- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-1137-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00110-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Alona Romanovienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- M. P. W.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1137-460/2012
2012 m. liepos 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. K. priešieškinį ieškovui M. P. W. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės (apeliantės) T. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2011-01-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.
Atsakovė T. K. 2011-05-27 pateiktu priešieškiniu prašė M. P. W. apriboti tėvo valdžią į jų sūnų D. M. W., gimusį 2008-12-05, iš M. P. W. sūnui priteisti išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės bei 17 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo dienos iki kreipimosi į teismą. Nurodo, jog su M. P. W. gyveno kartu nuo 2007 m. 2008-12-05 jiems gimė sūnus D. M.. 2010-03-24 su M. P. W. lygiomis dalimis įsigijo butą Plungėje. Dėl ieškovo priklausomybės narkotinėms medžiagoms prasidėjo nesutarimai, konfliktai, kurių metu M. P. W. prieš ją vartodavo fizinį smurtą. Bijodama dėl savo ir vaiko saugumo, nes ieškovas yra palikęs narkotinių medžiagų vaikui prieinamoje vietoje, persikėlė gyventi pas savo tėvus, po kelių mėnesių kartu su sūnumi išvyko gyventi į Airiją. Kadangi M. P. W. nuo pat vaiko gimimo neteikė jokio materialinio išlaikymo ir neužsiėmė jo auklėjimu bei priežiūra, jo elgesys kėlė grėsmę vaiko gerovei ir sveikatai, prašė ieškovui apriboti tėvo valdžią į sūnų. Nurodė, jog sūnaus išlaikymui kas mėnesį būtina 1 200 Lt suma, pusę šios sumos prašė priteisti iš vaiko tėvo.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2011-10-27 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi ieškovas ieškinį atsiėmė (b. l. 71).
Šalies argumentai
Ieškovas M. P. W. su priešieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutinka sūnui teikti išlaikymą nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos po 100 EUR, kitą priešieškinio dalį prašė atmesti. Nurodė, jog su T. K. gyveno Airijoje, ten gimė sūnus. 2010 metais atvažiavo į Plungę, nusipirko butą. 2010 metų gegužės mėnesį atsakovė jį paliko, pasiėmė sūnų, o vėliau su jo draugu išvažiavo į Airiją. Po sūnaus gimimo, kol gyveno kartu, jis vienas išlaikė šeimą, T. K. nedirbo, taip pat, jo prašymu, sūnaus išlaikymui T. K. siuntė pinigus jo motina V. W., išsiuntė 7 700 EUR, todėl laiko nepagrįstu atsakovės tvirtinimą, jog jis neišlaikė sūnaus. Mano, jog atsakovė naudojasi susiklosčiusia padėtimi, jog jis yra sulaikytas, ir siekia materialinės naudos. Be to, prašė atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovė pretenzijas dėl išlaikymo bei tėvo valdžios apribojimo pareiškė tik tada, kai jis, norėdamas bendrauti su sūnumi, kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo. Kadangi yra sulaikytas dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos, suprasdamas, jog galimybė šiuo metu bendrauti su sūnumi yra neįgyvendinama, ieškinio reikalavimo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo atsisakė.
Išvadą duodančio Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje prašė priešieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-01-20 sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies; M. P. W. terminuotai apribojo tėvo valdžią į sūnų D. M. W., gim. 2008 m. gruodžio 5 d.; priteisė iš M. P. W. išlaikymą jo sūnui D. M. W., gim. 2008 m. gruodžio 5 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450 Lt nuo 2011-05-27 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšų tvarkytoja paskyrė T. K.; nusprendė sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai; priteisė iš M. P. W. išlaikymo jo sūnui D. M. įsiskolinimą 3 978 Lt už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-05-27 T. K. naudai; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš M. P. W. 162 Lt žyminio mokesčio ir 40,09 Lt pašto išlaidų, iš viso 202,09 Lt valstybei bei 237 Lt bylinėjimosi išlaidų T. K.. Nurodė, jog ieškovas nedirba ir reguliarių pajamų neturi, jo turtas– 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), viso buto vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro 2010-03-19 duomenimis yra 83 400 Lt. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nustatant išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog dėl savo kaltų veiksmų ieškovas yra sulaikytas įtariant padarius nusikaltimą, todėl neturi galimybės dirbti ir gauti pajamas. Teismas įvertinęs ieškovo turtinę padėtį, vaiko amžių ir pagal amžių būtinų vaiko poreikių patenkinimą, tai, jog atsakovė taip pat turi galimybę dirbti ir prisidėti prie vaiko išlaikymo, priteisė 450 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Teismas taip pat nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes iš Vakarų banko WBK rašto matyti, jog iš ieškovo motinos V. W. sąskaitos į T. K. sąskaitą nuo 2010-05-31 iki 2010-08-26 buvo pervesta 7 200 EUR. Nenustatęs jokių prievolinių įsipareigojimų tarp V. W. bei T. K., neįrodžius, jog šios lėšos buvo panaudotos M. P. W. poreikiams, pripažino, jog iki 2010 m. rugsėjo mėnesio ieškovas M. P. W. teikė išlaikymą sūnui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas M. P. W. nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio sūnaus išlaikymui neteikė jokios materialinės paramos, o 2011 m. kovo 6 d. buvo sulaikytas įtariant narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu, todėl konstatavo, jog ieškovas neužtikrino vaikui saugios namų aplinkos ir apribojo ieškovo tėvo valdžią į sūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti 2012-01-20 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priešieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš ieškovo visas su šia byla susijusias bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė, jog vertinant ieškovo turtinę padėti vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, ar ieškovas ėmėsi aktyvių priemonių, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes. Nurodo, jog galimybę dirbti ieškovas turėjo, tačiau dėl savo kaltų veiksmų ją prarado. Apeliantė taip pat nurodo, jog ieškovo neatsakingumas sūnaus atžvilgiu, kitoks nederamas elgesys nėra priežastis, dėl kurios galėtų būti pateisinamas išlaikymo dydžio sumažinimas. Nurodė, jog išlaidos vaiko išlaikymui Airijoje yra didesnės, todėl vaiko poreikiams patenkinti būtina skirti didesnį išlaikymą. Dėl įsiskolinimo priteisimo apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė įsiskolinimo, nes ieškovas turėdamas pareigą neįrodė, kad pinigai, pervesti į jos sąskaitą, buvo skirti būtent sūnaus išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir įsiskolinimo priteisimo.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
Neabejotina, jog vaikų gerovė priklauso ir nuo jiems abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Įstatymai nedraudžia teismui padidinti išlaikymo dydį, jeigu pasikeičia aplinkybės, reikšmingos šio klausimo teisingam išsprendimui. Tai gali būti tiek žymiai padidėję vaiko poreikiai, tiek pagerėjusi tėvų finansinė padėtis ir panašiai. Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, įvertinus kiekvienos bylos faktines aplinkybes.
Vadovaujantis vaiko teisių ir interesų prioriteto, proporcingumo vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principais, vaikui nustatytinas įmanomai maksimalus išlaikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004), tik jeigu tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis labai sunki, tai galima priteisti mažesnį negu MMA išlaikymą.
Teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu, pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10-nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v. A.B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovas dėl savo kaltės prarado galimybę dirbti, ir tai nėra aplinkybė, dėl kurios turėtų būti mažinamas išlaikymo dydis. Kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, jog asmens kaltumas ar nekaltumas nustatomas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl šiuo metu teigti, jog ieškovas yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra neteisinga. Kolegija taip pat pažymi, jog pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalį teismas sprendimą priima įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismas priima sprendimus remdamasis CK 1.5 straipsnyje numatytais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais. Tai reiškia, jog teismo sprendimai privalo būti objektyviai įgyvendinami. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, jog šiuo metu ieškovas yra sulaikytas, todėl jis neturi jokių galimybių dirbti pilnavertį darbą ir teikti 600 Lt dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau pasakyta, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šią bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nukrypo nuo CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus įstatymų numatyto reguliavimo principo bei nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį bei galimybes teikti išlaikymą, teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas išgali mokėti po 450 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui.
Apeliantė skunde nurodo, jog ieškovo neatsakingumas, žalingą įtaką darantis jo elgesys negali būti laikomos priežastimis, kurios pateisintų išlaikymo dydžio sumažinimą. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes. Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik nepilnamečių vaikų poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo galbūt neteisėtų veiksmų nepripažino aplinkybe, lemiančia mažesnį išlaikymo dydį. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas nuo sulaikymo momento neteko galimybės teikti materialinį išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius, o galbūt neteisėtus ieškovo veiksmus pripažino pagrindu apribojant ieškovo valdžią sūnui.
Apeliantė skunde nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas turi Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto. Kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad teismas priteisdamas proporcingą išlaikymo dydį atsižvelgė į tai, jog ieškovas turi nekilnojamojo turto – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro 2010-03-19 duomenimis yra 83 400 Lt.
Dėl įsiskolinimo priteisimo
Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovo 17 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantės teigimu, ieškovas neįrodė, jog teikė išlaikymą sūnui nuo jo gimimo iki 2010 m. gegužės mėn. Kolegija pažymi, jog pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas pateikdamas išrašą iš banko (b. l. 122) tinkamai pagrindė aplinkybę, jog į atsakovei priklausančią sąskaitą nuo 2010-05-31 iki 2010-08-26 buvo pervesta 7 200 EUR. Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje numatytas reikalavimas taikytinas ne tik ieškovui, bet ir atsakovei. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atsakovės teiginius, jog pervesti pinigai buvo panaudojami ne sūnaus išlaikymui.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje pateikti įrodymai, jog apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 150–153). Šiuo atveju apeliantės skundas atmestinas, patirtos išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.