Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-02 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

178 straipsnio 2 dalyje (KTKB „Gintarinis vairas“ turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

178 straipsnio 2 dalyje (G. G. turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

178 straipsnio 2 dalyje (T. R. turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

178 straipsnio 2 dalyje (B. M. turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

178 straipsnio 2 dalyje (A. J. turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

178 straipsnio 2 dalyje (V. G. turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

180 straipsnio 1 dalyje (N. B. plėšimas), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams trims mėnesiams,

178 straipsnio 2 dalyje (V. J. turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

178 straipsnio 2 dalyje (A. L. turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

178 straipsnio 2 dalyje (R. N. turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

178 straipsnio 2 dalyje (T. S. turto vagystė), ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė G. J. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas 80,95 Eur civilinis ieškinys patenkintas. Iš G. J. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 80,95 Eur.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. J. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į autobusą, tai yra G. J., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019-10-20, laikotarpiu nuo 3.08 val. iki 3.18 val., paspaudęs durų atrakinimo mygtuką ir taip atidaręs autobuso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio KTKB „Gintarinis vairas“, stovėjusio „Ažuolyno“ autobusų stotelėje Kauno g. 6, Klaipėdoje, duris, įsibrovė į autobusą ir iš jo pagrobė KTKB „Gintarinis vairas“ priklausančius vienkartinius važiavimo viešuoju transportu bilietus, tai yra 270 vnt. bilietų po 1 eurą ir 400 vnt. bilietų po 0,50 Eur. Tokiu būdu G. J. pagrobė svetimą KTKB „Gintarinis vairas“ priklausantį 470 eurų vertės turtą.

2.1. G. J. 2019-11-10, apie 12.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios G. G., atvirai pagrobė kairėje rankoje laikytą mėlynos spalvos 40 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7373“, skaitymo akiniai su dėklu, bendros 60 eurų vertės, raktai nuo durų ir magnetinis raktas, bendros 50 eurų vertės, 100 eurų vertės juodos spalvos piniginė bei piniginėje buvę pinigai – 30 eurų. Tokiu būdu G. J. atvirai pagrobė svetimą G. G. priklausantį 300 eurų vertės turtą;

2.2. G. J. 2019-11-11, apie 7.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios T. R., atvirai pagrobė rankoje laikytą 5 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 5 eurų vertės piniginė, ir piniginėje buvusius pinigaus – 70 eurų, tai yra 50 eurų popierinę kupiūrą – 1 vnt., 10 eurų kupiūrą – 1 vnt. ir 5 eurų kupiūras – 2 vnt. Tokiu būdu G. J. atvirai pagrobė svetimą T. R. priklausantį 80 eurų vertės turtą;

2.3. G. J. 2019-11-14, apie 12.50 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios B. M., atvirai pagrobė dešinėje rankoje laikytą 105 eurų vertės rankinę „Guess“, kurioje buvo 60 eurų vertės piniginė „Guess“ su joje buvusiais pinigais – 30 eurų, tai yra 2 vnt. 10 eurų kupiūrų ir 10 eurų monetomis. Tokiu būdu G. J. atvirai pagrobė svetimą B. M. priklausantį 195 eurų vertės turtą;

2.4. G. J. 2019-11-15, apie 9.43 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), parke pribėgęs iš nugaros prie nukentėjusiosios A. J., atvirai pagrobė rankose laikytą 15 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 10 eurų vertės piniginė su joje buvusiais pinigais – 30 eurų ir 14 eurų vertės Klaipėdos keleivinio transporto elektroninis bilietas. Tokiu būdu G. J. atvirai pagrobė svetimą A. J. priklausantį 69 eurų vertės turtą;

2.5. G. J. 2019-11-16, apie 9.35 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pribėgęs iš nugaros prie nukentėjusiosios V. G., atvirai pagrobė rankose laikytą 10 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 101“ ir 10 eurų vertės piniginė, kurioje buvo pinigai – 20 eurų. Tokiu būdu G. J. atvirai pagrobė svetimą V. G. priklausantį 60 eurų vertės turtą;

2.6. G. J. 2019-11-17, apie 9.35 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios V. J., atvirai pagrobė dešinėje rankoje laikytą 65 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J3“, 220 eurų vertės regos akiniai ir 15 eurų vertės piniginė, kurioje buvo pinigai – 72 eurai, tai yra 20 Eur kupiūros – 2 vnt., 10 Eur kupiūros – 2 vnt. ir 12 eurų monetomis. Tokiu būdu G. J. atvirai pagrobė svetimą V. J. priklausantį 572 eurų vertės turtą;

2.7. G. J. 2019-11-17, 20.20 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pribėgęs iš nugaros prie nukentėjusiosios A. L., atvirai pagrobė dešinėje rankoje laikytą 50 eurų vertės rankinę, 100 eurų vertės piniginę, piniginėje buvusius pinigus – vieną 20 eurų kupiūrą ir 4 monetas po 2 eurus, iš viso 28 eurus. Tokiu būdu G. J. atvirai pagrobė svetimą A. L. priklausantį 178 eurų vertės turtą;

2.8. G. J. 2019-11-19, 10.10 val., prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), pribėgęs iš nugaros prie nukentėjusiosios R. N., atvirai pagrobė per nukentėjusiosios dešinį petį persvertą 10 eurų vertės rankinę, joje buvusį 250 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A50“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir pinigus – 55 eurus, tai yra 10 eurų popierines kupiūras – 3 vnt., 5 eurų popierinę kupiūrą – 1 vnt., 20 eurų monetomis. Tokiu būdu G. J. atvirai pagrobė svetimą R. N. priklausantį 315 eurų vertės turtą.

2.9. G. J. 2019-11-19, apie 10.15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios T. S., atvirai pagrobė kairėje rankoje laikytą 20 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 50 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas „Alcatel“, 15 eurų vertės piniginė ir joje buvę pinigai – 25 eurų, tai yra 10 eurų popierinės kupiūros – 2 vnt., 5 eurai monetomis. Tokiu būdu G. J. atvirai pagrobė svetimą T. S. priklausantį 110 eurų vertės turtą.

3. Be to, G. J., pavartojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, tai yra G. J. 2019-11-16, apie 9.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros prie nukentėjusiosios N. B., sugriebė jos rankose laikytą rankinę, tačiau, nukentėjusiajai rankinės nepaleidus, G. J., panaudodamas fizinę jėgą, rankinę iš rankų išplėšė, taip padarydamas kairės plaštakos trečiojo (didžiojo) piršto trumposios tiesiamosios sausgyslės plyšimą, kuris sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip pagrobė 60 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 10 eurų vertės piniginė „Samsonite“ su joje buvusiais pinigais – 190 eurų, tai yra 1 100 eurų kupiūra, 3 vnt. kupiūrų po 20 eurų, 1 10 eurų kupiūra ir 20 eurų monetomis. Tokiu būdu G. J., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą N. B. priklausantį 260 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. J. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-02 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę; nuosprendžio dalį, kuria išnagrinėtas civilinis ieškinys, apeliantas prašo palikti nepakeistą; išnagrinėti apelianto kaltės klausimą dėl nusikaltimo prieš A. L.. Apeliantas nurodo, jog pageidauja dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog savo kaltę jis visiškai pripažino, duodamas nuoseklius parodymus padėjo pareigūnams tirti jo padarytas nusikalstamas veikas, dalyvavo patikrinimuose vietoje, parodė vietas, kuriose buvo paslėpęs ar išmetęs nusikalstamų veikų padarymo metu pasisavintus daiktus. Nurodo, jog dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. Skunde nurodoma, jog apeliantas yra ne kartą teistas. Nepaisant to, kokios bausmės jam būdavo skiriamos, jis intensyviai pažeidinėdavo įkalinimo įstaigų vidaus tvarkos taisykles, nepaklusdavo jokiems teisės aktams, dėl to jam būdavo skiriamos drausminės nuobaudos, taip pat būdavo baudžiamas kitais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais būdais. Nurodo, jog suimtas išbuvo jau beveik keturis mėnesius. Suėmimo laikotarpiu nė karto nenusižengė jokioms tvarkoms ir taisyklėms, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, nebuvo įspėtas dėl netinkamo elgesio. Buvo skatinamas už nepriekaištingą elgesį. Dalyvavo projekto „Šiaulių apskrities jaunimo nepakantumo korupcijai nuostatų formavimas“ mokymuose, gavo pažymėjimą. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas pakeitė požiūrį į gyvenimą. Apeliantas kritiškai vertina savo praeitį, neturi noro vėl nusikalsti. Apelianto nuomone, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Apeliantas mano, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti ne tik į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, bet ir į tai, dėl kokių priežasčių nusikalstamos veikos buvo padarytos. Apeliantas teigia, jog jis nusikalstamas veikas padarė dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo. Nusikalstamos veikos nebuvo planuotos, nebuvo joms ruoštasi. Apelianto nuomone, laisvės atėmimo bausmė, ypač atsižvelgiant į jos terminą, nepasieks BK įtvirtintų bausmės tikslų. Kadangi apeliantas turi priklausomybę nuo alkoholio, mano, kad jam gali būti taikomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas su intensyvia priežiūra, taikomas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo ir įpareigojimas dirbti ar kiti įpareigojimai, kurie padėtų apeliantui prisitaikyti visuomenėje ir daugiau nenusikalsti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, prieš jį sulaikant, jis buvo įsidarbinęs, ketino pradėti lankyti anoniminių alkoholikų klubą. Dėl to, kad nusikalstamas veikas apeliantas darė būdamas neblaivus, kai kurių nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybių jis nepamena. Nurodo, jog visiškai nepamena nusikalstamos veikos prieš A. L..

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija daugumos padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantas prašo išnagrinėti jo kaltės klausimą dėl nusikaltimo prieš A. L. padarymo ir nesutinka su paskirta bausme, būtent šiuos klausimus, t. y. apelianto kaltės dėl nusikalstamos veikos prieš A. L. ir bausmės individualizavimo apeliantui klausimus, analizuos teisėjų kolegija.

Dėl apelianto kaltės padarant nusikalstamą veiką prieš A. L.

7. Apeliantas iš esmės neneigia, kad 2019-11-17, 20.20 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pribėgęs iš nugaros prie nukentėjusiosios A. L., atvirai pagrobė dešinėje rankoje laikytą 50 eurų vertės rankinę, 100 eurų vertės piniginę, piniginėje buvusius pinigus – vieną 20 eurų kupiūrą ir 4 monetas po 2 eurus, iš viso 28 eurus, ir tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą A. L. priklausantį 178 eurų vertės turtą. Tačiau teigia, kad minėtos nusikalstamos veikos aplinkybių galbūt dėl neblaivumo nepamena. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, apeliantui prisipažinus dėl visų nusikalstamų veikų padarymo, pripažino apeliantą kaltu ir dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo. Apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria apeliantas pripažintas kaltu padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl A. L. turto vagystės, yra teisėta ir pagrįsta. Ši apygardos teismo išvada grindžiama toliau dėstomais argumentais.

8. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. L. 2019-11-17 pranešė apie prieš ją padarytą nusikalstamą veiką (protokolas-pareiškimas, b. t. 4, b. l. 154). Apklausiant A. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo (2019-11-17 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 4, b. l. 179–180, 2020-11-20 Liudytojo papildomos apklausos protokolas, b. t. 4, b. l. 193–194), be kitų aplinkybių, ji taip pat paaiškino, kad grįždama iš parduotuvės apie 20.20 val. už savęs išgirdusi žingsnius atsisuko ir pamatė einantį vyriškį, kurį gerai įsidėmėjo, t. y. įsidėmėjo tiek jo veido bruožus (jo lūpas, nosį ir žandus), tiek jo aprangą (juodais rūbais, trumpa striuke iki juosmens) ir ūgį – apie 1,80 metro. Nukentėjusioji atkreipė dėmesį į tai, kad gatvė buvo apšviesta, todėl ji, apeliantui nuo jos būnant apie 1,5 metro atstumu, gerai įsidėmėjo tiek jo veido bruožus, tiek aprangos detales, todėl nurodė, kad pamačiusi jį antrą kartą galėtų atpažinti. 2019-11-19, pamačiusi apelianto nuotrauką, nukentėjusioji jį atpažino kaip asmenį, kuris iš jos 2019-11-17 atėmė rankinę.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į baudžiamojoje byloje esančius liudytojo M. K. parodymus, kurie sutampa su nukentėjusiosios A. L. nusikalstamą veiką prieš ją atlikusio asmens apibūdinimu, t. y. M. K. paaiškino (2019-11-17 Liudytojo apklausos protokolas, b. t. 5, b. l. 13–14), kad 2019-11-17 apie 21.10 val. vedžiojo šunį adresu (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie namo iš kitos pusės tarp durų pastebėjo liekno kūno sudėjimo, apie 1,85–1,9 metro ūgio asmenį, apsirengusį tamsia trumpa striuke, juodos spalvos galbūt sportinėmis kelnėmis, sportiniais batais su baltos spalvos padais. Vėliau M. K. rado daiktus, išmėtytus iš rankinės, atimtos iš A. L., ir rankinę, apie daiktus informavo netoliese esančius policijos pareigūnus. Baudžiamojoje byloje esančiose fotonuotraukose (b. t. 6, b. l. 134–141) 2019-11-20 užfiksuoti apelianto rūbai bei avalynė visiškai atitinka liudytojo M. K. nurodytas matyto asmens aprangos ir avalynės detales ir iš dalies atitinka nukentėjusiosios A. L. nurodytas asmens, kuris iš jos atėmė rankinę, aprangos detales.

10. Įvertinusi išdėstytus motyvus, atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusioji A. L. apšviestoje gatvėje gerai įsidėmėjo apelianto veido bruožus ir jį atpažino, į tai, kad liudytojo M. K. nurodyta matyto asmens apranga bei avalynė nusikalstamos veikos padarymo dieną bei valandą visiškai atitinka apelianto aprangą ir avalynę, be to, atsižvelgusi į tai, kad, kaip minėta, apeliantas neneigia padaręs šią nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą kaltu ir dėl nusikalstamos veikos prieš A. L. padarymo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos misto rūmų 2020-03-02 nuosprendžio dalis, kuria apeliantas pripažintas kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl A. L. turto vagystės), pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nuosprendžio dalis paliktina nepakeista, o apeliacinio skundo dalis dėl nusikalstamos veikos prieš A. L. nepadarymo atmestina (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliantui paskirtos bausmės

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti G. J. prašymą dėl bausmės pakeitimo ir (ar) švelninimo nėra.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam G. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dešimt savarankiškų epizodų) ir 180 straipsnio 1 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

13. Apeliantas padarė vienuolika apysunkių nusikaltimų. Veikos tyčinės, baigtos. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas aštuonis kartus teistas, teistumas neišnykęs. Be kitų nusikalstamų veikų, apeliantas anksčiau taip pat ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas.

14. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55 ir 56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepažymėjo, tačiau apeliantas yra baustas ir administracine tvarka (b. t. 6, b. l. 41–43), kaip minėta, iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo teistas net aštuonis kartus. Jis nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus (būdamas 14 metų), tai rodo, kad G. J. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio, ypač atsižvelgiant į tai, kad jam skirtos mažesnės nei atitinkamų BK straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai bausmės.

16. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, G. J. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais G. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės jam nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog, paskyrus jam švelnesnę bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

17. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi apeliantas ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), nusikalstamas veikas apeliantas padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į G. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šių straipsnių sankcijoje numatyti vidurkiai bausmių dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-03-02 nuosprendis, kuriuo G. J. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo G. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.