- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- e2-251-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00105-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- G. C.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. C. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. C. prašymą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi paskirtą baudą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB arba BUAB) „AquaNet LT“, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Alegras“. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su 2019 m. liepos 22 d. prašymu skirti „AquaNet LT“, BUAB buvusiai vadovei G. C. ir akcininkui H. K. po 1 000,00 Eur baudą už neperdavimą administratorei bankrutuojančios bendrovės turto ir dokumentų. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio1 d. nutartimi „AquaNet LT“, BUAB administratorės prašymą tenkino iš dalies – skyrė G. C. ir H. K. po 500,00 Eur baudą bei įpareigojo nedelsiant įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus; išaiškino, kad per 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos jie gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, baudą panaikinti ar sumažinti. Pareiškėja G. C. pateikė teismui 2019 m. spalio 4 d. prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio1 d. nutarties dalies, kuria jai skirta 500,00 Eur bauda, panaikinimo. Nurodė, jog „AquaNet LT“, UAB vadovo pareigas nuo 2018 m. balandžio 20 d. ėjo H. K., kuriam buvo perduota visa bendrovės dokumentacija ir turtas. Šias aplinkybes patvirtina viešieji registro duomenys, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir bendrovės dokumentų bei turto priėmimo–perdavimo aktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. teismo nutarties dalimi paskirtą baudą „AquaNet LT“, BUAB buvusiai vadovei G. C..
3. Teismas nustatė, jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartyje, kuria skirtos baudos G. C. bei H. K., konstatuota, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenis, „AquaNet LT“, UAB bankroto bylos iškėlimo metu (2019 m. gegužės 14 d.) bendrovės vadovės pareigas ėjo G. C. ir jai buvo žinoma apie ieškovės UAB „Nortomas“ paduotą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei „AquaNet LT“, UAB. Tai patvirtina G. C. 2019 m. gegužės 7 d. paaiškinimas, kad nuo 2018 m. balandžio 20 d. bendrovės akcininkas ir vadovas yra H. K.. Teismo vertinimu, nors pareiškėja pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ji nesiėmė priemonių, kad išsaugoti bendrovės dokumentus ir turtą, nes H. K., dar iki akcijų pardavimo, kaip pašaliniam asmeniui, 2018 m. balandžio 6 d. buvo perduoti bendrovės dokumentai bei turtas. Be to, G. C. nesiėmė jokių priemonių, kad Juridinių asmenų registre būtų pakeista informacija apie „AquaNet LT“, UAB valdymo organus bei neteikė 2015–2017 metų laikotarpio finansinės atskaitomybės rinkinių, todėl ji, o ne kiti asmenys yra atsakinga už bendrovės turto ir dokumentų išsaugojimą, turto perdavimą administratorei, nes jokių dokumentų H. K. bankroto administratorei neperdavė. H. K. teismo siunčiami procesiniai dokumentai neįsiteikia, o administratorei bankrutuojančios bendrovės dokumentai ir turtas iki šiol neperduoti, todėl neaišku kokį turtą bendrovė turi. Teismas, įvertinęs, jog teismo įpareigojimai dėl BUAB „AquaNet LT“ turto ir dokumentų perdavimo administratorei nevykdomi, dėl to trukdoma administratorei vykdyti bankroto procedūras, sprendė, jog G. C. teiginiai, kad teismas nevertino jos pateiktų duomenų ir be pagrindo paskyrė baudą yra nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskirajame skunde pareiškėja G. C. prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria jai skirta bauda, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti G. C. prašymą dėl baudos panaikinimo ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi paskirtą baudą. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
12.1. Skundžiamojoje nutartyje yra pacituoti 2019 m. spalio 1 d. nutarties motyvai bei vienu sakiniu argumentuota, kodėl teismas netenkina prašymo dėl baudos panaikinimo – teismo įpareigojimai administratorei perduoti BUAB „AquaNet LT“ turtą bei dokumentus nevykdomi, dėl to trukdoma administratoriui vykdyti bankroto procedūras, o G. C. teiginiai, kad teismas nevertino jos pateiktų duomenų ir be pagrindo paskyrė baudą yra nepagrįsti.
12.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad apeliantė „AquaNet LT“, UAB vadovės pareigas ėjo iki 2018 m. balandžio 20 d. Po 2018 m. balandžio 20 d. bendrovės vadovu buvo H. K., kuriam buvo perduoti bendrovės dokumentacija ir turtas. Šias aplinkybes patvirtina viešojo registro duomenys, akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bei bendrovės dokumentų ir turto priėmimo–perdavimo aktas. Šie sandoriai yra nenuginčyti ir galioja. Taigi visi bendrovės dokumentai ir turtas perduoti naujajam bendrovės vadovui bei akcininkui H. K., kuris bylos nagrinėjimo metu neneigė fakto, kad visa dokumentacija bei turtas yra jo žinioje. Be to, H. K. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje įsipareigojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti informaciją apie „AquaNet LT“, UAB valdymo organus bei kitus reikiamus dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. 2019 m. gegužės 14 d. teismo nutartimi nustatyti įpareigojimai atsakovės vadovams ir valdymo organams nesukelia teisinių pasekmių ir G. C. negali būti laikoma atsakinga už H. K. veiksmus ar neveikimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad „AquaNet LT“, BUAB dokumentai ir turtas būtų G. C. žinioje, kad ji piktybiškai vengtų perduoti bendrovės dokumentus ir turtą administratorei, ar kad elgtųsi kaip nors kitaip nesąžiningai, kliudytų bankroto procesui ir pan.
12.4. Aplinkybė, kad teismui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų H. K., nesudaro pagrindo skirti baudą buvusiai bendrovės vadovei G. C. už tai, kad teismo nustatytų įpareigojimų nevykdo H. K., juo labiau, kad apeliantė bendrovės vadovės pareigų neužėmė daugiau nei prieš metus laiko iki bankroto bylos iškėlimo. Iš apeliantės negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est).
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė „AquaNet LT“, BUAB atstovaujama bankroto administratorės MB „Alegras“, prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria skirta bauda G. C. palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:
13.1. Atskirajame skunde nėra nurodytų naujų aplinkybių ir nepateikta įrodymų, dėl kurių nebūtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantė, pateikusi teismui akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; a) nesiėmė priemonių, kad išsaugoti bendrovės turtą ir dokumentus, nes H. K. turtas ir dokumentai perduoti iki 2018 m. balandžio 20 d.; b) nesiėmė priemonių, jog įregistruoti duomenis apie vadovo ir akcininko pasikeitimą; c) 2015–2017 metais juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė „AquaNet LT“, UAB finansinės atskaitomybės dokumentų.
13.2. Turto perdavimo aktas nedetalizuotas, todėl nėra galimybės nustatyti kokie dokumentai ir koks turtas buvo perduoti. Be to, apeliantė be teisinio pagrindo pašaliniam asmeniui H. K. perdavė turtą ir dokumentus, todėl ji atsakinga už jų neišsaugojimą. Apeliantė su „AquaNet LT“, BUAB bankroto administratore nebendradarbiauja, nepaaiškino kokius dokumentus / turtą perdavė H. K..
13.3. Apeliantei bauda skirta ne dėl to, kad teismui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų H. K., o už tai, kad būdama atsakovės vadove pašaliniam asmeniui perdavė „AquaNet LT“, BUAB turtą bei dokumentus ir nesiėmė veiksmų VĮ Registrų centras pateikti informaciją apie bendrovės valdymo organus. Taigi apeliantė atsakinga už turto ir dokumentų neperdavimą „AquaNet LT“, BUAB bankroto administratorei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (lot. ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
15. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą (įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus <..>. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą. Minėtos normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras; jeigu įmonės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar įmonės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-511-330/2018).
16. ĮBĮ nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo procesinės tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo tokios nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Taigi CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo.
17. Nagrinėju atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusios bendrovės vadovo pareigos atlyginti bendrovės kreditorių patirtą žalą dėl neperduoto turto ir dokumentų bendrovės bankroto administratoriui, todėl aplinkybių, susijusių su bendrovės vadovo (vadovų) civiline atsakomybe už pareigos elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu – tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį– nepasisakytina.
18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl apeliantei paskirtos baudos už bankrutuojančios bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą bankroto administratorei panaikinimo / nepanaikinimo. Apeliantė G. C. 2018 m. balandžio 6 d. perdavimo aktu ir įrodinėja, kad 2018 m. balandžio 6 d. visus „AquaNet LT“, UAB dokumentus bei turtą perdavė naujajam bendrovės direktoriui H. K., taip pat 2018 m. balandžio 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimu įrodinėja, jog nuo 2018 m. balandžio 20 d. nebuvo bendrovės akcininke ir vadove.
19. Iš VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro teikiamų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad „AquaNet LT“, UAB įregistruota 2013 m. rugpjūčio 22 d.; akcininkai 2013-08-22–2015-06-04 metų laikotarpiu T. J., 2015-06-04–2015-09-23 metų laikotarpiu R. K.; vadovai: 2013-08-22–2015-06-04 metų laikotarpiu T. J., 2015-06-04–2015-10-06 metų laikotarpiu R. K., 2015-10-06–2019-05-30 metų laikotarpiu G. C..
20. Nustatyta, jog į civilinę bylą Nr. eB2-155-278/2020 2019 m. gegužės 7 d. G. C. pateikė Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės patvirtintą 2018 m. balandžio 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. C., atstovaujančio sutuoktinei G. C. pagal Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarės patvirtintą 2018 m. balandžio 19 d. įgaliojimą, I. Z. ir H. K., kurios pagrindu G. C. pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusius 5 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, sudarančių 50 proc. bendrovės įstatinio kapitalo ir I. Z. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusius 5 000 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, sudarančių 50 proc. bendrovės įstatinio kapitalo, o H. K. nupirko 10 000 vnt. akcijų, sudarančių 1000 proc. bendrovės įstatinio kapitalo; už akcijas H. K. sumokėjo G. C. ir I. Z. 100,00 Eur lygiomis dalimis grynais pinigais prieš pasirašant sutartį (Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 1.1, 2.1, 2.2 papunkčiai).
21. Teismui nepateikta duomenų, kad 2018 m. balandžio 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka ginčijama arba negalioja. 2018 m. balandžio 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 papunktyje šalys susitarė, kad nuosavybes teisė į parduodamas akcijas pereina iš pardavėjo pirkėjui nuo šios sutarties pasirašymo ir įrašų bendrovės akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose atlikimo momento; šią sutartį pirkėjas (H. K.) per vieną darbo dieną nuo jos pasirašymo dienos turi pateikti asmeniui, tvarkančiam bendrovės vertybinių popierių sąskaitą, pastarasis sutartį įregistruos teisės aktų nustatyta tvarka bei padarys atitinkamus įrašus vertybinių popierių sąskaitose. Pažymėtina, jog akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje nėra įtvirtintų nuostatų apie AquaNet LT“, UAB vadovų pasikeitimą (G. C. atleidimą ir H. K. skyrimą bendrovės vadovu) bei H. K. pareigą įregistruoti Juridinių asmenų registre vadovo pasikeitimo juridinį faktą. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. nėra registruotų „AquaNet LT“, BUAB akcininkų (paskutinis registruotas bendrovės akcininkas 2015-06-04–2015-09-23 metų laikotarpiu R. K.). Atitinkamai nėra įvykdyta akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 papunktyje įvirtinta nuostata, t. y. neįregistruotas 2018 m. balandžio 20 d. „AquaNet LT“, BUAB akcininkų pasikeitimo juridinis faktas.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuosavybės teisės į „AquaNet LT“, UAB 100 proc. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų perėjo iš G. C. ir I. Z. H. K. nuo 2018 m. balandžio 20 d. (akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog nuo 2018 m. balandžio 20 d. „AquaNet LT“, BUAB akcininkas yra H. K..
23. Taip pat nustatyta, jog į civilinę bylą Nr. eB2-155-278/2020 2019 m. gegužės 7 d. G. C. pateikė 2018 m. balandžio 6 d. perdavimo aktą, kurio duomenimis G. C. kaip buvusi „AquaNet LT“, UAB direktorė perdavė ir H. K. kaip esantis (veikiantis) „AquaNet LT“, UAB direktorius priėmė: 1) visą įmonės dokumentaciją (sutartis, raštus, korespondenciją ir visą įmonei priklausanti turtą), 2) visą įmonės buhalteriją, 3) apvalų įmonės antspaudą (1 vnt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės bankroto administratore, kad iš 2018 m. balandžio 6 d. perdavimo akto nėra galimybės nustatyti, kokie būtent dokumentai bei koks konkrečiai turtas (išskyrus antspaudą) buvo perduoti H. K.. Dėl šių aplinkybių apeliantė paaiškinimų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).
24. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. registruoti AquaNet LT“, UAB organai – visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 3 dalį (įstatyto redakcija, galiojusi perdavimo akto sudarymo ir akcijų perleidimo sandorio metu) bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis; sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo) <...>. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Pagal ABĮ 37 straipsnio 5 dalį bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui <...>. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktas 2018 m. balandžio 6 d. perdavimo aktas sudarytas iki 2018 m. balandžio 20 d. G. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir I. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausiusias „AquaNet LT“, UAB akcijas (po 50 proc.; iš viso 100 proc.) perleido H. K.. Taigi bendrovės akcininkė G. C. 2018 m. balandžio 6 d. perdavė nedetalizuotą turtą ir dokumentus H. K., kaip „AquaNet LT“, UAB direktoriui. Pažymėtina, jog apeliantę atstovauja advokatas, todėl preziumuojama, jog apeliantei žinoma, kokie dokumentai gali patvirtinti faktinę aplinkybę, kad nuo 2018 m. balandžio 6 d. (pagal 2018 m. balandžio 6 d. perdavimo aktą) arba nuo 2018 m. balandžio 20 d. (pagal 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimą) G. C. nevadovavo bendrovei. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui reikšmingą nagrinėjam klausimui aplinkybę galintys patvirtinti dokumentai (pavyzdžiui: visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, iš kurio būtų galima nustatyta, jog akcininkai (akcininkas) nusprendė nuo 2018 m. balandžio 6 d. arba nuo 2018 m. balandžio 20 d. atleisti G. C. iš AquaNet LT“, UAB vadovės pareigų ir nuo 2018 m. balandžio 6 d. arba nuo 2018 m. balandžio 20 d. skyrė AquaNet LT“, UAB naują vadovą H. K.; apeliantės rašytinis atsistatydinimo pranešimas, iš kurio būtų galima nustatyti, jog apeliantė buvo išreiškusi valią atsistatydinti iš vadovės pareigų nuo 2018 m. balandžio 6 d. arba nuo 2018 m. balandžio 20 d.; darbo sutartis, iš kurios būtų galima nustatyti aplinkybę kada pasibaigė AquaNet LT“, UAB ir vadovės G. C. darbo teisiniai santykiai) nėra pateikti (CPK 178 straipsnis).
26. Apibendrinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad 2018 m. balandžio 6 d. perdavimo akto pasirašymo metu „AquaNet LT“, UAB akcininkės buvo G. C. ir I. Z., o bendrovės vadovės pareigas ėjo G. C.. Apeliantė neįrodė aplinkybės, kad nuo 2018 m. balandžio 6 d., kaip nurodyta 2018 m. balandžio 6 d. perdavimo akte, nebuvo bendrovės direktorė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad 2018 m. balandžio 6 d. perdavimo aktu nedetalizuoti turtas ir dokumentai perduoti asmeniui (H. K.), nesusijusiam su „AquaNet LT“, UAB valdymu. Nuo 2018 m. balandžio 20 d. „AquaNet LT“, UAB akcininkas yra H. K., o bendrovės direktorės pareigas ėjo G. C.. Viešo registro duomenys laikytini prima facie (patikimais) įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kurie negali būti paneigti vien tik G. C. 2019 m. gegužės 6 d. paaiškinimu, jog nuo 2018 m. balandžio 20 d. H. K. yra „AquaNet LT“, UAB vadovas. Taigi apeliantė neįrodė, kad nuo 2018 m. balandžio 20 d. nevadovavo bendrovei. 2019 m. gegužės 22 d. įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarčiai iškelti bankroto bylą atsakovei „AquaNet LT“, UAB šios bendrovės valdymo organai (akcininkas H. K. ir direktorė G. C.) privalėjo per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei MB „Alegras“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau neperdavė, todėl teismas pagrįstai atsakovės akcininkui ir buvusiai direktorei skyrė baudas. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrįsto pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, kuria atmestas G. C. prašymas dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalimi jai paskirtos baudos panaikinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.