Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant ieškovų If P&C Insurance AS ir Seesam Insurance AS atstovams advokatams Dovilei Armalytei ir Irmantui Dobilui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,G4S Lietuva“ ir trečiojo asmens ACE European Group Ltd atstovei advokatei Ingai Klimašauskienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,G4S Lietuva“ atstovams J. B. ir V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų If P&C Insurance AS ir Seesam Insurance AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1521-340/2014 pagal ieškovų If P&C Insurance AS ir Seesam Insurance AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,G4S Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys – A. M. ir ACE European Group Ltd.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2010-07-24 naktį UAB „Kevlaras“ valdomame restorane–viešbutyje „Karališka senoji kibininė“ (toliau ir – restoranas) kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė dviejų aukštų restorano pastatas su jame buvusia įranga ir kitu turtu. Gaisro kilimo metu restorano fizinę apsaugą vykdė atsakovė UAB „G4S Lietuva“ pagal 2007-10-25 Fizinės apsaugos sutartį, sudarytą su UAB „Kevlaras“ (toliau – ir Sutartis). Gaisro naktį restorane budėjo atsakovės UAB „G4S Lietuva“ darbuotojas – trečiasis asmuo A. M.. Gaisras buvo pastebėtas 2010-07-24 01.57 val. pro šalį važiavusio vairuotojo; apie degantį restoraną priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pranešta 2010-07-24, 01.58 val., A. M. apie gaisrą priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pranešė 02.02 val. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo sustabdytas nepavykus nustatyti asmenų, sukėlusių gaisrą.

Ieškovas Seesam Insurance AS pagal su UAB „Kevlaras“ sudarytą turto draudimo sutartį išmokėjo naudos gavėjai AB „SEB lizingas“ 8 591 540,55 Lt draudimo išmoką, susijusią su turto sunaikinimu gaisro metu; pagal su UAB „Kevlaras“ sudarytą verslo pertraukimo draudimo sutartį išmokėjo naudos gavėjoms UAB „Kevlaras“ 750 000 Lt ir UAB „Karališka kibininė“ 1 457 278 Lt draudimo išmokas, susijusias su verslo pertraukimu dėl gaisro. Be to, ieškovas Seesam Insurance AS papildomai patyrė 37 510 Lt tiesioginių išlaidų, susijusių su gaisro priežasčių tyrimu. Ieškovas If P&C Insurance AS pagal su draudėju AB „SEB lizingas“ sudarytą draudimo sutartį išmokėjo jam 750 000 Lt išmoką, susijusią su kilnojamojo turto sunaikinimu gaisro metu.

Pagal Sutartį atsakovė UAB „G4S Lietuva“ įsipareigojo atlyginti UAB „Kevlaras“ tik tiesioginius nuostolius, kilusius dėl atsakovės kaltų veiksmų, ir 100 000 Lt ribose. Pasak ieškovų, ši Sutarties sąlyga prieštarauja CK 6.251 straipsnio 1 dalies ir CK 6.252 straipsnio 1 dalies nuostatoms, todėl prašė pripažinti negaliojančiomis tas Sutarties nuostatas, kurios riboja atsakovės atsakomybę už Sutarties nevykdymą 100 000 Lt tiesioginių nuostolių sumos dydžiu. Be to, pagal Sutartį atsakovei reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turi būti pareikštas per 30 dienų nuo nuostolių atsiradimo dienos, todėl ieškovai prašė panaikinti Sutarties 6.7.7 punktą bei Sutarties 6.4 punktą dalyje, kiek minėtos nuostatos numato civilinės atsakomybės ribojimą už Sutarties nevykdymą 30 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo dienos pretenzijos pareiškimo. Ieškovų teigimu, Sutartis turi pasaugos sutarties požymių, be to, ja susitarta dėl konkretaus rezultato, todėl atsakovė gali būti atleista nuo atsakomybės tik tais atvejais, kai pareigos išsaugoti daiktą neįvykdo dėl nenugalimos jėgos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Teismas neteisingai nustatė Sutarties tikslą. Aplinkybė dėl tikrųjų šalių ketinimų ir Sutarties tikslo ypatingai svarbi, kadangi nuo jos priklauso civilinės atsakomybės ribojimo atsakovės atžvilgiu galimybė. Net jei Sutartis negali būti kvalifikuojama kaip turinti pasaugos požymių, tikrasis Sutarties tikslas buvo įsigyti/teikti tokias fizinės apsaugos paslaugas, kurios užtikrintų objekto ir jame esančio turto išsaugojimą, o ne tik objekto saugojimą nuo neteisėtų veiksmų.

2. Teismas neteisingai aiškino draudimo riboti civilinę atsakomybę ir sutarčių laisvės principo santykį. Pripažindamas, jog atsakovės atsakomybės apribojimas 100 000 Lt suma neprieštarauja atlygintinų paslaugų teikimo sutarties prigimčiai, teismas visiškai neatsižvelgė į restorano ir jame buvusio turto, kurių apsaugą vykdė atsakovė, taip pat viso UAB ,,Kevlaras“ vykdomo verslo vertę. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad dėl draudiminio įvykio prarasto turto vertė viršijo 10 mln. litų, todėl atsakovės civilinės atsakomybės apribojimas vos 100 000 Lt suma yra pernelyg griežtas, iškreipiantis Sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Teismas atskirai nepasisakė ir dėl Sutarties 6.7.7 punkto nuostatos, panaikinančios atsakovės pareigą atlyginti nuostolius, jeigu reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepareiškiamas per 30 d., nors akivaizdu, kad tokia nuostata prieštarauja sąžiningumo principui, nes neproporcingai apriboja atsakovės atsakomybę.

3. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas neįrodytas:

3.1. Priešingai nei teigiama teismo sprendime, LTEC išvadoje nė viena suformuluota galutinė specialisto išvada nėra kategoriška ir negali paneigti ieškovų dėstomos pozicijos, t. y. tiriamojoje LTEC išvados dalyje kaip tik nurodoma, kad vaizdo įrašai sudaro pagrindą iškelti ieškovų pateikiamą versiją, tačiau jai ištirti reikalingi papildomi duomenys. Byloje pateikti du gaisro kilimo aplinkybes ir priežastis nustatinėjusių specialistų tyrimai – UAB ,,Poliprojektas“ ir LTEC išvada. Nepaisant nurodytų tyrimų prieštaringumo (neišsamumo), pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik LTEC išvados teiginiais, nemotyvuodamas, kodėl rėmėsi šiuo įrodymu, o kitą atmetė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Vingės transsphere logistika“ vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai arba šių vaizdo įrašų pagrindu surašyti 2010-08-24 apžiūros protokolai būtų nepatikimi ar su nagrinėjama byla nesusiję įrodymai. Teismas privalėjo analizuoti vaizdo įrašus bei jų pagrindu surašytus 2010-08-24 apžiūros protokolus.

3.2. Aplinkybe, jog apsaugos darbuotojui nebuvo galima matyti viso restorano perimetro (tarp atskirų kamerų buvo vadinamųjų aklųjų zonų) atsakovė remtis negali, kadangi būtent atsakovė užsakė ir derino vaizdo stebėjimo kameromis sistemos projektą, palaikė tiesioginius ryšius su įrangą montavusiais asmenimis, pagal Sutartį atsakovė turėjo pareigą informuoti UAB ,,Kevlaras“ apie kliūtis, trukdančias tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau to nepadarė. Byloje nustatyta, kad restorane gaisras kilo ne savaime, o buvo sukeltas tyčia. Pašalinio asmens, sukėlusio gaisrą, ir jo neteisėtų veiksmų A. M. nematė dėl to, kad netinkamai vykdė savo pareigas – nebuvo budrus, darbo metu užsiėmė pašaline veikla, todėl monitoriuje rodomo vaizdo nestebėjo, arba šio vaizdo apsaugos kameros nefiksavo ir neperdavė, kadangi minimi pašalinio asmens veiksmai buvo atliekami į kamerų veikimo spindulį nepatenkančioje (aklojoje) zonoje.

4. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad trečiojo asmens A. M. veiksmų neteisėtumas neįrodytas:

4.1. Atsakovės darbuotojas savo neveikimu, kuris pagal atsakovei keliamą atidumo standartą prilyginamas tyčiniams veiksmams, neužkirto kelio žalos atsiradimui. Visi neteisėti A. M. veiksmai buvo atlikti iki gaisro kilimo momento: jis darbo metu užsiėmė pašaline veikla, neleidžiančia maksimaliai tinkamai vykdyti tiesioginių funkcijų, sumažino dėmesį objekto apsaugai ir dėl to nesureagavo į pašalinio automobilio privažiavimą bei sustojimą prie restorano, nepastebėjo pašalinio asmens, kuris beveik 10 min. vaikščiojo ir atliko neteisėtus veiksmus šalia restorano pastato. Kiti atsakovės darbuotojo veiksmai nelėmė gaisro kilimo, tačiau žymiai padidino jo sukeltus nuostolius: įsijungus gaisro signalizacijai A. M. pirmiausia bandė signalizaciją išjungti, o tik nepavykus to padaryti, pasižiūrėjo per langą ir pamatė gaisro požymius; į bendrąjį pagalbos centrą pirmiau paskambino pro šalį važiavęs vairuotojas, o tik po dar 4 min. (02 val. 02 min.) – A. M.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, tokie jos darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas) lemia visiškos civilinės atsakomybės taikymą atsakovės atžvilgiu.

4.2. Nepaisant to, kad nei UAB NRD CS, nei UAB Robert Bosch specialistai negali atsakyti į atsakovės suformuluotus klausimus dėl panaikintų failų ištrynimo būdo, vis dėlto teismas padarė išvadą, priešingą eksperto išvadoje nurodytajai, kad minėti 3 failai negalėjo būti ištrinti rankiniu būdu. UAB NRD CS vertinimu ir UAB Robert Bosch raštu nebuvo paneigtas ir pats 3 failų, susijusių su vaizdo kamerų stebėjimo duomenimis, ištrynimo faktas. Eksperto išvadoje pažymima, kad paskutiniai duomenys apie šiuos failus yra užfiksuoti 2010-07-24 01:57 val., t. y. tuomet, kada apsaugos darbuotojas išgirdo veikiantį po gaisrine centrale esantį pultą su klaviatūra, išbėgo į lauką, pamatė, kad kilęs gaisras, paskambino atitinkamoms tarnyboms ir vadovybei, grįžo į pastatą ir, jo teigimu, pasiėmė pamainos perdavimo žurnalą, kai kuriuos asmeninius daiktus, raktelius nuo automobilio. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės darbuotojas turėjo ir galimybę, ir motyvą minėtus vaizdo failus ištrinti.

4.3. LTEC specialistas apžiūrėjo ne atsakovės vaizdo kamerų įrašus, o UAB „Vingės transsphere logistika“ vaizdo įrašus, todėl jokių išvadų apie tai, ar per atsakovės kameras naktį buvo galima ką nors įžiūrėti, ar ne, nei specialistas, nei teismas negalėjo padaryti. Jeigu vaizdo įrašai ir būtų išsaugoti, tačiau juose dėl prasto apšvietimo nebūtų galima nieko įžiūrėti, reikėtų konstatuoti, kad atsakovė jau kur kas anksčiau (tik pradėjusi vykdyti Sutartį) privalėjo įspėti UAB ,,Kevlaras“, kad nepakankamas apšvietimas yra kliūtis tinkamai saugoti restoraną. Todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškovų argumentus, kad trečiasis asmuo nepastebėjo pašalinio asmens dėl aplaidaus pareigų vykdymo, pašalinių užsiėmimų stebėjimo metu bei dėmesio stokos.

4.4. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo A. M. savo pamainos metu užsiėmė pašaline veikla: naršė internete, skaitė žurnalą, laikraštį, buvo išėjęs į lauką. Vien ta aplinkybė, kad, vadovaujantis bylos medžiaga, naršyti internete jis baigė 00:55 val., t. y. likus vienai valandai iki gaisro, visiškai nepatvirtina, jog po šios veiklos jis savo pareigas vykdė tinkamai. Kaip pats pripažino minėtos 2010-08-20 papildomos liudytojo apklausos metu, budėjimo metu jis skaitė laikraštį bei žurnalą, buvo išėjęs į lauką; akivaizdu, kad tokios pašalinės veiklos trukmės jokiais objektyviais įrodymais nustatyti negalima. Tačiau lygiai taip pat akivaizdu, kad tokios veiklos metu vaizdo kamerų rodomo vaizdo jis stebėti negalėjo. Gaisrą sukėlusio pašalinio asmens ir jo neteisėtų veiksmų A. M. nematė dėl to, kad netinkamai vykdė savo pareigas – nebuvo budrus ir dėmesingas, darbo metu užsiėmė pašaline veikla, lėmusia dėmesio saugomam objektui sumažinimą. Apsaugos darbuotojas, turėdamas visas technines galimybes per vaizdo stebėjimo kameras pamatyti šalia pastato sustojusį automobilį, šalia pastato vaikštantį ir talpas nešiojantį asmenį, nuo 01:39 val. iki padegimo – 01:53 val. – nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtas asmuo būtų sulaikytas ir būtų užkirstas kelias restorano padegimui bei, atitinkamai, ieškovų patirtiems nuostoliams kilti. Be to, A. M. laiku nesureagavo ir nepranešė apie gaisrą gelbėjimo tarnyboms, dėl ko ieškovų nuostoliai žymiai padidėjo. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės reiškia, kad buvo pažeista pareiga būti nuolat budriam (Taisyklių 10.2.9 p.), tinkamai reaguoti į situaciją, ir dėti maksimalias pastangas, siekiant išsaugoti saugomą objektą bei jame esantį turtą nuo neteisėtų veiksmų. Netinkamas nurodytų pareigų vykdymas sukliudė tinkamai įvykdyti apsaugos darbuotojo pareigą – užkirsti kelią žalos atsiradimui, dėl to konstatuotina, kad atsakovė pažeidė profesionaliai veiklai taikytinus griežtesnius atsakomybės standartus ir turi atlyginti ieškovų patirtus nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovės UAB ,,G4S Lietuva“ sutartinės atsakomybės

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atlyginti žalą atsakovei reiškia draudikai, išmokėję draudimo išmokas draudėjams ir naudos gavėjams sudegus UAB ,,Kevlaras“ valdomam restoranui (CK 6.1015 str. 1 d.). Atsakovės atsakomybę ieškovai kildina iš netinkamo jos su UAB ,,Kevlaras“ (užsakovės) 2007-10-25 sudarytos fizinės apsaugos sutarties vykdymo (1 t., b. l. 119-143). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Minėtoje sutartyje šalys susitarė, kad atsakovės atsakomybė atsiranda tik esant jos kaltei (Sutarties 6.2 p.; CK 6.256 str. 4 d.).

Tarp šalių kilęs ginčas dėl gaisro kilimo priežasties. Nustatyta, kad restorane įrengtos kameros ir jose užfiksuoti vaizdai nėra išlikę. Ieškovai įrodinėja, kad restoranas padegtas tyčia, asmens, kurio siluetas užfiksuotas šalia restorano esančio krovinių terminalo, priklausančio UAB „Vingės transsphere logistika“, vaizdo stebėjimo kameromis. Siekiant išsiaiškinti gaisro kilimo priežastį, apeliacinės instancijos teismas paskyrė kompleksinę vaizdo ir gaisrų ekspertizę. 2016-05-01 teismo ekspertizės akte (8 t., b. l. 142-149) konstatuota, kad gaisro židinio zona yra pietvakarinės pusės centrinės dalies išorėje, gaisras restorane kilo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (1 ekspertizės akto išvada); tikėtina, kad yra priežastinis ryšys tarp UAB „Vingės transsphere logistika“ vaizdo kamerose užfiksuoto asmens ir restorane kilusio gaisro priežasčių (2 ekspertizės akto išvada). Teismo posėdžio metu ekspertas A. Č. paaiškino, kad iš ugnies pliūpsnio galima daryti išvadą, kad restoranas buvo padegtas degiu skysčiu; nurodė, kad gaisro židinio vieta buvo ne mansarda (pastogė) (kaip įrodinėjo atsakovė), o virš restorano pamatų, paaiškindamas, kad gaisro didžiausias degimas buvo virš tikro realaus židinio. Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertizės akto turinį, teismo posėdžio metu apklaustų ekspertų K. G. ir A. Č. paaiškinimus, neturi pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės akte padarytomis išvadomis (CPK 185, 218 str.). Priešingų teismo ekspertizės išvadoms dėl gaisro židinio vietos ir gaisro kilimo priežasties įrodymų byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikta LTEC 2011-04-11 specialisto išvada (ieškinio priedas Nr. 12), kad gaisro kilimo priežasčių nustatyti negalima ir išvada, kad byloje nėra duomenų, kad tiriamojo gaisro sukėlimui buvo panaudotas degusis skystis, 2016-05-01 ekspertizės akto išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jomis nesivadovauti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta, jog restoranas buvo padegtas tyčia, asmens, kurio siluetas užfiksuotas UAB „Vingės transsphere logistika“ priklausančiomis vaizdo stebėjimo kameromis (CPK 185 str.).

Apeliantų teigimu, apsaugos darbuotojas A. M. iki gaisro kilimo momento darbo metu užsiėmė pašaline veikla, neleidžiančia maksimaliai tinkamai vykdyti tiesioginių funkcijų, naršė internete, sumažino dėmesį restorano apsaugai ir dėl to nepastebėjo pašalinio asmens, padegusio restoraną. Apeliantai įrodinėja, kad jei apsaugos darbuotojas būtų tinkamai vykdęs sutartines pareigas, jis būtų pamatęs per vaizdo kameras asmenį, padegusį restoraną. Į klausimą, ar pagal restorano vaizdo kamerų išdėstymą apsaugos darbuotojas turėjo techninę galimybę pastebėti asmenį, užfiksuotą UAB ,,Vingės transsphere logistika“ vaizdo stebėjimo kameromis, teismo ekspertas K. G. nurodė, kad atsakyti, ar galėjo operatorius pastebėti vaizde užfiksuotą 10-12 pikseliu aukščiu judantį subjektą, negalima (ekspertizės akto 3 išvada). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas K. G. paaiškino, kad jis, turėdamas išankstinę informaciją, ir stebėdamas UAB ,,Vingės transsphere logistika“ vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotus įrašus, iš keleto kartų pastebėjo, kad kažkas vaikšto ir kažką daro, nurodydamas, kad negalima identifikuoti ką matomas subjektas daro (2016-09-07 posėdžio garso įrašas). Kaip minėta, restorano vaizdo kamerų nėra išlikę. Ar galėjo apsaugos darbuotojas pamatyti padegėją per restorano vaizdo stebėjimo kameras, pasak eksperto K. G., priklauso nuo įvairių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos atliekant ekspertizę: koks buvo apsaugos darbuotojo darbo režimas, kada daromos pauzės, kaip realiai veikė kameros (kur jos buvo nukreiptos ir pan.). Instrukcijų darbui su videoterminalais byloje nėra. Pagal Fizinės apsaugos sutarties 2008-09-22 pakeitimą, nuo šios datos restoraną saugojo vienas apsaugos darbuotojas (1 t., b. l. 131). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad objektyviai (fiziologiškai) neįmanoma visą laiką nepertraukiamai stebėti monitoriaus, fizinės apsaugos instrukcijoje (3.2.2 p.) numatyta apsaugos darbuotojo pareiga ne mažiau kaip kas dvi valandas apeiti teritoriją ir joje esančius pastatus, kas kartu paneigia jo darbuotojo pareigą nepertraukiamai stebėti monitorių, aplinkybę, kad restorano vaizdo kamerų nėra išlikusių, faktą, kad teismo ekspertas K. G., turėdamas išankstinę informaciją, iš UAB ,,Vingės transsphere logistika“ vaizdo įrašų tik iš keleto kartų pamatė subjektą, sprendžia, jog neužtenka įrodymų konstatuoti neteisėtų kaltų atsakovės darbuotojo A. M. veiksmų (neveikimo), dėl kurių nebuvo užkirstas kelias gaisrui kilti. Bylos duomenys patvirtina, kad apsaugos darbuotojas prie interneto paskutinį kartą jungėsi 00.55 val., t. y. beveik valandą iki kilusio gaisro, todėl tarp šių apsaugos darbuotojo veiksmų ir fakto, kad darbuotojas nepastebėjo padegėjo, nėra priežastinio ryšio.

Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad kamerų išdėstymas atitiko skaitmeninei kamerų sistemai keliamus bendruosius reikalavimus. Priešingai nei nurodo apeliantai, priešgaisrinės signalizacijos, uždujinimo sistemos, apsaugos, vaizdo stebėjimo kompiuterinių-telefoninių tinklų projektų užsakovas bei šios įrangos savininkas buvo UAB ,,Kevlaras“, o ne atsakovė; atsakomybė už šių sistemų remontą ir priežiūrą taip pat teko UAB ,,Kevlaras“, o ne atsakovei (2 t., b. l. 37-76; Fizinės apsaugos paslaugų teikimo taisyklių 3.2.2-3.2.3 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pagal Fizinės saugos sutarties 2008-09-22 pakeitimą, nuo šios datos restoraną saugojo vienas apsaugos darbuotojas; jo darbo laikas buvo nuo 21 val. iki 9 val. (1 t., b. l. 131). Byloje nėra ginčo, kad saugomas objektas yra medinės konstrukcijos, didelės vertės, esantis nuošalioje vietoje. Ieškovai, kaip draudikai, sudarydami turto draudimo ir verslo pertraukimo draudimo sutartis, turėjo įvertinti draudimo riziką, tai reiškia, kad jie žinojo apie tokias Fizinės apsaugos sutarties nuostatas ir restorano apsaugos lygį. Tai, kad esant tokiai apsaugos sutarčiai, ieškovai sudarė draudimo sutartis, reiškia, kad juos tenkino esanti apsaugos sistema ir jie atitinkamai vertino didesnę riziką.

Apeliantų teiginiai, kad apsaugos darbuotojas ištrynė restorano kamerų vaizdo įrašus atmestini kaip neįrodyti. UAB ,,Abakas“ tyrimo išvadoje nurodyta, kad buvo rasti trys ištrinti SysInfo.htm failai, kuriuose yra duomenų apie vaizdo stebėjimo kameras. Šiuos failus sukuria specializuota programinė įranga DiBos, kurios autorius yra Vokietijos koncernas Bosch (6 t., b. l. 40-82). UAB ,,Robert Bosch“ pateiktame atsakyme nurodyta, valdant nuotoliniu būdu DiBos įrenginį per IE, operatorius gali stebėti kamerų vaizdus realiame laike, gali peržiūrėti vaizdo įrašo archyvą, tačiau modifikuoti (pašalinti, pakeisti parametrus) arba kitaip paveikti vaizdo archyvą ir jo vientisumą per IE vartotojo sąsają arba rankiniu būdu pašalinant kompiuteryje esančius IE tarnybinius failus, neįmanoma (6 t., b. l. 123). Be to, mažai tikėtina, kad būtų fiziškai įmanoma ištrinti video įrašų failus, esančius sudegusioje aparatūroje.

Apeliantai taip pat įrodinėjo, kad apsaugos darbuotojas netinkamai vykdė pareigas po gaisro kilimo – neiškvietė priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, todėl padidėjo nuostoliai. Byloje nėra ginčo, kad pirmasis pranešimas priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apie kilusį gaisrą yra padarytas 01.58 val., o A. M. apie kilusį gaisrą pranešė 02.02 val. Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad pateiktoje vaizdo byloje akivaizdžiai matomi liepsnų pliūpsniai yra užfiksuoti apytiksliai nuo 01 val. 53 min. 36 sek. 40 msek. pagal skaitmeninės stebėjimo sistemos sisteminį laiką (ekspertizės akto 4 išvada). Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, vaizdo kameros fiksuojamas laikas neatitiko realaus laiko, tai yra skaitmeninė stebėjimo sistema ir laikas nustatytas pagal tą datą ir laiką, kuris matomas vaizdo įraše. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, jog neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek laiko praėjo nuo pirmo ugnies pliūpsnio iki tada, kai apsaugos darbuotojas iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Apsaugos darbuotojas laikėsi pozicijos, kad išgirdęs priešgaisrinės apsaugos sistemos signalizaciją jis išbėgo į kiemą, jam buvo pranešta, kad priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba jau iškviesta, tada grįžo į apsaugos postą, pasiėmė ryšio priemonę ir telefoną, tada bėgo užsukti dujų kranus, skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Pagal fizinės apsaugos instrukcijos 3.4.3 punktą gaisro atveju apsaugos darbuotojas pirmiausia turi įvertinti gaisro mastą ir priklausomai nuo gaisro masto imtis šiame punkte nurodytų veiksmų. Kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti apsaugos darbuotojo A. M. veiksmai atitiko sutartinius įsipareigojimus ir fizinės apsaugos instrukcijos reikalavimus.

Dėl nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta, kad atsakovė (jo darbuotojas) neteisėtais kaltais veiksmais padarė sutarties pažeidimų, lėmusių prašomų priteisti nuostolių atsiradimą.

Dėl Sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis

Kaip minėta, pateiktame ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis ir tam tikras Sutarties sąlygas: Sutarties 6.2, 6.3 punktus, Sutarties 1 priedo 4 punktą – kiek šių punktų nuostatos numato atsakovės civilinės atsakomybės ribojimą už Sutarties nevykdymą 100 000 Lt bei tiesioginių nuostolių sumos dydžiu; ir Sutarties 6.2, 6.7.7 bei 6.4 punktus – kiek šių punktų nuostatos numato atsakovės civilinės atsakomybės ribojimą už Sutarties nevykdymą 30 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo dienos pretenzijos pateikimo terminu atsakovei.

Reikalavimai susitarimams dėl civilinės atsakomybės apribojimo numatyti CK 6.211 ir 6.252 straipsniuose. CK 6.211 straipsnis numato, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. Nagrinėjamu atveju du verslo subjektai susitarė dėl ribotos civilinės atsakomybės. Kaip minėta, atsakovė apsaugos paslaugas UAB ,,Kevlaras“ teikė ribotą paros laiką, visą objekto apsaugą vykdė vienas darbuotojas, už vieną valandą užsakovė apsaugos tarnybai mokėjo 12,80 Lt, saugomas objektas buvo itin didelės vertės turtas. Nurodytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, pagrįstai sąlygojo atsakovės atsakomybės ribojimą ir nėra pagrindo tokių sutarčių sąlygų vertinti kaip nesąžiningų užsakovo atžvilgiu.

CK 6.252 straipsnyje nurodoma, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Sutarties 6.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovės civilinė atsakomybė atsiranda tik esant kaltei. Šalims nedraudžiama susitarti dėl atsakomybės taikymo esant įmonės (verslininko) kaltei (CK 6.256 str. 4 d.). Atsakovės tyčios ar didelio neatsargumo nenustatyta.

2007-10-25 fizinės apsaugos sutartimi atsakovas įsipareigojo vykdyti užsakovo (UAB ,,Kevlaras“) objekto fizinę apsaugą, o užsakovas – sudaryti būtinas sąlygas sutarčiai vykdyti ir apmokėti už suteiktas paslaugas. (Sutarties 2.1-2.2 p.). Fizinė apsauga Sutartyje apibrėžta kaip fizinės apsaugos taisyklėse ir instrukcijoje apibrėžta, objekte esančio apsaugos darbuotojo veikla, kuria siekiama apsaugoti objektą ir (arba) jame esantį užsakovo turtą ir (arba) asmenis nuo neteisėtų veiksmų (Sutarties 1.1.1 p.). Pirmosios instancijos teismas 2007-10-25 fizinės apsaugos sutartį kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, kad šalys sutartimi susitarė dėl objekto išsaugojimo, kaip tai numatyta CK 6.718 straipsnyje, reglamentuojančiame, kad paslaugų teikėjas tokiu atveju nuo atsakomybės atleidžiamas tik tada, kai rezultato pasiekti negalėjo dėl nenugalimos jėgos. Sutartyje nėra nuostatų, patvirtinančių atsakovės pareigą išsaugoti objektą. Priešingai nei nurodo apeliantai, lingvistinis sutarties nuostatų aiškinimas taip pat patvirtina atsakovės pareigą siekti išsaugoti objektą, tačiau ne pareigą pasiekti rezultatą – objekto išsaugojimą.

Nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ir 6.2, 6.7.7 bei 6.4 punktų – kiek šių punktų nuostatos numato atsakovės civilinės atsakomybės ribojimą už Sutarties nevykdymą 30 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo dienos pretenzijos pateikimo terminu atsakovei. Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 4 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Tokios sutarties nuostatos įstatymai nedraudžia, dėl šios nuostatos susitarė du verslo subjektai, ši sąlyga buvo priimtina abiem šalims, toks susitarimas yra teisėtas, todėl nėra pagrindo pripažinti jo negaliojančiu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovų atsakovei ir trečiajam asmeniui, esančiam atsakovės pusėje, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.; 302 str.). Atsakovė UAB ,,G4S Lietuva“ nurodė, kad jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, sudaro 2 833,13 Eur (7 t. b. l. 140-142, 8 t. b. l. 4-9, 81-84). Šios išlaidos atsakovei priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis po 1 416,56 Eur. (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 302 str.). Trečiasis asmuo ACE European Group Ltd prašė priteisti 10 805 Eur bylinėjimosi išlaidų (7 t. b. l. 144-150; 8 t. b. l. 31-34, 100-104). Tokios išlaidos neatitinka atliktų teisinių paslaugų sudėtingumo, byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta per vieną posėdį, prašomos priteisti išlaidos žymiai viršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl užmokesčio dydį, todėl yra mažintinos iki 2 000 Eur. Šios išlaidos trečiajam asmeniui iš ieškovų priteisiamos lygiomis dalimis po 1 000 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimą ir 2014 m. liepos 2 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo Seesam Insurance AS (Estijos Respublikos juridinio asmens kodas 10055752) 1 416,56 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiolika eurų 56 euro centus) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,G4S Lietuva“ (įmonės kodas 122887029) ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) trečiajam asmeniui ACE European Group Ltd.

Priteisti iš ieškovo If P&C Insurance AS (Estijos Respublikos juridinio asmens kodas 10100168) 1 416,56 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiolika eurų 56 euro centus) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,G4S Lietuva“ (įmonės kodas 122887029) ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) trečiajam asmeniui ACE European Group Ltd.