- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-2392-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01628-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų (skolininkų) A. P. ir A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys byloje (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „LANDE LT“, antstolė Asta Pliuškevičienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. P. ir A. P. kreipėsi į teismą, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Astos Pliuškevičienės vykdomą vykdomąją bylą Nr. 0124/24/00966 ir pareiškėjų turto – 1,0044 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,34 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3,6 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjai nurodė, kad antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0124/24/00966, kurioje antstolė iš skolininkų A. P. ir A. P. atlieka išieškojimą išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LANDE LT“ naudai. 2024 m. birželio 11 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo ir realizavimo Nr. S-24-124-35850, antstolė nusprendė areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant iš varžytynių: 1) 1,0044 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 3,34 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 3,6 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Patvarkymu antstolė aukščiau išvardintą areštuotą turtą įkainavo atitinkamai 6 000 Eur sumai, 20 000 Eur sumai ir 21 000 Eur sumai. Pareiškėjai nesutinka, kad antstolė pareiškėjų areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimą atliko profesionaliai, neatlikus ekspertizės dėl nekilnojamojo turto vertės, nenustačius tikrosios ir aktualios turto rinkos vertės, tokiu būdu pažeidžiant skolininkų ir išieškotojo interesus, sudarant akivaizdžią galimybę išieškojimo procese turtą kitiems asmenims įsigyti itin maža kaina. Pareiškėjų vertinimu, antstolės aukščiau nurodyto areštuoto turto varžytynių paskelbimas yra neproporcingas ir nesąžiningas. Pardavinėjant tokiu neteisingu, neteisėtu ir nesąžiningu būdu įkainotą turtą, remiantis pareiškėjams nežinomais kriterijais, yra pažeidžiamas pamatinis varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą ir kuo didesne dalimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Pardavus turtą už mažesnę nei rinkos kaina, išieškotojų reikalavimai būtų patenkinti mažesne apimtimi nei galėtų būti patenkinti, pažeidžiant jų interesus į kuo didesnės apimties reikalavimo patenkinimą, o pareiškėjams (skolininkams) būtų sukelti neigiami padariniai (turto dalies vertės praradimas). Todėl pareiškėjai prašė antstolės atšaukti vykstančias varžytines ir paskirti pareiškėjų areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjams pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas vertino, kad pareiškėjai pateiktame skunde poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad antstolė pareiškėjų areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimą atliko neprofesionaliai, neatliko ekspertizės dėl nekilnojamojo turto vertės, nenustatė tikrosios ir aktualios turto rinkos vertės, tokiu būdu pažeidžiant skolininkų ir išieškotojo interesus, sudarant akivaizdžią galimybę išieškojimo procese turtą kitiems asmenims įsigyti itin maža kaina. Teismas pažymėjo, kad šie pareiškėjų nurodomi argumentai yra susiję su paties pateikto skundo dėl antstolės veiksmų dalyku ir turėtų būti vertinami sprendžiant skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės. Teismas be kita ko nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. gavo antstolės atsakymą į užklausimą, iš kurio matyti, kad skolininkams (šiuo atveju – pareiškėjams) buvo duotas terminas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnyje nustatyta tvarka siūlyti savo pirkėją, ginčyti turto įkainavimą. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkai turto įkainavimo neginčijo, savo pirkėjo nepasiūlė, 2024 m. liepos 4 d. buvo paskelbtos varžytinės; minėtų žemės sklypų varžytinės įvyko 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir pirkėjams įstatymo nustatytas terminas iki 2024 m. rugsėjo 4 d. sumokėti visą sumą už nupirktą turtą. Teismas sprendė, kad esant tokiai situacijai netikslinga stabdyti minėto nekilnojamojo turto pardavimą varžytinėse, nes jos jau yra įvykusios. Įvertinus tai, kad minėtas pareiškėjų turtas šiuo metu yra parduotas iš varžytinių, šiuo atveju antstolės vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0124/19/00419 iš esmės pažeistų išieškotojo interesus. Be to, teismo vertinimu, darytina išvada, jog pareiškėjai neįrodė, kad patys vykdymo procese ėmėsi pakankamai priemonių, jog būtų užkirstas kelias jų nekilnojamojo turto pardavimui iš varžytinių, už jų nuomone, neatitinkančią realią rinkos kainą. Todėl teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjai A. P. ir A. P. atskirajame skunde prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, sustabdyti 2024 m. rugpjūčio 5 d. įvykusių varžytinių procesą. Mano, kad teismo nutartis yra neteisinga, priimta pažeidžiant įstatymų reikalavimus ir pareiškėjų teises. Pažymi, kad jų skunde teismui dėl neteisėtų antstolio veiksmų buvo išdėstyti 4 prašymai, tačiau teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, nepasisakė dėl visų skunde išdėstytų prašymų, o tai yra grubus CPK normų pažeidimas. Teismas priėmė procesinį sprendimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, pareiškėjai nebuvo supažindinti su antstolės atsakymu. Atkreipia dėmesį, kad antstolė priėmė patvarkymą dėl skundo 2024 m. rugpjūčio 9 d., t. y. sekančią dieną po teismo nutarties priėmimo. Patvarkyme dėl skundo antstolė nurodė, kad ji su skundu nesutinka. Taip pat atkreipia dėmesį, kad varžytinės įvyko po to, kai teismui buvo pateiktas prašymas sustabdyti varžytinių procesą.
Atsiliepimas
6. Antstolė Asta Pliuškevičienė atsiliepime su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad teisės aktai nesuteikia skolininkui ar išieškotojui teisės pačiam parinkti ekspertą, eksperto, atliksiančio turto vertinimą, parinkimas yra išimtinė antstolio teisė, kiti vykdomosios bylos dalyviai, nesutikdami su antstolio parinkto vertintojo kandidatūra, gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Nurodo, kad vertinamu atveju antstolei abejonių dėl turto įkainojimo tinkamumo nekilo, nes turtas 2024 m. birželio 11 d. patvarkymu įkainotas didesnėmis nei VĮ Registrų centro skelbiamomis 2024 m. rinkos vertėmis; šios vertės yra objektyvios ir atitinka rinkos kainas. Pažymi, kad skundą teismui pareiškėjai padavė paskutine dieną prieš įvykstant varžytynėms, todėl mano, kad tokiu elgesiu siekiama kuo ilgiau vilkinti vykdymo procesą. Nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu paskirstytos už varžytynėse parduotą turtą gautos lėšos, skola kreditoriui pilnai padengta. 2024 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomoji byla Nr. 0124/24/00966 užbaigta pilnai įvykdžius vykdomąjį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje būtent dėl joje kilusio ginčo, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti realiai egzistuojančią sprendimo, priimto išnagrinėjus šį ginčą, neįvykdymo riziką.
11. Aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, nematė pagrindo jo tenkinimui, akcentuodamas, kad pareiškėjų nurodyti argumentai (dėl turto įkainojimo ir realizavimo) yra susiję su paties skundo dėl antstolio veiksmų dalyku ir turėtų būti vertinami sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, bei konstatuodamas paaiškėjusią faktinę aplinkybę, jog pareiškėjų nurodomo turto varžytinės jau įvyko, dėl ko, anot teismo, stabdyti turto pardavimą varžytinėse yra netikslinga. Pareiškėjai su skundžiama nutartimi nesutinka, pažymėdami, kad teismas priėmė procesinį sprendimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors skunde dėl antstolio veiksmų buvo išdėstyti keli prašymai, atkreipdami dėmesį, kad antstolė patvarkymą dėl skundo priėmė sekančią dieną po nutarties priėmimo, o varžytinės įvyko po to, kai teismui buvo pateiktas prašymas sustabdyti varžytinių procesą.
12. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo jo tenkinimui. Tokią išvadą iš esmės lemia bylos eigoje paaiškėjusios su aptariama vykdomąja byla susijusios aplinkybės. Negana to, kad, kaip jau minėta, pareiškėjų nurodyto turto varžytinės įvyko, antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė duomenis, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-24-124-57157 jau buvo paskirstytos už varžytinėse parduotą turtą gautos lėšos, skola kreditoriui pilnai padengta. Be to, antstolės duomenimis, 2024 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-24-124-57406 aptariama vykdomoji byla Nr. 0124/24/00966, kurią ir prašė sustabdyti pareiškėjai, buvo užbaigta pilnai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Šias aplinkybes (bylos užbaigimo, visiškai įvykdžius) patvirtina ir minėtos vykdomosios bylos duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo iš Antstolių informacinės sistemos registro. Tokiu būdu, nustačius, kad vykdomoji byla yra užbaigta, spręstina, kad ir vykdymo proceso stabdymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl išnagrinėjus šia tvarka paduotą skundą nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę, todėl, vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Taigi, esant priimtam patvarkymui dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, aplinkybės, susijusios su pareiškėjų nurodytu skundu dėl antstolio veiksmų, net ir neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (vykdomosios bylos sustabdymo) galėtų būti būtų sprendžiamas tik tuo atveju, jei išieškojimo veiksmai būtų atnaujinti įstatyme nustatytais pagrindais, kadangi kol išieškojimo veiksmai neatnaujinti, tol neegzistuoja išieškojimo veiksmų sustabdymo objektas. Esant užbaigtai vykdomajai bylai, joje jokie priverstinio vykdymo veiksmai nėra atliekami, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų betikslis ir neužtikrintų pagrindinės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese paskirties, t. y. procesinio sprendimo, priimto dėl skundo dėl antstolio veiksmų, įvykdymo. Taigi, vien dėl nurodytų nustatytų aplinkybių aptariamu atveju nėra pagrindo taikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kartu pažymint, kad šioje byloje buvo sprendžiamas būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, o ne iš esmės nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti kiti pareiškėjų argumentai, kiek jie susiję su jų skundu, antstolės patvarkymu dėl turto įkainojimo ir realizavimo, ir pan., įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi, todėl ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirojo skundo netenkinti.
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.