Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-05-16 · Civilinė byla Nr. e2A-275-553/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-16
Bylos Nr.
e2A-275-553/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02262-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“
Atsakovas
viešosios įstaigos „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-275-553/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02262-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ ir atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos jūrininkų ligoninė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuostolių atlyginimo anksčiau termino nutraukus sutartį.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) 80 800 Eur nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė nurodė, kad laimėjusi viešąjį konkursą 2005 m. sausio 19 d. su VšĮ Švėkšnos psichiatrine ligonine sudarė Šilumos pirkimo pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutarties 2.1 papunkčiu šalys susitarė, kad ieškovei leidžiama eksploatuoti visus dabartinius šilumos gamybai naudojamus įrengimus ir įrenginius bei tam tikslui reikalingas patalpas tiek, kiek reikalinga tiekėjui savo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymui; ieškovė savo lėšomis modernizuoja katilinės įrangą, o sudėvėtus įrenginius ir įrengimus pakeičia naujais. Sutarties 10.2 papunkčiu šalys susitarė, kad sutartis galioja 20 metų. Ieškovė Sutartį vykdė tinkamai, savo lėšomis modernizavo katilinės įrangą, sudėvėtus įrenginius ir įrengimus pakeitė naujais, VšĮ Švėkšnos psichiatrinei ligoninei Sutartyje nustatyta tvarka tiekė šilumą. 2010 metais VšĮ Švėkšnos psichiatrinė ligoninė reorganizuota ir prijungta prie Ligoninės. 2015 m. balandžio 13 d. pasirašytas ketinimų protokolas dėl Sutarties nutraukimo, kurio 2.3 papunktyje buvo aptarta kompensacija už negautas pajamas, tačiau konkreti suma nenurodyta. Po šio protokolo pasirašymo tarp šalių prasidėjo susirašinėjimas, ieškovė pareikalavo atlyginti 79 410 Eur negautų pajamų, tačiau nei viena iš atsakovių šių nuostolių neatlygino. Ligoninė 2015 m. spalio 28 d. raštu ieškovę informavo, kad nuo 2016 m. vasario 25 d. Sutartis nutraukiama. Ieškovė į šilumos punkto rekonstrukciją investavo ženklią sumą, be to, šilumos kaina buvo paskaičiuota, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė paslaugas teiks ne mažiau nei 20 metų. Ligoninė, nutraukusi terminuotą sutartį anksčiau laiko, nesant ieškovės kaltės, elgėsi nesąžiningai ir padarė ieškovei žalą. 2017 m. sausio 28 d. teismo ekspertė A. K. specialisto išvadoje nustatė, kad ieškovės negautas pelnas dėl Sutarties nutraukimo nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. vasario 21 d. sudaro 80 800 Eur.

4. Atsakovė Ligoninė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pasikeitus aplinkosaugos reikalavimams buvo patvirtinta klimato kaitos specialioji programa, kurios vienas iš tikslų – aplinkai kenksmingą skalūnų alyvą deginančius katilus pakeisti biokuro katilais. Ministerija 2013 m. rugpjūčio 12 d. raštu pritarė Ligoninės paraiškos teikimui ir klimato kaitos specialiosios programos priemonių įgyvendinimui ir nurodė, kad Ligoninei tam yra skirtas finansavimas. Apie tai buvo informuota ieškovė, kuri iš esmės Sutarties nutraukimui neprieštaravo. Nors tarp šalių vyko derybos dėl Sutarties nutraukimo sąlygų, tačiau jų šalims suderinti nepavyko. Ligoninė 2015 m. spalio 28 d. informavo ieškovę, kad nuo 2016 m. vasario 25 d. 15.00 val. atsijungs nuo ieškovės šilumos perdavimo tinklo ir Sutartis bus nutraukta. Dėl ieškovės trukdymų katilinės rekonstrukcijos darbai pabaigti tik 2016 m. spalio mėnesį. Teismo ekspertės A. K. specialisto išvada nepagrindžia ieškovės nuostolių, nes neįvertintas ieškovės gautino pelno realumas, išvadoje pateikti tik aritmetiniai skaičiavimai pagal ieškovės pateiktus duomenis.

5. Atsakovė Ministerija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi pripažino Sutartį niekine ir negaliojančia ir taikė restituciją – pripažino Ligoninės nuosavybės teisę į įrenginius, įrengimus, medžiagas, pagerinimus, vykdant Sutartį, taip pat priteisė ieškovei iš Ligoninės 21 506,60 Eur šilumos įrenginių likutinę vertę. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti papildomus nuostolius dėl Sutarties vykdymo iš Ligoninės bei Ministerijos, kuri nebuvo sutarties šalis, laikytinas nepagrįstu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei iš atsakovės Ligoninės 5 038,94 Eur nuostolių atlyginimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad Sutartis nutraukta 2016 m. vasario 25 d., o teismo sprendimu pripažinta niekine ir negaliojančia nuo 2016 m. lapkričio 24 d. Sutarties nutraukimas nenuginčytas. Teismas sprendė, kad Ligoninė turėjo teisę sutartį nutraukti, tačiau ieškovei atsirado teisė į jos patirtų nuostolių atlyginimą, nes dvidešimčiai metų sudaryta Sutartis buvo nutraukta Ligoninės iniciatyva. Tai, kad Ligoninė Sutartį nutraukė, siekdama naudoti ekologišką kurą, pateikusi paraišką ir gavusi finansavimą biokuro katilų įrengimui, mažina jos atsakomybę, todėl Ligoninė turi tik minimaliai atlyginti kitos šalies nuostolius. Ta aplinkybė, kad Sutartis po jos nutraukimo buvo pripažinta niekine ir negaliojančia, leidžia daryti išvadą, kad atsakinga dėl Sutarties sudarymo yra šalis, kuri pasiūlė jos nuostatas, t. y. pateikė Sutarties projektą. Tai, kad Sutartis su ieškove sudaryta viešojo pirkimo, kurį organizavo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, atsakingu asmeniu dėl jos sąlygų, pripažintina šalis, kurios iniciatyva buvo vykdomas viešasis pirkimas. Ieškovė nereiškė ieškinio tuo pagrindu, kad nuostoliai jai atsirado dėl viešųjų pirkimų sąlygų, prieštaravusių imperatyvioms įstatymo normos, todėl teismas nepripažino Ministerijos atsakinga dėl nuostolių, atsiradusių nutraukus sutartį, todėl pastarosios atžvilgiu ieškinio netenkino. Teismas vertino, kad atsakinga dėl nuostolių, atsiradusių nutraukus sutartį, yra sutarties šalis, inicijavusi jos nutraukimą, t. y. Ligoninė. Ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius, kurie yra apskaičiuoti kaip negautas pelnas per visą sutarties laikotarpį, kuriam ji buvo sudaryta, negali būti tenkinamas, nes ieškovė turi galimybę dalyvauti kituose viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti analogiškas sutartis, kurias buvo sudariusi su Ligonine ir gauti pelną. Laikotarpis, kuris reikalingas tokios sutarties sudarymui, tikėtina yra ne ilgesnis nei šeši mėnesiai, todėl teismas sprendė, kad Ligoninė turi atlyginti ieškovei negautą vidutinį mėnesinį pelną už šešis mėnesius. Remiantis specialistės pateiktu paskaičiavimu, teismas iš Ligoninės ieškovei priteisė 5 038,94 Eur patirtų nuostolių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas neturėjo pagrindo iš ieškovės prašomų priteisti 80 800 Eur nuostolių priteisti tik 5 038,94 Eur ir tokiu būdu iš principo atleisti Ligoninę nuo pareigos atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Neegzistavo teisinis ir/ar faktinis pagrindas nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimui, be to, teismas šios išvados iš esmės nepagrindė. Tai, kad Ligoninė nutraukė Sutartį, siekdama naudoti ekologišką kurą bei gavusi finansavimą biokuro katilų įrengimui, negali būti ieškovės patirtų nuostolių sumažinimo pagrindu.

8.2. Ieškovės patirti nuostoliai apskaičiuoti nepriklausomos teismo ekspertės A. K., turinčios tam reikalingų specialiųjų žinių, todėl nebuvo pagrindo nesivadovauti jos skaičiavimais ir išvadomis. Nesuprantamas teismo argumentas, kad Ligoninė turi atlyginti tik minimalius nuostolius dėl Sutarties nutraukimo, nes šalys nebuvo susitarusios, kad 5 038,94 Eur suma yra laikoma minimaliais ieškovės nuostoliais.

8.3. Ieškovė turėjo ir turi galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose bei sudaryti tokias pačias ar panašias sutartis, tačiau tai neturi įtakos Ligoninės atsakomybei ir jos dydžiui. Ieškovė reikalavimus kildina iš sutarties, o ne iš prarastų galimybių, dėl ko nepagrįstas sprendimo argumentas negautas pajamas priteisti tik už šešis mėnesius.

8.4. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė Sutartį vykdė tinkamai ir dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negavo to, ko tikėjosi. Dėl sutarties nutraukimo kilusių neigiamų finansinių pasekmių įvertinimas tik 5 038,94 Eur suma pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

8.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus Ministerijos atžvilgiu. Nors pastaroji ir nebuvo Sutarties šalimi, tačiau dalyvavo derybose dėl Sutarties nutraukimo sąlygų ir pasirašė 2015 m. balandžio 13 d. ketinimų protokolą, kuris yra galiojantis, todėl sukelia teisines pasekmes ir pagal savo turinį ir esmę iš principo atitinka preliminariosios sutarties požymius. Pagrindinės sutarties atsakovės nesudarė, todėl joms tenka pareiga atlyginti ieškovei kilusius nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

8.6. Ministerija yra Ligoninės savininkės – Lietuvos valstybės – teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ministerija kaip atitinkamų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja privalo atsakyti solidariai su Ligonine, nes į Sutartį buvo įtraukusi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančias sąlygas, lėmusias sutarties pripažinimą negaliojančia bei nuostolių ieškovei atsiradimą.

8.7. Priskirti vienai iš atsakovių kurią nors konkrečią ieškovės prašomų priteisti 80 800 Eur nuostolių dalį nėra nei galimybių, nei pagrindų, todėl teismas nuostolius privalėjo solidariai priteisti iš abiejų atsakovių.

9. Atsakovė Ligoninė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priimti naujus įrodymus: PVM sąskaitas faktūras dėl mokėjimo ieškovei už teiktas paslaugas pagal sutartį laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Ligoninė yra atsakinga dėl ieškovės nuostolių, atsiradusių nutraukus sutartį, taip pat nepagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą, nors nenustatė jokių Ligoninės neteisėtų veiksmų. Teismas neteisingai konstatavo faktinę aplinkybę, kad Sutartis nutraukta 2016 m. vasario 25 d., todėl nepagrįstai apskaičiavo tariamus ieškovės nuostolius (negautą pelną) nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d., kai Sutartis buvo pripažinta niekine ir negaliojančia.

9.2. Tai, kad Sutartis nutraukta 2016 m. lapkričio 25 d., yra nustatyta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1694-253/2017, todėl ši aplinkybė neįrodinėjama (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ligoninė nuo ieškovės šilumos perdavimo tinklo atsijungė tik 2016 m. lapkričio 24 d., kai buvo pasirašytas senų katilų sustabdymo ir naujų katilų paleidimo aktas. Iki šios datos šalys Sutartį vykdė ir ieškovė už teikiamas šilumos tiekimo paslaugas gavo pajamas.

9.3. Ligoninė, inicijuodama Sutarties nutraukimą, neatliko neteisėtų veiksmų, todėl negali būti laikoma atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius. Ligoninės veiksmai, siekiant nutraukti Sutartį vienašališkai (2015 m. spalio 28 d. pranešimo išsiuntimas), nesąlygojo ieškovės negautų pajamų ir patirtų tariamų nuostolių, nes Sutartis pasibaigė nuo 2016 m. lapkričio 24 d, Klaipėdos apygardos teismui 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi pripažinus ją niekine.

9.4. Teismo ekspertės A. K. specialisto išvada dėl tariamai patirtų nuostolių nėra pakankamas įrodymas nuostolių pagrindimui, nes išvadoje neįvertintas ieškovės gautino pelno realumas, joje pateikti tik aritmetiniai skaičiavimai pagal ieškovės pateiktus duomenis.

9.5. Sutartis nenumatė Ligoninės pareigos, nutraukus sutartį anksčiau jos galiojimo pabaigos, atlyginti ieškovei jos negautą pelną (Sutarties 6.7, 7.1, 7.2, 7.4 papunkčiai).

9.6. Ligoninė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, kurie patvirtina aplinkybę, kad Sutartis buvo vykdoma iki 2016 m. lapkričio 25 d. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, kai teismas nusprendė, kad Sutartis buvo nutraukta 2016 m. vasario 25 d.

Atsiliepimas

10. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas Sutarties nutraukimo datą laikė tą, kurią pati Ligoninė buvo nurodžiusi 2015 m. spalio 28 d. pranešime. Nors minėtu pranešimu Sutarties nutraukimas numatytas nuo 2016 m. vasario 25 d., tačiau realiai iki 2016 m. lapkričio 24 d. Ligoninė dar naudojosi ieškovės paslaugomis ir už jas atsiskaitė, dėl ko ieškovė prašo priteisti nuostolius negautų pajamų forma už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki Sutartyje nustatyto jos galiojimo termino pabaigos. Bet kuriuo atveju, Sutartis buvo nutraukta anksčiau jos termino, todėl atsakovės turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

10.2. Neteisėti veiksmai ne visuomet yra būtinoji žalos atlyginimo sąlyga (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Teismas vadovavosi CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Be to, teisė reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, nesiejama su neteisėtais kitos sutarties šalies veiksmais.

10.3. Ligoninė nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti teismo ekspertės A. K. padarytomis išvadomis, taip pat neprašė minėtos ekspertės apklausti teismo posėdyje bei skirti teismo ekspertizės ieškovės nuostoliams apskaičiuoti.

10.4. Ligoninei pareiga atlyginti nuostolius kyla iš įstatymo, dėl ko Ligoninės argumentai, kad sutartis nenustatė jai nuostolių atlyginimo, nekeičia ginčo situacijos vertinimo bei nepaneigia Ligoninės atsakomybės.

11. Atsakovė Ligoninė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime papildomai nurodomi šie argumentai:

11.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovei turi būti priteisti visi tariami jos nuostoliai (negautas pelnas) už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki Sutarties galiojimo pabaigos.

11.2. Byloje nenustatyti Ligoninės neteisėti veiksmai, bandant nutraukti Sutartį, taip pat nenustatyti Ligoninės neteisėti veiksmai, dėl kurių Sutartis buvo pripažinta niekine ir negaliojančia. Todėl iš Ligoninės priteisti ieškovės nuostolius nėra teisinio pagrindo.

12. Atsakovė Ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Ligoninės apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovės – atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Ligoninės nurodyti motyvai dėl Sutarties nutraukimo datos, nuostolių priteisimo ir dėl ieškovės tariamai patirtų nuostolių dydžio yra pagrįsti. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius dėl Sutarties vykdymo iš Ligoninės, juo labiau Ministerijos, kuri nebuvo Sutarties šalis. Negaliojantis sandoris nesukelia pasekmių, kurių siekė jų dalyviai, jis sukelia tik sandorio negaliojimo pasekmes, be to, nenustatyti Ligoninės neteisėti veiksmai, iniciuojant Sutarties nutraukimą.

Šalies argumentai

12.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad dėl Sutarties vykdymo atsakinga yra Ministerija. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2015 m. balandžio 13 d. ketinimų protokolu Ministerija ir/ar Ligoninė įsipareigojo padengti ieškovės reikalavimus, t. y. įgijo teisėtą lūkestį, kad tuo atveju, jeigu Sutartis bus nutraukta anksčiau termino, jai bus atlyginti nuostoliai dėl jos nutraukimo. Ketinimų protokolas buvo viena iš priemonių, kuria ieškovė ir Ligoninė bandė taikiai išspręsti ginčą, tačiau šalims nesusitarus dėl taikaus ginčo sprendimo būdo, ketinimų protokolas neteko prasmės, todėl jis nelaikytinas įrodymu, kurį vertinant būtų galima spręsti dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantės, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Byloje nustatyta, kad 2005 m. sausio 19 d. ieškovė ir VšĮ Švėkšnos psichiatrinė ligoninė dvidešimčiai metų sudarė Šilumos pirkimo pardavimo sutartį. 2010 metais VšĮ Švėkšnos psichiatrinė ligoninė reorganizuota ir prijungta prie Ligoninės, pastaroji 2015 m. spalio 28 d. raštu ieškovę informavo apie Sutarties nutraukimą nuo 2016 m. vasario 25 d. Ieškovės teigimu, dėl Sutarties nutraukimo anksčiau termino ji patyrė žalą – 80 800 Eur negautų pajamų nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. vasario 21 d., kurią prašė solidariai priteisti iš Ligoninės ir Ministerijos. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš Ligoninės 5 038,94 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė ir Ligoninė, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, padavė apeliacinius skundus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Ligoninė prašo priimti naujus rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras dėl mokėjimo ieškovei už teiktas paslaugas pagal Sutartį laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., kurie patvirtina aplinkybę, kad Sutartis buvo vykdoma iki 2016 m. lapkričio 25 d. Ligoninės teigimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo.

17. Pagal bendrąją taisyklę įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Tik tam tikrais atvejais įrodymai gali būti pateikiami ir apeliacinės instancijos teismui – kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninės teikiamos PVM sąskaitos faktūras yra susijusios su Sutarties vykdymo laikotarpiu bei su ieškovės reiškiamais reikalavimais (negautomis pajamomis), dalyvaujantys byloje asmenys su juo yra susipažinę (atsakovės apeliacinis skundas ir jo priedai byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųsti), šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl teisėjų kolegija Ligoninės pateiktus naujus įrodymus – PVM sąskaitas faktūras priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

18. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nuostolių – negautų pajamų – atlyginimo Ligoninei anksčiau termino nutraukus Sutartį, t. y. dėl Sutarties nutraukimo ieškovė prašė priteisti 80 800 Eur negautas pajamas nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. vasario 21 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, Sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2016 m. vasario 25 d. Ligoninės iniciatyva, todėl pastaroji turi atlyginti ieškovei negautą vidutinį mėnesinį pelną už šešių mėnesių laikotarpį (5 038,94 Eur), kuris reikalingas kitos analogiškos sutarties sudarymui. Ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas: (1) nepagrįstai nukrypo nuo visiško nuostolių atlyginimo principo; (2) nepagrįstai sprendė, kad Ligoninė dėl Sutarties nutraukimo turi atlyginti tik minimalius nuostolius; (3) nepagrįstai ieškovei priteisė jos negautas pajamos tik už šešis mėnesius; (4) nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus Ministerijos atžvilgiu. Tuo tarpu apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas: (1) neteisingai konstatavo Sutarties nutraukimą 2016 m. vasario 25 d.; (2) nepagrįstai sprendė, kad Ligoninė yra atsakinga dėl ieškovės nuostolių, atsiradusių nutraukus Sutartį; (3) neatsižvelgė į tai, kad iki 2016 m. lapkričio 24 d. Sutartis šalių buvo vykdoma.

19. Teisėjų kolegija sutinka su Ligoninės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, t. y. tai, kad Sutartis buvo nutraukta 2016 m. vasario 25 d. Iš byloje esančio Ligoninės 2015 m. spalio 28 d. rašto „Dėl sutarties nutraukimo“ matyti, kad juo ieškovė buvo informuota apie tai, kad yra tęsiamas struktūrinio padalinio – Psichiatrijos departamento katilinės rekonstrukcijos įgyvendinimo projektas, finansuojamas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis ir, atsižvelgiant į planuojamas rekonstrukcijos darbų apimtis, nuo 2016 m. vasario 25 d. katilinėje, valdomoje panaudos teise, Ligoninė pati pradės gaminti šilumą ir karštą vandenį, tuo pagrindu Ligoninė 2016 m. vasario 25 d. atsijungs nuo ieškovės šilumos perdavimo tinklo ir atsijungus Sutartis bus nutraukta (el. bylos 1 t., b.l. 41). Taigi, Ligoninė 2016 m. vasario 25 d. tik planavo, atlikusi katilinės rekonstrukcijos darbus, atsijungti nuo ieškovės šilumos perdavimo tinklo ir tai informavo ieškovę minėtu 2015 m. spalio 28 d. raštu.

20. Byloje esantys įrodymai – 2016 m. spalio 21 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma (el. bylos 1 t., b.l. 84), 2016 m. spalio 23 d. Užbaigtų statybos darbų perdavimo – priėmimo aktas (el. bylos 1 t., b.l. 85) bei 2016 m. lapkričio 24 d. Senų katilų sustabdymo ir naujų katilų paleidimo aktas (el. bylos 1 t., b.l. 86) patvirtina tai, kad, užtrukus katilinės rekonstrukcijos darbams, Ligoninė nuo ieškovės šilumos perdavimo tinklo atsijungė tik 2016 m. lapkričio 24 d. Taigi, atsijungimas nuo ieškovės šilumos perdavimo tinklo įvyko tuo metu, kai Ligoninėje buvo pradėtas eksploatuoti naujų biokuro katilų veikimas, kas suponuoja išvadą, kad Sutartis 2016 m. vasario 25 d. nebuvo nutraukta. Iš esmės šių faktinių aplinkybių ieškovė ir neginčija, nes iš jos procesinių dokumentų, be kita ko, ieškinio ir apeliacinio skundo, matyti, kad ji reiškia reikalavimą atsakovėms dėl nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. vasario 21 d.

21. Tai, kad Sutartis tiek ieškovės, tiek Ligoninės iki 2016 m. lapkričio 24 d. buvo vykdoma patvirtina ir Ligoninės su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai – ieškovės išrašytos ir Ligoninės apmokėtos PVM sąskaitos faktūros už teiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (el. bylos 2 t., b.l. 30-40). Taigi, iki 2016 m. lapkričio 24 d. šalys Sutartį vykdė ir ieškovė iš Ligoninės gavo pajamas (atsiskaitymą) už teikiamas šilumos tiekimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad už Sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovės teiktas paslaugas Ligoninė yra atsiskaičiusi (iki 2016 m. lapkričio 24 d.), todėl nagrinėjamu atveju spręstina, ar ieškovė turi teisę į negautų pajamų atlyginimą nuo 2016 m. lapkričio 25 d.

22. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-720-1030/2017) ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1694-253/2017) Sutartis pripažinta niekinė ir negaliojanti nuo 2016 m. lapkričio 24 d. Sutartis pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. dėl jos prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms. Sutartis niekine ir negaliojančia pripažinta nuo 2016 m. lapkričio 24 d., t. y. nuo faktinio šilumos gamybos būdo pakeitimo dienos – nuo senų katilų veikimo sustabdymo ir naujų katilų eksploatavimo pradžios. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties pripažinimas niekine nuo 2016 m. lapkričio 24 d. sąlygoja tai, kad nuo šios datos Sutartis nebesukuria jokių civilinių teisių ar pareigų, kurių siekė ją sudarę asmenys.

23. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl nuostolių priteisimo negautų pajamų forma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šią teisės normą, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. lapkričio 25 d. Sutartis šalims nebesukelia jokių teisinių padarinių, todėl darytina išvada, kad ieškovė nuo minėtos datos jokių pajamų pagal Sutartį nebūtų gavusi. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas atlytinti nuostolius – negautas pajamas, skaičiuojamus nuo 2016 m. lapkričio 25 d. iki 2025 m. vasario 21 d., yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimo atlyginti nuostolius dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiomis pripažintų Sutarties sąlygų nustatymo nereiškia.

24. Nagrinėjamu atveju Sutarties nutraukimo momentas ir jos pripažinimas negaliojančia sutapo, todėl darytina išvada, kad Ligoninės veiksmai, siekiant nutraukti Sutartį, neįtakojo ieškovės negautų pajamų ir patirtų nuostolių, nes nuo 2016 m. lapkričio 24 d. Sutartis pasibaigė, teismui pripažinus ją niekine. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad už teikiamas šilumos tiekimo paslaugas Sutarties vykdymo laikotarpiu (iki 2016 m. lapkričio 24 d.) Ligoninė su ieškove yra atsiskaičiusi, t. y. už šį laikotarpį ieškovė yra gavusi pajamas, o nuo 2016 m. lapkričio 25 d. nenustatytos realios ieškovės galimybės jas gauti (šios nutarties 21-23 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turi teisę į nuostolių, pasireiškiančių negautomis pajamomis, atlyginimą.

25. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija Ligoninės apeliacinį skundą tenkina, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimas keičiamas, panaikinant sprendimo dalį, kuria ieškovei iš Ligoninės priteista 5 038,94 Eur nuostolių atlyginimo, ir šioje dalyje ieškinys atmetamas; likusi sprendimo dalis, kuria ieškinys buvo netenkintas, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimą pakeitus, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau į jų atlyginimą turi teisę atsakovės. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ligoninė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu patyrė 1 270,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. bylos 1 t., b.l. 192-197). Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl Ligoninei iš ieškovės priteisiama 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, Rekomendacijų 8.2, 8.3 papunkčiai).

29. Teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi Ligoninė, nes pastarosios apeliacinis skundas tenkinamas. Ligoninė prašė priteisti iš ieškovės 592,20 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (el. bylos 2 t., b.l. 74-77). Atsižvelgiant į tai, kad Ligoninės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovės Ligoninei priteisiama 592,20 Eur atstovavimo išlaidų ir 113 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (el. bylos 2 t., b.l. 41), iš viso 705,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, Rekomendacijų 8.10 papunktis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei (juridinio asmens kodas 191340469) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ (juridinio asmens kodas 163314481) 1 270,50 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti“.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos jūrininkų ligoninei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lamberta“ 705,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjos Romualda JanovičienėDalia KačinskienėAldona Tilindienė