- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3065-1053/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30528-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- K. B., R. B., V. L.
- Advokatai
- Povilas Latvys, Ana Ustinovič, Julija Lisovskaja
- Kategorijos
nukentėjusiajai K. B., nepilnametės nukentėjusiosios R. B. įgaliotai atstovei advokatei Anai Ustinovič,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2018 m. birželio 26 d., apie 16.00 val., name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu ranka stipriai sugriebė savo mažametę dukrą R. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) už dešinės rankos viršutinės dalies, po to, tęsdamas savo veiką, apie 17.30 val. ranka sudavė vieną kartą jai per nugarą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Be to, V. B. 2019 m. balandžio 16 d., apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), miško kelyje žodinio konflikto metu kaire ranka sugriebė V. L. už kaklo, o dešine ranka suko šio kairės rankos delną, kuriame V. L. laikė savo mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI P9, ir dėl tokių V. B. veiksmų telefonas nukrito ant žemės, o V. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė kairės plaštakos IV piršto pamatinio pirštikaulio sąnariniu lūžiu su poslinkiu. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis V. B. teismo posėdyje parodė, kad prisipažįsta kaltas dėl pirmo įvykio, dėl antro neprisipažįsta. Pirmu atveju buvo incidentas su dukra. Jis grįžo iš darbo, rado plastilinu išterliotas sienas. Jis stvėrė už rankos dukrą ir nuvedė parodyti, kas nutiko. Iškėlė klausimą, kas valys, kai dukros atsakė, kad jos neprivalo valyti. Jis nesusilaikė, nes yra karšto būdo, sudavė smūgį ranka per nugarą dukrai R., dukra pradėjo verkti, aišku išsigando, gal skaudėjo. Tai matė vyresnioji dukra, kuriai 14 metų. R. buvo 8 metai. Ar turėjo batą – neatsimena. Žmona iškvietė pareigūnus. Kalbėjosi su žmona apie įvykį, apie ateitį, kad daugiau to nebus. Žmona jam atleido, su dukra irgi susitaikė, atsiprašė jos. Su žmona kaltinamasis gyvena jau 17 metų, anksčiau nieko panašaus nebuvo. Gailisi dėl savo veiksmų, pats teigia išsigandęs, kad trenkė dukrai.
Apie antrąjį įvykį kaltinamasis V. B. parodė, kad balandžio 16 d. kažkur tarp 14-15 val. gavo skambutį iš savo mamos, kuri skundėsi staiga suprastėjusia sveikata, prašė atvažiuoti, kritęs cukraus lygis. V. B. netoli dirbo, atvežė „kolos“, kuri pakelia cukrų. Mama atsigėrė, jie sėdėjo ant suolo. Tuo metu įbėgo V. L., jis šaukė - „K., ką jūs čia padarėt, kodėl mums išjungėte elektrą.“ Mama atsakė, kad jie nieko nedarė. V. L. elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paskui V. L. pradėjo kaltinti jį, kad jis atjungė elektrą. V. B. jam nieko neatsakė. Tada V. L. pasakė, kad atsineš telefoną ir nufotografuos V. B., nusiųs vadovybei. V. B., norėdamas išvengti konflikto, nes nuotraukos galėjo jam pakenkti, atsistojo ir ėjo link mašinos, kuri stovėjo atokiau, gal 10-15 metrų nuo sklypo. Tada išgirdo, kaip iš miško pusės atbėga V. L., šaukia, kad jį nufotografuos. Bėgdamas V. L. laikė telefoną. Atbėgęs nufotografavo automobilio priekį, galą. Tuo metu V. B. nematė, kad pas V. L. būtų problemų su rankomis. V. B. uždarė bagažinę, į kurią susidėjo iš sodo pasiimtus daiktus, ir išvažiavo. Pasišalino staigiai, nes nenorėjo darbe problemų. Neįsivaizduoja, kaip V. L. galėjo susilaužyti pirštą, gal bėgdamas neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Kad V. L. būtų nukritęs, nematė. Pats fizinio kontakto su juo neturėjo.
Nukentėjusioji K. B. (kaltinamojo sutuoktinė) apklausta teismo posėdžio metu, dėl pirmo įvykio parodė, kad parėjo namo, išgirdo kaip V. B. rėkia ant dukrų, atidarė duris ir kaip tik pamatė kaip V. B. sudavė dukrai. Ji pasikvietė vaiką, pamatė, kad yra ruožas ten, kur trenkta, susirinko vaikus ir išvažiavo į policiją. Dukra skundėsi, kad jai skaudėjo. V. B. rėkauja ant vaikų dažnai, grasina „jūs gausit“, bet tai pirmas kartas, kada panaudojo smurtą. Vaikai pasakojo, kad tėtis metė pro šoną batą, bet nepataikė. Sakė, kad konfliktas kilo dėl to, kad sienos išterliotos plastilinu, jis sakė, kad dukros nukrapštytų plastiliną, bet mergaitės atsakė, kad nemoka ir nekrapštys. Pasiėmė vaikus ir išėjo, nes nenorėjo pyktis ir ginčytis. Policijos komisariatas jau nedirbo, ji išsikvietė pareigūnus telefonu, grįžo namo ir laukė pareigūnų kieme. Šiuo metu su vyru susitaikė, santykiai yra geri, tokių situacijų nebepasikartojo ir mano, kad ateityje nebus, tiki, kad vyras pasimokė iš šio įvykio.
Nukentėjusysis V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su žmona pietavo ir dingo elektra. Jis išėjo į keliuką tarp sodų sklypų, pamatė kaimynę K. B. su grėbliu grėbiant žolę. Kaimynė pasakė, „oi kaimynas yra namie“. Jis priėjo prie elektros skydelio, jame bendri saugikliai, jo ir kaimynės. Skydelis buvo atidarytas, saugikliai išjungti. Jis savo saugiklius įjungė. Tada atėjo V. B.. V. L. jo klausė, kodėl jie išjungė saugiklius. V. B. kalbėjo negražiai, jį negražiai išvadino, priminė jo mamą ir tėvą ne iš geros pusės. Supratęs, kad nėra apie ką šnekėti, V. L. nuėjo namo paimti telefoną, V. B. buvo su „(duomenys neskelbtini)“ uniforma, todėl pamanė nufotografuoti ir pranešti, ką jis čia darbo metu daro. Užėjo į namus, paėmė telefoną, nuėjo iš kitos pusės prie V. B. mašinos. Bagažinė buvo atidaryta, ten buvo krūva detalių. Norėjo nufotografuoti numerį. Tuo momentu atėjo V. B., uždarė bagažinę, ir vėl nuėjo į sklypą. Po to V. B. atbėgo, viena ranka stvėrė V. L. už gerklės, o kita - už rankos, kuria jis laikė telefoną. Ranką suko, jis pajuto skausmą, telefonas iškrito. Tada V. B. sėdo į mašiną ir išvažiavo. V. L. grįžo namo, pasakė žmonai, kad kvies policiją. Ranka pradėjo tinti. Policija atvažiavo labai greitai. Kaltinamojo mamą įspėjo, kad jos sūnus galimai sulaužė jam ranką. Jis dėjo ledo, galvojo, gal susitvarkys, tačiau ryte jau buvo labai blogai, nuvyko į ligoninę. Pirštą operavo, jis dabar su vinuku viduje, lankstosi, bet jau normaliai neatsistatys, skausmą jaučia iki šiol. Prieš šį įvykį nei su kaltinamuoju, nei su jo mama konfliktų neturėjo.
Liudytoja Kristina - T. B. (kaltinamojo mama) teismo posėdžio metu parodė, kad paskambino sūnui, nes pasijuto prastai, sūnus atvažiavo, atvežė vaistų, „kolos“. Jie sėdėjo ant suoliuko. Paprašė sūnaus palaukti, kol pagerės. Tada atėjo V. L. į jų sklypą, pradėjo kaltinti, kad jie išjungė elektrą. Atrodė neblaivus. Išeidamas pasakė, kad jos sūnus chamas. Sūnus pabuvo dar 10 min., ji pasakė sūnui, kad jau važiuotų, į darbą reikia. Sūnus išėjo. Praėjus pusvalandžiui, atėjo V. L. su ant rankos užmestu skuduru, ir pasakė, kad sūnus sulaužė jam 2 pirštus. Ji nieko negirdėjo, nei triukšmo, nei riksmų. Mašina stovėjo ne pačiame sode, o miškelyje pakraštyje, iš sklypo nematyti, ten, kur jiems leidžiama statyti. K. T. B. sūnui paskambino, paklausė, kas atsitiko. Šis papasakojo, kad V. L. atlėkė su keiksmažodžiais, su fotoaparatais, sakė, kad „aš tave nufotografuosiu, aš pranešiu, kad tu darbo metu pas motiną sode dirbi“. Sūnus sakė, kad sėdo į mašiną ir išvažiavo.
Liudytoja S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su vyru pietavo, buvo įjungtas televizorius, kompiuteris, ir staiga išsijungė. Vyras nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Po kiek laiko parėjo ir pasakė, kad kaimynai apvadino jį visokiais žodžiais. Paėmė telefoną ir vėl išėjo. Neilgai trukus sugrįžo, pasiskundė, kad jam skauda pirštus, sakė, kad V. B. jam suko, laužė pirštus, telefonas iškrito. Pirštą labai skaudėjo, dėjo ledą. Nuėjo tada pas K. B. kartu, V. L. pasakė, kad jos sūnus turbūt sulaužė jam pirštą ir kad kvies policiją. Grįžus namo, vyras paskambino policijai. Atvykę pareigūnai bandė iškviesti greitąją pagalbą, greitoji nevažiavo, važiuotų jeigu būtų lūžusi koją. Vyras alkoholio nebuvo vartojęs, jie pietavo.
Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio gerai nepamena, pamena, kad tarp priešais esančių sklypų kaimynų įvyko žodinis konfliktas, kažkuris bandė kitam kažką ištraukti iš rankų. Nukentėjusysis galimai skundėsi rankos ar pirštų sužalojimais. Teismui pagarsinus liudytojo surašytą tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 64), liudytojas patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
2018-07-23 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, kuris 2018-07-24 patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo (t. 1, b. l. 53-55). 2019-09-11 priimtas nutarimas panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą, kuris 201-09-12 patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo (t. 1, b. l. 1-2).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis pranešėjos sutuoktinis V. B. sumušė dukrą, smurtas pasitvirtino (t. 1, b. l. 11).
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta Pinavijų g. 18, Vilnius (t. 1, b. l. 12-13).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodoma, kad nuvykus pagal iškvietimą pareigūnus pasitiko K. B., kuri nurodė, jog sutuoktinis V. B. užpykęs ant dukros R. B., kad pastaroji namuose su plastilinu ištepliojo sienas, ją mušė ir taip sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. Minėtame pranešime taip pat nurodoma, kad 2018-06-26 apie 16.00 val. name, adresu Pinavijų g. 18, Vilnius, konflikto metu V. B. ranka sudavė R. B. per nugarą ir batu sudavė per veidą. Nuvykus į Pinavijų g. 18, Vilniuje, sulaikė V. B., kuris prisipažino pasikarščiavęs ir mušęs dukrą. K. B. teigia, kad vyras smurtavo ne pirmą kartą, tačiau ankščiau į policiją nesikreipė (t. 1, b. l. 14-17).2019-04-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir daiktų apžiūros protokolu (mobiliojo ryšio telefono "HUAWEI") (t. 1, b. l. 83-85).
Liudytojo D. D. apklausos protokole užfiksuoti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2018-06-26 apie 17.52 val. patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja A. I. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Pinavijų g. 18, Vilniuje, sutuoktinis V. B. mušė dukrą R. B.. Prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareigūnus pasitiko K. B., kuri nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyras V. B. supykęs, kad dukra R. B. (gim. 2010 m.) plastilinu ištepliojo sieną, ranka sudavė jai į nugarą ir batu - į veidą. Minėtame name buvo V. B., kuris prisipažino, kad sudavė dukrai Rugilei, todėl jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (t. 1, b. l. 30-31).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2019-04-16 16.03 val. gautas pranešimas, kad pas pranešėjo kaimynę atvažiavęs sūnus sulaužė pirštą. Patikrinus paaiškėjo, kad V. L. teigia, kad V. B. konflikto metu sulaužė jam kairės rankos pirštą ir apgadino telefoną (t. 1, b. l. 63).
Tarnybinio pranešimo duomenimis, pranešėjas V. L. paaiškino, kad kaimynės sūnus V. B., kuris pareigūnams skambinant buvo nepasiekiamas, sužalojo jam kairės rankos mažąjį ir bevardį pirštus, apgadino telefoną (matėsi ekrano skilimas). Vyrams apsižodžiavus V. B. stvėrė V. L. rankoje laikomą telefoną ir išmetė ant žemės, po to dar paspyrė koja. Pirštų trauma įvyko V. B. išplėšiant iš pareiškėjo rankų telefoną (t. 1, b. l. 64).
Tarnybinio pranešimo duomenimis 2019-04-17 10.50 val. RVUL telefonu pranešė, kad į ligoninę dėl kairės plaštakos 4 piršto lūžio kreipėsi V. L., kuris paaiškino, kad 2019-04-16 apie 14.15 val. prie namų sumušė kaimynas (t. 1, b. l. 65).
Įvykio vietos protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra (t. 1, b. l. 67-70).
V. L. 2019-04-18 pareiškime nurodyta, kad 2019-04-16 apie 13.40 val., Veržuvos sodų 16, kaimynės K. B. sūnus V. B. kaire ranka sugriebė jam už kaklo, dešine suko jo kairės rankos delną, kuriame laikė telefoną. Po tokių veiksmų telefonas nukrito, įskilo jo ekranas, sužeidė jam ranką. Nustatytas piršto lūžis (t. 1, b. l. 71).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas V. L. pateiktas telefonas (t. 1, b. l. 85).
Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1291/2019 (01) duomenimis, V. L. padaryta kairės rankos plaštakos IV piršto pamatinio pirštakaulio sąnarinis lūžis su poslinkiu, kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2019-04-16). Kitų sužalojimų nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Mažai tikėtina, bet kategoriškai neatmetama galimybė, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas pačiam nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus, tačiau tai nustatyti galima tik nurodžius konkrečias kritimo ar griuvimo aplinkybes (t. 1, b. l. 90-91).
Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas V. L. pateiktas CD-R su nuotraukomis, nuotraukos pridėtos (t. 1, b. l. 102-106).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, nukentėjusios K. B. parodymus, bei rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus (tarnybinį pranešimą, liudytojo ikiteisminio tyrimo apklausos protokolą), konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisme savo kaltę dėl smurto prieš mažametę dukrą visiškai pripažino ir parodė, kad nesusivaldęs sudavė dukrai. Supranta, kad dukrai galėjo skaudėti. Savo elgesį vertina blogai, dukra ir žmona jam atleido. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir jo žmonos K. B. parodymai, jog ji matė, kaip buvo suduota dukrai, matė smūgio žymę, dukra teigė, kad jai skaudėjo. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. B. sudavė mažametei per nugarą, tuo jai sukėlė fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis V. B. apklausiamas teisme savo kaltę dėl smurto prieš V. L. nepripažino. Nukentėjusiojo V. L. pozicija dėl įvykio nuo pat pradžių buvo nuosekli – jis tiek kviesdamas pareigūnus (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys), tiek atvykusiems pareigūnams (V. P. parodymai, tarnybinis pranešimas), tiek ligoninėje (tarnybinis pranešimas) nurodė, kad jį sumušė kaimynas V. B., nurodė ir esmines sužalojimo aplinkybes (suko ranką, kurioje laikė telefoną). V. L. tris kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kartą dalyvavo akistatoje, po to dar apklaustas teisme, ir visus kartus jo parodymai apie esmines įvykio detales sutapo: kilus žodiniam konfliktui su kaimynais, jis nusprendė nufotografuoti V. B. automobilį, nes šis buvo su tarnybine uniforma, fotografuojant V. B. jam griebė už kaklo, o dešine ranka suko jo kairę ranką, kurioje jis laikė telefoną, sukant ranką jis pajuto skausmą pirštuose, telefonas iškrito. Jo nuoseklius parodymus patvirtina ir S. L., kuri parodė, kad po žodinio konflikto su kaimynais grįžęs vyras paėmė telefoną ir vėl išėjo. Ranka tuo metu dar nebuvo sužalota. Po to vyras grįžo jau su sužalota ranka, ranką labai skaudėjo. V. L. nurodytas aplinkybes patvirtina ir telefono apžiūra, kurioje užfiksuota, kad telefonas įskilęs. Taip pat įvykių eigą patvirtina ir V. L. pateiktos nuotraukos, kuriose matyti V. B. prie automobilio bagažinės, tada matyti išplaukusi nuotrauka (V. L. teigė, kad V. B. griebė ir suko ranką jam fotografuojant), ir paskutinė nuotrauka, kurioje užfiksuotas jau nuvažiuojantis V. B. automobilis.
Pažymėtina, kad V. L. parodymus iš dalies patvirtina ir kaltinamojo mamos, K. T. B. parodymai. Ji teigė, kad po žodinio konflikto jos sūnus nuėjo prie tolėliau stovinčio automobilio, kas ten vyko ji nematė, o po kelių minučių jau atėjo V. L. su apvyniota ranka, sakė, kad jos sūnus jam sulaužė ranką.
Nei vienas iš apklaustų teisme asmenų neparodė, kad iki įvykio V. L. ranka būtų buvusi sužalota – net ir pats V. B. teigė, kad ateinančio fotografuoti automobilio V. L. rankos atrodė sveikos. O po konflikto prie automobilio V. L. ranka buvo sužalota, tai patvirtino S. L., dalinai – ir K. T. B. (kad V. L. atėjo su apvyniota ranka), taip pat pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą neužilgo po konflikto.
Pažymėtina, kad V. B. pripažino, jog V. L. daromos nuotraukos galėjo sukelti jam nemalonumų darbe, taigi jis turėjo pagrindo pykti ant V. L. ir nenorėti, kad šis fotografuotų jo automobilį. V. L. parodymais, sužalojimą jam V,. B. padarė sukdamas ranką su telefonu, t. y. siekdamas, kad jis nebefotografuotų. Taigi V. B. turėjo aiškų motyvą padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
V. B. nurodė, kad jo manymu V. L. galėjo susižaloti ranką griūdamas. Tačiau niekas iš apklaustų asmenų nematė, kad V. L. būtų griuvęs, o specialisto išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, jog tokie sužalojimai galėjo būti padaryti krentant ar griūvant.
Teismas, įvertinęs ir sugretinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. B. konflikto metu panaudojo smurtą prieš V. L., dėl šio smurto V. L. lūžo pirštas, kas specialisto išvadoje įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. B. turėjo suvokti, kad jėgos panaudojimas gali sukelti atitinkamus sužalojimus nukentėjusiajam. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad iškritęs telefonas sudužo, nes telefono apžiūros protokole užfiksuota, kad telefonas įskilo, turto sugadinimas nėra inkriminuojamas, V. L. nereiškia pretenzijų dėl sugadinto telefono.
Dėl bausmės ir kitų klausimų
Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas įvertina tai, kad padaryti du nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Nusikaltimai padaryti tyčia, baigti. Kaltinamojo atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos lengvina tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad jis anksčiau nebuvo teistas, dirbantis, vedęs, nebaustas administracine tvarka. Dėl pirmos veikos susitaikė su nukentėjusiomis žmona ir dukra.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. B. turi būti švelniausios skiriamos atitinkamų straipsnių sankcijose nustatytos rūšies bausmės.
Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. B. skirtina bauda, jos dydį nustatant minimalų. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtinas laisvės apribojimas, tačiau jo trukmė, įvertinus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatoma artima vidurkiui. V. B. nustatytinas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą (pažymėtina, kad įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą, kaip siūlė prokuroras, įstatymas nenumato, todėl tokio įpareigojimo teismas negali skirti, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-258-693/2019). Taip pat įvertinus tai, kad viena iš nusikalstamų veikų padaryta šeimos nariui, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 503,07 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo V. L. gydymo (t. 1, b. l. 119-122). Civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl šis civilinis ieškinys tenkintinas.
Nukentėjusysis V. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo dėl kaltinamojo veiksmų patirtas fizinis skausmas, pažeminimas, nepatogumai. Nukentėjusysis apie 20 mėnesius vartojo nuskausminamuosius, patyrė operaciją, skirta reabilitacija. Teismui pateiktas 2019-11-25 išrašas, kad plaštakos funkcija nėra pilnos apimties, pilnas piršto funkcijos atstatymas mažai tikėtinas.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.
Teismo vertinimu, nukentėjusiojo reikalaujama atlyginti neturtinė žala visiškai atitinka jo nurodytus išgyvenimus ir teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139/895/2017, 2K-125-697/2018 ir kt.), todėl ieškinys tenkinamas visiškai.
Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 484 eurų sumą už teisines paslaugas, pridedama sąskaita faktūra ir kvitas (t. 1, b. l. 195-196). Šis reikalavimas yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl ko nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, todėl atsižvelgiant į atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat įvertinus prašomą priteisti išlaidų dydį, nėra pagrindo mažinti atstovavimo išlaidų ir jos turi būti priteistos iš kaltinamojo.
Daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos viršelio, paliekamas saugoti su byla.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2500 eurų) baudą.
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir V. B. paskirti 50 MGL (2500 eurų) baudą ir 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per bausmės vykdymo laikotarpį.
Kardomąją priemonę V. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. B. 503,07 eurų turtinės žalos atlyginimo.
V. L. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš V. B. 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 484 eurų advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti.
Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti – kompaktinį diską, prisegtą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su byla.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
2. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.