Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-04-11 · Civilinė byla Nr. 2S-837-253/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-11Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-11
Bylos Nr.
2S-837-253/2012
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00110-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Ieškovas
M. P. W.
Atsakovas
T. K.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-837-253/2012

Teisėja Aldona Burbienė (Proceso Nr. 2-33-3-00110-2011-7)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 110.5; 122.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. balandžio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. P. W. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011-09-13 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. W. ieškinį atsakovei T. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės T. K. priešieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

atsakovė pateikė priešieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo ir prašo ieškovui M. P. W. apriboti tėvo valdžią sūnui D. W., priteisti vaiko išlaikymui kas mėnesį po 600 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, priteisti 17 400 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo pinigines lėšas, o jų neužtekus – kitą ieškovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareikšto 17 400 Lt reikalavimo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2011-09-13 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 17 400 Lt vertės M. P. W. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas neviršijant 17 400 Lt sumos. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, 17 400 Lt reikalavimo suma yra didelė. Teismas vertino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Ieškovas M. P. W. iš esmės nesutinka su Plungės rajono apylinkės teismo 2011-09-13 nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, atskiruoju skundu teismo prašo šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantas nurodo, kad nedalyvavo teismo posėdyje ir neturėjo galimybės apginti savo poziciją. Nurodo, kad T. K. suklaidino teismą, kadangi ji jau paėmė pinigus, skirtus vaiko alimentams, pasiėmė sūnų ir išvyko pas kitą vyrą į Airiją, tai patvirtina pinigų perlaidų T. K. kopijos. Apelianto teigimu, vaikas atsakovei yra tik būdas gauti pinigus, todėl teismo prašo dar kartą peržiūrėti teismo nutartį dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo ir buto arešto.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios pagrindu jo turtui taikytas areštas atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo 17 400 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą ribose.

Apeliantas nurodo, kad atsakovė vaiko išlaikymui skirtus pinigus yra gavusi anksčiau. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės, taigi nėra sprendžiamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nesprendžia ginčo dėl materialinių teisinių santykių iš esmės, bet sprendžia tik klausimą, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu buvo poreikis užtikrinti priešieškinį, t. y. ar priešieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Apelianto pateikti įrodymai apie jo motinos W. W. atliktus mokėjimus T. K., kurių paskirtis nėra nurodyta (b. l. 17–18), nepaneigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu buvo objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui priešieškinio tenkinimo atveju. Kadangi atskirojo skundo argumentai dėl apelianto atsakovei sumokėtų pinigų sumų neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Apeliantas nurodo, kad nedalyvavo teismo posėdyje ir negalėjo pareikšti savo pozicijos. LR CPK 148 str. 1 d. (redakcija iki 2011-10-01) reglamentavo, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka, o remiantis LR CPK 153 str. 2 d. (redakcija iki 2011-10-01) rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Nors apeliantas negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimant skundžiamą nutartį, tačiau pažymėtina, kad savo nesutikimo su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu motyvus bei šiuos motyvus patvirtinančius įrodymus apeliantas turėjo teisę pateikti apeliacinės instancijos teismui atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (LR CPK 144 str. 1 d.). Paprastai nemaža reikalavimo suma ar neturėjimas duomenų apie kitos šalies turtinę padėtį laikomi pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šios sąlygos objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju priešieškinyje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai dėl 17 400 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodyta suma pripažintina pakankamai didele fiziniam asmeniui. Apeliantas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie leistų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo abejoti apelianto turtine padėtimi bei būsimo, galimai atsakovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymo realumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovui taikė laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, areštą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, pagrįstai ieškovui taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2011-09-13 nutartį palikti neapkeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė