Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo If P & C Insurance AS atstovui advokatui A. K., ieškovo Seesam Insurance AS atstovei advokatei L. Č. – K.,

ekspertui L. R.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų If P & C Insurance AS ir Seesam Insurance AS ieškinį atsakovui UAB „G4S Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. M., ACE European Group Ltd,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis atsakovo Fizinės apsaugos sutarties nuostatas, kurios apriboja atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą, priteisti iš atsakovo ieškovo Seesam Insurance AS naudai 10 836 328, 55 Lt nuostolių atlyginimo, priteisti iš atsakovo ieškovo If P&C Insurance AS naudai 750 000 Lt nuostolių atlyginimo bei 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2010-07-24 naktį UAB „Kevlaras“ valdomame restorane – viešbutyje „Karališka senoji kibininė“ kilo gaisras, dėl šio draudžiamojo įvykio įvairiems naudos gavėjams buvo išmokėta 11 586 328,55 Lt draudimo išmokų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pastatas buvo padegtas tyčia, sudegęs pastatas gaisro kilimo metu buvo saugomas atsakovo darbuotojo – trečiojo asmens A. M., pagal 2007 m. spalio 25 d. Fizinės apsaugos sutartį Nr. FA 0560 (toliau – Sutartis). Atsakovo darbuotojas grubiai pažeidė savo pareigas pagal Sutartį, kas lėmė tai, jog nebuvo apsaugotas restoranas ir nebuvo užkirstas kelias gaisro kilimui, sunaikinusiam restoraną, tuo sukeliant didelius nuostolius. Ieškovai įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo CK 6.1015 straipsnio 1 dalies, numatančios draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, pagrindu.

Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlyginti UAB „Kelvaras“ tik tiesioginius nuostolius, kilusius dėl atsakovo kaltų veiksmų ir pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo ar nevykdymo, 100 000 Lt ribose. Ši Sutarties sąlyga prieštarauja CK 6.251 straipsnio 1 dalies ir CK 6.252 straipsnio 1 dalies nuostatoms; ieškovų įsitikinimu, atsakovas turi atlyginti ieškovų nuostolius visiškai, todėl reikalauja pripažinti negaliojančiais Sutarties 6.3 punktą, Sutarties 1 priedo 4 punktą bei Sutarties 6.2 punktą dalyje, kiek minėtos nuostatos riboja atsakovo atsakomybę už Sutarties nevykdymą 100 000 Lt tiesioginių nuostolių sumos dydžiu; Sutarties 6.7.7 punktą bei Sutarties 6.4 punktą dalyje, kiek minėtos nuostatos numato civilinės atsakomybės ribojimą už sutarties nevykdymą 30 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo dienos pretenzijos pareiškimo.

1.atsakovas pažeidė Sutartimi šalių sulygta įsipareigojimą apsaugoti restoraną;

2.atsakovas pagal Sutartį turėjo pareigą pasirūpinti reikiamomis techninės apsaugos priemonėmis – suprojektuoti ir užsakyti restorano vaizdo kamerų sistemą, tačiau suprojektuota sistema neapėmė viso restorano perimetro. Darbuotojo veiksmai gaisro kilimo metu pasireiškė dėmesio saugomam restoranui mažinimu, kas sąlygojo grubius Taisyklių ir Instrukcijos pažeidimus, tiesiogiai lėmusius nuostolių atsiradimą. Susiklosčiusioje situacijoje atsakovo atsakomybė yra visiška ir negali būti laikoma daline, nes atsakovo atsakomybė kildinama iš Sutarties pažeidimo, o ne delikto, nėra nustatytas restorano padegėjas, todėl negalima nustatyti atsakovo ir restorano padegėjo atsakomybės dalių, bylos aplinkybės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotus kriterijus taikyti atsakovui solidariąją atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad 2010-07-24, 01.58 val. UAB „Kelvaras“ valdomame restorane – viešbutyje „Karališka senoji kibininė“, adresu Sausių km.11, Lentvario sen., Trakų raj., kilo gaisras, kurio metu visiškai sudegė dviejų aukštų restorano pastatas su visa jame buvusia įranga ir kitu turtu. Ieškovas Seesam insurance AS pagal su UAB „Kelvaras“ sudarytą turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 210 0003246/2010) sureguliavęs žalą, išmokėjo naudos gavėjui AB „SEB lizingas“ 8 591 540,55 Lt draudimo išmoką, susijusią su turto sunaikinimu gaisro metu; pagal su UAB „Kelvaras“ sudarytą verslo pertraukimo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 211 0000291/2010) išmokėjo naudos gavėjams UAB „Kelvaras“ 750 000 Lt ir UAB „Karališka kibininė“ 1 457 278 Lt draudimo išmokas, susijusias su verslo pertraukimu dėl gaisro.

Ieškovas If P&C Insurance AS pagal su draudėju AB „SEB lizingas“ sudarytą draudimo sutartį (draudimo liudijimas IT Nr. 011177) išmokėjo naudos gavėjui AB „SEB lizingas“ 750 000 Lt išmoką, susijusią su kilnojamojo turto sunaikinimu gaisro metu.

Ieškovas Seesam Insurance AS papildomai patyrė 37 510 Lt tiesioginių išlaidų, susijusių su gaisro priežasčių tyrimu. Visus nuostolius ieškovai prašo priteisti iš už žalą atsakingo asmens – atsakovo.

Pranešimas apie degantį restoraną – viešbutį buvo gautas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-07-24, 01.58 val.; gaisras buvo pastebėtas 01.57 val. pro šalį važiavusio vairuotojo; Gelbėjimo tarnybos atvyko 2010-07-24, 02.17 val., gaisras lokalizuotas 03.25 val., užgesintas 04.50 val. (nevieša bylos medžiaga, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aktas, 2 t., b.l. 85). Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius; 2012-01-26 bylą tiriančio prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00562-10 sustabdytas, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar asmenis, tačiau asmenų, padariusių šią nusikalstamą veiką, nustatyti nepavyko (baudž. byla, 14 t., b.l.163-164).

Gaisro kilimo metu restorano fizinę apsaugą vykdė atsakovas UAB „G4S Lietuva“ pagal 2007 m. spalio 25 d. Fizinės apsaugos sutartį Nr. FA 0560, sudarytą su UAB „Kelvaras“ (toliau – Sutartis); naktį budėjo atsakovo darbuotojas - trečiasis asmuo A. M..

Dėl ieškovų teisių į ieškinį

Vienas iš atsakovo atsikirtimo ieškiniui esminių argumentų – ieškovai neįgijo reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Ieškovai savo reikalavimus reiškia subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.), tačiau bylos medžiagos duomenimis ieškovai išmokėjo draudimo išmokas AB „SEB lizingas“ pagal su UAB „Kelvaras“ sudarytas draudimo sutartis - 8 591 540,55 Lt – pagal nekilnojamojo turto draudimo sutartį, ir 750 000 Lt pagal kilnojamojo turto draudimo sutartį, taip pat išmokėjo 750 000 Lt UAB „Kelvaras“ ir UAB „Karališka kibininė“ pagal verslo pertraukimo sutartį; šių sutarčių ir pagal jas išmokėtų draudimo išmokų pagrindu ieškovai reiškia reikalavimus atsakovui. Sutartis, dėl kuriuos netinkamo vykdymo atsakovui keliami reikalavimai dėl žalos atlyginimo, buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Kelvaras“. Atsakovas nebuvo niekada sudaręs jokių sutarčių nei su AB „SEB lizingas“ nei su UAB „Karališka kibininė“; kadangi dauguma draudimo išmokų buvo išmokėta AB „SEB lizingas“, kuris nėra susijęs sutartiniais santykiais su atsakovu, ieškovai neįgijo reikalavimo teisių į atsakovą. Kita išmokų dalis sumokėta dėl verslo pertraukimo. UAB „Kelvaras“ išmokėtos išmokos nėra nuostoliai dėl restorano sudegimo, todėl ieškovai neturi materialinio reikalavimo teisės. Ieškovas If P&C Insurance AS ir draudėjo AB „SEB Lizingas“ sudarytoje draudimo sutartyje apskritai nėra nurodyta, kad ši sutartis sudaryta dėl restorano (restorano turto), dėl to ieškovas If P&C Insurance AS neturi reikalavimo teisės atsakovui.

Teismas nesutinka su šiais atsakovo atsikirtimo argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad restoranas – viešbutis, esantis Sausių km., Lentvario sen., Trakų r., unikalus Nr. 4400-1547-1384, ir viduje esantis turtas buvo padrausti 16 000 000 Lt ir 1 200 000 Lt sumoms pagal turto draudimo polisą Nr. 210 0003246/2010, priedą Nr. 1 prie draudimo poliso bei UADB „Seesam Lietuva“ įmonių ir organizacijų turto taisykles TD 002 ( 2006 m. lapkričio 1 d. redakcija); draudimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Kelvaras“ ir UADB „Seesam Lietuva“ (ieškovas Seesam Insurance AS jo turto perėmėjas), naudos gavėjas pagal sutartį – AB „SEB Lizingas“ ( t. 1, b.l. 22-66). Atsakovas neginčija, kad pagal šią draudimo sutartį ieškovas sumokėjo naudos gavėjui AB „SEB lizingas“ 8 591 540,55 Lt draudimo išmokų.

UAB „Kelvaras“ finansiniai nuostoliai dėl verslo pertraukimo, kuris yra draudiminio įvykio pasėkoje padarytos žalos turtui, apdrausto pagal polisą Nr. 210 0003246/2010, tiesioginė pasekmė, buvo apdrausti pagal Verslo pertraukimo drausimo polisą Nr. 211 0000291/2010 bei UADB „Seesam Lietuva“ Verslo pertraukimo taisykles Nr. 0124 934 000 Lt sumai; pagal šią draudimo sutartį UAB „Kelvaras buvo išmokėta 750 000 Lt draudimo išmoka, UAB „Karališka kibininė“ – 1 457 278 Lt išmoka.

Kitas ieškovas – If P&C Insurance AS pagal su draudėju AB „SEB Lizingas“ 2005-12-09 sudarytą draudimo sutartį (draudimo liudijimas IT Nr. 011177) išmokėjo naudos gavėjui AB „SEB lizingas“ 750 000 Lt draudimo išmoką, susijusią su turto sunaikinimu gaisro metu. Draudimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad sutartimi sutariamos draudimo sąlygos draudžiant draudėjo nurodytą turtą, tačiau apdraustųjų turtinių vienetų sąrašas su draudimo sutartimi ir draudimo polisu nepateiktas, apdraustas turtas liko neindividualizuotas (1 t. , b.l. 78-112). Ieškovas teigia, kad 750 000 Lt sumokėjo AB „SEB lizingas“ pagal šią sutartį dėl draudžiamojo įvykio – restorano gaisro.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens; šio straipsnio 2 dalis nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsakovas neginčija, kad draudimo išmokos dėl restorano - viešbučio sunaikinimo gaisro metu buvo išmokėtos naudos gavėjui –AB „SEB lizingas“ pagal ieškovo Seesam Insurance AS draudimo sutartį su UAB „Kelvaras“. Atsakovas ir UAB „Kelvaras“ buvo Sutarties, sudarytos dėl AB „SEB lizingas“ priklausančio objekto (restorano - viešbučio) fizinės apsaugos, šalys, t.y. fizinės apsaugos sutartis buvo sudaryta pastato savininko AB „SEB lizingas“ naudai. Dėl išdėstyto atsakovo argumentas, kad ieškovas Seesam Insurance AS neįgijo reikalavimo teisės subrogacijos pagrindu, nes naudos gavėjas nebuvo susijęs sutartiniais santykiais su atsakovu, atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Atmetamas atsakovo argumentas, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo draudimo išmokos, sumokėtos dėl atsakovo verslo pertraukimo, nes atsakovas pagal Sutartį atsakingas tik už tiesioginius nuostolius, tuo tarpu nuostoliai dėl verslo pertraukimo, atsakovo vertinimu, priskiriami prie netiesioginių nuostolių. Ieškovai ginčija Sutarties sąlygas, ribojančias atsakovo atsakomybę, reikalauja visiško nuostolių atlyginimo dėl atsakovo didelio neatsargumo, kuris prilygsta tyčinei kaltės formai. Tokiu būdu atsakovo sutartinės atsakomybės apimtis yra vienas iš ginčo dalykų. Pripažinti, kad ieškovas neturi tokios reikalavimo teisės nėra pagrindo.

UAB „Karališka kibininė“ yra reorganizuota iš UAB „Kelvaras“ atskirimo būdu ir pagal 2010-10-27 susitarimą dėl UAB „Kelvaras“ atskirimo, turto, teisių ir pareigų perėjimo bei perėmimo yra UAB „Kelvaras“ teisių ir pareigų perėmėjas pagal draudimo sutartis su ieškovu Seesam Insurance AS (2 t., b.l.20-2, 22, 23, 24-36 ); dėl to atsakovo argumentas, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės dėl draudimo išmokos, išmokėtos UAB „Karališka kibininė“ taip pat atmetamas.

Negalima sutikti, kad ieškovas If P&C Insurance AS neturi reikalavimo teises atsakovui. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad draudimo sutartyje neindividualizuotas turtas, dėl kurio draudiminės apsaugos susitarė ieškovas ir AB „SEB Lizingas“, nesudaro pagrindo pripažinti, kad išmokos pastarajam nėra susijusios su byloje nagrinėjamu draudžiamuoju įvykiu. Pažymėtina, kad byloje yra ir kitokių duomenų - iš ieškovų, UAB „Kelvaras“, UAB „Karališka kibininė“ ir naudos gavėjo AB „SEB lizingas“ 2011 m. liepos 28 d. susitarimo turinio dėl draudimo išmokų matyti, kad 750 000 Lt draudimo išmoka išmokama pagal 2005-12-09 draudimo sutartį su AB „SEB lizingas“ dėl kilnojamojo turto draudimo apsaugos dėl draudiminio įvykio – kilusio gaisro (1 t., b.l.147-149). Teismo vertinimu, ieškovo If P&C Insurance AS išmokėtos išmokos sąsaja su nagrinėjamu draudžiamuoju įvykiu yra viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių nagrinėjamoje byloje ir turi būti įrodinėjama leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Dėl Fizinės apsaugos sutarties vertinimo bei sutarties 6.3 punkto, sutarties 1 priedo 4 punkto, 6.2, 6.7.7 ir 6.4 punktų sąlygų galiojimo

Ieškovai kildina savo reikalavimus iš Sutarties pažeidimo, t.y. Fizinės apsaugos sutarties aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje yra aktualus (1 t., 119-144).

Ieškovai nurodė, kad pagal šią Sutartį atsakovas teikė UAB „Kelvaras“ fizinę turto ir asmens apsaugos paslaugą, pripažino, kad šalių santykiai kvalifikuotini remiantis bendrosiomis atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK XXXV skyrius), kartu pažymėjo, kad santykiai turi ir pasaugos sutarties požymių (CK XLII skyrius).

Teismo vertinimu, pasaugos sutarties požymių atsakovo ir UAB „Kelvaras teisiniuose santykiuose nėra. Ieškovai savo teiginio dėl pasaugos sutarties požymių atsakovo sudarytoje Sutartyje plačiau nemotyvavo. Kasacinis teismas civilinėse bylose dėl ginčų iš pasaugos teisinių santykių nuosekliai aiškina, kad pagal CK 6.830 straipsnį, pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Taigi, pasaugos sutarties objektas gali būti tik kilnojamasis daiktas, o viena iš esminių sutarties sąlygų – kilnojamojo daikto perdavimas saugotojui. Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugoti, ar buvo įsipareigojimas daiktą išsaugoti ir jį grąžinti išsaugotą, t. y. ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji yra pasaugos sutarties dalykas (LAT CBS teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009, 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009, kt.)

2007 m. spalio 25 d. sudarytos Sutarties Vykdytojas (atsakovas) įsipareigojo vykdyti Objekto fizinę apsaugą, sutartyje numatyta tvarka, Užsakovas (UAB „Kelvaras“) įsipareigojo sudaryti Vykdytojui būtinas fizinei apsaugai vykdyti sąlygas ir už suteiktas paslaugas apmokėti sutartyje numatyta tvarka (Sutarties 2.1, 2.2 p.). Nekilnojamojo turto objekto pasauga negalima, duomenų, kad atsakovas būtų perėmęs saugoti ir būtų įsipareigojęs išsaugoti ir grąžinti savininkui ar paslaugos Užsakovui UAB „Kelvaras“ buvusius pastate kilnojamuosius daiktus, byloje nėra, atsakovas įsipareigojo pagal UAB „Kelvaras“ užsakymą teikti tam tikras paslaugas, o užsakovas - už tokias paslaugas sumokėti. Byloje nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas teikė apmokamą paslaugą ir sutarties šalių santykiai kvalifikuotini pagal atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas, be pasaugos teisinių santykių požymių.

Ieškovai taip pat rėmėsi CK 6.718 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, jog jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Ieškovų vertinimu, Sutarties 1.1.1 punkte įtvirtinta paslaugų tiekėjo pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą - apsaugoti Objektą ir (arba) jame esantį Užsakovo turtą ir (arba) asmenis nuo neteisėtų veiksmų. Saugomas objektas (restoranas-viešbutis) sudegė, todėl, ieškovų vertinimu, atsakovas pažeidė Sutartimi prisiimtą prievolę pasiekti tam tikrą tikslą – išsaugoti objektą nuo neteisėtų veiksmų. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad atsakomybę ribojantys susitarimai laikytini nesąžiningais ir negaliojančiais, kai jie pažeidžia pačią įsipareigojimų esmę ar yra susiję su svarbiais įsipareigojimais. Taigi Sutartyje civilinės atsakomybės ribojimas pažeidžia atsakovo sutartinių įsipareigojimų pagal atlygintinų paslaugų sutartį esmę (išsaugoti saugomą objektą) ir negalioja. Dėl to ieškovai ginčija Sutarties nuostatos, ribojančios atsakovo atsakomybę - 6.3 punktą, sutarties 1 priedo 4 punktą bei Sutarties 6.2 punktą dalyje, kiek minėtų punktų nuostatos numato atsakovo civilinės atsakomybės ribojimą už sutarties nevykdymą 100 000 Lt bei tiesioginių nuostolių sumos dydžiu bei Sutarties 6.2, 6.7.7 ir 6.4 punktų sąlygas tiek, kiek jos numato atsakovo atsakomybės ribojimą už Sutarties nevykdymą 30 kalendorinių dienų nuo nuostolių atsiradimo dienos pretenzijos pateikimo terminu atsakovui.

Teismas nesutinka su ieškovų pateiktu Sutarties nuostatų aiškinimu bei ieškovų argumentais. Teismo vertinimu, Sutartyje tikslas išsaugoti objektą ir jame esantį turtą (apsaugos teisinių santykių prasme) neįtvirtintas. Pagal Sutartį Vykdytojas (atsakovas) įsipareigojo vykdyti Objekto fizinę apsaugą Sutartyje numatyta tvarka, Užsakovas (UAB „Kelvaras“) įsipareigojo sudaryti Vykdytojui būtinas Fizinei apsaugai vykdyti sąlygas ir už suteiktas paslaugas apmokėti Sutartyje numatyta tvarka (Sutarties 2.1, 2.2 p.); Sutarties 1.1.1 punktas apibrėžia Fizinę apsaugą kaip fizinės apsaugos paslaugų teikimą, taisyklėse ir Instrukcijoje apibrėžtą objekte esančio apsaugos darbuotojo veiklą, kuria siekiama apsaugoti Objektą ir (arba) jame esantį Užsakovo turtą ir (arba) asmenis nuo neteisėtų veiksmų. Pagal priedą Nr. 1 prie Sutarties fizinės apsaugos objektas – restoranas – viešbutis, esantis Sausių km., Trakų raj. (1t, b.l. 129). Aiškinant šias sutarties sąlygas darytina išvada, kad Sutarties tikslas – atlygintinų apsaugos paslaugų teikimas Sutartyje numatytomis sąlygomis, Sutarties 1.1.1 punkte patikslintas atsakovo prievolės turinys pagal Sutartį, nurodant, kad atsakovas įsipareigojo saugoti objektą nuo neteisėtų veiksmų, tačiau Sutarties nuostatuose nėra įtvirtinta atsakovo prievolė pasiekti tikslą - fiziškai išsaugoti objektą bei jame esantį turtą bet kokiomis priemonėmis bei grąžinti išsaugotą turtą paslaugų užsakovui.

Dėl išdėstyto Sutartyje įtvirtinta sutartinės (ribotos) atsakomybės sąlyga atlygintinų paslaugų teikimo sutarties prigimčiai neprieštarauja. Sutarties šalys galėjo laisvai susitarti dėl civilinės atsakomybės ribojimo, tuo tarpu ieškovų ginčijamų sutarties sąlygų aiškinimas prieštarauja sutarčių laisvės principui. Sutiktina ir su trečiojo asmens atstovės advokatės I. S. argumentu, kad ieškovų teiginiai dėl atsakovo visiškos civilinės atsakomybės pagal Sutartį (apimant atsakomybę už netiesioginius nuostolius) prieštarauja CK 6.258 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Prievolės neįvykdžiusios įmonės (verslininko) atsakomybės ribos nustatytos CK 6.258 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Teismo vertinimu, faktiniai bylos duomenys neleidžia teigti, kad Sutarties sudarymo metu atsakovas galėjo protingai numatyti tokias tolimas pasekmes, kaip nuostolių atsiradimas dėl visiško UAB „Kelvaras“ (bei jo teisių perėmėjo) verslo pertraukimo, dėl tyčinio restorano - viešbučio pastato padegimo ir visiško jo sunaikinimo.

Dėl kitų ieškovų argumentų dėl atsakovo civilinės atsakomybės ribojimo neleistinumo

Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš atsakovo ir atsakovo darbuotojo - trečiojo asmens A. M. veiksmų. Atsakovas pažeidė Sutartimi šalių sulygtą įsipareigojimą apsaugoti restoraną; atsakovas pagal Sutartį turėjo pareigą pasirūpinti reikiamomis techninėmis apsaugos priemonėmis – suprojektuoti ir užakyti restorano vaizdo kamerų sistemą, tačiau šią pareigą įvykdė netinkamai, nes vaizdo kamerų sistema neaprėpė viso restorano perimetro. Atsakovo darbuotojo A. M. neteisėti veiksmai gaisro restorane kilimo metu pasireiškė dėmesio saugomam restoranui mažinimu, kas sąlygojo grubius Taisyklių ir Instrukcijos pažeidimus, tiesiogiai lėmusius Sutarties pažeidimą ir nuostolių atsiradimą.

Ieškovai nurodo, kad byloje yra teisiškai reikšminga nustatyti, ar A. M. būtų galėjęs pastebėti padegėją, jei atsakovas ir pats A. M. būtų tinkamai įvykdę jiems tenkančias pareigas pagal Sutartį ir įstatymus; ieškovų vertinimu, priežastinis ryšys tarp nurodytų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis, nes atsakovas nepakankamai rūpestingai parinko vaizdo kamerų sistemą, atsakovo darbuotojas stebėjimo metu užsiėmė pašaline veikla, sumažinęs dėmesį saugomam objektui, todėl nepastebėjo padegėjo ir neužkirto kelio nuostolių atsiradimui; nustatyta, kad po kilusio gaisro buvo ištrinta informacija iš kompiuterių, kuri susijusi su restorano vaizdo kamerų failais, turinčiais reikšmės sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą. Atsakovo ir jo darbuotojo neteisėti veiksmai (Sutarties ir pareigos elgtis rūpestingai pažeidimai) atsirado anksčiau nei restorano padegėjo veiksmai, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių. Nustačius atsakovo didelį neatsargumą dėl atsakovo, kaip profesionalo statuso, prilyginamą tyčiai ir tiesioginei tyčiai naikinat įrodymus, atsakovo atsakomybė, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, negali būti ribojama tiek pagal CK 6.252 straipsnio 1 dalį, tiek pagal CK 6.211 straipsnio nuostatas. Susiklosčiusioje situacijoje atsakovo atsakomybė yra visiška ir negali būti dalinė, nes atsakovo atsakomybė kildinama iš Sutarties pažeidimo, o ne delikto. Nenustatytas restorano padegėjas, todėl negalima nustatyti atsakovo ir padegėjo atsakomybės dalių; bylos aplinkybės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotus kriterijus taikyti atsakovui solidariąją atsakomybę.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens; ieškovai reikalauja taikyti atsakovui sutartinę atsakomybę, tačiau mano, kad atsakovas atsako už padarytus nuostolius visą apimtimi. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Bylose dėl žalos atlyginimo iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus skolininko veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius skolininko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), kitų būtinų civilinei atsakomybei sąlygų buvimą įrodinėja ieškovas. Taigi iki atsakovo ir trečiojo asmens kaltės laipsnio vertinimo, tikslinga išanalizuoti, ar atsakovo ir trečiojo asmens neteisėti veiksmai yra įrodyti.

Dėl atsakovo veiksmų

Atsakovo veiksmų neteisėtumo įrodinėjimo našta priklauso ieškovams. Teismo vertinimu, objektyvios bylos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas pažeidė aukštesnį bonus pater familia standartą, taikomą jam kaip savo srities profesionalui, įrenginėjant vaizdo stebėjimo kameromis sistemą.

Teismas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliekamas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymius (didelės vertės svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu). Pagal ieškovų versiją galimas turto padegėjas – tai asmuo, užfiksuotas UAB „Vingės transsphere logistika“ vaizdo stebėjimo kameromis iš šalia esančio pastato; vaizdo įraše matomas neaiškus žmogaus siluetas, kuris įvykio dieną nuo 01.46 min iki 01.53 min. vaikščiojo prie kibininės pastato dešiniojo kampo, po to toje vietoje du kartus (01.53.35 val. ir 01.53.43 val.) plūsteli ugnies šviesa (nevieša bylos medžiaga, 2 t., b.l. 85). Pagal ieškovų versiją, kibininės pastatas buvo padegtas būtent šio tardymo nenumatyto asmens įraše fiksuotomis aplinkybėmis, o atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis neįvykdė savo, kaip verslininko, projektavusio vaizdo kamerų išdėstymą, pareigos išdėstyti jas taip, kad aklųjų zonų, neparėptų vaizdo kamerų stebėjimų neliktų ir šis žmogus nepatektų į vieną iš aklųjų zonų, bei atsakovo darbuotojo - trečiojo asmens A. M. pareigos stebėjimo metu pamatyti šį žmogų bei Sutarties, Sutarties Taisyklių ir Instrukcijos numatyta tvarka užkirsti kelią jo neteisėtiems veiksmams.

Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei nutartyje dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo nurodyta versija, kad padegėjas yra asmuo, kurio siluetas užfiksuotas UAB „Vingės transsphere logistika“ vaizdo stebėjimo kameromis, nėra įtvirtinta. Ieškovų versija pagrįsta 2010-08-24 apžiūros protokolo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, tačiau gaisro priežasčių kilimo nustatymas reikalauja specialių žinių; teismo vertinimu, vien apžiūros protokolo duomenų tokiai išvadai daryti nepakanka. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 87-1-00562-10 patektos dvi specialisto išvados. UAB „Poliprojektas“ 2010-07-24 specialisto išvadoje nurodyta, kad gaisre nustatytos trys židinio vietos pastate, gaisro priežastis yra įneštas ugnies šaltinis. Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2011-04-11 specialisto išvada Nr. 11-416 (11) dėl gaisro UAB „Poliprojektas“ specialisto išvadų dėl gaisro židinių kelio ir galimų gaisro kilimo priežasčių nepatvirtino, tačiau nepatvirtino ir ieškovų gaisro kilimo versijos. Išvadoje specialistas S. K. pažymėjo, kad UAB „Kelvaras“ restorano „Karališka senoji kibininė“ pastate kilusio gaisro tiesioginės priežasties nustatyti negalima dėl pradinių duomenų stokos, taip pat dėl pradinių duomenų stokos nustatyti, kada kilo tiriamasis gaisras (degimo kilimo kalendorinį laiką) negalima; labiausia tikėtina, kad pastate kilusio gaisro žindinio zona (apytikrė gaisro židinio vieta) buvo šio pastato pietvakarinės pusės išorėje; pagal pateiktą bylos medžiagą ir vaizdo įrašus labiausia tikėtina, kad tiriamasis gaisras kilo viename židinyje, pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad tiriamojo gaisro sukėlimui buvo panaudotas koks nors degusis skystis.

Tiriamojoje akto dalyje specialistas pažymėjo, kad nesant galimybės nustatyti tiesioginę gaisro priežastį, tiriamuoju atveju lieka nenustatytas konkretus uždegimo šaltinis, sukėlęs gaisrą, jo atsiradimo židinyje būdas ir medžiagos, kurių uždegimą jis sukėlė savo poveikiu; dabartinė išvada dėl gaisro kilimo vietos nėra kategoriška, tikslinga laikinai nuo jos apsiriboti ir tirti versiją, kad tiriamasis gaisras kilo pastato viduje. Dėl tyrimui pateikto vaizdo įrašo vertinimo ekspertas pastebėjo, kad dėl skaitmeninės sistemos fiksuojamo vaizdo techninių savybių ir gamtinių sąlygų vaizdo bylos nėra tinkamos klausimuose nustatytiems uždaviniams spręsti, vaizdo įrašai sudaro pagrindą tiktai iškelti versiją, kad tiriamasis gaisras buvo sukeltas juose užfiksuoto, bet nenustatyto asmens tam tikrais veiksmais, tačiau šios versijos ištirti negalima dėl duomenų stokos. Vertinant A. M. veiksmus specialistas pastebėjo, kad iš jo parodymų seka, kad jis budėjimo metu disponuojamomis techninėmis priemonėmis tiriamojo gaisro kilimo neužfiksavo (specialisto nuomone, nepakankamas teritorijos apšvietimas gali būti kliūtimi pastebėti per vaizdo kameras joje esančius pašalinius asmenis, bet tamsoje liepsna yra matoma dar geriau, todėl yra pagrindas aiškintis, kodėl, kaip seka iš bylos medžiagos, A. M. nepastebėjo kilusio gaisro per vaizdo stebėjimo kameras, gaisrą pastebėjo tik tuomet, kai jis buvo žymiai išplitęs). Nurodė, kad šios aplinkybės gaisro kilimo nesąlygojo, bet, tikėtina, sudarė sąlygas atsirasti sunkesnėms pasekmėms (nevieša bylos medžiaga, 2 t., b.l. 85).

Taigi ikiteisminio tyrimo metu specialistas įvertino UAB „Vingės transsphere logistika“ vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotą vaizdą, kaip neinformatyvų, neduodantį pagrindo daryti išvadai apie padegimo faktą. Pažymėjo, kad nepakankamas teritorijos apšvietimas galėjo būti kliūtimi pastebėti šalia pastato vaikščiojančius asmenis; kalbant apie atsakovo darbuotojo A. M. kaltę dėl gaisro kilimo, specialistas padarė išvadą, kad jo veiksmai (gaisro kilimo momento neužfiksavimas vaizdo stebėjimo priemonėmis) gaisro kilimo nesąlygojo.

Teismo vertinimu, Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvados paneigia ieškovų teiginius, pagrįstus 2010-08-24 vaizdo kamerų įrašo apžiūros protokolu, jog gaisras buvo kilęs dėl asmens, kuriuo siluetas yra užfiksuotas įraše, veiksmų. Esant tokioms bylos aplinkybėms, atmetamas ir argumentas, kad atsakovas pažeidė jam, kaip verslininkui - profesionalui, taikytiną padidintos atsakomybės standartą, pagal kurį jis, ieškovų įsitikinimu, turėjo užtikrinti viso saugomo pastato perimetro stebėjimą (be aklųjų zonų). Pirma, vienareikšmiškai nenustačius aplinkybės, kur ir dėl kokių priežasčių prasidėjo gaisras, negalima spręsti, ar gaisro židinys buvo taip vadinamojoje akloje zonoje ir ar tokių zonos (zonų) buvimas turėjo įtakos gaisro kilimui. Antra, ieškovai nepaneigė liudytojo A. M. parodymų apie tai, kad vaizdo kameros buvo įrengtos pagal visus profesionalius standartus; apklaustas 2013-07-16 teismo posėdyje A. M. paliudijo, kad pagal atsakovo užsakymą įrenginėjo vaizdo kameras pagal restorano - viešbučio pastato perimetrą 2008 m.; buvo įrengtos 24 kameros, jų kiekis buvo pakankamas tokio pastato apsaugai; tarp 10 ir 3 kamerų liko nematomumo zona; aklųjų zonų tarp kamerų buvimas praktikoje yra įprastas; šio projekto užsakovu buvo UAB „Kelvaras“. Liudytojas nepatvirtino, kad gaisro židinys būtų buvęs jo nurodytoje akloje zonoje ( 5 t., b.l. 210-216).

Taigi civilinės bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas, kaip apsaugos profesionalas, turėjo pareigą įtikinti UAB „Kelvaras“ įrengti dar daugiau vaizdo kamerų, užtikrinant totalinį, be aklųjų zonų pastato perimetro stebėjimą. Be to, pagal bylos medžiagą, vaizdo kamerų kiekis ir aklųjų zonų buvimo faktas neturi jokio priežastinio ryšio su gaisro kilimo aplinkybėmis. Teismas taip pat nesutinka su ieškovų nuomone, kad paminėtos aplinkybės (vaizdo kamerų kiekis ir jų išdėstymas) priklausė išimtinai nuo atsakovo valios. Projekto užsakovas buvo UAB „Kelvaras“ ir jis, kaip privatus verslo subjektas, buvo suinteresuotas išlaikyti protingą balansą tarp apsaugos efektyvumo ir tokio projekto ekonomiškumo; papildomų kamerų įrengimas pareikalautų papildomų išlaidų.

Teismas sprendžia, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pažeidžiant profesionaliai veiklai taikytinus griežtesnius atsakomybės standartus (CK 6.246 str. 1 d.) neįrodytas.

Dėl trečiojo asmens A. M. veiksmų.

Analizuojant apsaugos darbuotojo pareigas pagal Sutartį, Taisykles bei Instrukciją, pažymėtina, kad apsaugos darbuotojas pagal Taisyklių 10.2.8 punktą apie bet kokius užsakovo turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo atvejus, atsiradusius dėl apsaugos darbuotojo kaltės turi nedelsiant pranešti valdymo centrui; 10.2.9 punktas numato pareigą būti budriam, ypač ypatingomis aplinkybėmis; 10.2.10 punktas - kreipti dėmesį į asmenis, kurie dažnai pasirodo prie Objekto, domisi langais, durimis, spynomis, aptvėrimu, saugojimo režimu. Instrukcijos 3.3.1 punktas numato pareigą apeiti ir apžiūrėti objektą, pastebėjusi sugadinimus, trūkumus informuoti atsakingą asmenį ir apsaugos grupių vadovą, pažeidimus fiksuoti budėjimo žurnale; nuo 23 iki 8 val. nerečiau kaip dvi valandas apeiti pastatą. Instrukcijos 3.4 skirsnis reglamentuoja apsaugos darbuotojo veiksmus ypatingomis aplinkybėmis – pastebėjus gaisro požymius informuoti valdymo centrą ir užsakovo atsakingą asmenį, esant būtinumui nedelsiant iškviesto priešgaisrinės apsaugos, greitosios medicinos pagalbos, kitų avarinių tarnybų pareigūnus ir kt.. Apibendrinant, apsaugos darbuotojo pagrindinė pareiga - stebėti saugomą objektą ir ypatingomis aplinkybėmis – pranešti apie tai specializuotoms tarnyboms. Teismo vertinimu, net ir pripažįstant, kad apsaugos darbuotojui, kaip profesionalui, taikytini aukštesni atsakomybės standartai, negalima sutikti, kad Sutartis, Taisyklės bei Instrukcija reikalauja iš apsaugos darbuotojo ypatingomis aplinkybėmis veikti už specializuotas tarnybas – pačiam pradėti gesinti gaisrą arba savarankiškai sulaikytų nusikaltėlius ar kitokiu būdu užkirsti kelią nusikaltimui. Net pastebėjus tamsoje įtartiną asmenį apsaugos darbuotojas turėjo pareigą užkirsti kelią nuostolių atsiradimui pranešant apie tai policijai.

Ieškovai teigia, kad trečiasis asmuo A. M. atliko tokius neteisėtus veiksmus ir savo, kaip apsaugos profesionalo, standartų pažeidimus: stebėjimo metu užsiėmė pašaline veikla (naršė internete), sumažino dėmesį saugomam restoranui, todėl nepastebėjo padegėjo ir neužkirto kelio nuostolių atsiradimui; ir galimai prisidėjo prie reikšmingos informacijos sunaikinimo; nustatyta, kad po kilusio gaisro buvo ištrinta informacija iš kompiuterių, kuri susijusi su restorano vaizdo kamerų failais, turinčiais reikšmės sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą. Trečiasis asmuo A. M. paaiškino, kad gaisro kilimo naktį jo darbas prasidėjo 21 val., kas dvi valandas jis turėjo apeiti aplink pastatą. Tą naktį jis naršė internete, negali pasakyti, kada baigė naršyti, tačiau mano, kad naršymas stebėjimui netrukdė, visų stebėjimo kamerų langeliai likdavo monitoriuje. Įtartinų asmenų lauke nematė, per stebėjimo kameras gaisro židinių nepastebėjo. Budėjimo metu suveikė signalizacija, jis mėgino ją išjungti, nes manė, kad suveikė klaidingai, po to išbėgo į lauką ir pastebėjo liepsnas ant pastato stogo, iškvietė pagalbą (5 t., b.l. 202-203).

Duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu A. M. paaiškino, kad priešgaisrinė signalizacija suveikė 1.57 val., bylos duomenimis jo pirmas skambutis dėl gaisro pagalbos tarnyboms užfiksuotas 02.02 val.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas apsaugos pulto kompiuterio standžiojo disko tyrimas siekiant nustatyti, ar standžiajame diske yra saugoma prisijungimų prie internetinio tinklo istorija; diske buvo aptikta M. I. Explorer internetinė naršyklė, aplankytų tinklalapių istorija buvo pateikta; paskutinis failas aplankytas 2010-07-24 00.55 val. (nevieša bylos medžiaga, 2 t., b.l. 85).

Ieškovui Seesam Insurance AS pareiškus, kad yra techninė galimybė atkurti trečiojo asmens veiksmus su vaizdo stebėjimo kameromis, šio prašymu byloje buvo paskirta ir atlikta techninė apsaugos kompiuterio ekspertizė; ekspertui buvo užduoti klausimai: ar įmanoma atkurti restorano vaizdo stebėjimo kamerų duomenis, užfiksuotus 2010-07-24 naktį nuo 00.00 val. iki 02.00 val. ir vėliau; kokie veiksmai buvo atliekami su apsaugos kompiuteriu 2010-07-24 nuo 00.00 val. iki 02.00 val.- naršymas internete, failų persiuntimas, žiūrėjimas, sukūrimas, modifikavimas, ištrynimas, programų langų atidarymas, nuleidimas, restorano vaizdo kamerų siunčiamų vaizdų sumažinimas, padidinimas, išorinių laikmenų naudojimas ir pan.

Į pateiktus klausimus ekspertas L. R. atsakė, kad video įrašų laikotarpiu 2010-07-24 naktį, nuo 00.00 iki 02.00 val. ir vėliau nerasta. Rasti 3 ištrinti failai, kuriuose užfiksuota data, laikas ir stebėjimo kamerų duomenys. Paskutinai duomenys apie šiuos failus yra užfiksuoti 24/07/10 01.57 val. failai ištrinti rankiniu būdu. Tiriamu kompiuteriu buvo naršoma internete nuo 24/07/10 00.17 iki 00.55 val. Nenustatyta jokių programų, išskirus Internet Explorer, kurių atidarymo laikas sutaptų su naršymo internete pradžia, nerasta jokios informacijos, kad būtų prijungti ir naudoti kokie nors išoriniai įrenginiai, nerasta ištrintų failų, nerasta informacijos apie kokius nors atidarytus programos langus, nėra informacijos apie programų, tame tarpe vaizdo stabėjimo kamerų, sumažinimą, padidinimą ar nuleidimą, kadangi tokia informacija kompiuteryje nėra saugoma (6 t., b.l. 43).

Apklaustas teismo posėdyje ekspertas L. R. ekspertizės išvadas palaikė, atsakydamas į klausimus paaiškino, kad tikėtina išvada, jog failai buvo ištrinti rankiniu būdu, padaryta atmetant kitas galimybes, požymių, jog jie ištrinti sistemos automatiniu būdu, nėra.

Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo atliktas specialisto tyrimas bei civilinės bylos nagrinėjimo metu atlikta ekspertizė vienareikšmiškai patvirtina, kad A. M. baigė naršyti internete 00.55 val., t.y. beveik valandą iki įvykio, užfiksuoto UAB „Vingės transsphere logistika“ vaizdo stebėjimo kameromis; kaip jau buvo paminėta, pašalinio žmogaus judėjimas šalia pastato buvo užfiksuotas nuo 01.46 min iki 01.53 min., taigi trečiojo asmens naršymas internete įtakos jo dėmesio vaizdo kameroms sumažinimui gaisro kilimo metu neturėjo.

Pagal atsakovo pateiktą specialistų UAB „NRD CS“ ir UAB „R. B.“ išvadą ištrintų failų formatas (htm) parodo, kad tai yra ne video medžiaga, o DiBos informacinės sistemos naudojami failai bei pažymėta, kad DiBos vaizdo įrašymo įrenginio stebėjimas ir valdymas naudojant programinę įrangą IE pasižymi ribotomis valdymo savybėmis; modifikuoti (pašalinti, pakeisti parametrus) arba kitaip paveikti vaizdo archyvą ir jo vientisumą per IE vartotojo sąsają, arba rankiniu būdu, pašalinant nuotoliniame kompiuteryje esančius IE tarnybinius failus, neįmanoma (6 t., b.l.112-114).

Atsižvelgiant į tai, kad eksperto išvada, jog aptikti 3 failai, susiję su vaizdo kamerų stebėjimo duomenimis, buvo ištrinti rankiniu būdu, pagrįsta prielaida, o sutinkamai su atsakovo pateikta specialistų išvada - DiBos informacinėje sistemoje ištrynimas tarnybinių failų rankiniu būdu neįmanomas, bei atsižvelgiant į tai, kad A. M. neturi specifinių žinių informatikoje, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog paminėti failai nebuvo ištrinti sąmoningai rankiniu būdu.

Kokio konkretaus turinio informacija buvo ištrinta, nustatyti neįmanoma, taigi ieškovų teiginys, jog trečiasis asmuo A. M. sąmoningai ištrynė 3 failus informacijos, siekiant sunaikinti informaciją, turinčią reikšmės sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą, atmetamas, kaip pagrįstas prielaidomis ir neįrodytas.

Kaip jau buvo minėta, gaisro priežasčių nustatymas reikalauja specialių žinių; Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2011-04-11 specialisto išvadoje Nr. 11-416 (11) specialistas pažymėjo, kad neužfiksavo, jog A. M. disponuotų techninėmis priemonėmis tiriamojo gaisro kilimo metu. Specialisto nuomone, nepakankamas teritorijos apšvietimas gali būti kliūtimi pastebėti per vaizdo kameras joje esančius pašalinius asmenis, bet tamsoje liepsna yra matoma dar geriau, todėl yra pagrindas aiškintis, kodėl, kaip seka iš bylos medžiagos, A. M. nepastebėjo kilusio gaisro per vaizdo stebėjimo kameras, gaisrą pastebėjo tik kai jis buvo žymiai išplitęs. Šios aplinkybės gaisro kilimo nesąlygojo, bet, tikėtina, sudarė sąlygas atsirasti sunkesnėms pasekmėms (nevieša bylos medžiaga, b.l. 85).

Pažymėtina, kad pašalinio asmens siluetas buvo užfiksuotas kito subjekto - UAB „Vingės transsphere logistika“ apsaugos sistemomis, nustatyti jo tapatybės ikiteisminio tyrimo metu nepavyko. Specialistas, apžiūrėjęs UAB „Vingės transsphere logistika“ vaizdo kamerų įrašą, patvirtino A. M. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad per kameras naktį beveik nieko nebuvo galima išžiūrėti, nes apšvietimas buvo labai blogas. Teismo vertinimu, apsaugos objekto apšvietimas priklausė nuo užsakovo (UAB „Kelvaras“) apsisprendimo. Dėl išdėstyto teismas atmeta ieškovų versiją, jog trečiais asmuo nepastebėjo pašalinio asmens dėl aplaidaus pareigų vykdymo, pašalinių užsiėmimų stebėjimo metu bei dėmesio stokos.

Analizuojant, kodėl A. M. nepastebėjo kilusio gaisro per vaizdo stebėjimo kameras, gaisrą pastebėjo tik kai jis buvo žymiai išplitęs, pažymėtina, kad to paties UAB „Vingės transsphere logistika“ vaizdo stebėjimo kamerų padaryto įrašo duomenimis ugnies šviesa pirmą kartą plūstelėjo 01.53.35 val., antrą kartą - 01.53.43 val.; bylos duomenimis gaisras buvo pastebėtas nuo autostrados pro šalį važiavusio vairuotojo 01.57 val., tarnyboms pirmą kartą pranešta apie gaisrą 01.58 val. Trečiasis asmuo paaiškino, kad priešgaisrinė signalizacija suveikė 01.57 val., jis pats pranešė tarnyboms apie gaisrą 02.02 val.; trečiasis asmuo paaiškino, kad bandė išjungti priešgaisrinės signalizacijos signalą, nes pulte pamatė užrašą apie sistemos gedimą. Taigi nuo pirmų užfiksuotų ugnies blyksnių iki gaisro išplėtimo į pastato stogą praėjo apie 4 min., iki budėtojo reakcijos pagal apsaugą reglamentuojančių Taisyklių ir Instrukcijos nuostatas apie 9 min. Bylos duomenimis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigos atvyko 02.17 val.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, sprendžiama, kad labiau tikėtina, kad gaisras nebuvo pastebėtas per vaizdo stebėjimo kameras dėl jo žaibiško išplitimo, be to, trečiojo asmens veiksmai neturėjo įtakos gaisro sunkesnėms pasekmėms atsirasti.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas bei jo darbuotojas Sutartyje numatytą pareigą vykdyti apsaugos veiklą Taisyklių bei Instrukcijos numatyta tvarka vykdė tinkamai, pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo bei trečiojo asmens veiksmus, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, byloje nėra. Nesant neteisėtų veiksmų, atsakovo kaltės prezumpcija paneigta. Nesant atsakovo kaltės teismas atmeta argumentus, kad atsakovo ir trečiojo asmens kaltės pobūdis (didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams) atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotus kriterijus taikyti atsakovui visišką atsakomybę ir plačiau dėl jų nepasisako. Teismas sutinka su trečiojo asmens ACE European group Ltd argumentais, jog byloje yra duomenų apie UAB „Kelvaras“ netinkamą pareigų vykdymą, galimai turėjusį įtakos nuostolių padidėjimui (nepakankamas teritorijos apšvietimas, hidrantų neveikimas ir pan.), tačiau pripažinus, jog nėra pagrindų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

Dėl žalos

Atmetus ieškovų argumentus dėl atsakomybės pagal Sutartį ribojimo neteisėtumo, teismas sutinka su atsakovo atsikirtimo ieškiniui argumentais, kad draudimo išmoka už UAB „Kelvaras“ ir UAV „Karališka“ kibininė“ verslo pertraukimą laikytina netiesioginiais nuostoliais, kurie pagal atsakovo ir UAB „Kelvaras“ sudarytą sutartį nėra atlyginami. Dėl atsakovo ir trečiojo asmens atstovės argumentų dėl ieškovų nuostolių dydžio netinkamo apskaičiavimo teismas nepasisako, nes tikslaus ieškovų žalos dydžio nustatymas neturi reikšmės bylos rezultatui.

Atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų nenustatyta, ieškinys atmetamas (CK 6.245, 6.246-6.249 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovas nagrinėjamoje patyrė 14 129,78 Lt, trečiasis asmuo ACE European Group Ltd - 41 706,24 Lt ( iš jų 10 890 Lt už turto vertinimo ekspertizę) procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą bei dideles bylos bei atstovų parengtų procesinių dokumentų apimtis, atstovų darbo laiko sąnaudas, atsakovo ir trečiojo asmens prašymai tenkinami pilnai; atstovavimo išlaidos priteisiamos iš kiekvieno ieškovo proporcingai atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovo Seesam Insurance AS 93,01- proc., iš If P&C Insurance AS - 6,9 proc.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 str., teismas

nusprendė:

atmesti ieškovų Seesam Insurance AS ir If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui UAB „G4S Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.

Priteisti atsakovui UAB „G4S Lietuva“ iš ieškovo Seesam Insurance AS 13 154,78 Lt (trylika tūkstančių šimtą penkiasdešimt keturis litus, 78 centus) ir iš ieškovo If P&C Insurance AS 975 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui ACE European Group Ltd iš ieškovo Seesam Insurance AS 38 828,24 Lt (trisdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis litus, 24 centus) ir iš ieškovo If P&C Insurance AS 2 878 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.