Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji D. K. dėl visų jai pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, jog nereikalavo, neėmė pinigų nei iš V. M., nei iš D. Ž., nei iš E. R., nei iš D. R. ar K. R.. Atsiskaitymai vyko mokėjimo pavedimais. Apklausų metu iš Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų jautė spaudimą duoti parodymus prieš vieną asmenį, o priešingu atveju, buvo pasakyta, kad bus krečiama jos įmonė. Jei būtų davusi parodymus, kokių tikėjosi pareigūnai, bylos, kuri yra sufabrikuota, nebūtų, ji nepadarė jokio nusikaltimo. Konkurse dėl viešbučio rekonstrukcijos jos įmonė net nesiruošė dalyvauti, ruošė projektą SPA įrengimui, bet atvažiavo žmonės iš (duomenys neskelbtini) ir ėmė įkalbinėti prisidėti prie (duomenys neskelbtini). Siūlė remontuoti viešbutį, turėjo tik dvi savaites paruošti dokumentus tam, kad būtų gauti pinigai iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos. Buvo dėkinga D. Ž., kuris padėjo sudaryti preliminarią sąmatą minėtam projektui, t. y. viešbučio rekonstrukcijai, bei dokumentus pateikti (duomenys neskelbtini) Sąmata buvo padaryta gana atmestinai. Tokiame konkurse jos įmonė dalyvavo pirmą kartą, todėl buvo nuspręsta samdyti įmonę, kuri išmano dokumentų tvarkymą. Buvo pasamdyti Ž. G. ir R. G.. Kaltinamoji parodė, kad įmonė turėjo mokėti grynaisiais pinigais Ž. G., R. G., jie atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). R. G. yra nuvežusi pinigus į (duomenys neskelbtini) su visais dokumentais. D. Ž. nemokėjo jiems pinigų. D. Ž. rekomendavo G. kaip profesionalus. Kaltinamoji parodė, kad ji tik pasirašinėdavo dokumentus, kuriuos Ž. G. paruošdavo. Nedalyvavo konkurso organizavime. Konkursą organizavo Ž. G. su D. Ž. pagalba. D. Ž. nemokėjo už konsultacines paslaugas, buvo įsitikinusi, kad jis (duomenys neskelbtini) savininkas. Konsultavosi su D. Ž. tik dėl sąmatos sudarymo. D. Ž. padėjo, nes tikėjosi, kad jo įmonė atliks darbus ir iškėlė V. M. sąlygą, kai (duomenys neskelbtini) laimėjo konkursą, kad jo (D. Ž.) įmonė atliks darbus. Tuo metu tik įtarė, kad D. Ž. prašys, jog statybinė įmonė, kuri laimės konkursą, leistų jo (D. Ž.) įmonei atlikti darbus. Nebuvo kalbos su D. Ž., kokia statybos įmonė galėtų laimėti konkursą. Pati mažai dalyvavo dokumentų ruošime. Kaltinamoji parodė, kad ji nežinojo statybos įmonių, jai tik buvo pateikti trijų įmonių pasiūlymai ir išrinko (duomenys neskelbtini). Manė, kad bus paprasta dirbti su šita įmone, tačiau pasirodė, kad visai ne taip. Pirmos problemos prasidėjo tada, kai buvo surašyti pirmi darbų atlikimo aktai. Pamatė, kad aktuose užfiksuota pusė milijono litų tik už griovimo darbus, už statybinių atliekų išvežimą, V. M. aiškino, jog atsirado nenumatytų darbų, nors pagal sutartį jokių nenumatytų darbų nebuvo fiksuota. Į jos pretenzijas niekas nekreipė dėmesio. Tuomet ir įvyko pagrindinis konfliktas. Nenumatyti darbai turėjo būti dengiami iš paties rangovo pusės. Be to, dalis darbų buvo įtraukta į pirminę sąmatą ir negalėjo būti nežinomi. Vyko ginčas dėl 200 tūkstančių litų, kuriuos jie reikalavo sumokėti papildomai. Kadangi nei (duomenys neskelbtini) neturėjo pinigų, nei jos įmonė, nei savivaldybė negalėjo papildomai skirti pinigų, buvo pasirašyta trišalė sutartis. Trišalė sutartis numatė, jog subrangovai sutinka iš savo dalies atiduoti pinigus tam, kad , (duomenys neskelbtini) galėtų apmokėti likusius darbus. (duomenys neskelbtini) buvo proteguojama D. Ž.. Po šio susitarimo (duomenys neskelbtini) dirbo gal pora savaičių ir vėliau paliko objektą, nutraukė sutartį su (duomenys neskelbtini). Tada (duomenys neskelbtini) ėmė ieškoti kito subrangovo, atrado kitą subrangovą, atnaujino darbus. Statybų eigoje įvyko avarija – išbėgo daug vandens, tai įvyko dėl (duomenys neskelbtini) netinkamai atliktų darbų. Vanduo bėgo per sienas, sienos, baldai ėmė pelyti. Aplinkybėms fiskuoti kvietė antstolį. (duomenys neskelbtini) problemos iš esmės neišsprendė, todėl ji (D. K.) nesirašė ant darbų atlikimo aktų, nes darbai buvo prastai padaryti, nebaigti, bei sutartį nutraukė. Pakvietė naują organizaciją, kuri sutvarkė broką, pabaigė darbus. Kada praėjo čempionatas, buvo sudaryta nauja sąmata. Kai (duomenys neskelbtini) išėjo iš šio objekto, padavė jos (D. K.) įmonę į teismą dėl neapmokėto paskutinio akto, o jos įmonė akto neapmokėjo, kadangi nebuvo atlikti darbai ir padaryta broko. (duomenys neskelbtini) bankrutavo ne dėl minėto neatsikaitymo, o turėjo įsiskolinimą tiekėjams virš 3 milijonų.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. M. įsakymo (4 tomas, 125 b. l.) kaltinamoji parodė, kad jeigu toks įsakymas yra, reiškia, kad jį matė, nors jos (D. K.) parašo ir nėra, ji nekūrė šio įsakymo. A. M. nespręsdavo, ką įtraukti į komisiją. Kaltinamoji parodė, kad ji spręsdavo, kaip sudaryti komisiją. L. K. yra jos sūnus, įmonės akcininkas. R. M. – statybininkas, jis galėjo patarti, kaip statybininkas, R. M. į komisiją patarė įtraukti D. Ž.. D. Ž. patikino, kad konkursas atliekamas paprastuoju būdu - apklausos būdu, ir Ž. G. patvirtino, kad tai nėra sudėtingas būdas, užtenka tik apklausti tris įmones.

Dėl pirkimo komisijos 2010-11-10 posėdžio protokolo (5 t., 85-87 b.l.) kaltinamoji parodė, jog šiame dokumente yra jos parašas. Mano, kad įvyko komisijos posėdis. Nors pagal taisykles nėra būtina, kad posėdis įvyktų. Protokolą atspausdino pagal Ž. G. pasakymą, taisyklės leidžia nuspręsti, pažiūrėti dokumentus, o komisijos nariai protokolą pasirašė, kaip kas galėjo, ne vienu metu. Visi - ir R. M., ir L. K., ir ji - turėjo galimybę dokumentus pamatyti, susipažinti su pasiūlymais. Visas sąlygas siūlė Ž. G.. R. M. galėjo susipažinti su tais dokumentais per administratorę. Nežino, kas pateikė dokumentus pasirašyti R. M.. Negali pasakyti, kada R. M. gavo apklausos dokumentus. Mano, jam dokumentus padavė Ž. G.. Niekas negalėjo versti R. M. pasirašyti ant protokolo. Negali pasakyti, ar ji matė, kaip R. M. pasirašė.

Dėl pirkimo komisijos 2010-11-12 protokolo (5 tomas, 81-82 b.l.) kaltinamoji D. K. parodė, kad dėl praėjusio laiko negali prisiminti, kas ruošė dokumentus. Nebūtinai protokolas turi būti pasirašytas tą dieną, kai yra surašytas, nes pasirašyti galima bet kada. Trys įmonės buvo parinktos D. Ž. pagalba.

Dėl kvietimų pateikti pasiūlymus, esančių 4 tome, bylos lapuose 129-131, parodė, kad tai yra jos pasirašyti dokumentai. Nežino, kaip buvo išsiųsti šie kvietimai. Prie dokumentų ruošimo neprisidėjo, kai atsakingi asmenys paruošdavo dokumentus, ji dokumentus pasirašydavo. Projekto vadovo funkciją atlikdavo, rūpinosi projekto statyba, eiga, o su konkursu susijusi tiek, kad pasamdė Ž. G., kuris atsakingas už paruoštų dokumentų teisingumą. Nepamena, kokiu būdu gavo pasiūlymus, mano, kad paštu. Apie pasiūlymų taisymą nieko nežino. Neprisimena, ar vokai buvo atplėšti. Nepranešinėjo kitiems dalyviams apie laimėtoją, nes pagal reikalavimus to nereikėjo daryti, o be to, nesikišo į konkurso organizavimą. Ž. G. sakė, kad nereikia pranešinėti, kadangi supaprastintu būdu vykdomas nedidelės apimties projektas.

E. R. kartu su D. Ž. buvo (duomenys neskelbtini) įmonės bendrasavininkai. Tik vėliau pamatė, kad (duomenys neskelbtini) atlieka subrangos darbus ,,Ignalinos statybai“. Sutartinių santykių su (duomenys neskelbtini) neturėjo. Anksčiau E. R. nepažinojo. Atliktų darbų aktus pateikdavo arba pats V. M., arba paštu atsiųsdavo. Tiesioginių apmokėjimų (duomenys neskelbtini) nedarė. E. R. nėra davęs nei jai, nei jos įmonei grynųjų pinigų. Su E. R. yra bendravusi darbiniais klausimais, vežusi jį į Vilnių. Nei grynais, nei pavedimu nėra gavusi pinigų iš D. Ž., santykiai su D. Ž. buvo dalykiški. Bilietus į (duomenys neskelbtini) pirko iš įmonės pinigų. Važiavo į (duomenys neskelbtini) dviese su vadybininke. Pinigai už bilietus turi būti sumokėti per agentūrą. Nekalbėjo su D. Ž. apie bilietų pirkimą, kelionę.

V. M. BK 227 straipsnio 5 dalimi ir BPK 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-03 patvirtintu 2013-11-27 prokuroro nutarimu. (5 tomas, b.l. 74-77)

V. M. parodė, kad kaltinamajai D. K. davė kyšį už tai, kad atliko darbus jos vadovaujamoje įmonėje. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). 2010 m. rudenį D. Ž. informavo, kad bus ruošiamos patalpos (duomenys neskelbtini) varžybų dalyvių apgyvendinimui. Buvo tartasi, kad jei būtų parinktas (duomenys neskelbtini) viešbutis, D. Ž. turi gerus santykius su šio viešbučio direktore, tai galėtų tarpininkauti dėl darbų atlikimo, kartu įtraukiant ir patį D. Ž.. Su D. Ž. pagalba ruošėsi šio objekto statybai. Buvo žinoma, kad šio objekto statybos vertė virš 3 milijonų litų, finansavimas bus vykdomas iš dviejų šaltinių - panaudojant (duomenys neskelbtini) fondų ir (duomenys neskelbtini) lėšas. Pasiskaičiavo numatomų atlikti darbų vertę. Tie skaičiai, kuriuos pateikė D. Ž. atitiko tai, ką reikėjo padaryti. Už numatytus pinigus galima buvo padaryti suplanuotus darbus. Dar rengiantis šiam projektui, D. Ž. minėjo, kad už tai, kad (duomenys neskelbtini) yra proteguojama, teks atlikti sutartyje neminimus darbus - senosios dalies stogo remontą, kai kuriuos gerbūvio darbus. Sutiko tai padaryti. Konkursas turėjo vykti apklausos būdu. Vienas iš konkurso dalyvių buvo (duomenys neskelbtini), o kitas įmones D. Ž. žadėjo parengti pats bei pažadėjo padėti laimėti konkursą, pasirašyti sutartį su (duomenys neskelbtini). Kad apklausa įvyktų, jis (V. M.) surado dar dvi įmones - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios sutiko pateikti pasiūlymus už didesnę nei (duomenys neskelbtini) numatyta kaina. Pasiūlymus iš minėtų įmonių paėmė, įdėjo į vokus ir atidavė D. Ž.. Konkurso sąlygos buvo derinamos. (duomenys neskelbtini) pasiūlymus rengė šių įmonių vadybininkai, o skaičius pateikė jis (V. M.). (duomenys neskelbtini) dokumentus rengė gamybinis skyrius. Tuo metu buvo sunkus laikotarpis statybininkams ir tam, kad išlikti rinkoje, kiekvienas darbas buvo svarbus, todėl priėmė minėtą pasiūlymą. 2010 m. gruodžio pradžioje buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis su D. K., kuri buvo ir projekto vadovė, ir įmonės direktorė. 2011 metų pradžioje, sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, pas D. K. kabinete dalyvaujant E. R., D. K. pasakė, kad už tai, jog sunkiu laikotarpiu gauna darbus, turi susimokėti po 10 procentų nuo sutartinės kainos - už dirbą projekte: jis (V. M.) nuo savo dalies, o E. R. nuo spec. darbų dalies. V. M. parodė, kad ta dalis sudarė apie 150 tūkst. Lt. Ką atsakė į tokį reikalavimą, neprisimena. Apie papildomus darbus tuo metu nešnekėjo, kalbėjo apie pinigus. Tokia kalba jį šokiravo. Išeidami aptarė, kad tai drastiškas reikalavimas, nes rekonstrukcijai pinigai buvo paskaičiuoti teisingai, nedidinat jokių kaštų. Po kurio laiko, kada tiksliai neprisimena, D. Ž. skambino ir klausė, ar yra sumokėjęs kažkiek D. K.. Atsakė, kad ne, D. Ž. nebuvo patenkintas, ir pasakė, kad reikia sumokėti bent dalį. V. M. parodė, jog pats nutarė sumokėti 10 tūkstančių, pats sugalvojo tokią kaltinamajai mokėtiną pinigų sumą. Konkreti suma su kaltinamąja nebuvo sutarta. 10 tūkstančių Lt pakankamai didelė suma, apie kitą sumą jis neturėjo net minties. Tuo momentu už atliktus darbus buvo pristabdytas mokėjimas. Privačiame pokalbyje su D. K., ji pasakė, kad stringa aktų sutvarkymas, kuriuos kuruoja kitas žmogus, su kuriuo reikėtų atsiskaityti. Tas pokalbis, užuomina buvo ne pirma. Iš privačių pokalbių su D. Ž. suprato, kad iš jo (V. M.) yra reikalaujama atsiskaitymo. Kad būtų gautas apmokėjimas už atliktus darbus, nenustotų darbai, vasario pradžioje susitaręs telefonu su D. K., jos iniciatyva, susitiko (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji pasakė, kur atvažiuoti, ji atėjo į jo automobilį, kur jis ir įteikė kaltinamajai voką su pinigais - 10 tūkst. Lt, paminėdamas, kad tai pirminiai pinigai ir davė suprasti, kad vykdo jos prašymą dėl pinigų mokėjimo už laimėjimą konkurse. Kaltinamoji pinigus priėmė, padėkojo, pasakė, kad dabar viskas vyks greičiau. Pinigų kaltinamoji neskaičiavo, o tik pradarė voką. V. M. parodė, kad jis pasakė, jog voke yra 10 tūkst. Lt. Kupiūros buvo po 100 ir 200 Lt. Tai buvo jo asmeniniai pinigai. Tai buvo vienintelis kartas, kai davė pinigus D. K.. Po tų pinigų perdavimo operatyviai buvo apmokėta už atliktus darbus. Kai spaudoje buvo paskelbta apie pradėtus tyrimus dėl (duomenys neskelbtini) statybų, nutarė kreiptis į specialiųjų tyrimų tarnybą. Pareiškimą specialiųjų tyrimų tarnybai parašė 2013 metų pradžioje. Kreipėsi į specialiųjų tyrimo tarnybą savo iniciatyva, informavo apie 10 tūkst. Lt sumokėjimą. Kodėl iš karto nesikreipė į minėtą tarnybą, negali atsakyti. Įmonė darbus baigė 2011 m. birželio mėn., už darbus kaltinamoji liko neatsiskaičiusi. 2012 m. birželio 29 d. D. K. nebuvo atsiskaičiuosi su (duomenys neskelbtini). Darbų jo vadovaujama įmonė atliko virš 3 milijonų Lt, o kaltinamoji apmokėjo apie 2 milijonus Lt. Pagrindinė nemokėjimų priežastis buvo įvardijama ta, jog objekte yra defektų. Privačiuose pokalbiuose yra minėjęs apie galimybę kreiptis į specialiųjų tyrimo tarnybą tam, kad susigrąžintų pinigus ir apsaugotų tuos žmones, kurie atliko darbus, nes finansiškai nukentėjo daug žmonių, (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Negali pasakyti datos, kada prasidėjo ginčai dėl kokybės. Pagrindiniai ginčai atsirado po birželio mėnesio, buvo sukviesta valstybinė komisija užsakovo prašymu, komisija apžiūrėjo objektą, pasirašė aktą, reikėjo užsakovo parašo. Akte defektų nebuvo konstatuota, o prie akto irgi nebuvo defektai nurodyti. Buvo iš D. K. defektų, kurie buvo taisomi, sąrašas. Pastatas buvo naudojamas iki pridavimo, tai defektai nebuvo tokie, kad nebūtų galima eksploatuoti objekto.

V. M. parodė, jog buvo susitarimas, kad laimėjus konkursą, gali tekti atlikti smulkius darbus. Buvo parengtas techninis projektas, kur buvo numatyti turimi atlikti darbai, remiantis šia informacija, buvo atlikti skaičiavimai ir gautos numatomų atlikti darbų sumos. Papildomi darbai nebuvo apibrėžti, todėl jie nebuvo ir paskaičiuoti. Iš D. Ž. girdėjo, kad tie darbai kainuos apie 30 tūkst. Lt.

Liudytoja L. M. parodė, kad V. M. yra jos sutuoktinis. Žino, kad D. K. reikalavo pinigų iš jos vyro. Vyras sakė, kad reikalauja pinigų, bet neįvardijo nei sumos, nei už ką. Vyko didelis konfliktas tarp jos (L. M.) ir V. M., nes vyras paėmė iš namų 10 tūkst. Lt. Tai buvo asmeniniai šeimos pinigai - santaupos. Ji vyro klausė, kas grąžins tuos pinigus, bet atsakymo nebuvo. Tai buvo 2011 m. pradžia, tiksliau datos nepamena. Apie tai daugiau nekalbėjo, tik paklausė, ar pinigus perdavė, V. M. sakė, kad pinigus perdavė kaltinamajai. Nesuvokia, kaip galima reikalauti pinigų.

Iš 2012-12-20 protokolo (Nr.19) dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir jų priedų matyti, kad remiantis Panevėžio apygardos teismo 2010-11-30 nutartimi Nr. 646 (1 tomas, b.l. 65), klausantis naudojamos D. K. SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrašyta ši informacija:

2011-02-10 12.36 val. vykusio telefoninio pokalbio, tarp D. K. ir V. M., metu ((duomenys neskelbtini)), D. K. klausia V. M.: „Ar, ar tu šiandien neatlėksi iki manęs?“. V. M. atsako neigiamai, D. K. sako - „Biški kitaip buvom taręsi šią savaitę“. V. M. - „taigi su tavim bandžiau bandžiau susitikti ir niekaip negi kažkaip“. D. K. - „Biški blogai, man pas tą R. reik važiuot, man su ja baisiai nepatogu, kad man reikia... ai... “. D. K. - „O tai kada tu atvažiuosi dabar? V. kada tu būsi (duomenys neskelbtini) dabar?“. V. M. atsako, kad „Geriausiu atveju antradienį, o šiaip ketvirtadienį planavau.“

2011-02-10 13.38 val. ((duomenys neskelbtini)) įrašyta SMS iš V. M. gauta į D. K. telefoną: „Rytoj aš būsiu (duomenys neskelbtini). Gal ten galim susitkti“

2011-02-10 14.25 val. ((duomenys neskelbtini)) fiksuota D. K. žinutė V. M.: „Ok. Buvau palikusi krautis telefoną:-). Paskambink-susitiksim“.

2011-02-10 14.25 val. ((duomenys neskelbtini)) D. K. skambina D. Ž.. Pokalbio metu D. K. - „skambino V., (duomenys neskelbtini) susitiksim. Ką tu jam ten pasakei?“. D. Ž. atsako „Ne, nu normaliai pašnekėjom, kad nu aš negalėjau per telefoną kalbėt, bet aš jam paaiškinau dabar vieną situaciją ir jis labai gerai suprato“.

2011-02-11 13.14 val. vykusio telefoninio pokalbio metu ((duomenys neskelbtini)), paskambinęs V. M. D. K. sako - „Prie Švedijos ambasados kažkur stoviu.(..) Stoviu, nu nėr kur čia tos mašinos kur įkišti, aš prieš mašins taip sustojęs“, o D. K. sako - „Tu pasižiūrėk biškuti palauk, jeigu mes neilgai, gal tu kaip nors įjunk avarinį ateik čia iki tos kavinės. Ar man ateit iki tavęs greit?“, į ką V. M. pasako „Būtų geriau kad, nes aš užstojęs pravažiavimą mašinom.“ D. K. atsako „ Gerai. Gerai tuoj.“ ( 2 tomas, b.l. 44-68)

Iš 2012-12-20 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (Nr.6) ir jų priedų matyti, kad vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2011-02-11 nutartimi Nr. 98 (1 tomas, b.l. 39), buvo klausomasi V. M. naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo įrašyta ši informacija:

2011-03-30 14.21 val. vykusio telefoninio pokalbio ((duomenys neskelbtini)) metu L. M. pasako V. M. „Nieką jinai neprivirs, jinai sau prisivirs košės kai išaiškės, kad jinai pinigus nori sau pasisavinti.“, V. M. atsako - „Aš G. tiesiai pasakiau, sakau jin tik praša pinigų. (...) Sakau aš prie sutarties pasirašymą, sakau, aš jokių įsipareigojimų sakau sakau neprisiėmiau, kad kažką padaryt. O ką čia man slėpt?“ L. M. sako: „O jeigu D. prisižadėjo tai D. ir duod iš savo pinigų“, V. M. sako: „Ne čia su D. čia jau viskas baigta.“.

2011-04-07 18.19 val. fiksuotas pokalbis ((duomenys neskelbtini)), kurio metu V. M. D. Ž. sako - „Mes nesuradom ir nesuspėjom laiką susėsti pasižiūrėt, gal. Šiaip aplamai žinok tai tų pinigų turbūt būtų užtekę žinok, bet tiktais be, būtų jų užtekę be tų įsipareigojimų ką tu buvai įsipareigojęs.“.

2011-04-08 07.14 val. vykusio pokalbio metu ((duomenys neskelbtini) tarp V. M. ir L. M. V. M. kalba: „vakar pusei vienuoliktos dar D. skambino (...) Ką, ką ar ten buvo pokalbis ten žinai apie, apie procentus, nu aš ir pasakiau.“ L. M. sako: „Nereikėjo sakyti jam.“, V. M. atsako „Ką ten nesakyt, tai ko čia beslėpt. (..) Tai čia, nu ką, ką slėpt, kad K. prašė pinigų?(..) saka ar tu kam nors žinai kažkur, aš nežinau sakau, gal kažkur ir pasakiau, nes kai buvo pasisodinus su E. sakau, prašė iš manęs 10 ir iš jos 10, iš E. 10 ir iš manęs 10, paskui sakė K. lyg tai (duomenys neskelbtini) jai ten jau pranešė B., B. lygtai ruošiasi tenai vienu žodžiu daryt, daryt auditą žinai žiūrėti perimt šitą (1 tomas, b.l. 109 – 127).

D. Ž. BK 227 straipsnio 5 dalyje ir BPK 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-04 patvirtintu 2013-11-29 prokuroro nutarimu. (5 tomas, b.l. 74-77)

D. Ž. parodė, kad kaltinamajai D. K. padėjo, patarinėjo, bet visus sprendimus priimdavo D. K.. Tuo metu jis nebuvo jokios įmonės vadovu, UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Atstovavo kaltinamosios ir įmonės (duomenys neskelbtini) interesams. Konkurso dalyviai buvo ruošiami, kaltinamoji rinkosi iš daug atstovų. Žinojo, kad V. M. yra stiprus specialistas, tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) direktorius ir todėl kaltinamajai pasiūlė šią įmonę bei įmonę (duomenys neskelbtini). Konkurso sąlygos buvo išsisiųstos kelioms įmonėms. Mažiausia kaina buvo skaičiuojama, derinama tarp (duomenys neskelbtini) ir V. M. siūlytos kainos. Konkursas vyko apklausos būdu, t. y. išsiuntė kelioms įmonėms dokumentus, be komisijos atverė vokus ir pati vadovė išrinko patikimus statybininkus. Konkursas buvo tam, kad teisiškai atrodytų viskas tvarkingai. Su V. M., su įmone (duomenys neskelbtini) buvo derinamos konkurso sąlygos, sąmatos. Realiai vyko tik apklausa, V. M. parinko įmones, kurios dalyvavo konkurse, o jis (D. Ž.) dokumentus padavė juristams, juristai parengė reikiamus dokumentus, paruošė tris dokumentų variantus bei paprašė įmonių juos užpildyti. Iš anksto buvo žinomas laimėtojas. Prieš konkursą buvo nutarę skirti V. M., kaip generalinį rangovą, taip pat buvo sutarta, kad dalyvaus ir jo (D. Ž.) kuruojama įmonė (duomenys neskelbtini). Vienas iš tokio pasirinkimo tikslų buvo tas, kad būtų patikimas generalinis rangovas, o kitas tikslas - piniginė nauda, t. y. kad tie, kurie dalyvauja statybose, sumokės apie 10 procentų nuo bendros darbų sąmatoje nurodytos sumos. V. M. ir E. R. apie tai buvo pranešta iki sutarties pasirašymo, jie sutiko. Aptarė su kaltinamąja dėl 10 procentų mokėjimo dar prieš konkursą. Juristai paruošė dokumentus. (duomenys neskelbtini) laimėjo konkursą. Skaičiavo pagal realią kainą. Kitų dalyvių siūlomos kainos buvo truputį didesnės. Kitus pasiūlymus ruošė patys dalyviai, jis (D. Ž.) tik pateikė jiems sąmatas. Kitų dviejų įmonių dalyvavimas apklausoje buvo formalus.

D. Ž. parodė, kad (duomenys neskelbtini) atliko griovimo, valymo darbus prieš sutarties pasirašymą. Buvo sutarę, kad vėliau bus paskaičiuoti pinigai už tuos darbus. Kai konkursą laimėjo (duomenys neskelbtini), sutartis buvo pasirašyta tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasirinko subrangovą (duomenys neskelbtini), kurią jis (D. Ž.) protegavo, ir dar kelias įmones, kurios atliko bendrastatybinius darbus. D. K. buvo žinoma apie subrangą. Pasirašius sutartį, darbai vyko pagal planus, iš pradžių nebuvo suderinti grafikai, atsirado statybos vadovas V., kuris ėmė viską kuruoti, V. M. nebevadovavo statybose, ėmė strigti darbai, o V. M. nebegalėjo priimti sprendimų, nes jis buvo eliminuotas. Apmokėjimai buvo atliekami pagal aktus, juristai tikrino dokumentus. Viskas buvo laiku, tik paskutinis atsiskaitymas nebuvo laiku. Pirminis variantas derybų buvo toks, kad bus sumokėta 10 procentų nuo visos bendros statybų sumos. Statybų suma buvo 2,6 ar 2,5 milijonai litų. Su genrangovu buvo sutarta. O po pirmo aktavimo V. M. pateikė darbų už 350 tūkst. Lt sumą ir nuo tos sumos prasidėjo problemos. Statybos pabrango 200 tūkst. Lt. Pradėjo visi ieškoti, iš kur gauti 200 tūkst. Lt, bet niekur nerado. Kaltinamoji pasakė, kad nuo kuruojamos įmonės bus nubraukta 200 tūkst. Lt, jis (D. Ž.) sakė, kad tada tai įmonei bus bankrotas. (duomenys neskelbtini) buvo priverstas pasirašyti sutarties priedą, kur buvo nubraukiamas 200 tūkst. Lt, nes po aktavimo nebūtų sumokėti pinigai. Po tos sutarties priedo pasirašymo, (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartį. Griovimo darbai įėjo į sutartį. Jie buvo atlikti prieš pasirašant sutartį, jie atlikti pagal atskirą sutartį. Tai buvo atskira sutartis.

D. Ž. parodė, kad kaltinamoji per jį (D. Ž.) reikalavo iš jo (D. Ž.), V. M., E. R. sumokėti 10 procentų nuo atliktų darbų sumos, o jis (D. Ž.) tai persakydavo V. M. ir E. R.. Apie 10 procentų mokėjimą tiek E. R., tiek V. M. žinojo dar prieš konkursą. V. M. žadėjo mokėti po truputį po kiekvieno aktavimo, bet taip nedarė. Statybos kaina buvo aiški - apie 2,6 milijonų, todėl (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti 260 tūkst. Lt, kiekviena įmonė – maždaug po 130 tūkst. Lt. Pinigai turėjo būti kaltinamajai sumokėti per jį (D. Ž.) arba tiesiogiai jai. V. M. vėliau, kai pakilo statybos kainos, tai įvyko po pirmo darbų aktavimo, dėl nesutariamos griovimo darbų kainos, datos neatsimena, nesutiko mokėti 10 procentų. Kaltinamoji klausė, ar jie mokės 10 procentų, po pokalbio su kaltinamąja, jis kalbėdavo su V. M., žadėjo kalbėti su kaltinamąja dėl mažesnio procento, tačiau kaltinamoji nesutiko, ji norėjo, kad būtų sumokėta visa suma. Žino, jog V. M. sumokėjo 10 000 Lt kaltinamajai.

D. Ž. dėl reikalavimo iš jo ir iš E. R. mokėti kyšį parodė, kad 2010 m. gruodžio 16 d. sirgo jo dukra, pinigų kaltinamajai nuvežti negalėjo, todėl pinigus padavė E. R., kad jis perduotų kaltinamajai. D. K. degalinėje buvo paduoti pinigai, kurie buvo išimti iš įmonės (duomenys neskelbtini) ir E. R. tuos pinigus nuvežė kaltinamajai. Pasisklointų pinigų jis (D. Ž.) dar negrąžino įmonei (duomenys neskelbtini). Pinigai iš bendrovės buvo paskolinti apyvartinėm lėšom. Negali pasakyti kaip juridiškai įforminti tie pinigai dabar. Neprisimena, iš kur, iš kokio banko ėmė pinigus, kaip buvo išgryninami pinigai. Negali prisiminti, ar D. K. mokėjo 2010 metų rudenį 2 000 eurų, ar 2011 metų sausio 27 d. mokėjo 7 000 litų, ar 2011 metų sausio 28 d. mokėjo 600 eurų. Ž. G. tvarkė visus dokumentus. Atsimena, kad kai kaltinamoji neturėjo pinigų, atvežė kaltinamajai savo pinigus, o ji pervesdavo G. Pinigai buvo jo asmeniniai. R. G. sakė, kad kaltinamoji nesumoka pinigų. Kaltinamajai iš viso sumokėjo virš 50 000 litų iš savo asmeninių pinigų. Pinigai buvo duodami D. K. asmeninei naudai. Pinigus kaltinamajai mokėjo tam, kad vyktų statybos darbai ir ir tikėjosi vėliau gauti pelno dalį. Kaltinamoji reikalavo pinigų iš V. M., jo (D. Ž.). Pinigus buhalterė R. V. iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pagal direktoriaus E. R. paliepimą iš bendrovės sąskaitos pervesdavo į savo sąskaitą ir tuos pinigus paimdavo arba E. R., arba jis (D. Ž.). Neprisimena, ar dokumentus apie pinigų panaudojimą pateikdavo R. V..

D. Ž. taip pat parodė, kad jis pasakydavo E. R., jog šis atvežtų pinigus. Pats jis (D. Ž.) asmeniškai nuo savęs kyšio kaltinamajai nedavė, davė tik nuo (duomenys neskelbtini) firmos, nes pinigų kaltinamoji reikalavo. Po aktavimo vieną kartą E. R. atvežė kaltinamajai pinigus. Iš 10 procentų gal ir pats (D. Ž.) vežė dalį pinigų, bet tiksliai neatsimena. Kaltinamoji yra jam paskolinusi 10 tūkst. Lt iki sutarties pasirašymo, bet tai nesusiję su byla. Pinigus imdavo iš (duomenys neskelbtini) ar iš V. M. ir perduodavo D. K.. Parodymus davė savanoriškai. Pareigūnai surašė parodymus iš jo pasakojimų. Protokolo – pareiškimo, esančio 6 tome, 1-2 bylos lapuose, neprisimena. Neprisimena, kad iš karto D. K. būtų davęs 10 tūkst. Lt. Dėl apklausos protokolo, esančio 6 tome 5-11 bylos lapuose parodė, kad aplinkybes pats pasakojo ir tuos parodymus tvirtino. Kaltinamajai buvo mokami pinigai, kad tik vyktų darbai. Kaltinamajai buvo perduota 10 tūkst. Lt suma, bet dalimis, o ne visa suma iš karto. Padavė kaltinamajai apie 7 tūkst. Lt, kurie yra įvardijami kaip kyšio pinigai. Tai - jo asmeniniai pinigai. Negali tiksliai pasakyti, kokią sumą jis yra padavęs D. K.. Neprisimena, ar davė kyšį eurais. Nuvežė ir padavė 600 eurų kaltinamajai, tai jo asmeniniai pinigai, neatsimena, ar reikalavo kaltinamoji kyšio eurais. Nuvežė tuos pinigus į viešbutį , (duomenys neskelbtini). 2010 m. rudenį apie 2 tūkst. eurų irgi jo pinigai, kurie buvo skirti gal dėl projektavimo, dėl statybos. Manė, kad taip padeda, o paskui tikėjosi atsiskaičiuoti, kai gaus pelną. Viskas buvo daroma dėl to, kad jo kuruojama įmonė dalyvautų statybose. Apklausoje STT būdavo užduodami klausimai pagal kiekvieną epizodą, klausomi pokalbiai, aplinkybes atsimindavo, todėl išsamiau, nei teisme, atsakydavo. Didžiausia jo (D. Ž.) klaida buvo ta, kad nebuvo sutarta su UAB (duomenys neskelbtini), su V. M., su kaltinamąja D. K., kokia dalis pinigų bus kiekvieno.

E. R. BK 227 straipsnio 5 dalyje ir BPK 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-04 patvirtintu 2013-12-02 prokuroro nutarimu. (5 tomas, b.l. 124-133)

E. R. parodė, kad jis vadovavo UAB ,,Jagritus“, kuri atliko inžinerinius darbus viešbutyje (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai buvo atliekami rekonstrukciniai darbai. Atliko darbus, už kuriuos nebuvo pilnai atsiskaityta, dėl ko įmonė buvo priversta bankrutuoti. D. Ž. bendravo su D. K.. D. Ž. pasakė, kad yra galimybė laimėti objekto darbus geromis sąlygomis, paprašė paskaičiuoti sąmatą, įvertinti, kokius darbus atlikti, pateikti pasiūlymą, kiek tai kainuotų, kiek laiko užimtų darbai. Įmonės darbuotojai paskaičiavo, pateikė pasiūlymą, kaip subrangovai, ir konkursą laimėjo. D. Ž. buvo užsiminęs, kad reikės atsilyginti už laimėtą konkursą, kad reikės gal papildomus darbus atlikti. Pradėjus darbus, D. Ž. paprašė paskolinti pinigų, kuriuos reikia perduoti D. K., datos nepamena, tai buvo po sutarties pasirašymo. Kalba buvo apie 10 tūkstančių litų, šią sumą nurodė D. Ž.. Kadangi susirgo D. Ž. dukra, D. Ž. paprašė, kad jis (E. R.) perduotų pinigus kaltinamajai. Pinigus tuo metu jis pasiskolino iš savo įmonės UAB (duomenys neskelbtini), nes tuo metu neturėjo asmeninių pinigų. Paskambino kaltinamajai, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini), kur kaltinamajai perdavė 10 tūkstančių litų. Vėliau D. Ž. grąžino įmonei 10 000 Lt. Kaltinamoji pinigų neskaičiavo. Pinigai buvo sudėti krūvoje. Tai buvo vienintelis atvejis, kada jis perdavė pinigus D. K.. Vėliau suprato, kad tai atlygis už gerą tarpusavio bendradarbiavimą, nes po kelių mėnesių buvo oficialiai paprašyta duoti kyšį. Tai buvo vienas iš susirinkimų, kuomet buvo aptarinėjami darbai, kuriame dalyvavo jis (E. R.), D. K., V. M., nepamena, ar D. Ž. buvo. D. K. pasakė, kad reikia pinigų. Kaltinamosios žodžius suprato kaip kyšio reikalavimą. Sakė, kad šiai akimirkai nėra pinigų atsiskaitymams. Suprato, kad yra priversti mokėti, nes dalis darbų buvo atlikta, o pinigai už darbus dar nesumokėti. Tuo metu jau buvo užaktuota dalis darbų, neprisimena, kiek buvo išmokėta pinigais. Sutartį pasirašė apie milijoną litų, tai 10 procentų sudarė apie 100 tūkst. Lt. Suprato, kad nuo kiekvienos užaktuojamos sumos turi sumokėti 10 procentų. Perskaičiavo, atsirado papildomų darbų, nebuvo galimybių mokėti, ko pasekoje ėmė strigti darbų pridavimas, atsiskaitymai. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė niekieno neverčiamas. Tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t. 100 b. l.).

Liudytojas R. M. parodė, kad dirbo darbų vadovu, atliekant viešbučio (duomenys neskelbtini) renovaciją. Tuo metu dirbo iš dalies ir UAB (duomenys neskelbtini). D. Ž. pasiūlė darbą UAB (duomenys neskelbtini). Buvo pasiūlyta prižiūrėti darbų eigą, supažindino su objektu. Nežino, kas finansavo viešbučio renovaciją, kas su kuo pasirašinėjo dokumentus. Prisimena, jog buvo renkama statybinė organizacija – D. Ž. atnešė sąrašą, kuriame buvo dalyviai, tarp jų - (duomenys neskelbtini) ir dar dvi įmonės. Užsakovas - UAB (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta komisija dėl rangovo parinkimo, komisijoje buvo jis, kaltinamoji ir L. K.. Nebuvo realiai komisijos posėdžių. Jo prašė pasirašyti dėl statybinės organizacijos pasirinkimo. Buvo parinkta (duomenys neskelbtini). Į dokumento datą neatkreipė dėmesio. Matė tik vieną lapą. Dokumentą dėl organizacijų parinkimo rodė STT pareigūnai. Kadangi pasirašė bendrasavininkai, tai nematė nieko blogo, jog jis (R. M.) pasirašo dokumentus, kadangi visus sprendimus nulemia bendrasavininkai.

Liudytojas Ž. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė visas aplinkybes teisingai. Teikė paslaugas vykdomame projekte UAB (duomenys neskelbtini) dėl viešbučio renovacijos, teikė konsultacines paslaugas dėl viešųjų pirkimų vykdymo ir dėl administravimo projekto tam tikrais etapais. Buvo sudaryta sutartis su UAB (duomenys neskelbtini). Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus 4 tome, 21-23 bylos lapuose. Pamena, kad projekto metu bendravo su D. Ž., jis buvo kontaktinis asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad D. K. jį (Ž. G.) suklaidino, jog D. Ž. yra subrangovas.

Liudytoja R. G. parodė, kad buvo sudariusi paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Jos darbas - projektų administravimas, kurį tuo metu įgyvendino UAB (duomenys neskelbtini) – tai yra dokumentų teikimas, atsikaitymas agentūrai už veiklas. UAB (duomenys neskelbtini), kaip projekto vykdytojas, teikdavo jai dokumentus, pagal kuriuos ji rengdavo ir teikdavo ataskaitas (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis Ž. G. buvo pasamdytas pagal atskirą sutartį - parengti pirkimo dokumentus. Daugiausia bendravo su kaltinamąja, klausimus derindavo su ja, taip pat bendravo ir su administratorėmis. Buvo susitikusi ir su D. Ž.. Pirkimo projektus rengė jos vyras, o ji administravo projektą. Kai reikėdavo teikti dokumentus agentūrai atsiskaitinėti, bendravo su administratorėmis, kurios pateikdavo dokumentus. Daugiausia bendraudavo telefonu, elektroniniu paštu. Su kaltinamąja buvo susitikusios vieną kartą (duomenys neskelbtini). D. Ž. nebuvo tas žmogus, su kuriuo reikėdavo derinti klausimus. Su V. M. nėra susitikusi nė karto. Kadangi ji buvo projekto administratorė, o V. M. - (duomenys neskelbtini) vadovas, tai jis teikdavo sąskaitas, aktus. Turėjo jo telefono numerį. Rašydavo sąskaitas ir UAB (duomenys neskelbtini) apmokėdavo pavedimu, buvo keli mokėjimai ir nepavedimu. Sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė savo noru, išėjo nėštumo atostogų.

Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Dalyvavo viešajame pirkime konkurse dėl viešbučio (duomenys neskelbtini). Dirba UAB (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų vadybininke, įmonės direktorius - M. S.. Jos tiesioginis darbas buvo suruošti dokumentus konkursui pagal pateiktą medžiagą. Dokumentus suruošė. Įvykus konkursui, atėjo V. M. ir paprašė pakeisti pasiūlymo sumą, kurią ji pataisė, nes prieš tai, paskambino jos įmonės direktorius ir pasakė, kad ateis V. M., o ką konkrečiai reikia pakeisti nurodė V. M.. Neatsimena, sumą mažino ar didino. Suma buvo apie tris milijonus litų. Tai - eilinis konkursas, kaina tenkino, jei būtų laimėję, būtų dirbę, bet suprato, kad nelaimės, nes bus kiti laimėtojai. Neatsimena, ar gavo dokumentą apie konkurso rezultatus. Į konkurso dokumentų segtuvą įeina paties pasiūlymo dokumentas, įmonės atestatai, pažymos. V. M. atsivežė jų anksčiau pateiktą segtuvą, kurį ji ar buvo davusi V. M., ar buvo siuntusi paštu konkurso organizatoriui UAB (duomenys neskelbtini). Po konkurso V. M. atsinešė tuos pačius dokumentus be voko. Kai medžiagą ruošiama konkursui, tada lapai susiuvami, sunumeruojami, užklijuojamas lipdukas, ant kurio nurodyta, kiek lapų. Kai išardoma, reikia naujai sutvarkyti. Antrą kartą neužklijavo pasiūlymo voko, nes konkursas jau buvo pasibaigęs.

Liudytojas J. R. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius. Su UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo verslo reikalų. Dėl pasiūlymo dalyvauti konkurse parodė, kad tai buvo eilinis pasiūlymas, dalyvauja konkursuose, kai tik gauna informaciją, tik ne visada laimi. Dokumentus ruošia bendrovės darbuotojai. Statybos parengimo skyriaus darbuotojai, jis, kiti direktoriai sprendžia, ar dalyvauti konkurse. Buvo nuspręsta dalyvauti, jei yra parengtas pasiūlymas. Prieš važiuodamas į apklausą STT, paklausė savo įmonės darbuotojų, ar dalyvavo tokiame konkurse, darbuotojai sakė, kad nedalyvavo, todėl per apklausą ir pasakė pareigūnams, kad nedalyvavo. STT davė medžiagą, pagal kurią pamatė, kad iš tikrųjų konkurse dalyvavo. Klausė J. B. ir jis pasakė, kad toks konkursas buvo. Ne visada ateina atsakymai apie konkurso rezultatus. Darbuotojai per daugumą darbų, ne visada pasidomi rezultatais. Nelaimima, jei kaina netinka. Konkursuose kainos dempinguoja. Prieš konkursus su (duomenys neskelbtini), nebendrauja, kadangi yra konkurentai.

Liudytojas J. B. parodė, kad pažinojo (duomenys neskelbtini) direktorių R., kaltinamosios nepažįsta. Buvo apklaustas STT pareigūnų. Daug metų dirbo statybinėje firmoje UAB (duomenys neskelbtini) statybos parengimo skyriaus, kuris rengdavo dokumentus konkursams, viršininku. Įmonės generalinis direktorius J. R. nurodydavo dalyvauti konkursuose. Dalyvavo konkurse dėl UAB (duomenys neskelbtini) visus rekonstrukcijos darbų, susijusius su statyta, santechnika, elektra ir panašiai, atlikimo, bet konkurso nelaimėjo. Pasiūlymas buvo apie tris milijonus litų. Sužinojo, kad jo įmonės siūloma kaina per aukšta ir toliau nebesidomėjo tuo konkursu. Iš kur sužinojo apie konkursą, neprisimena. Visus konkurso dokumentus privalo pasirašyti generalinis direktorius arba jis turėdavo suteikti įgaliojimą pasirašyti statybų direktoriui. Sąmatą darydavo atskiri sąmatininkai, kurie skaičiuoja, kitas darbuotojas surenka visus subrangovus, atestatus ir neša visą medžiagą generaliniam direktoriui J. R. pasirašyti. Neprisimena, kas šiuo atveju pranešė, kad siūloma kaina per aukšta. Visi domėjosi konkursu ir kažkokiu būdu sužinojo rezultatus. Šiuo atveju, nežinojo orientacinės kainos.

Liudytojas V. R. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) darbų vadovu. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė bendrastatybinius darbus pagal projektą. V. M. - (duomenys neskelbtini) direktorius. Atlikti darbai buvo neapmokėti. Pradėjus vykdyti darbus, atsirado papildomi darbai - įrengti pamatai, nes be jų nebuvo įmanoma toliau dirbti. Buvo atlikta daugiau darbų, nei buvo sutarta, buvo pateiktos papildomų darbų sąmatos, kurios viršijo sutartinę sumą apie 200 tūkst. litų. Tikėjosi tuos pinigus gauti. Pasitarimų metu bendraudavo su kaltinamąja. Prasidėjo teismai dėl sąmatų. D. K. nemokėjo pinigų dėl broko ir išvarė iš objekto - atvažiavo apsauginiai ir išvarė. Po to (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Mano, jog broko nebuvo. Komisija darbus vertino gerai. V. M. sakė, kad kaltinamoji reikalauja pinigų.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad jokio poveikio kaltinamajai nedarė. Ji keletą kartų yra buvusi jo kabinete, kai konvojaus buvo atvesta pas ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną. Kaltinamoji laikinai pabūdavo jo kabinete iki kol bus atliekami procesiniai veiksmai su ja, kiek prisimena, buvo tokių atvejų, kad ji iš vis nebendravo su juo, budavo nesisuskusi į sieną. Jokio tikslas daryti poveikį nėra, kadangi byla pradėta prieš pusę metų, buvo perduoti kriminalinės žvalgybos duomenys. Kaltinamoji priekaištavo, kad kitiems asmenims netaikomas suėmimas, o ji suimta. Nedarė poveikio, asmeninio suinteresuotumo neturi.

Liudytojas S. G. parodė, kad buvo anksti ryte atlikta krata E. R. namuose Vilniuje. Po atliktos kratos E. R. nutarė padaryti pranešimą. Kadangi nebuvo aišku, nei ką jis nori pranešti, neturėta sąlygų vietoje išspręsti, buvo pasiūlyta tą pačią dieną, po kratos jam vykti kartu į STT Panevėžio valdybą. Kratos metu buvo ieškoma, daiktų, dokumentų, nurodytų nutartyje. Susipažinęs su nutarties turiniu, E. R. nutarė padaryti pareiškimą. Po kratos kartu su juo buvo nuvykta į STT Panevėžio valdybą, kur, prieš surašant E. R. anketinius duomenis, jis buvo įspėtas, kad yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingą įskundimą, išaiškintos teisės, pareigos. Po to buvo priimtas pareiškimas, jo turinys surašytas. Susipažinęs su pareiškimu pareiškėjas jį perskaitė, patvirtino, kad pareiškimas surašytas teisingai, pasirašė. Su gautu E. R. pareiškimu buvo supažindinta prokurorė. Buvo priimtas prokurorės nutarimas jį apklausti specialiu liudytoju ir jis buvo apklaustas. Prieš apklausą E. R. buvo supažindintas su prokurorės nutarimu, išaiškintos teisės, pareigos. Papasakojo E. R. aplinkybes plačiau nei pareiškime buvo surašyta.

Liudytojas A. A. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1986 metų iki 2012 metų, kai įmonė bankrutavo direktoriumi statybai. V. M. pažinojo. Nedalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) rengiant dokumentus dėl dalyvavimo viešbučio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos konkurse. Tik girdėjo, kad V. M. minėjo, jog bus objektas (duomenys neskelbtini). Nežino, kaip ir kokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo minėtą konkursą. Atsakingas buvo direktorius V. M.. Nieko nežino apie kyšio reikalavimą ar kyšio davimą dėl minėto konkurso laimėjimo. Pats V. M. nepasakojo, kad iš jo kas nors reikalavo kyšių ar jis būtų kam nors davęs kyšį dėl dalyvavaimo konkurse. Kaltinamąją pažįsta. Statybos metu teko būti objekte, kai V. M. sirgo. Nieko nežino apie V. M. ir D. K. susitarimus, kyšių reikalavimus, davimus.

Liudytoja R. V. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo administratore -apskaitininke nuo 2010 m. vasario 22 dienos iki 2011 m. liepos 29 dienos. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius tuo metu buvo E. R., buhalterė - L. V.. Jos pareigos įmonėje buvo sąskaitų suvedimas, išrašymas – pagalba buhalteriui, pirminių duomenų suvedimas į registrus. Jos darbo laikotarpiu bendrovėje D. Ž. dirbo darbų vadovu, mano, jog su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir jis dirbo 0,5 etato. Su įmonėmis atsiskaitymai vykdavo pavedimais. Ar grynais vykdydavo atsiskaitymus, nežino. Vykdydavo direktoriaus ir buhalterės nurodymus. Neturėjo teisės savarankiškai, ką nors spręsti pavedimų, nurodymus duodavo direktorius E. R.. Teko girdėti, kad UAB (duomenys neskelbtini) projekte dirbo UAB (duomenys neskelbtini) elektrikai. UAB (duomenys neskelbtini) buvo subrangovai. UAB (duomenys neskelbtini) buvo tokia tvarka - ūkio išlaidom buvo pervedami pinigai į asmenines sąskaitas. Direktorius leisdavo persivesti pinigų į savo sąskaitą. Įmonės pinigus persivesdavo į asmeninę sąskaitą ir ką reikėdavo nupirkdavo. Po to buhalterė vesdavo avansinę apyskaitą. Kiek likdavo pinigų, juos grąžindavo į kasą ar direktoriui, o sąskaitas atiduodavo buhalterei. Yra buvę, jog grynų pinigų likučius duodavo D. Ž.. Kai būdavo apskaitomi atiduodami gryni pinigai, kuriuos ji atiduodavo D. Ž., nežino. Dirbo pasitikėdami. Įmonės buhalterė jai (R. V.) nėra pareiškusi pretenzijų, kad pinigai negrąžinti. Pervedamos sumos būdavo ir 200 litų, ir 300 litų. Toks pinigų panaudojimo principas buvo dėl to, nes realiai neturėdavo grynų pinigų kažką nusipirkti. Pinigai gryni buvo naudojami kasdieninei veiklai. Eurais neteko išimti pinigų, nepamena, kad būtų išėmusi 10 000 litų, 7 000 litų.

Iš 2010-09-23 projekto (duomenys neskelbtini) finansavimo ir administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, jog pagal šią sutartį projektui įgyvendinti bendrovei (duomenys neskelbtini) skiriamos iki 1 349 397 Lt, neįskaitant PVM. Pagal šią sutartį projekto vykdytojas, vykdydamas ir organizuodamas pirkimus prekei pirkti, privalėjo vadovautis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respulikos Viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2008-06-11 įsakymu Nr. 1K-212, tame tarpe ir 4 punkto reikalavimais - laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų bei buvo atsakinga už šio aprašo nuostatų laikymąsi (8.4 punktas) (5 tomas, b.l. 26-46)

Iš 2013-01-28, 2013-04-02, 2013-09-27 UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, paimtų 2013-01-07 kratos, atliktos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu (4 tomas, b. l. 79-84), apžiūros protokolų (4 tomas, b. l. 86, 90, 124), matytti, jog yra dokumentai, reikšmingi nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. ir E. R. parodymai apie kaltinamosios D. K. reikalavimą sumokėti kyšį tarpusavyje sutampa, o taip pat apie kyšio priėmimą yra patvirtinti rašytiniais įrodymais, fiksuotais telefoniniais pokalbiais tiek tarp D. K. ir D. Ž. bei E. R., tiek tarp jų pačių. Fiksuotų pokalbių turinys ir rašytiniai įrodymai dėl 10 000 Lt kyšio perdavimo patvirtina, jog D. Ž. perduoda nurodymą E. R. nuimti pinigus ir perduoti juos kaltinamajai. Kaltinamosios telefoniniai pokalbiai su E. R. visiškai atitinka jo parodymus apie susitikimo datą, vietą, o UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašai apie 2010-12-16 iš banko sąskaitos grynaisiais pinigais išimtus 10 000 Lt patvirtina E. R. ir D. Ž. duodamus parodymus apie 2010-12-16 perduotą kyšio dalį – 10 000 Lt – kaltinamajai. Visi šie įrodymai sudaro logišką įvykių grandinę ir teismui leidžia neabejoti kaltinamosios D. K. kalte. Kaip ir anksčiau minėta, nuosprendyje išdėstytų telefoninių įrašų turinys patvirtina tiek D. Ž., E. R. parodymus apie jų kontaktus su kaltinamąja, kyšio reikalavimą, D. K. vaidmenį bei kyšio dydį ir jo perdavimą.

Tačiau įvertinęs įrodymų visetą, teismas iš pareikšto kaltinimo šalina aplinkybes apie tai, jog D. K. 2010 metų rudenį ir 2011 metų sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu metu per kelis kartus viešbutyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš D. Ž., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-04 patvirtintu 2013-11-29 prokuroro nutarimu BPK 227 straipsnio 5 dalyje ir BPK 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais, savo naudai priėmė kyšį – 7 000 Lt ir 2 600 eurų, kas pagal oficialų valiutų santykį sudarė 8 977,28 Lt, viso 15 977,28 Lt: 2010 metais rudenį tiksliau nenustatytu metu priėmė 2000 eurų, kas pagal oficialų valiutų santykį sudaro 6 905,60 Lt, 2011-01-27 - 7 000 Lt ir 2011-01-28 - 600 eurų, kas pagal oficialų valiutų santykį sudaro 2 071,68 Lt, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus pirkime pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pasekoje UAB (duomenys neskelbtini) laimėjo pirkimą apklausos būdu ir dalį darbų subrangos sutartimi leido atlikti UAB (duomenys neskelbtini).

Darydamas šią išvadą, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinimas dėl šių aplinkybių buvo grindžiamas išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu duotais D. Ž. parodymais (b. l. 1-2, 5-11, 6 tomas). D. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo tokie – dar prieš konkurso organizavimą, 2010 m. rudenį D. K. davė apie 7000 Lt, šiuo pinigus davė eurais, padavė apie 2000 eurų, kupiūromis po 100 eurų; 2011 m. sausio mėn. D. K. paprašė pinigų bilietams į Kiniją, kokią sumą tada atvežė, nepamena, padavė dviem bilietam į Kiniją ir dar papildomai; įvertinant duotus pinigus ir apmokėtas sąskaitas jo asmeninėmis lėšomis, išleido ne mažiau kaip 50 000 Lt (b. l. 6-7, 6 tomas). Teisiamojo posėdžio metu D. Ž. nebuvo kategoriškas dėl D. K. perduotų pinigų sumų, o taip pat laikotarpių, tikslų ir motyvų, o būtent:

2015-04-07 teisiamojo posėdžio metu (b. l. 182, 10 tomas) D. Ž. teigė, kad taip kaip parašyta protokole-pareiškime (b. l. 2, 6 tomas) nebuvo, t. y. jis nedavė D. K. 10 000 Lt vienu metu, jis bendrai D. K. sumokėjo apie 50 000 Lt ir tai buvo pinigai mokami projektuotojams, ekspertizei, perduoti už bilietus, mokėta G., 2010 m. rudenį mokėjo apie 2 tūkstančius eurų gal dėl projektavimo, statybos, nes tuo momentu jei reikėdavo pinigų, atveždavo pinigus ir manė, kad padeda, paskui atsiskaičiuos ir gaus pelną (b. l. 184, 10 tomas). 2015-05-04 teisiamojo posėdžio metu (b. l. 48, 13 tomas) D. Ž. teigė, kad niekada D. K. jis nemokėjo 10 000 litų vienu metu, atsimena, kad kai kaltinamoji neturėdavo pinigų, jis pinigus atveždavosavo pinigus ir kaltinamoji pervesdavo pinigus Ž. G. ir R. G.. Nors teismui nekyla abejonių dėl kaltinamosios D. K. reikalavimo duoti kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus pirkime iš D. Ž. ir per jį iš E. R. bei kyšio priėmimą, tačiau kitų duomenų, kurie patvirtintų D. Ž. parodymus ir nekeltų abejonių dėl paminėtos kaltinimo dalies, teismui nėra pateikta. Pabrėžiama, jog teismas negali priimti sprendimo spėjimais ir prielaidomis. Be D. Ž. parodymų kaltinimas šioje dalyje buvo grindžiamas ir 2012-12-20 protokolu (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir jų priedais (1 tomas, b.l. 29), jog 2011-01-27 17.38 val. (šifras (duomenys neskelbtini)) D. Ž. paskambina D. K. ir jam yra sakoma - „Nu aš tavęs prie durų jau laukiu“, D. Ž. - „Aš jau už minutės būsiu. Gerai?“; taip pat dar vienu pokalbiu 2011-01-28 18.30 val. (šifras (duomenys neskelbtini)), kurio metu D. Ž. sako E. R. „Nu, bet D., vakar kaip nuvežiau, dar šešių šimtų sako gal, ten du bilietai kainavo. Tai sakau aš nežinau, pažiūrėsiu, jeigu R. persives, dar šešis šimtus nuvešiu aš jai.“ (2 tomas, b.l. 82-137). Vertinant šiuo duomenis, padaryti kateogrišką išvadą, kad D. K. D. Ž. 2010 m. rudenį perdavė 2000 eurų, 2011-01-27 – 7000 Lt ir 2011-01-28 – 600 eurų kyšį nepakanka, nes šie D. Ž. parodymai nėra patvirtinti kitais įrodymais, todėl daroma išvada, jog paminėti duomenys nėra pakankami įrodymai, kuriais galima grįsti D. K. kaltę. Pasakymas, kad – „as prie durų laukiu“ – tai yra tik duomenys, jog asmuo yra buvęs tam tikroje vietoje, o ne baudžiamojoje byloje įrodinėtina aplinkybė – asmens kaltumas. Juolab, kad D. Ž. teisiamojo posėdyje papildomos apklausos metu nebuvo kategoriškas ir aiškino, jog negali tiksliai pasakyti, kokią sumą iš viso jis yra davęs D. K., neprisimena, ar davė kyšį eurais, neatsimena, ar reikalavo kaltinamoji kyšio eurais, nenurodė, kur tai galėjo įvykti; teigė, jog 2010 m. rudenį apie 2 tūkst. eurų buvo skirti gal projektavimo darbams, gal dėl statybos. Duodamas pinigus, manė, kad taip padeda, o paskui tikėjosi atsiskaičiuoti, kai gaus pelną (b. l. 184, 10 tomas). Teismo išvadą dėl šios kaltinimo dalies šalinimo, kaip neįrodytos, dar labiau sustiprina D. Ž. parodymai, jog pinigus kaltinamajai D. K. mokėjo nepagalvodamas, padrikai, galvojo, kad vėliau pasiskaičiuos ir susiderins, tačiau nesusitarė, pats patyrė didžiulius nuostolius (b. l. 183, 10 tomas). Todėl, esant tokioms aplinkybėms aukščiau nurodyta kaltinimo dalis iš D. K. pareikšto kaltinimo šalinama.

Kaltinamoji D. K. dėl jai pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, jog D. R. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, kuri kai dar statė viešbutį, įrenginėjo pirmas elektronines spynas. Nė vieno konkurso neorganizavo, visus konkursus organizavo R. G.. Tvirtina, jog 6 tome 99-102 bylos lapuose yra jos pasirašyti kvietimai pateikti pasiūlymą UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, kas parinko šias įmones. Su D. R. nediskutavo apie tas įmones. R. G. konsultuodavo. Nė vieno dokumento pati neruošė, nespausdino. Turėjo pinigų sumą skirtą ir patvirtintą projektui, bei siekė gauti geresnį daiktą, o žemiausia kaina nebuvo esminis dalykas. Tai buvo net ne konkursas, o – apklausa, galima buvo net telefonu paklausti. Visi konkurso dalyviai žinojo kainą, už kurią gali nupirkti, tai nėra paslaptis. Negali atsakyti, kodėl (duomenys neskelbtini) konkursą laimėjo D. R. vadovaujama įmonė. Negali pasakyti, ar kitoms įmonėms siuntė pranešimus apie laimėtoją. D. R. nėra atvežęs grynųjų pinigų. Nieko negali pasakyti apie (duomenys neskelbtini) kainas. Projekte buvo įrašyta, kad tokia įranga reikalinga. (duomenys neskelbtini) savikaina jai nebuvo žinoma. Įranga buvo sumontuota, ji veikė, ją parodė (duomenys neskelbtini), pretenzijų dėl tos įrangos nebuvo.

D. R. BK 227 straipsnio 5 dalyje ir BPK 212 straipsnio 8 punkte numatytais pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 3 dalyje, nutrauktas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013-12-03 patvirtintu 2013-11-26 prokuroro nutarimu. (6 tomas, b.l. 121-123).

D. R. parodė, kad vadovavo UAB (duomenys neskelbtini). Su kaltinamąja susitiko 2011 m. Kaltinamoji prasitarė, kad yra skirti europiniai pinigai programinei įrangai pirkti. Vieno susitikimo metu kaltinamoji paprašė padėti nupirkti (duomenys neskelbtini) televizinę programą, nes buvo skirti pinigai šiai televizinei įrangai pirkti. Už (duomenys neskelbtini) kaltinamoji paprašė dovanos, kyšio. D. R. parodė, kad jis padovanojo kaltinamajai 48 900 Lt.

Kaltinamosios kabinete buvo kalba apie (duomenys neskelbtini) televizinę įrangą ir kaltinamoji pasakė, kad yra skirta apie 60 tūkst. Lt. Kaltinamoji paprašė sudalyvauti konkurse tam, kad konkursą jo įmonė laimėtų ir grąžintų jai pinigus. Buvo preliminariai paskaičiuota, kiek tai gali kainuoti, paskaičiuotas antkainis, apsistota prie sumos, kuri buvo įvardinta, kaip pinigai programinei įrangai pirkti. Suprasdamas, kad tie pinigai bus programinei įrangai pirkti, išsiėmė iš savo asmeninės sąskaitos 48 900 Lt ir atvežė į (duomenys neskelbtini) bei atidavė kaltinamajai pinigus grynais. 48 900 Lt sudarė kupiūros po 500 Lt, tai jo asmeniniai pinigai. Šios sumos paprašė kaltinamoji. Kai perdavė kaltinamajai pinigus buvo dviese. Niekam nesakė apie tuos pinigus. Perduoti pinigus kaltinamajai į Panevėžį važiavo su draugu M. N., kadangi buvo nedrąsu važiuoti su tokia pinigų suma, bet M. N. nežinojo, ko jie važiuoja, kad jis (D. R.) veža pinigus. Pinigus išėmė iš bendrovės sąskaitos, (duomenys neskelbtini) - išėmė didesnę pinigų sumą, nei perdavė D. K. - gal apie 70 000 litų. Paėmė pinigus kupiūromis po 500 litų. Kur panaudojo kitus pinigus, neatsimena. Operacijos yra fiksuotos buhalteriškai. Jei būtų dalyvavęs įprastomis sąlygomis būtų pasiūlęs pirkti (duomenys neskelbtini) įrangą už 12-13 tūkst. Lt sumą. Pati įranga būtų kainavusi apie 10 tūkst. Lt, buvo nustatyta marža ir skirtumo dalis, t. y. 48900 Lt, kuriuos po konkurso grąžino kaltinamajai. 48 900 Lt buvo kaip garantas dalyvauti programinės įrangos kitame pirkime, kurio finansavimas virš 200 tūkst. Lt, kur būtų buvęs daug didesnis pelnas ir 48 900 Lt būtų sugrįžę su likutiniu pelnu jo (D. R.) įmonei. UAB (duomenys neskelbtini) sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini) pirkimui. D. R. parodė, kad vienas konkurso dalyvis buvo pasiūlytas jo (D. R.) ir paprašytas teikti didesnius pasiūlymus, trečiojo konkurso dalyvio neatsimena, tikėtina, kad jį surado kaltinamoji. Pokalbiuose su kaltinamąja dalyvaudavo dviese, jokių pašalinių žmonių nebuvo. D. K. garantavo, kad jo įmonė laimės konkursą (duomenys neskelbtini) televizinei programai pirkti. Kiti dalyviai pateikė didesnius pasiūlymus sąmoningai. Neteko bendrauti su kitais asmenimis iš UAB (duomenys neskelbtini), bendravo tik su kaltinamąja. Programinės įrangos pirkimo nelaimėjo. (duomenys neskelbtini) buvo paduoti dokumentai, buvo kažkokios klaidos, kurių neatsimena. Po to konkursas buvo nutrauktas ir į antrą konkursą nebuvo pakviestas, buvo pasirinktos kitos įmonės. Jo ir kaltinamosios susitarimas nebuvo įvykdytas, nežino, kodėl buvo pasirinkta kita įmonė. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. R. siūlė 10 tūkst. Lt, kad iš to konkurso jo (D. R.) įmonė pasitrauktų. Buvo padaręs didelį darbą, manė, kad būtų nesąžininga paimti 10 tūkst. Lt ir pasitraukti, nes pelnas, kuris būtų gautas iš visos programinės įrangos pirkimo, būtų didesnis. Planavo dalyvauti antrame konkurse, bet kažkas pasikeitė jam nežinant. Po to bendravo su kaltinamąja ir jam buvo pasakyta, kad taip yra geriau. Tikslas, nors sumokėjo 48900 Lt, nebuvo pasiektas. Sutiko sumokėti kyšį kaltinamajai, nes jautėsi padaręs gerą darbą padėdamas įmonei nusipirkti programinę įrangą. Pinigus iš banko išėmė ir perdavė kaltinamajai tą pačią dieną. 2014 m. vasario 14 d. atvyko STT pareigūnai, buvo dokumentų poėmis, buvo prašyta parodyti kai kuriuos dokumentus, bekalbant pats savanoriškai, be pareigūnų pasiūlymo paprašė leisti duoti parodymus apie kyšio - pinigų 48900 Lt - davimą.

Liudytojas M. N. parodė, kad D. R. pažįstamas, buvęs draugas. Pamena, kad vasarą prieš 3-4 metus važiavo kartu į (duomenys neskelbtini), nes D. R. prašė važiuoti, sakė, kad nuobodu vienam važiuoti, (duomenys neskelbtini) pavojingas miestas, ko konkrečiai važiuoja į (duomenys neskelbtini), nesakė. Atvažiavo į viešbutį, kurio pavadinimo neprisimena, kieme pamatė kaltinamąją. Užėjo į viešbutį, po kurio laiko atėjo D. R. ir kartu grįžo į (duomenys neskelbtini). Liudytojas parodė, kad jis dirba valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Turi ginklą, kurį laiko seife darbe. Apie tai D. R. žinojo. Juokų forma sakė, kad pasiimtų ginklą, nes (duomenys neskelbtini) pavogina. Suprato tai, kaip juoką ir ginklo neėmė. Turi teisę nešioti ginklą visą parą ir ne tarnybos metu. Kas parašyta apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu, sakė pats. Gal po pusės metų D. R. priminė (duomenys neskelbtini), kad kažkas jį apgaudinėja, netesi pažadų.

Liudytojas R. P. parodė, kad pažįsta D. K., juos sieja verslo reikalai. Kaltinamoji pakviesdavo į apklausas konkursuose dėl aparatūros instaliavimo, vaizdo kamerų, apsaugos sistemos, būdavo laimėdavo,būdavo nelaimėdavo. Neteko dalyvauti formaliai organizuotuose konkursuose. Dirbo įmonėje, kurios pavadinimai keitėsi (duomenys neskelbtini). Nepamena apie formalaus konkurso dėl elektronikos įrangos pirkimo organizavimo. Jei būtų laimėję, būtų nupirkę tą įrangą. Nepamena įrangos savikainos, nesigilino į šį reikalą, tas konkursas buvo neįdomus. Paprašė sudalyvauti ir dalyvavo konkurse. Oficialiame pakvietime kainos nebuvo nurodyta. Iš D. K. sužinojo kainą ir tai yra normalu bei teisinga žinoti kainą. Ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus, buvo siūlymas papasakoti kažką neigiamai apie D. K.. Buvo spaudimas nuo pat apklausos pradžių. Iš pradžių pareigūnai buvo du, pirminį spaudimą darė du pareigūnai, paskui išėjo vienas. Su likusiu pareigūnu viskas vyko sklandžiai, buvo peržiūrėti dokumentai, surašė protokolą, kuriame viskas daugmaž yra teisingai. Buvo siūloma prisipažinti, kad kaltinamoji reikalavo iš vadinamo ,,atkato“, sakė: ,,nemeluok, kad nereikalavo, nes iš visų reikalavo, visi kurie dirbo, turėjo mokėti‘‘. Pareigūnai aiškino, kad visi, kurie dirbo prie rekonstrukcijos projekto prieš (duomenys neskelbtini), visi turėjo mokėti ,,atkatą“ D. K. už tai, kad jie ten dirbo.

Liudytojas A. A. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. Dirba ir vadovauja kompanijai UAB (duomenys neskelbtini), tiekiančiai programinę įrangą žemės ūkio sektoriui. Prieš tai vertėsi IT sprendimais, organizacinės technikos pardavimu. UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateikę komercinį pasiūlymą, nes gavo elektroniniu paštu oficialų užklausimą, jų įmonė sukomplektavo pasiūlymą ir jį nusiuntė, konkurso nelaimėjo ir negavo jokio atsakymo. Konkrečiai tos įrangos, kurios pasiūlymą teikė nebuvo pardavę, bet dirbo su savo didmeniniu partneriu, kuris teikia tokią įrangą. Nurodyta kaina buvo paskaičiuota kitų darbuotojų. Kaina skaičiuojama taip, kad imama didmeninė kaina ir pridedama 15-30 procentų pelno marža. Pasiūlymas, esantis 6 tome 105 bylos lape – jų įmonės pasiūlymas su jo (A. A.) parašu.

Iš (duomenys neskelbtini)banko pateiktų duomenų matyti, jog 2011-08-18 D. R. grynais pinigais buvo išmokėta 71 000 Lt suma (b. l. 4-9, 12 tomas).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje 2011-08-18 71 000 Lt išmokėta suma D. R. buvo apskaityta, kaip išmokėta suma atsakaitingam asmeniui pagal avanso apyskaitas (b. l. 71-88, 12 tomas).

Iš 2010-09-23 projekto (duomenys neskelbtini) įrengimas UAB (duomenys neskelbtini) finansavimo ir administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini)s. Pagal šią sutartį projektui įgyvendinti bendrovei (duomenys neskelbtini) skiriamos iki 1 349 397 Lt, neįskaitant PVM. Remiantis šia sutartimi D. K., būdama projekto vadove, ir organizuodama konkursą prekei pirkti, sutinkamai su sutarties 8.4 p. privalėjo vadovautis Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2008-06-11 įsakymu Nr. 1K-212, tame tarpe ir 4 punkto reikalavimų - laikytis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų bei buvo atsakinga už šio aprašo nuostatų laikymąsi. (5 tomas, b.l. 26-46)

Iš 2013-02-11 (b. l. 98, 6 tomas) ir 2013-11-06 dokumentų apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrėti iš UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentai, paimti 2013-01-07 kratos, atliktos patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), metu (4 tomas, b.l. 79-84).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2011-06-28 Kvietimų teikti pasiūlymus dėl audio/video aparatūros pirkimo pagal įgyvendinamą projektą (duomenys neskelbtini) įrengimas UAB (duomenys neskelbtini), projekto kodas (duomenys neskelbtini) matyti, jog minėti kvietimai adresuoti UAB (duomenys neskelbtini) (6 tomas, b.l. 99-102).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo matyti, jog nurodoma kaina – 61 900 Lt (be PVM) (6 tomas, b.l. 106-107),

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo matyti, kad nurodoma kaina 62 000 Lt (be PVM)(6 tomas, b. l. 103-104),

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymo matyti, kad nurodoma kaina 93 000 Lt (be PVM) (6 tomas, b. l. 105-106).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2011-08-10 apklausos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad projekto (duomenys neskelbtini) įrengimas UAB (duomenys neskelbtini) dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) (kontaktinis asmuo R. P.), UAB (duomenys neskelbtini) (kontaktinis asmuo A. A.) ir UAB (duomenys neskelbtini) (kontaktinis asmuo D. R.), visų pasiūlymai pripažinti tinkamais ir laimėtoju pripažintas tiekėjas UAB (duomenys neskelbtini), apklausos pažyma pasirašyta D. K. (6 tomas, b. l. 109-113).

Iš 2011-08-08 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)sutarties matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) (užsakovas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (vykdytojas) pasirašė minėtą sutartį, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo sumontuoti (duomenys neskelbtini) sistemą. Sutarties kaina be PVM yra 61 900 Lt (6 tomas, b. l. 118-121).

Iš 2011-08-10 UAB (duomenys neskelbtini) išankstinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už prekes matyti, kad pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ši sąskaita išrašyta 74 899 Lt sumai (6 tomas, b.l. 123).

Iš 2011-08-17 UAB (duomenys neskelbtini) išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 74 899 Lt sumai (61 900 Lt be PVM) už (duomenys neskelbtini), video medžiagos imtuvą (6 tomas, b.l. 117).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, kad 74 899 Lt 2011-08-17 pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą (6 tomas, b.l. 115).

Iš 2011-08-18 priėmimo-perdavimo akto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(6 tomas, b.l. 122).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų finansinių operacijų registro matyti, kad 2012-02-27 įmonei (duomenys neskelbtini) pagal 2011-06-21 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėta 4000 eurų (b. l. 248, 11 tomas).

Iš 2013-04-08 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011-03-01 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 189, 6 tomas) klausantis D. K. naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta ši informacija:

Iš 2013-04-08 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011-06-08 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (6 tomas, b.l. 193) klausantis D. K. naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta ši informacija:

Pokalbio, vykusio 2011-07-08 09.13 val. metu Nr. (duomenys neskelbtini), D. K. - „norėjau paklaust, kaip, kaip ten sekasi dėl to „(duomenys neskelbtini) tau?“, D. R. atsako: „Tai jūs turėjote gauti jau du pasiūlymus mažiausiai.“

2011-08-17 12.00 val. fiksuota žinute Nr. (duomenys neskelbtini), iš D. K. telefono D. R. „Pavedimas už (duomenys neskelbtini) jau padarytas“.

Iš 2013-04-08 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2011-09-08 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)7 (7 tomas, b. l. 2) klausantis D. K. naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyti ši informacija:

Iš 2013-04-08 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad remiantis Šiaulių apygardos teismo 2011-09-08 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (7 tomas, b.l. 9) klausantis D. K. naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta ši informacija:

2011-12-17 11:45:00 (šifras (duomenys neskelbtini)) D. K. rašo SMS D. R.: „Kam tam A. skambinai?:-)“

2011-12-17 11:52:46 (šifras (duomenys neskelbtini)) D. K. rašo SMS D. R.: „As tik spynu saskaita kalbejau su juo. Ir apie skola. Kad poto nebutu staigmenu“

2011-12-17 11:56:08 ((duomenys neskelbtini)) D. K. rašo SMS D. R.: „? Jis gi sąskaitą yra man išrašęs 40% didesnei sumai nei tarėmės..“

2011-12-17 12:05:01 ((duomenys neskelbtini)) D. K. rašo SMS D. R.: „Taip. As jo ir klausiau kokia yra suma tikra. Nes buvo vienaip tartasi, o popieriai kitaip. Kad poto mums nebutu staigmenu... “

2011-12-17 12:06:54 ((duomenys neskelbtini)) D. K. rašo SMS D. R.: „Nes iki sios dienos nesuprantu kokia reali suma...“

2011-12-17 12:08:28 ((duomenys neskelbtini)) D. K. rašo SMS D. R.: „Buvo 4000, dabar 7000“ (7 tomas, b.l. 10-13)

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja:

Kaip matyti šioje byloje kaltinimas D. K. dėl D. R. perduotų pinigų – 48 900 Lt – buvo pareikštas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, t. y. D. K. šioje byloje buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama prilygintu valstybės tarnautojui asmeniu ir įgaliota atlikti (duomenys neskelbtini darbų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, pirkimą pažeisdama kaltinime nurodytus reikalavimus už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus pareikalavo kyšio už kito, jos apklausos būdu organizuojamo pirkimo laimėjimą, o D. R. sutikus duoti 48 900 Lt, savo naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 48 900 Lt, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, kurio pasekoje D. R. vadovaujama įmonė laimėjo pirkimą apklausos būdu.

Bylos aplinkybės nurodo, jog dėl 48 900 Lt sumos kaltinamoji D. K. ir D. R. susitarė, t. y. abu susitarė, jog ženkliai padidins prekės – (duomenys neskelbtini) – kainą, kaltinamoji teiks (duomenys neskelbtini) mokėjimo prašymą ir prašys pripažinti padidintas išlaidas minėtai prekei įsigyti kompensuojamomis, nors pagal D. R. parodymus reali prekės kaina ženkliai mažesnė – apie 10 000 – 13 000 Lt. Nuo pat tyrimo pradžios D. R. teigė, kad D. K. jo prašė padėti įsigyti televizinę įrangą (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini) finansuoja 61 900 Lt; D. K. jo paklausė, už kiek jis gali jai pateikti šią įrangą; jis pasiūlė 10 000 Lt, kainą, o D. K. pareiškė, kad ji pirks įrangą už 61 900 Lt, tačiau pelną – 50 900 Lt jai reiks sugrąžinti, sau, t. y. D. R., pasiliekant tik 10 000 Lt; abu susitarė sumokėti D. K. - 48 900 Lt. D. K. šios pinigų sumos reikalavo, o, priešingu atveju, kaltinamoji teigė, kad jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) negaus jos organizuojamo kito konkurso, kurio vertė buvo virš 200 000 Lt (be PVM). Nustatyta, jog D. R. gavo apmokėjimą iš UAB (duomenys neskelbtini) (2011-08-17 74 899 Lt) ir kitą dieną 2011-08-18 iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos pasiėmęs savo kaip akcininko asmenines lėšas, D. K. nuvežė 48 900 Lt.