- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-117-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05411-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9874-223/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei M. Š. dėl skolos priteisimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės M. Š. (toliau – ir atsakovė) 200,00 Eur negrąžinto kredito, 31,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 31 d.), 7,50 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 31 d.), 29,49 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties termino nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39,00 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200,00 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.), 39,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200,00 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ (toliau – ir pradinė kreditorė) ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovei 200,00 Eur kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą: 142,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 39,00 proc.) ir 54,00 Eur administravimo mokestį Sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. gruodžio 30 d. Nurodė, kad atsakovė nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 31 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį, vadovaudamasi Sutarties 8.4 punktu bei Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, o 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovei.
3. Atsiliepimo į ieškinį nurodytu terminu atsakovė nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, priteisė iš atsakovės M. Š. ieškovei UAB „Legal Balance“ 200,00 Eur skolą, 31,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 7,50 Eur administravimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (239,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 121,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad pradinė kreditorė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovė pretenzijų nereiškė, byloje duomenų apie atsakovės sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą nėra, todėl, darė išvadą, kad atsakovė prievolės neįvykdė. Kadangi ieškovė reikalavimus įrodė prie ieškinio esamais dokumentais, teismas 200,00 Eur skolą priteisė iš atsakovės.
6. Atsižvelgęs į šalių sulygto administravimo mokesčio paskirtį, teismas sprendė, kad ieškovė įgijo teisę iki sutarties nutraukimo skaičiuoti administravimo mokestį. Todėl ieškovės reikalavimą tenkintino, ieškovei iš atsakovės priteisė 7,50 Eur administravimo mokesčio.
7. Be to, atsižvelgęs į tai, kad Sutartimi šalys numatė kainą už suteiktą kreditą, ieškovės reikalavimą dėl 31,51 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo, priteisimo laikė pagrįstu ir tenkintinu.
8. Ieškovės reikalavimą priteisti 29,49 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39,00 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200,00 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.), teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad kompensuojamąsias palūkanas dėl dalies prašomų priteisti sumų ieškovė įvardijo kaip negautas pajamas (nuostolius). Teismas vertino, kad jos savo esme nesiskiria nuo kompensuojamųjų palūkanų, nes yra apskaičiuojamos analogiškai, be to, ieškovė neįrodė jai atsiradusių nuostolių jokiais tai patvirtinančiais duomenimis.
9. Dėl reikalavimo priteisti 39,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200,00 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas sprendė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 39,00 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų (0,05 proc. x 360 d.). Teismas konstatavo, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytai atsakovės atsakomybei už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, atsižvelgiant į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, esant neproporcingai didelei, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl 29,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, pakeisti ir priteisti apeliantei iš atsakovės M. Š. 29,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 200,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.) ir priteisti apeliantei iš atsakovės 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 200,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.); pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisti apeliantei iš atsakovės M. Š. 15,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
10.1. Apeliantės teigimu, nesuprantama, kodėl teismas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas traktuoja kaip kompensuojamąsias palūkanas, ir, remiantis tokiais motyvais, sprendžia netenkinti apeliantės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tuo pačiu tarsi sau prieštaraudamas, teismas pažymi, kad apeliantės prašomos priteisti negautų pajamų sumos nesiskiria nuo kompensuojamų palūkanų, tačiau čia pat pažymi, kad apeliantė neįrodė jai atsiradusių nuostolių jokiais tai patvirtinančiais dokumentais. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laiko kompensuojamomis palūkanomis ir, remiantis LR VKĮ 11 str. 8 d., apeliantei jų nepriteisia.
10.2. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai).
10.3. Apeliantės teigimu, ji įrodė, kad pradinė kreditorė turėjo realias, o ne hipotetines galimybes gauti iš anksto suplanuotas pajamas, iš anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad šios pajamos būtų gautos, todėl teismo sprendimas keistinas, priteisiant apeliantei visus jos ieškinio reikalavimus, susijusius su negautomis pajamomis (nuostoliais).
10.4. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino apeliantė nurodo, kad ji neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovė gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. anksčiau nei baigtųsi Sutarties terminas. Jeigu apeliantė taikytų kitokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas (nuostolius) fiksuota suma už visą Sutarties laikotarpį iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovės interesai, nes atsakovei gali tekti sumokėti didesnę negautų pajamų (nuostolių) sumą nei apeliantė faktiškai bus patyrusi.
10.5. Taip pat nurodo, kad nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkinami visa apimtimi, turėtų būti pakeista teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų, kaip mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos, priteisimo.
13. Šioje byloje šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl tokioje byloje apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai. Kadangi šioje byloje teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovei 200 Eur kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą: 142,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 39,00 proc.) ir 54 Eur administravimo mokestį Sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. gruodžio 30 d. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė pradinei kreditorei nesumokėjo nei vienos įmokos. Dėl to pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 31 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2020 m. birželio 5 d. pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovei.
15. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės visas reikalavimo teises, kreipėsi į teismą, prašydama, be kita ko, priteisti iš atsakovės 200 Eur negrąžintą kreditą, 31,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 31 d.). Šiuos ieškovės reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino. Tačiau ieškovė teismo taip pat prašė priteisti ir 29,49 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties termino nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, bei 39,00 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (200,00 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.). Šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė, motyvuodamas, kad kompensuojamąsias palūkanas dėl dalies prašomų priteisti sumų ieškovė įvardijo kaip negautas pajamas (nuostolius), kad jos savo esme nesiskiria nuo kompensuojamųjų palūkanų, nes yra apskaičiuojamos analogiškai, be to, ieškovė neįrodė jai atsiradusių nuostolių jokiais tai patvirtinančiais duomenimis.
Dėl negautų pajamų priteisimo
16. Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas suklydo identifikuodamas ieškovės materialiuosius reikalavimus. Kaip matyti iš ieškovės pareikštų reikalavimų, kartu su reikalavimu priteisti iki Sutarties nutraukimo paskaičiuotas mokėjimo palūkanas, t. y. reikalavimu įvykdyti prievolę natūra, ieškovė taip pat prašė taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir priteisti nuostolius – negautas pajamas, t. y. dėl atsakovės kaltės nutraukus Sutartį negautas sutartas mokėjimo palūkanas, o ne kompensuojamąsias palūkanas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Prašydama priteisti kompensuojamąsias palūkanas ieškovė ieškinyje nurodė kitus argumentus, kitas Sutarties nuostatas bei kitus kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo terminus, šį ieškovės reikalavimą teismas taip pat atmetė, tačiau šios sprendimo už akių dalies ieškovė neskundžia.
17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl Sutartis 2020 m. gegužės 31 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
19. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartyje susitarta dėl atsakovės pradiniam kreditoriui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 39 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2022 m. gruodžio 30 d. Pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikė atsakovei vartojimo kreditą, bet dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė Sutartį. Ieškovė, perėmusi visas reikalavimo teises į atsakovę, iki šiol neatgavo nei kredito davėjo suteikto vartojimo kredito, nei Sutartyje sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis pradinė kreditorė tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, nes ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (kaip negautas pelno palūkanas) faktą.
21. Nors apeliantė teigia, kad ji pagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, skaičiuojant 39 procentų palūkanas nuo visos negrąžinto kredito sumos, motyvuodama kredito gavėjos teisėtų interesų apsauga, teigdama, kad toks negautų pajamų skaičiavimo metodas yra iš esmės palankesnis atsakovei, nes ji gali bet kada, t. y. anksčiau nei iki kredito grąžinimo termino, grąžinti ieškovei vartojimo kreditą, todėl priteisiant iš atsakovės konkrečią negautų pajamų sumą, atsakovė nukentėtų, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju yra pasyvi, tokia ji buvo tiek iki sutarties nutraukimo, nesumokėdama nei vienos kredito įmokos, tiek jau nutraukus sutartį, tiek teisminio proceso metu, todėl teigti, kad yra tikimybė, jog atsakovė grąžins kreditą geranoriškai, nėra pagrindo.
22. Be to, nors Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, o tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, šia teise, kredito gavėjas gali pasinaudoti sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. grąžinant kreditą anksčiau termino. Nutraukus sutartį, šios Vartojimo kredito įstatymo nuostatos netaikomos, todėl atsakovei net ir įvykdžius visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, ji nebeturės teisės reikalauti bendros vartojimo kredito kainos sumažinimo, todėl iš atsakovės priteistina ne procentinė, o konkreti negautų pajamų suma.
23. Apeliantės reikalaujamas procentine formos negautų pajamų priteisimas, leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ir ji gautų ženkliai didesnę sumą, nei būtų galėjusi pagrįstai tikėtis gauti iš atsakovės pastarajai tinkamai vykdant sutartį, t. y. iki Sutarties termino pabaigos sumokant Sutartyje numatytas pelno palūkanas. Toks ieškovės pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, skaičiavimas yra ydingas, kadangi Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai būtų mažėjusi, o pasibaigus Sutarties terminui nebūtų viršijusi sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (kaip negautos pelno palūkanos) turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo ieškovė, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos, o visos šios sumos yra aiškiai nurodytos mokėjimo grafike. Todėl šiuo atveju ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 proc. dydžio pelno palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės nei konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, ir ne didesnes, nei nurodyta mokėjimo grafike.
24. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti 39 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą (200 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2022 m. gruodžio 30 d., tokių savo nuostolių realumo neįrodė. Tokios ieškovės prašomos negautos pajamos yra sąlyginės, hipotetinės ir nebūtų realiai gautos tinkamai vykdant sutartį, nes iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovė Sutartimi įsipareigojo, jog per visą kredito grąžinimo laikotarpį pradiniam kreditoriui sumokės 142,36 Eur mokėjimo palūkanų (kredito mokestį), t. y. konkrečią sutartą palūkanų sumą.
25. Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti iš viso 142,36 Eur mokėjimo palūkanų (ieškovės nurodomų kaip kredito mokestis), ir tai reiškia, kad ieškovei priteistina bendra palūkanų (paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo) ir negautų pajamų (kaip pelno palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos) suma negali būti didesnė nei 142,36 Eur. Kaip jau minėta, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė pradinei kreditorei jokių įmokų nemokėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 31,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautos pelno palūkanos), skaičiuotinos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo termino pabaigos, yra 110,85 Eur (142,36 Eur - 31,51 Eur). Teismo vertinimu, ieškovė šioje byloje įrodė negautų pajamų faktą, nes atsakovei tinkamai vykdant sutartį iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. gruodžio 30 d.), ji šią sumą būtų gavusi. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, keistina, priteisiant ieškovei iš viso 110,85 Eur negautas pajamas, kurios susidarė ieškovei negavus pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo termino pabaigos.
26. Remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisti ieškovei 110,85 Eur negautas pajamas (kaip negautas sutartas pelno palūkanas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
27. Nagrinėjamu atveju iš esmės patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 29,49 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, keistinas bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi patenkinus šį reikalavimą neliko nepatenkintų ieškovės ieškiniu reikštų materialaus pobūdžio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą, viso – 136 Eur.
28. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.
Priteisti iš atsakovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 110,85 Eur (šimto dešimties eurų 85 ct) negautas pajamas ir 136 Eur (šimto trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.