- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-31
- Bylos Nr.
- 2KT-23/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Arūro Rudzinsko 2009 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. 2A-364-324/2009 dėl Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-364-324/2009 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. kovo 18 d. gauta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Arūno Rudzinsko 2009 m. kovo 9 d. nutartis, kuria prašoma spręsti klausimą dėl Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-364-324/2009 perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, motyvuojant tuo, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovu yra Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko A. Smolsko giminaitis (pusbrolio sūnus).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui tenkinamas.
Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 2KT-7/2009).
Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, prareiškimo Nr. 154). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.
Iš bylos duomenų matyti, jog apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovu yra Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko A. Smolsko giminaitis (pusbrolio sūnus), todėl gali kilti pagrįstų abejonių dėl Kauno apygardos teismo objektyvaus nešališkumo (CPK 66 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Civilinę bylą Nr. 2A-364-324/2009 pagal Žanetos Laureckienės apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.