Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmė paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 26 d. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. liepos 25 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

S. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 13 d., apie 21 val. 30 min., bute, esančiame Telšiuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą V. V. atžvilgiu, t. y. jai sugriebdamas už abiejų rankos riešų ir grasindamas papjauti, jėga nusitempė V. V. į miegamąjį kambarį, ten parvertė ją ant lovos, užgulė visu kūnu prispausdamas V. V. ir taip atimdamas jai galimybę priešintis, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas blauzdose ir taip sukeldamas nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, apnuogino jos lytinius organus numaudamas jos kelnes ir kelnaites, ir įvesdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios V. V. lytinius organus, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė Diana Voskoboinikova prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis S. V. apeliaciniame skunde nesutinka tik su paskirta bausme, o kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikacijos neginčija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, nustatydamas skirtinos bausmės dydį, atsižvelgė į S. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad nusikalstamą veiką S. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad S. V. praeityje daug kartų teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, pirmaisiais metais po paleidimo iš pataisos namų, tai, kolegijos nuomone, rodo, kad S. V. išvadų iš savo elgesio nedaro, nesitaiso, o, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus.

Savo skunde apeliantas akcentuoja, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad atsiprašė nukentėjusiosios V. V.. Dėl to pažymėtina, kad visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir į jas buvo atsižvelgta, sprendžiant dėl nuteistajam taikytinos baudžiamosios atsakomybės. Skunde nuteistasis S. V. prašo skiriant bausmę atsižvelgti į BK 61 straipsnio 4 dalį, kurioje teigiama, kad, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrįstai nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką S. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1t., 25 b. l.), todėl teismas negalėjo remtis šia įstatymo nuostata. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė, kad skiriant nuteistajam S. V. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos. S. V. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 149 straipsnio 1 dalis), už kurį straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės iki septynerių metų.

Telšių rajono apylinkės teismas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskyrė vienu trečdaliu sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, kuri, kolegijos manymu, nelaikytina aiškiai per griežta ir jos švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Pažymėtina, kad jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, apygardos teismas nenustatė, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.