Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis taksi vairuotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir davė parodymus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

3.1. Dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvykio kaltinamasis parodė, kad tą dieną jis jokios jėgos nenaudojo, tik įnešė nukentėjusiąją į koridorių. Tą dieną jis su nukentėjusiąja sėjėjo jo bute ir apie 18-19 val. vartojo alkoholį. Nukentėjusiajai prasidėjo pavydas, todėl jis jai liepė eiti namo. Po šio žodinio konflikto jis ją apglėbė. Nukentėjusioji priešinosi, bet jis apie 22 val. ją nešė pro duris į koridorių. Gali būti, kad nukentėjusiąją jis nešė pro duris 23 val. Vėliau nukentėjusioji vaikščiojo kažkur koridoriuje. Nukentėjusiajai į šoną jis nespyrė, nežino, kodėl nukentėjusiajai lūžo šonkauliai. Jam dėl to kaltinimo nereiškė, tik pasakė, kad ligoninėje nukentėjusiajai nustatė lūžį. Ligoninėje nukentėjusioji atsirado ne iš karto, o ryte. Jis nukentėjusiąją išnešė iš buto ir pastatė, nematė, ką nukentėjusioji veikė, ji nuėjo į lauką. Medikų jo bute nebuvo. Atvyko policija ir jį išvežė, vėliau paaiškino, dėl ko. Byla buvo nutraukta, nes jiedu susitaikė. Tai nebuvo smūgis. Nukentėjusioji priešinosi, bandė nuo jo atsistumti rankomis ir kojomis. Teismui pagarsinus 2020 m. lapkričio 25 d. apklausos protokolą (1 t., b. l. 27), kaltinamasis paaiškino, kad policija komisariate pasakė, kad jis patvirtintų aplinkybes ir jam nebus keliama byla. Nežino, kas ir kur skambino, prie jo niekas neskambino. Nežino, kur buvo nukentėjusioji apie 2 val. nakties. Su nukentėjusiąja bendro ūkio neveda, įvykio metu irgi nevedė, su nukentėjusiąja susitikdavo. 2020 m. jis gyveno (duomenys neskelbtini), vienas, nukentėjusioji su juo negyveno. Nukentėjusioji gyveno netoliese, (duomenys neskelbtini) bute. Nebuvo taip, kad nukentėjusioji pas jį gyventų. Nukentėjusioji kartais pas jį nakvodavo. Už butą visą laiką mokėjo jis. Buvo atvejų, kad kartu su nukentėjusiąja pirko maistą. Nukentėjusioji kartais pas jį būdavo, bet nuolat pas jį negyveno. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji nuomojo, tai nėra jos sūnaus butas. 2020 m. lapkričio mėnesį jos sūnus ten galėjo gyventi. Nukentėjusioji ir jos sūnus gyveno tame bute. Nukentėjusiosios butas buvo per vienas duris nuo jo buto. Supranta, ką reiškia vesti bendrą ūkį, tačiau bendro ūkio su nukentėjusiąja nevedė. Jis turėjo pinigų, nukentėjusioji dirbo, kiekvienas save išlaikydavo, turėjo atskirus šaldytuvus. Jam sakė, kad reikia sumokėti gydymo išlaidas ir nebus keliama byla. Nukentėjusioji pati sumokėjo gydymo išlaidas. Jis mokėti nenorėjo, to nedarė. Nukentėjusioji atėjusi pasakė, kad jai skauda kažką nugaroje. Lūžį jai nustatė praėjus 3-4 dienoms po analizuojamo įvykio. Niekas nežinojo, kad nukentėjusiajai yra lūžęs šonkaulis. Jam taip pasakė, kad jis pripažintų kaltę, kad taip bus geriau, nes nebus kreipiamasi į teismą. Neprisimena, kuri pareigūnė jam taip pasakė. Dėl pranešimo Bendrajam pagalbos centrui (1 t., b. l. 19) jis negali nieko pasakyti, nežino, ką nukentėjusioji sakė. Apie tai, kad jai skauda nugarą, jis sužinojo tik sekančią dieną. Jis nėra agresyvus, kai išgeria, yra ramus žmogus, visą gyvenimą dirba vairuotoju. Lapkričio 23 d. buvo jo gimtadienis, jiedu šventė, gėrė alų. Jie draugauja, todėl ir švenčia kartu.

3.2. Dėl 2021 m. kovo 27 d. įvykio kaltinamasis parodė, kad jis su nukentėjusiąja negyveno, susitikdavo beveik kiekvieną dieną, dažniausiai pas jį bute. Kai jiedu gyveno šalia, nukentėjusioji dažniau ateidavo, jiedu sėdėdavo ir kalbėdavosi. Nežino, kodėl nukentėjusioji nurodė, kad jis jai sudavė smūgius. Po įvykio su nukentėjusiąja jis toliau bendravo. 2021 m. kovo 26-27 d. jis turbūt dirbo. Neprisimena, ar nukentėjusioji buvo atėjusi kovo 26 d. Kovo 26 d. yra (duomenys neskelbtini) gimtadienis. Galbūt jiedu šventė (duomenys neskelbtini) gimtadienį. Tą dieną jie galėjo susitikti ir atšvęsti. Galbūt nukentėjusioji ir nakvojo pas jį. Neprisimena, kad būtų mušęs nukentėjusiąją. 6 val. ryto jis išeina į darbą, porininkas A., kuris jau yra miręs, jam atvarydavo automobilį. Dar yra G. Įmonėje fiksuoja, nuo kada jis pradeda dirbti. Kovo 27 d., apie 7.00 val. jis galėjo būti darbe, bet galėjo turėti išeiginę. Negali pasakyti, ar kovo 26 d. nukentėjusioji pas jį nakvojo. Jis jos nemušė, jeigu muštų, visi kaimynai girdėtų. Nežino, kokiu būdu nukentėjusioji neteko dantų. Būna atvejų, kad nukentėjusioji pas jį nakvoja. Dabar jis pas ją dažniau atvažiuoja. Jo kaimynai nenori matyti nukentėjusiosios, nes jos charakteris yra agresyvus. Jo buvusi žmona D. G. gyvena (duomenys neskelbtini), o kaimynas V. V. gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) butas. Jiedu su nukentėjusiąja vienas kitam atleidžia, tarp jų būna žodinių konfliktų, būna, kad ji jaučia pavydą. Jis į tai nekreipia dėmesio. Jis buvo užsimojęs, bet nukentėjusiajai nesudavė. Nežino, kaip atsirado nukentėjusiosios sužalojimai. Nukentėjusiosios apžiūra vyko po kurio laiko. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji dar su kuo nors bendrauja, ji turi tame name draugių, tačiau nežino, ar jos kartu išgerdavo. Dėl vyrų nieko nežino. Su nukentėjusiąja jie yra pusiau sugyventiniai.

4. Nukentėjusioji L. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. įvykio parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. ji su kaltinamuoju gėrė alų. Vakare atėjo buvusi A. G. žmona ir liepė jai išeiti, varė ją lauk, sakė, kad čia jos butas. Ji (t. y. nukentėjusioji) neišėjo, o išėjo buvusi kaltinamojo žmona. Buvusi kaltinamojo žmona beldė į duris, tačiau buto durų jai niekas neatidarė. Dėl viso šito su kaltinamuoju įvyko konfliktas. Ji jam pasakė, kad pastarasis elgiasi nevyriškai. Konflikto metu jiedu apsižodžiavo, ji gavo per veidą. Gavo į ranką, ją paėmė už rūbų ir pakėlė, tada atidarė duris ir su dešine koja spyrė jai į nugarą, kairiau. Ji nukrito koridoriuje ant kelių ir nuėjo į savo kambarį. Iš pradžių ji nukrito nuo lovos nuo smūgio su koja, tuomet kaltinamasis ją griebė ir išmetė pro duris. Tuomet ji nuėjo pas sūnų A. S. Pakeliui pas sūnų ji negriuvo. Nežino, kiek buvo smūgių, bet vienas smūgis tikrai buvo. Jai lūžo kairės pusės šonkauliai. Iš pradžių jai skaudėjo tik truputį. Vakare ji susitiko su kaltinamuoju ir pasakė jam, kad jai skauda. Tą pačią dieną apie įvykį ji pranešė policijai. Galvojo, kad čia menkas sumušimas, todėl policijai skambino ne iš karto. Kaltinamojo buvusi žmona visada jam skambinėja ir ateina. Šiuo metu ji gyvena kartu su kaltinamuoju, maistą gamina ji, kaltinamasis nuolatos pas ją nakvoja. 2020 m. rugpjūčio 20 d, ji su kaltinamuoju vedė bendrą ūkį, pusė jos daiktų buvo pas kaltinamąjį. Nuomoti butai buvo parduoti, todėl ji išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai ji nuomojo butą, kaltinamasis kartais jai duodavo pinigų nuomai. Ji tuo metu butą nuomojo, bet būdavo pas kaltinamąjį, o bute gyveno jos sūnus. Tame nuomojame bute ji gyvendavo, kai susipykdavo su kaltinamuoju. Bendrajam pagalbos centrui ji skambino naktį, papasakojo, kas atsitiko. Į medikus ji kreipėsi praėjus pusantros dienos nuo įvykio, galvojo, kad tiesiog padarytas sumušimas. Rugpjūčio 23 d. ji dirbo, darbas prasidėdavo 10 val. ryte ir baigdavosi 10 val. vakare. Po darbo ji važiuodavo tiesiai pas kaltinamąjį, pas jį buvo jos daiktai. Ji pirkdavo maisto produktus ir atnešdavo pas kaltinamąjį. Su kaltinamuoju konfliktų buvo daug, mano, kad juos įtakoja alkoholis. Kaltinamasis jos atsiprašė. Konflikto metu jie abu buvo neblaivūs. Ji kaltinamajam atleido. Jiedu susitaikė. Jiedu buvo pas tyrėją K. B., pastaroji tyrėja niekam nieko nediktavo, kaltinamasis viską prisipažino, viskas buvo užfiksuota, buvo susitaikymo aktas. Kaltinamojo paprašė pasakyti visą teisybę, pastarasis papasakojo, kaip buvo. Ji turėjo daugiau pinigų, kaltinamasis mažai uždirbdavo, todėl ji sumokėjo Valstybinės ligonių kasos patirtas išlaidas. Jų pinigai buvo bendri. Šiuo metu jie yra sugyventiniai, jiedu gyvena pas ją, nakvoja ir pas jį, ir pas ją. Jos daiktų daugiau yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji dėl 2021 m. kovo 27 d. įvykio parodė, kad kovo 26 d. buvo (duomenys neskelbtini) gimtadienis. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), buvo blaivi, nusipirko brendžio, apie 18-19 val. nuėjo pas kaltinamąjį, kartu gėrė brendį. Gali būti, kad pas A. G. ji nuėjo apie 17.00 val. Kaltinamajam paskambino sūnus. Ji išgirdo, kad ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Vakare jiedu nesipyko. Paryčiais kaltinamajam pylėsi skambučiai iš sūnaus, ji supyko, įsipylė sau 50 g ir išgėrė, pradėjo kvailioti. Jiedu pradėjo kalbėtis, ar jų santykiai bus normalūs. Kaltinamasis jai ranka, su išorine delno dalimi sudavė tris kartus į veidą. Jai išlėkė protezai. Protezas buvo užkabintas už dantų, kartu jai buvo išplėšti ir tie dantys. Einant pro duris kaltinamasis jai su koja įspyrė į sėdmenis. Policijai ji skambino iš mobilaus ryšio telefono. Vėliau ji paskambino ir pasakė, kad policija nevažiuotų. Po to ji kreipėsi į T. Ševčenkos gatvę su pareiškimu, kaltinamasis nesupranta, kad taip daryti negalima, o policijai jį skundė, nes ją mušė. Smūgių buvo ne mažiau nei trys. Jiedu su kaltinamuoju susiskambino ir ji pastarajam atleido. Užsiregistravo pas gydytojus, susitvarkė dantis ir toliau gyvena su kaltinamuoju. Kaltinamajam ji pretenzijų neturi, nenori, kad jam būtų blogai.

5. Liudytojas A. G. (A. G.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo jis neprisimena. 2020 m. rugpjūčio 21 d. įvykį šiek tiek prisimena. Dirbo kartu su I. T., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko stipriai neblaivi pranešėja, kuri pasakė, kad ją sumušė sugyventinis. Sugyventinio tuo metu su ja kartu nebuvo, moteris sakė, kad jis gyvena kažkur šalia. Su pranešėja buvo labai sunku susikalbėti. Buvo atvykę medikai. Pareigūnai akivaizdžių sumušimų ant nukentėjusiosios nepastebėjo. Vėliau pranešėja atsisakė pareigūnų ir medikų pagalbos. Neprisimena, ar nukentėjusioji minėjo, su kuo ji buvo mušama. Nukentėjusiosios bute tuo metu nieko nebuvo. Kaltinamasis buvo kažkur šalia, ne tame pačiame bute. Neatsimena, ar kaltinamasis buvo blaivus, taip pat neatsimena, ką pastarasis sakė. Kaltinamasis nebuvo sulaikytas, nes nukentėjusioji atsisakė pareigūnų ir medikų pagalbos.

6. Liudytoja I. T. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad greičiausiai ji yra mačiusi kaltinamąjį, bet neprisimena, kokiomis aplinkybėmis. 2020 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas moters iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, moteris pranešė, kad ją sumušė sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu juos (t. y. pareigūnus) pasitiko stipriai neblaivi pranešėja, kuri aiškino, kad ją sumušė, bet aplinkybių paaiškinti negalėjo, kažką minėjo apie šonkaulius. Negali prisiminti, ar moterį mušė rankomis, ar kojomis. Jai atrodo, kad buvo iškviesti medikai, bet moteris atsisakė pareigūnų ir medikų pagalbos. Teismui pagarsinus pirmame bylos tome, 100 lape esantį liudytojos apklausos protokolą, liudytoja I. T. parodė, kad taip ir buvo, kad nukentėjusioji aiškino, jog sugyventinis spardė į inkstus, aiškino, kad smurtas įvyko bute. Neprisimena, ar buvo smurtaujama nukentėjusiosios, ar kaltinamojo bute. Sugyventinis ir nukentėjusioji buvo rasti skirtinguose butuose, tą dieną buvo bendraujama su abiem. Kaltinamasis nurodė, kad jis nieko nedarė, buvo stipriai neblaivus.

7. Liudytoja K. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra mačiusi kaltinamąjį. Buvo vykdomos apklausos, papildomos apklausos, buvo daryta kaltinamojo ir nukentėjusiosios akistata. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat įpareigojimas nebendrauti su nukentėjusiąja. Ji atliko tyrimą dėl 2020 m. rugpjūčio 21 d. įvykio, kurio metu nukentėjusiajai buvo nustatyti 8-9 šonkaulių lūžiai. Procesas baigėsi susitaikymu, asmenys pasirašė susitaikymo protokolą. Kadangi įtariamasis keitė parodymus, su prokurore buvo nuspręsta surengti akistatą. Viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nekeitė parodymų. Akistatos metu nukentėjusioji pasakė, kad pretenzijų įtariamajam neturi ir abu nori susitaikyti. Įtariamasis taip pat pasakė, kad jiedu susitaikė ir jis nukentėjusiosios atsiprašė. Asmenims nebuvo daromas spaudimas susitaikyti. Dokumentus apžiūrėjo teismo medikai. Nukentėjusioji su ja susisiekė telefonu ir pasakė, kad ji su sugyventiniu susitaikė, neturi jam pretenzijų, dėl lūžusių šonkaulių jam atleido, gyvena toliau. Ji nukentėjusiajai pasakė, kad jie negali bendrauti. Įtariamasis pasakė, kad jis prisipažįsta, apmokėjo teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Ji (t. y. liudytoja K. B.) susisiekė su prokurore ir jai paaiškino situaciją. Įtariamasis turėjo galimybę taikytis, nes anksčiau jis nebuvo teistas. Ji įtariamajam paaiškino, kad jeigu jis neprisipažįsta, byla bus siunčiama į teismą. Įtariamasis pasakė, kad jis prisipažįsta ir jie susitaikė. Prokurorė pasakė, kad jeigu įtariamasis pripažįsta kaltę, galimas jo susitaikymas su nukentėjusiąja. Susitaikyme dalyvavo prokurorė, advokatas, vertėjas, nukentėjusioji ir įtariamasis. Jie pasirašė susitaikymo protokolą ir jokių pretenzijų nebuvo. Į komisariatą asmenys atvyko iš anksto susitarę susitaikyti. Susitikimas buvo suderintas prieš savaitę iki susitaikymo, su prokurorė, advokatu, vertėju, nukentėjusiąja ir įtariamuoju. ir Po kelių mėnesių smurtas vėl pasikartojo, todėl buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas.

8. Liudytoja D. G. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs sutuoktinis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jos buvęs sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ką ji veikė 2020 m. rugpjūčio 21 d. Pas buvusį sugyventinį ji užeina nuolat. Nukentėjusioji ten pastoviai būdavo. Kai prisigeria, nukentėjusioji ir kaltinamasis nuolatos konfliktuoja. Nukentėjusioji ten nuomojosi butą. To buto šeimininkas vos ja atsikratė, nes kaimynams nebuvo įmanoma ramiai gyventi dėl jos. Nukentėjusioji ir kaltinamasis pastoviai girtuokliauja, naktį prasideda orgijos, nukentėjusioji šaukia ir klykia, laksto. Nesąmonė, kad kaltinamasis jai sulaužė šonkaulius, nes tie šonkauliai buvo lūžę prieš daug metų. Ji tiksliai nežino, kaip nukentėjusiajai lūžo šonkauliai. Nukentėjusioji ir kaltinamasis prisigėrė, tada A. G. išstūmė ją į koridorių. Ji tą matė, nes kai būna triukšmas, ji eina pažiūrėti, kas vyksta. Viskas vyko naktį. Ji anksti keliasi į darbą, neprisimena, kurią valandą tai vyko. Buvusiam sutuoktiniui ji jokios įtakos nedarė, jiedu gyveno šalia. Nukentėjusioji ir kaltinamasis ilgą laiką leisdavo kartu, kartu gėrė. Po to jie mušasi. Policija važiavo daug kartų. Nukentėjusiajai dabar negalima lankytis pas kaltinamąjį.

9. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2020 m. rugpjūčio 21 d., 1.40 val. buvo gautas pranešėjos L. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš dvi valandas ją spardė sugyventinis, skauda kairįjį šoną, ant kūno yra sumušimų. Patikrinimo metu nustatyta, kad pranešėja buvo visiškai neblaivi, aplinkybių paaiškinti negalėjo, pasakė, kad ją spardė į inkstus jos sugyventinis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau jokių sumušimo požymių nesimatė. Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo L. S., į ligoninę ji vykti atsisakė, pagalbos taip pat atsisakė. 2021 m. rugpjūčio 21 d. buvo bendrauta su L. S., kuri nurodė, kad prieš ją niekas nenaudojo smurto, būdama neblaivi griuvinėjo, niekam pretenzijų neturi. 2020 m. rugpjūčio 23 d. buvo gautas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas, kad Greitoji medicinos pagalba 2020 m. rugpjūčio 22 d., 22.28 val. pristatė L. S., kuriai diagnozuoti kairės pusės 8-9 šonkaulių lūžimai. Pastaroji paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ją sumušė vyras sudavė du smūgius iš kojos į šonkaulius, dėl šio fakto į policiją nesikreipė (1 t., b. l. 19-26).

10. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. rugpjūčio 22 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. LA 2020-89750 / 1040-V-2020-140006 matyti, kad L. S. buvo diagnozuoti dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai (1 t., b. l. 63-64).

11. Iš apžiūros protokolo turinio matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis apžiūrėjo L. S. asmens medicinos dokumento išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė tokią išvadą: L. S. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatyti 8-9 kairės pusės šonkaulių lūžiai, kurie padaryti kietu buku daiktu, riboto paviršiaus smūginiu poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 66).

12. Iš 2020 m. spalio 22 d. specialisto paaiškinimų protokolo turinio matyti, kad ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis nurodė, jog L. S. nustatyti 8-9 kairės pusės šonkaulių lūžiai, padaryti smūginiu, kieto, buko, riboto paviršiaus daikto poveikiu, suduodant tokiu daiktu per šonkaulių lūžių sritį. Tačiau neatmetama ir šių šonkaulių lūžių padarymo galimybė, jais atsimušant į kietą, buką, riboto paviršiaus daiktą (1 t., b. l. 68).

13. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad Greitąją medicinos pagalbą 2020 m. rugpjūčio 21 d., 1.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), kvietė L. S., nurodydama, kad prieš 2 val. ją spardė sugyventinis, skauda kairįjį šoną, ant kūno yra sumušimų. Objektyviai vertinant paciento būklę nustatyta, kad nukentėjusioji jautė skausmą nugaroje. Nukentėjusioji teigė, kad ją sumušė sugyventinis, skauda kairės pusės šonas, hematomos nėra, į ligoninę vykti atsisakė (1 t., b. l. 71).

14. Iš 2020 m. spalio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Šis įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 21 d. Užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimas moters L. S. balsas ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo balsas. Garso įrašo trukmė – 2.47 min. Perklausomas garso įrašas Nr. 2020_08_21_01-36-45_(duomenys neskelbtini), kurio trukmė 2.47 min. Girdimas moters L. S. (toliau - LS) balsas ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo balsas (toliau – BPC). BPC - 112, 112 klausau. LS - sveiki. BPC - taip klausau jūsų kalbėkit. LS - žinokite nežinau nuo ko pradėt, mane išspardė kojom per inkstus. BPC - koks jūsų adresas? LS - am gerai (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini) kelintas butas? LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? LS – taip. BPC - Vilniaus miestas, taip? LS – taip. BPC - kelintas aukštas? LS – (duomenys neskelbtini). BPC - durų kodas ar yra? LS – nėra. BPC - nėra durų kodo laiptinėje, taip? LS - labai skausmai mane. BPC - supratau, kada čia jus taip spardė, kas? LS - prieš dvi valandas. BPC - prieš dvi valandas spardė, kas spardė? LS – sugyventinis. BPC - supratau, šiuo metu kur jis yra? LS - jis mane išmetė. BPC - kur jis šiuo metu? bute yra, kur? LS – bute. BPC - o jūs? LS - aš nuomojamam bute su sūnumi esu kartu. BPC - tai palaukite, tai kur visa tai įvyko, (duomenys neskelbtini) gatvei įvyko ar kur? LS – (duomenys neskelbtini) bute viskas įvyko. BPC - tai (duomenys neskelbtini) name taip pat (duomenys neskelbtini) bute, taip? LS - taip taip taip. BPC – (duomenys neskelbtini) tai jis vis dar (duomenys neskelbtini) bute, taip? LS – taip. BPC - o jūs (duomenys neskelbtini) jau? LS – taip. BPC - teisingai? mažamečių vaikų ten nėra pas jus? LS - ne ne ne. BPC - aha supratau, greitoji reikalinga? LS - žinokit reikalinga, nes labai, nuu mane sudaužė per inkstą, aš kenčiu skausmą. BPC - supratau, tai kiek jums metu dabar? LS - man? BPC – taip. LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? LS – taip. BPC - taip, ir ką skaudą, šoną, kas dar? LS - nu mane apspardė per inkstus. BPC - nu aš suprantu, bet medikams reikia žinoti, ką skauda jums, kurias kūno vietas. Skauda šoną? LS - kairį šoną, negaliu pajudėt. BPC - mhm supratau, sumušimų ant veido ar yra kažkur? LS – ne, ant veido nėra, yra kiti sumušimai, aš parodysiu medikams. BPC – supratau, informuojame tuo metu pareigūnus ir greitąją, laukite tuomet (duomenys neskelbtini) bute, (duomenys neskelbtini) lauksite taip? LS – taip. BPC - o jūsų pavardė? LS - L. S. BPC – S. taip? LS - taip. BPC - tuojau užsirašau S., o vardas pakartokite? LS – L. BPC – L., taip? LS -taip. BPC - informuojame tuomet tarnybas, laukite gerai? Atvyks pas jus. LS – gerai, dėkoju jums. BPC - viso gero. LS – viso (1 t., b. l. 73-75).

15. Iš 2020 m. spalio 26 d. akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti nukentėjusioji L. S. ir įtariamasis A. G. (akistatos metu dalyvavo ir įtariamojo gynėjas adv. V. Griežė). Akistatos protokole užfiksuotas asmens užduotų klausimų turinys bei asmenų atsakymų į pateiktus klausimus turinys. Klausimas L. S. Trumpai papasakokite apie konfliktą su sugyventiniu, įvykusį namuose 2020 m. rugpjūčio 23 d., adresu (duomenys neskelbtini) (kur būtent kilo, dėl ko kilo ir kaip baigėsi). L. S. atsakymas: „Konfliktas įvyko pas A. namuose (duomenys neskelbtini). Konfliktas kilo dėl A. G. buvusios. Ji jam skambino nuolatos, todėl mane tai erzino, aš supavydėjau ir visą savo nepasitenkinimą išsakiau A. Konflikto metu aš sėdėjau ant sofos, pasisukusi šonu, atsukusi kūno kairę pusę į A. Jam nepatiko, ką aš pasakiau, todėl jis begulėdamas vieną kartą spyrė iš kojos man į šoną (tiksliai nepamenu, kuria koja spyrė), po smūgio aš nenukritau, tačiau nesulaikiau pusiausvyros ir pasirėmiau į šalia esanti pufą, vėl atsisėdau. Po smūgio aš likau pas jį ir po kelių valandų pajutau didelį skausmą, išėjau pas save į butą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl skambinau 112. Atvyko medikai, mane apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Klausimas A. G., ar girdėjote L. S. atsakymą, ar sutinkate su juo, jei ne, pakomentuokite. A. G. atsakymas: „Nieko pasakyti ir pakomentuoti negaliu, nes tos dienos neatsimenu, aš nepamenu, kad galėjau smurtauti prieš L.“. Klausimas L. S. Kaip ir kokie sužalojimai buvo padaryti konflikto metu? L. S. atsakymas: Buvo spyris iš kojos į kairę pusę, po ko medikai man nustatė kairės pusės 8-9 šonkaulio lūžį. Klausimas A. G., ar girdėjote L. S. atsakymą, pakomentuokite jį. Kaip L. S. atsirado sužalojimai, kurių padarymų esate įtariamas, kada jie atsirado, L. S. konflikto metu, kur jus buvote? Atsakymas „Negaliu tiksliai pasakyti, kaip atsirado sužalojimai, nes neatsimenu, tačiau apie sužalojimus sužinojau po kelių dienų. L. S. man pati paskambino iš ligoninės ir pasakė, kad jai nustatyti šonkaulio lūžiai. Ar turite klausimų vienas kitam? A. G. atsakymas: „jokių klausimų L. S. neturiu ir jokių pretenzijų taip pat neturiu“. L. S. atsakymas: „taip pat jokių klausimų A. G. neturiu, mes susitaikėme ir pretenzijų jam neturiu“. Klausimas advokatui Vytautui Griežei: ar gynėjas turi klausimų? Vytautas Griežės atsakymas: „Jokių klausimų neturiu“. Daugiau klausimų iš proceso dalyvių ir gynėjų nėra (1 t., b. l. 120).

16. Iš L. S. 2021 m. kovo 27 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad šiuo pareiškimu L. S. parodė, jog 2021 m. kovo 27 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. G. konflikto metu trenkė rankos delnu ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, spyrė vieną kartą koja į sėdmenis, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 1).

17. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. kovo 27 d., 7.40 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas L. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jai trenkė sugyventinis, išmušė protezus, daužė per veidą (2 t., b. l. 5).

18. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 733/2021 (01) matyti, kad L. S. buvo padaryta poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje su kraujosruva akies obuolio junginėje, dešinėje plaštakoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimas dešiniame žande, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje pusėje, visiškas 3 apatinio danties iš dešinės išnirimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros (apžiūra atlikta 2021 m. kovo 29 d.). Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ir visumoje nėra būdingi griuvimui. L. S. sužalojimų jai padarymo metu ir po to galėjo justi fizinį skausmą (2 t., b. l. 30-31).

19. Iš Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties 2021 m. birželio 28 d. pranešimo matyti, kad 2021 m. kovo 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruotas iškvietimas Nr. (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos brigadai vykstant į kvietimą, jis buvo atšauktas (2 t., b. l. 42).

20. Iš kitų objektų apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuris centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2021 m. kovo 27 d. Užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimas moters L. S. balsas ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo balsas. Garso įrašo trukmė - 4.32 min. Perklausomas pirmasis garso įrašas 2021_03_27_07-35-20_(duomenys neskelbtini), kurio trukmė 4.32 min. Girdimas L. S. (toliau - LS) ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos balsas (toliau - BPC). BPC – 112 , LS - pagalba reikalinga. BPC - kokia pagalba? greitoji. Policija? LS - viskas kartu. BPC - kas nutiko sakykite? LS - žiūrėkite protezus išmušė, čia įvyko viskas... BPC - kokius dantis išmušė? LS - dantų protezus. BPC - kas išmušė ponia? LS – sugyventinis. BPC – sugyventinis, koks čia miestas sakykite? LS – Vilnius. BPC – gatvė? LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini), jūs kartu su juo gyvenate? LS - Gyvenau, dabar išėjau, stoviu laiptinėje. BPC - dabar, o gyvenote ilgą laiką su juo? LS – taip. BPC - aha kelintas butas? LS – (duomenys neskelbtini) aš vat laiptinėje ir esu. BPC - tai jūs? LS - pasveikino (duomenys neskelbtini) su.. BPC – palaukite. LS – (duomenys neskelbtini). BPC - ponia tai jus išvarė ar ar? LS - išvarė mane. BPC - jus išvarė? LS - dantų protezai liko pas jį. BPC – aha, o durų kodas yra laiptinėje. LS – nėra. BPC - nėra. kelintas aukštas? LS - laiptinėje laukiu. BPC -kelintas aukštas, ponia? LS – viskas. BPC - kelintas aukštas, palaukite ponia! LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini), jums trenkė sugyventinis. LS - aš irgi jį apdraskiau teisybę pasakius. BPC – mhm. LS - nu gyniausi. BPC - o vardas, pavardė?, LS - L. S. BPC - ne jūsų, sugyventinio. LS – G. BPC – kaip? LS – G., BPC – G.? ponia pakartokite nesupratau.,LS - nu aš nežinau, pas jį liko dantų protezai. BPC - ponia... vardą, pavardė jūsų sugyventinio? LS - A. G., BPC – A.? LS – G. BPC – B.? LS – kaip? BPC - pavardė, B.? LS - o dieve, G. BPC - mhm ir trenkė, kur jums trenkė? LS - nu visur trenkė, protezus išmušė. BPC – mhm… LS - dantis ir pas ji visur liko ir protezai ten liko ir išmetė kaip visada. BPC - greitoji reikalinga, taip? LS - nu nežinau kaip ji man reikalinga.. nuuu aš į smurto centrą kreipsiuosi. BPC - kiek jums metų, ponia? LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini) metai, taip išmušė, kraujuojat kur nors? LS - aš apsitvarkiau. BPC - šiuo metu kraujuojate ar ne? LS - ne. Šiuo metu ne. BPC – aha, o vaikų ten bute nėra mažamečių? LS – nėra, čia kambarys bendrabučio tipas. BPC - mhm vaikų nėra, dėl koronos nesergat? LS - ne nesirgau tikrai, tikrinausi tikrai ne. BPC - o Jūsų sugyventinis? LS - tiesiog sudaužė kaip slyvą. BPC - o kur dar trenkė? LS - per veidą viską darė. BPC - daužė per veidą. Šiuo metu išvarė jus iš namų? o Jūs visada gyvenote su juo, pas jį bute šitam ar šituo adresu? LS – taip. BPC - mhm. Išvarė iš namų, jūsų pavardė ponia? LS - L. S. BPC - kur jus pasitiksite?. LS - aš ant laiptų sėdžiu. BPC - mhm ant laiptų sėdit. LS - aš pensininkė, o man darban reikia, išmušė protezus visus. BPC – aha, ponia, aš jums iškviečiau ir greitąja, ir policija, gerai? ar gerai? Pasitiksit. LS – nežinau, surinkau aš visus paskutinius, nežinau, kaip aš pasielgsiu. BPC - aha tai laukite, tuojau atvažiuos ir policija, ir greitoji, gerai? LS - o man laiptinėje taip ir sėdėti? BPC - taip, pasitikite prie laiptinės. LS - o man į darbą 10 valandai, aš pensininkė, bet dirbanti. BPC - tai gerai ponia, laukite, tuojau atvažiuos, informuoju tarnybas ir atvažiuoja. Apžiūrės jus ir policija padės išsiaiškinti. LS – svolačius. BPC - mhm pasitikite ponia tarnybas. LS – ne pirmas kartas čia. BPC - aha pasitikite tarnybas viso gero. Apžiūrėtas antrasis garso įrašas 2021_03_27_07-55-52_(duomenys neskelbtini), kurio trukmė 1.08 min. Girdimas moters L. S. (toliau - LS) ir BPC darbuotojo balsas (toliau - BPC). LS - daryk ką tu nori. BPC – 112. LS – gerai, čia buvo kvietimas (duomenys neskelbtini), bet žinokite aš išėjau ir einu link namų, nes aš bijau šio žmogaus. BPC - kur jūsų namai? LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini)? LS – (duomenys neskelbtini). BPC – (duomenys neskelbtini) kiek? LS – (duomenys neskelbtini). BPC - butas tenai yra? LS - aišku yra, juk gi ne laiptinėje gyvenu. BPC – (duomenys neskelbtini), koks buto numeris? LS – (duomenys neskelbtini). BPC - supratau šiuo telefono numeriu policiją, su jumis susisiekti galės? LS – galės, be abejo, nesiruošiu. Sumušta visa. BPC – supratau, už kiek. LS - iš kur aš žinau, aš esu (duomenys neskelbtini) gatvei. BPC - Šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje? LS – jo. BPC – gerai, šiuo telefono numeriu greitoji ir policija neužilgo susisieks (2 t., b. l. 45-48).

21. Iš kitų objektų apžiūros protokolo turinio matyti, kad apžiūros objektas yra 2021 m. kovo 27 d. pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Body kameros vaizdo įrašai. Iš vaizdo įrašo turinio matyti, kad pareigūnai ieško nukentėjusiosios, jos neranda, pastaroji tyrimui reikšmingų aplinkybių nenurodo (2 t., b. l. 50-52).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl A. G. kaltės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą

22. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

23. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė, 2020 m. rugpjūčio 20 d. nukentėjusiosios L. S. atžvilgiu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

24. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neigė ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu tarp jo ir nukentėjusiosios L. S. įvyko žodinis konfliktas, po kurio jis apglėbė nukentėjusiąją, išnešė ją pro buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris ir pastatė koridoriuje. Kaltinamojo teigimu, tuo metu nukentėjusioji priešinosi, bandė nuo jo atsistumti rankomis ir kojomis, tačiau jis nukentėjusiajai į šoną nespyrė ir nežino, kodėl jai lūžo šonkauliai, tai nebuvo smūgis. Tokius kaltinamojo A. G. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, kuria kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje yra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. G., duodamas parodymus dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos, proceso eigoje nebuvo nuoseklus. Antai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš pradžių savo kaltę neigė (1 t., b. l. 113), tačiau vėlesnės apklausos metu kaltu prisipažino visiškai, paaiškindamas, be kita ko, ir tai, kad trenkdamas L. S. iš kojos į kairįjį šoną jis galėjo jai sulaužyti šonkaulius (1 t., b. l. 127-128). Vėliau A. G. savo parodymus vėl pakeitė (2 t., b. l. 77, 84) ir savo kaltę neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo nenuoseklumas sudaro pakankamą pagrindą abejoti jo parodymų patikimumu ir objektyvumu, dėl šios priežasties teismas vadovaujasi tik ta kaltinamojo teisme duotų parodymų dalimi, kuri atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį, o kitą kaltinamojo parodymų dalį teismas atmeta kaip jokiais įrodymais nepagrįstą kaltinamojo gynybinę versiją. Teismas atmeta kaltinamojo argumentus dėl galimo pareigūnės spaudimo 2020 m. lapkričio 25 d. vykusios apklausos metu, kuomet jis prisipažino kaltu, kadangi tiek minėtą apklausą atlikusi policijos pareigūnė K. B., tiek nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis pats pripažino savo kaltę bei davė parodymus ir nei A. G., nei L. S. nebuvo daromas joks spaudimas. Be to, liudytoja K. B. teisme paaiškino, kad į policijos komisariatą asmenys atvyko iš anksto susitarę susitaikyti, susitikimas buvo suderintas prieš savaitę iki susitaikymo. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu ir pats kaltinamasis patvirtino, kad liudytoja K. B. teisme beveik viską gerai papasakojo, pasakė, kad bus geriau, jei jis su nukentėjusiąja susitaikys, taigi teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamojo nenuoseklumą proceso eigoje galėjo įtakoti apklausą atlikusi policijos pareigūnė.

26. Priešingai nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. S. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo gana nuoseklūs ir išsamūs. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kaltinime nurodytą dieną ji su kaltinamuoju jo bute, esančiame (duomenys neskelbtni), vartojo alkoholį ir tuomet tarp jų dėl buvusios kaltinamojo žmonos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis jai spyrė su dešine koja į nugarą (kairiau), griebė ją ir išmetė pro duris. Nukentėjusiosios teigimu, iš pradžių jai tik truputį skaudėjo, galvojo, kad sumušimas menkas, todėl į policiją kreipėsi ne iš karto, o vėliau paaiškėjo, kad jai lūžo šonkauliai. Teismo vertinimu, tokie nukentėjusiosios L. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka faktinę situaciją. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nukentėjusioji L. S. galėtų apkalbėti kaltinamąjį A. G., apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu ar turėtų kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davusi neobjektyvius parodymus. Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duotų nukentėjusiosios L. S. parodymų matyti, kad tuo metu ji su kaltinamuoju A. G. vis dar puoselėjo artimus santykius, todėl ši aplinkybė sustiprina pagrindą manyti, kad nukentėjusioji nebuvo suinteresuota apkalbėti kaltinamojo ir duoti jam nepalankius įrodymus. Taigi, nukentėjusiosios L. S. duoti parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, logiški ir gana aiškūs, todėl laikytini patikimais, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

27. Iš byloje esančio VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020 m. rugpjūčio 22 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuoti dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai (VIII ir IX šonkaulių lūžiai kairėje) (1 t., b. l. 63-64). Iš byloje esančio policijos įvykių registro išrašo, be kita ko, matyti, kad Bendrajame pagalbos centre 2020 m. rugpjūčio 21 d., 1.40 val. buvo gautas pranešėjos L. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš dvi valandas ją spardė sugyventinis, skauda kairįjį šoną, ant kūno yra sumušimų (1 t., b. l. 19-26). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. T. parodė, kad atvykus pagal gautą iškvietimą nukentėjusioji aiškino, kad sugyventinis ją spardė į inkstus, kažką minėjo apie šonkaulius. Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės taip pat matyti, kad medikams nukentėjusioji skundėsi skausmu nugaroje, teigė, kad ją sumušė sugyventinis, skauda kairės pusės šonas (1 t., b. l. 71). Iš 2020 m. spalio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo turinio taip pat matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. paskambinusi Bendrojo pagalbos centro numeriu, nukentėjusioji teigė, kad sugyventinis ją spardė kojomis per inkstus, ji kenčia skausmą (1 t., b. l. 73-75). Sugretinus visus šiuos byloje esančius duomenis ir susiejus juos į vieningą visumą, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad kaltinime nurodytą dieną ir nurodytu laiku kaltinamasis A. G. prieš ją naudojo fizinį smurtą, kurio pasekmė – du sulaužyti šonkauliai. Teismo vertinimu, tarp minėtų byloje esančių duomenų nėra jokių esminių prieštaravimų ir jie atitinka nukentėjusiosios parodymų turinį tiek apie jos atžvilgiu smurtavusį asmenį, tiek apie fizinio smurto panaudojimo būdą ir gana tikslią jaučiamo skausmo lokalizaciją.

28. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad kaltinamasis ją iš buto išstūmė, o ne išnešė ir pastatė, kaip kad nurodė pats kaltinamasis A. G., patvirtina liudytojos D. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad ji matė, kaip A. G. išstūmė nukentėjusiąją į koridorių. Be to, liudytoja teigė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nuolat kartu vartoja alkoholį ir po to mušasi. Teismo vertinimu, tokie liudytojos parodymai, be kita ko, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad būtent nukentėjusiosios, o ne kaltinamojo parodymai laikytini patikimais, atitinkančiais analizuojamos situacijos faktines aplinkybes.

29. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio išvada patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusiajai L. S. nustatyti 8-9 kairės pusės šonkaulių lūžiai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 66).

30. Kaip jau buvo minėta, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. G. pateiktas kaltinimas dėl to, kad jis sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. S. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnio 2 dalyje: nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kasacinio teismo praktikoje šeimos nario sąvoka aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004). Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Iš nukentėjusiosios L. S. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu ir vėliau ji kaltinamąjį A. G. laikė savo sugyventiniu, motyvuodama tuo, kad ji su kaltinamuoju vedė bendrą ūkį, pas kaltinamąjį buvo pusė jos daiktų, kaltinamasis kartais jai duodavo pinigų nuomai (nuomojame bute gyveno jos sūnus ir ji, kai susipykdavo su kaltinamuoju), po darbo ji važiuodavo tiesiai pas kaltinamąjį, ji pirkdavo maisto produktus ir atnešdavo pas kaltinamąjį. Iš esmės analogiškus paaiškinimus apie santykius su kaltinamuoju nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, pridurdama tai, kad juos jau ne vienerius metus siejo romantiški santykiai. Tuo tarpu kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytu metu nukentėjusioji pas jį negyveno, bendro ūkio kartu nevedė, nukentėjusioji tik kartais pas jį nakvodavo, buvo atvejų, kad kartu su nukentėjusiąja pirko maistą. Vėliau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad jis su nukentėjusiąja yra pusiau sugyventiniai. Visgi, tokie kaltinamojo paaiškinimai proceso eigoje nebuvo nuoseklūs ir kito. Antai, 2020 m. lapkričio 25 d. (ikiteisminio tyrimo metu) vykusios apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad jis su nukentėjusiąja daugiau nei metus gyvena kartu jo namuose, juos sieja romantiški santykiai, jis nukentėjusiąją laiko savo sugyventine, jiedu veda bendrą ūkį, valdo bendrus finansus (1 t., b. l. 127-128). Analogiškus paaiškinimus apie santykius su nukentėjusiąją A. G. davė ir 2021 m. gegužės 11 d. vykusios apklausos metu, nors šios apklausos metu jis ir neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 84-85). Teismo vertinimu, toks kaltinamojo nenuoseklumas sudaro pakankamą pagrindą abejoti jo parodymų patikimumu ir objektyvumu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymu metu kaltinamasis su nukentėjusiąja artimai bendravo (juos siejo asmeninės prigimties reikalai), santykiams būdingas abipusis artumas, nukentėjusioji ne visą, tačiau tam tikrą laiką gyvendavo pas kaltinamąjį, šie santykiai nebuvo trumpalaikiai, o tęsėsi ne vienerius metus (pažymėtina, jog jie tęsėsi ir po nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, kad A. G. buvo skirtas įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios), kaltinamąjį ir nukentėjusįjį siejo bendri buitiniai reikalai (maistą pirko ne tik kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji), pats konfliktas įvyko dėl šeimyninių aplinkybių (dėl buvusios kaltinamojo žmonos), darytina išvada, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąja siejo šeiminiai santykiai, t. y. jie buvo sugyventiniai. Vien tai, kad kaltinamasis nurodė nelaikantis nukentėjusiosios sugyventine, savaime nepaneigia jų šeiminių ryšių, kadangi tokia jo pozicija paneigta kitais bylos įrodymais.

31. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. G. 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 23.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo šeimos nariui – sugyventinei L. S. sudavė vieną kartą koja į kairįjį šoną, taip padarė jai 8-9 kairės pusės šonkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

32. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl A. G. kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

33. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

34. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

35. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neigė ir parodė, kad jis neprisimena, ar nukentėjusioji 2021 m. kovo 26 d. buvo pas jį atėjusi. Galbūt jis su nukentėjusiąja šventė (duomenys neskelbtini) gimtadienį, tą dieną galėjo susitikti ir atšvęsti, galbūt nukentėjusioji pas jį nakvojo. Kaltinamojo teigimu, jis neprisimena, kad būtų mušęs nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios nemušė, nes jei muštų, tai girdėtų visi kaimynai. Buvo nukentėjusiajai užsimojęs, bet nesudavė, nežino, kaip atsirado nukentėjusiosios sužalojimai. Apklausos pabaigoje kaltinamasis parodė, kad jis nukentėjusiosios stipriai niekada nemušdavo, gali būti, kad jis jai sudavė į veidą. Teismo vertinimu, tokie nenuoseklūs kaltinamojo parodymai suponuoja išvadą apie jo nenuoširdumą, pačių parodymų nepatikimumą ir paties kaltinamojo siekį minimizuoti savo indėlį dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tokius kaltinamojo A. G. parodymus, kurie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų turinio, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, kuria kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje yra įrodymų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Dėl šių priežasčių teismas vadovaujasi tik ta kaltinamojo teisme duotų parodymų dalimi, kuri atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį, o kitą kaltinamojo parodymų dalį teismas atmeta kaip jokiais įrodymais nepagrįstą kaltinamojo gynybinę versiją.

36. Priešingai nei kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. S. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo gana nuoseklūs ir išsamūs. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad 2021 m. kovo 26 d., apie 17.00 val. ji nuėjo pas A. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), šventė (duomenys neskelbtini) gimtadienį, kartu su kaltinamuoju vartojo brendį. Ryte tarp jų kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis jai delnu tris kartus sudavė į veidą, o einant pro duris įspyrė į sėdmenis. Nukentėjusiosios teigimu, nuo smūgių į veidą jai iškrito protezai, buvo išplėšti dantys. Teismo vertinimu, tokie nukentėjusiosios L. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka faktinę situaciją. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nukentėjusioji L. S. galėtų apkalbėti kaltinamąjį A. G., apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu ar turėtų kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davusi neobjektyvius parodymus. Iš 2021 m. rugsėjo 2 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duotų nukentėjusiosios L. S. parodymų matyti, kad tuo metu ji su kaltinamuoju A. G. vis dar puoselėjo artimus santykius, todėl ši aplinkybė sustiprina pagrindą manyti, kad nukentėjusioji nebuvo suinteresuota apkalbėti kaltinamojo ir duoti jam nepalankius įrodymus. Taigi, nukentėjusiosios L. S. duoti parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, logiški ir gana aiškūs, todėl laikytini patikimais, be to, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

37. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad nukentėjusioji L. S., kviesdama policijos pareigūnus, nuo pat pradžių pateikė informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis jai daužė per veidą, išmušė protezus (2 t., b. l. 5). Analogiška informacija atsispindi ir iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuris buvo surašytas išklausius Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje įregistruoto skambučio garso įrašą (2 t., b. l. 45-48). Iš esmės analogiškas, tik labiau konkretizuotas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir 2021 m. kovo 27 d. protokole-pareiškime, kuriame nukentėjusioji nurodė, kad 2021 m. kovo 27 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis A. G. konflikto metu trenkė rankos delnu ne mažiau kaip tris kartus į veido sritį, spyrė vieną kartą koja į sėdmenis, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėto ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 1). Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pirminiai nukentėjusiosios paaiškinimai sutampa su jos proceso metu duotais parodymais, stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad būtent nukentėjusioji, o ne kaltinamasis, nurodė objektyvias analizuojamo įvykio aplinkybes, kurios tarpusavyje sutampa.

38. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 733/2021 (01) patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad L. S. buvo padaryta poodinės kraujosruvos kairiame smilkinyje su kraujosruva akies obuolio junginėje, dešinėje plaštakoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimas dešiniame žande, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje pusėje, visiškas 3 apatinio danties iš dešinės išnirimas. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be to, iš minėtos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Matyti, kad apžiūra buvo atlikta 2021 m. kovo 29 d., taigi sužalojimai galėjo būti padaryti ir kaltinime nurodytą dieną, t. y. 2021 m. kovo 27 d. Morfologinių požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ir visumoje nėra būdingi griuvimui (2 t., b. l. 30-31).

39. Sugretinus visus šiuos byloje esančius duomenis ir susiejus juos į vieningą visumą, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad kaltinime nurodytą dieną ir nurodytu laiku kaltinamasis A. G. smurtavo prieš nukentėjusiąją L. S. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

40. Teismas, vadovaudamasis šio nuosprendžio 30 punkte pateiktais argumentais, daro išvadą, kad kaltinamąjį A. G. ir nukentėjusiąją L. S. nusikalstamos veikos metu siejo šeiminiai santykiai, t. y. jie buvo sugyventiniai, pagal jų parodymus kartu gyveno tai pas kaltinamąjį, tai pas nukentėjusiąją.

41. Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. G. 2021 m. kovo 27 d., apie 7.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu savo sugyventinei L. S. trenkė ranka ne mažiau trijų kartų į veido sritį, po to spyrė vieną kartą koja jai į sėdmenis, taip padarė poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje su kraujosruva akies obuolio junginėje, dešinėje plaštakoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimą dešiniame žande, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu nugaros kairėje pusėje, visišką 3-ojo apatinio danties iš dešinės pusės išnirimą, t. y. tokiais savo veiksmais L. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

42. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo A. G. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo ir BK 75 straipsnio taikymo motyvai

43. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., vadovaujasi BK VIII skyriaus nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnis, be kita ko, nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

44. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, o BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

45. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., pirmiausia atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai, susijęs su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, vienas iš jų – nesunkus, o kitas – apysunkis.

46. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. G. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jo asmenybę bei šio asmens elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), turi gyvenamąją vietą, (2 t., b. l. 91), dirbantis (2 t., b. l. 92), anksčiau neteistas (2 t., b. l. 88-90), baustas administracine tvarka (daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus) ir turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 94-107).

47. Teismas nustato kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad drauge vartojo alkoholį, buvo neblaivūs.

48. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo A. G. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra visiškai atsitiktinis, o alkoholio vartojimas yra vienas iš kriminogeninių veiksmų, kurie lemia jo smurtinio elgesio protrūkius. Atsižvelgdamas į kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas viršijantis sankcijoje numatytos bausmės minimumą, tačiau nesiekiantis vidurkio, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – šio straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas viršijantis sankcijoje numatytos bausmės minimumą, tačiau nesiekiantis vidurkio. Teismo vertinimu, pagal A. G. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios.

49. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (40 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio nuostatomis keičiama į 40 laisvės atėmimo dienų bausmę). BK 63 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teismas dėl pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų nesikartoja ir iš dalies pridėdamas švelnesnę bausmę atsižvelgia į nuosprendžio 45-48 punktuose išvardintas aplinkybes. Teismo vertinimu, prie griežtesnės bausmės pridėtina vieno mėnesio dydžio švelnesnės bausmės dalis.

50. Kaltinamasis A. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. 10.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14.39 val. (1 t., b. l. 106, 118). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

51. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti A. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Tam neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

52. Aktualioje bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

53. Pažymėtina, kad A. G. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Teismas pažymi, kad A. G. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu dirbantis, anksčiau nėra teistas, o administracine tvarka baustas už nešiurkščius pažeidimus. Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

54. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog A. G. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo veikos susijusios su smurto panaudojimu artimoje aplinkoje, o šiuo metu jis su nukentėjusiąja nebegyvena (šią aplinkybę nukentėjusioji nurodė iš karto po teisiamojo posėdžio pabaigos, išjungus garso įrašą), todėl manytina, kad A. G. nenusikals. Be to, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. G. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl A. G. taikytinos BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punkte – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančioje).

55. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 116; 2 t., b. l. 69-70) – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl pareikšto civilinio ieškinio

56. Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,97 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl nukentėjusiosios L. S. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 78-89). Iš byloje esančio pinigų perlaidos priėmimo kvito matyti, kad A. G. 2020 m. lapkričio 20 d. atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą 50,97 Eur dydžio žalą (1 t., b. l. 94). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys jau yra atlygintas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi jis atmestinas.

VI. Dėl proceso išlaidų

57. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo A. G. 242,78 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 140). Prašymas netenkinamas, kadangi A. G. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes kaltinamasis nemoka proceso kalbos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje (prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu pakeičiant 40 parų arešto bausmę 40 dienų laisvės atėmimo bausme) ir skirti jam subendrintą vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. 10.50 val. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14.39 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, A. G. paskirtos vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (smurtinį elgesį keičiančioje).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 50,97 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo dėl 242,78 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iš A. G. netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.