- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- e1-1018-1072/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. N.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25480-20, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti ūkininko (duomenys neskelbtini) darbuotoja, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji R. N. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
ji, 2020 m. birželio 28 d., apie 18 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,79 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia tris kartus dešiniuoju kumščiu iš viršaus trenkė per galvą savo močiutei I. T., tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamoji R. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl pareikšto įtarimo, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kalta prisipažįsta pilnai. Psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nėra. I. T. yra jos močiutė. Pas ją, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2018 m. lapkričio. Nuo to laiko, kaip ir ji, pas jos močiutę gyvena du jos sūnūs A. D. ir E. N.. Ji dirba I. S. ūkyje reklamos vadybininke. Iki šio įvykio su močiute lyg ir sutardavo, šnekėdavosi, lyg viskas buvo gerai. 2020 m. birželio 28 d. ji gėrė alkoholį, degtinę. Gėrė ne namuose. Išgėrė gal pusę litro. Į namus grįžo būdama neblaivi, pavakaryje. Į namus įėjo per duris, nes turėjo raktą, kai grįžo namuose nieko nebuvo. Grįžusi ėjo miegoti į savo kambarį, į savo lovą. Į namus grįžusi bobutė pamatė, kad ji išgėrusi, ji priėjusi prie jos jai kažką pasakė, ką – negali atkartoti, neprisimena. Kažką pasakiusi jai bobutė, virtuvėje, paėmusi lazdą, kuri stovėjo prie krosnies, ja trenkė jai per dešinės rankos dilbį, vieną kartą ir iš karto vieną kartą, ta pačia lazda sudavė per kairės rankos smilių vieną kartą, nuo suduoto smūgio lazda sulūžo. Lazda buvo maždaug piršto storio, nebuvo stora. Jai skaudėjo, kai ją bobutė mušė, todėl iš to įsiūčio, piktumo, taip ir gavosi, ji savo bobutei, gali būti, kad tris kartus, kaip ir parašyta įtarime, sudavė kumščiu iš viršaus per galvą. Po suduotų smūgių ji išbėgo į lauką, bobutė ją vijosi ir kvietė policiją. Ji, kad išvengti tolimesnių pykčių, norėjo išbėgti iš namų. Prieš bobutę smurtauja ne pirmą kartą, būna visko. Ji su savo bobute pykstasi dėl to, kad geria alkoholį. Ji geria kiekvieną dieną po darbo, dažnai išgeria po 200 ml degtinės. Ji savo bobutei dėl jai suduotų smūgių neturi jokių pretenzijų. Nebuvo taip, kad bobutė jai smūgius sudavė gindamasi. Įvykio aplinkybes ji atsimena gerai. Jos bobutei 77 metai. Šio konflikto niekas nematė, jos vaikų namuose nebuvo. Ji nemano, kad serga alkoholizmu, kai nori ji negeria ir po tris savaites, tai gali paliudyti ir jos bobutė. Ji galėtų gyventi pas savo darbdavę, nes esant reikalui ji apgyvendina žmones, o su laiku ieškos buto nuomai. Jos darbdavės I. S. ūkis yra (duomenys neskelbtini). Be bobutės pagalbos ji yra pajėgi pasirūpinti ir savimi, ir savo vaikais, ji dar ir savo bobutei padeda pinigais. Mano, kad jos bobutė ją teisingai mušė, nes ji buvo neblaivi, ji nuolat ją pradeda auklėti, kai būna išgėrusi, ji pyksta dėl to ant jos (b. l. 57-60).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios R. N. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji I. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2018 m. gruodžio iki šios dienos jos namuose, (duomenys neskelbtini), gyvena anūkė R. N. su savo sūnumis E. N. ir A. D.. Ji prieš tai su sūnumis ir vyru gyveno (duomenys neskelbtini). R. ir jos vyras A. (duomenys neskelbtini) dažnai girtuokliaudavo. Vieną kartą (duomenys neskelbtini) jos vyrui ją labai primušus, ji pas ją pasiprašė apgyvendinama. Ji jos pagailėjusi priėmė, samdė mašiną, kad ją iš (duomenys neskelbtini) parsivežt. Anūkės mama, jos dukra N., šios išsižadėjo, nepriima pas save gyventi, bendrauja tik telefonu. 2020 m. birželio 28 d., apie 18 val., iš kiemo grįžo į namus. Atsirakino įėjimo duris. Įėjusi į kambarį, esantį už virtuvės, pamatė lovoje gulinčią girtą R. N.. Tai pamačiusi, papriekaištavo, kad girta grįžusi įlipo per langą ir girta miega. Ši jai atsakė: „čia dieduko namai, eik į (duomenys neskelbtini) ir gyvenk su numirusiu sūnumi ir vyru“. Ji atsakė: „išeik iš namų“. Ji pašoko iš lovos griebė ją už marškinėlių ir bandė ją išstumti į lauką per duris, vedančias į gatvę. Ji išsivadavusi pradėjo bėgti link kitų durų, vedančių į kiemą, bet ši ją prisivijusi kambaryje, sugriebė už marškinėlių, ir sakydama: „dabar tave užmušiu“, dešinės rankos kumščiu, tris kartus, iš viršaus, trenkė jai per galvą, taip sukėlė fizinį skausmą. Ji labai išsigando ir vėl išsivadavusi išbėgo į kiemą ir paskambino 112. R. N. tai pamačiusi, išbėgo iš namų ir nubėgo gatve link (duomenys neskelbtini) pusės. Kaimynė bandė ją sulaikyti sakydama: „R. sustok, ko muši bobutę“. R. N., pamačiusi atvažiuojant policijos pareigūnus, bandė bėgti, bet jie ją sulaikė. R. N. prieš ją smurtauja nuolatos, stumdo ją, spardo. Praeitą savaitę (dienos tiksliai pasakyti negali) priėjusi prie jos, telefonu, vieną kartą trenkė į veidą ir pataikiusi į dantį, jį nuskėlė, prakirto lūpą, pradėjo bėgti kraujas, sukėlė fizinį skausmą. Policijos nekvietė. R. N. daugiau neturi kur gyventi, ji pas ją neregistruota, ji nori, kad ji jos namuose daugiau nesirodytų, nebent ji absoliučiai atsisakytų alkoholio. R. N. dirba pas ūkininkus (duomenys neskelbtini). Už savo algą ši perka maistą ir visada degtinės butelį, o kartais ir daugiau butelių. Ji kiekvieną dieną vartoją alkoholį jau apie 5 metus. Jos sūnumis ji gali pasirūpinti viena. Šio įvykio niekas nematė. Medikų pagalbos jai nereikia, pas medicinos ekspertą nesikreips, nes patyrė tik fizinį skausmą, o sužalojimų nepatyrė (b. l. 1-7).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2020 m. birželio 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl nukentėjusiosios I. T. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, apie tai, kad 2020 m. birželio 28 d., apie 18 val., namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivi anūkė R. N., tris kartus dešinės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajai I. T. per galvą, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinio skausmo (b. l. 1-4).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą – vieno aukšto gyvenamąjį namą, kuris turi du įėjimus, vieną nuo gatvės pusės, kitą – iš kiemo pusės, iš kiemo pusės per duris patekus į koridorių, iš koridoriaus per kairėje esančias duris patekus į patalpą Nr. 1. Iš patalpos Nr. 1 per duris patenkama į patalpą Nr. 2, iš kurios per duris patenkama į virtuvę, kurios kairėje pusėje yra koridorius ir išėjimas į gatvės pusę. Iš virtuvės tiesiai yra patalpa Nr. 3, kurios dešinėje yra durys vedančios į patalpą Nr. 4. Gyvenamojo namo patalpose daiktai savo vietose, grumtynių ar kitų nusikaltimo pėdsakų nėra (b. l. 1-7).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2020 m. birželio 28 d. apie 18 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), anūkė R. N., būdama neblaivi, tris kartus, kumščiu, sudavė savo močiutei I. T. į galvą, taip sukeldama fizinį skausmą. Smurtą patyrusi moteris buvo susijaudinusi, susinervinusi. Sužalojimų nepatyrė, medikų pagalbos atsisakė. Smurtautojai nustatytas sunkus 2,79 promilių girtumas. Pristatant į policijos įstaigą sulaikytoji buvo nervinga, verkė, vykdė reikalavimus, nesipriešino, aiškino, kad močiutės nemušė, o ji pati nukentėjo nuo močiutės (b. l. 20-22; 23-24).
Iš alkoholio kieko matuoklio fotonuotraukos nustatyta, kad R. N. 2020 m. birželio 28 d. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas (b. l. 23).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolai, kaltinamosios parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamoji R. N. mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – močiutei I. T. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamoji R. N. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 84-88).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamosios R. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad R. N. prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – anksčiau neteista (b. l. 61-65), bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 70-75). Yra dirbanti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamosios asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu (aktuali redakcija Nr. XI-1861, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 5-138 (2012-01-07), R. N. skirtini įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose jei tai nesusiję su liga, darbu, mokslu ar vaikų priežiūra, 3) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 4) gydytis nuo alkoholizmo.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji R. N. savo kaltę pripažino visiškai, R. N. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 65 straipsniu, į R. N. skirtiną bausmės laiką įskaityti jai taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 28 d., 18 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 29 d., 13 val. 07 min. (b. l. 46), t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamosios R. N. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, R. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant minimalų sankcijoje numatytą dydį (BK 71 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.), nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. birželio 29 d. nutarimu (b. l. 61-63) R. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
R. N. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, R. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į R. N. skirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įskaityti jai taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 28 d., 18 val. 30 min. iki 2020 m. birželio 29 d., 13 val. 07 min. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 3, 4 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką:
2) nuo 21 val. 00 min. iki 06 val. 00 min. būti namuose jei tai nesusiję su liga, darbu, mokslu ar vaikų priežiūra,
3) tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
4) gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. N. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.