pripažintinas recidyvistu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. D. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso aštuonis kartus (2 t., b. l. 148–158). Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas vieną kartą (2 t., b. l. 146–147). V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba, nevedęs, bet turi tris vaikus, iš jų vieną mažametį, vieną nepilnametį. Duomenų apie kaltinamojo įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą ar psichiatrinį gydymą nėra.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas aplinkybes, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už padarytas nusikalstamas veikas parinkus BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą – laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų), kiekvienos bausmės dydžiai su atitinkamais įpareigojimais nurodyti rezoliucinėje nuosprendžio dalyje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 11 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 5 mėnesius (iš viso 10 mėnesių) laisvės apribojimo – bausmių, ir V. D. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Civiliniai ieškiniai

1) AB „Y“ – dėl 1 880,12 Eur turtinės žalos atlyginimo (už sumokėtas išmokas dėl automobilių remonto, atitinkamai: 1 206,38 Eur už automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 673,74 Eur už automobilį VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 33, 54–68, 69–72, 73–82);

2) nukentėjusysis B. J. – dėl 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 21);

3) nukentėjusioji L. M. – dėl 900 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 54-58, 72) ;

4) UAB „A“, atstovaujama M. K. – dėl 298,79 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo (298,79 Eur UAB „A“ patirtos turtinės žalos, kurios nepadengė draudimo išmoka), taip pat nukentėjusysis M. K. – 200 Eur žalos dėl kompensavimo administruojant remontą (3 t., b. l. 86, 87–92, 93).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė AB „Y“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 880,12 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 206,38 Eur ir 673,74 Eur už sugadintus automobilius) (3 t., b. l. 95). Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius draudimo sutarčių sudarymą su: 1) UAB „C“ dėl automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 69); 2) UAB „A“ dėl automobilio VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo (3 t., b. l. 73). Kartu su civiliniu ieškiniu į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys minėtoms transporto priemonėms atliktus remonto darbus (3 t., b. l. 54–68, 75–80) ir tai, kad AB „Y“, sumokėdama išmokas UAB „C“ ir UAB „A“, kompensavo dėl pirmiau minėtų automobilių sugadinimo patirtus nuostolius (3 t., b. l. 70–71, 81–82). Atsižvelgiant į tai, kad dėl minėto turto sugadinimo teko perdažyti automobilį (UAB „C“ atveju); perdažyti, atlikti remonto darbus, pakeisti detales (UAB „A“ atveju), tam reikėjo šios srities specialistų paslaugų, pripažintina, kad nurodytos vertės nėra neproporcingai didelės ir laikytinos protingomis. Teismas nenustatė pagrindo abejoti sugadinto turto – automobilių – remonto vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp V. D. veiksmų ir AB „Y“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl akcinės bendrovės „Y“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš V. D..

Nukentėjusysis B. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimo. Jis elektroniniame laiške nurodė sugadintų automobilių detalių perdažymo kaštus (2 t., b. l. 7), pateikė pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad jis yra automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (2 t., b. l. 8). Teismas nenustatė pagrindo abejoti patirtomis išlaidomis dėl automobilio detalių perdažymo, prašoma atlyginti žala nėra neproporcinga, tarp V. D. veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, todėl B. J. civilinis ieškinys dėl 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš V. D..

Nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 900 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ji elektroniniame laiške nurodė, kad paliko galioti pirminę sumą, t. y. 900 Eur, yra pateikusi policijai oficialią pažymą dėl jai padarytos žalos dydžio (3 t., b. l. 51–52). Automobilio remonto darbų sąmata patvirtina patirtas remonto darbų išlaidas – 931,70 Eur (2 t., b. l. 73). Byloje esanti pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad ji yra automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė (3 t., b. l. 23). Nukentėjusioji neprašė priteisti 931,70 Eur, todėl teismas nemato pagrindo peržengti pateikto civilinio ieškinio ribų. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tarp V. D. veiksmų ir nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, todėl jos civilinis ieškinys dėl 900 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš V. D..

UAB „A“, atstovaujama M. K., pareiškė civilinį ieškinį dėl 298,79 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo (298,79 Eur UAB „A“ patirtos turtinės žalos, kurios nepadengė draudimo išmoka), taip pat nukentėjusysis M. K. prašė priteisti 200 Eur žalos dėl kompensavimo administruojant remontą. Kaip matyti, civilinė ieškovė AB „Y“ iš nuostolio sumos – 972,53 Eur – išskaičiavo 168,79 Eur PVM sumą 130 Eur besąlyginės išskaitos sumą (3 t., b. l. 53, 87). Civilinės ieškovės UAB „A“ atstovas taip pat pateikė remonto sąmatas, patvirtinančias patirtus nuostolius dėl automobilio VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo (3 t., b. l. 88–92). Tarp V. D. veiksmų ir UAB „A“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „A“ civilinio ieškinio dalis dėl patirtos 298,79 Eur turtinės žalos tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš V. D..

Minėta, civilinio ieškovo UAB „A“ atstovas, kuris kartu yra ir nukentėjusysis šioje byloje, M. K. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 200 Eur žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad žala patirta dėl remonto administravimo, t. y. nurodoma, jog transporto priemonę reikėjo pristatyti į servisą, pildyti dokumentus, bendrauti su teisėsauga, vykti į teismo posėdžius, kurie niekaip nesusiję su kasdiene veikla, šiuos nepatogumus sukėlė būtent kaltininkas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Iš civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog nukentėjusysis M. K. patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad jis patyrė nepatogumus, teko organizuoti transporto priemonės remonto atlikimo darbus ir kt.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. D. sugadino UAB „A“ priklausančią transporto priemonę, o minėtos bendrovės vadovas yra M. K.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo M. K. buvo atitrauktas nuo darbo funkcijų. Jam sugadintą transporto priemonę reikėjo pristatyti į servisą, pildyti dokumentus, bendrauti su teisėsauga, vykti į teisiamąjį posėdį, kurie niekaip nesusiję su kasdiene veikla. Nors šioje dalyje nepateikti tą pagrindžiantys duomenys, vis tik, akivaizdu, jog buvo sutrikdyta M. K. įprasta darbotvarkė, jis turėjo rūpintis su civilinio ieškinio pareiškimu susijusiais klausimais, dalyvauti apklausose, vykti į servisą ir pan., t. y. buvo atitrauktas nuo kitų savo funkcijų. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas 200 Eur neturtinės žalos dydis nėra pernelyg didelis, todėl priteistinas iš V. D..

VI. Kiti klausimai

V. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 131–134). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 30 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01293 dėl 181,25 Eur už V. D. gynusios advokatės R. Janušytės darbo užmokestį (3 t., b. l. 108–110). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažinti būtinais BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėja paskirta nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie 2 tomo bylos viršelio voke esančią kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje V. D. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. D. (V. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo) ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo) ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilių Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo) ir jam paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 11 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių – po 5 mėnesius (iš viso 10 mėnesių) laisvės apribojimo – bausmių, ir V. D. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. D. pripažinti recidyvistu.

V. D. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) civilinei ieškovei AB „Y“ 1 880,12 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir dvylika euro centų) turtinės žalos atlyginimo;

2) nukentėjusiajam B. J. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo;

3) nukentėjusiajai L. M. 900 Eur (devynis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo;

4) civilinei ieškovei UAB „A“ 298,79 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam M. K. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančią kompaktinę laikmeną palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Iš V. D. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninio pašto adresas – rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.