- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-295-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46017-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- AB DNB banko
- Atsakovas
- A. L., P. D.
- Kategorijos
- 2.5.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo ieškovo AB DNB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams A. L. ir P. D. dėl įsiskolinimo priteisimo
Ieškovas AB DNB bankas pateikė ieškinį atsakovams A. L. ir P. D. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti 10245,46 eur negrąžintą paskolą, 481,72 eur palūkanas, 981,54 eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas nuo visos priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 9,3 procento palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos (10‘245,46 EUR) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-20 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė visą skolą, sumažino bylinėjimosi išlaidas, o reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą kreditą (11‘708,72 EUR) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, Teismas reikalavimą dėl 9,3 procento metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (10‘245,46 EUR) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, atmetė. Teismas nurodė, kad Civilinis kodeksas nenumato dvigubo procesinių palūkanų priteisimo, o ir ieškovas iš esmės nepagrindė tokio prašymo, o apsiribojo jo suformulavimu.Sprendimas už akių priimtas įvertinus, kad ieškinys įteiktas tinkamai, tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas AB DNB banko reikalavimas dėl 9,3 procentų dydžio palūkanų, skaičiuojamų nuo 10‘245,46 EUR nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovų A. L. ir P. D. AB DNB banko naudai 9,3 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 10‘245,46 EUR nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas teigė, kad jis prašė priteisti iš atsakovų dvejopo pobūdžio palūkanas: (i) 9,3 proc. dydžio palūkanas, kurios yra numatytos kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 p. ir mokamos nuo kredito gavimo už naudojimąsi Ieškovo lėšomis; (ii) 5 proc. dydžio palūkanas, numatytas CK 6.37 ir 6.210 str., mokamos už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (vadinamosios mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Tai leidžia daryti išvadą, kad bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, (mokėjimo (pelno) palūkanos), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis, suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos,CK 6.261 straipsnis),suma. Kompensuojamosios palūkanos dar kitais teismų praktikoje vadinamos procesinėmis. Tai reiškia, kad Ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo palūkanas, kurios šiuo atveju sudaro 9,3 proc., ir yra mokamos ne nuo visos priteistos sumos (t.y. ne nuo 11‘708,72 EUR), o nuo kredito sumos (10‘245,46 EUR). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad kredito davėjas turi teisę reikalauti šių palūkanų priteisimo ir tuo atveju, jei kreditavimo sutartis yra nutraukta, bei kartu su kompensacinėmis palūkanomis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). CK 6.874 str. 1 d. yra nustatyta paskolos gavėjo pareiga mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. numatytas palūkanas iki faktinės paskolos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į CK 6.37 str. nustatytų palūkanų mokėjimą, taigi ši teisės norma nustato, kad atsakovai turi mokėti ieškovui tiek mokėjimo, tiek kompensacines palūkanas.Tai, kad ieškinio dėstomojoje dalyje buvo nurodyta, kad tiek 9,3 proc., tiek 5 proc. palūkanos yra procesinės palūkanos, nesudarė teismui pagrindo spręsti, kad Ieškovas prašo priteisti dvigubas procesines palūkanas. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi.Netgi jeigu teismas ir teisingai kvalifikavo Ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir pagrįstai 9.3 proc. palūkanas laikė procesinėmis palūkanomis (su kuo Ieškovas nesutinka), teismas vis tiek turėjo priteisti ne 5 proc., o 9,3 proc. dydžio procesines palūkanas, nes jos buvo numatytos kreditavimo sutartyje, o CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad 5 proc. palūkanos priteisiamos, jei įstatymuose ar sutartyje nenustatytas kitoks palūkanų dydis.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas yra ieškovo teisės į sutartines palūkanas (pelno palūkanas) bei procesinės palūkanas (kompensacines palūkanas) nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vertinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę turi aplinkybė, jog per bylinėjimosi laiką skolininkai (atsakovai) naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2014). Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005).Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kompensuojamųjų palūkanų specifika yra ta, kad jos traktuotinos kaip dėl kreditoriaus pinigų naudojimo kreditoriaus patirtų nuostolių atlyginimas ir jokios, net nuo skolininko valios nepriklausančios aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 str. 4 d.), nes kompensuojamųjų palūkanų nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo teisę į 9,3 proc. palūkanas iki bylos iškėlimo dienos. Pagal palūkanų paskaičiavimo lentelę matyti, jog ieškovo prašytos priteisti 481,72 Eur palūkanos už 183 pradelstas dienas, kurias teismas priteisė. Tačiau teismas nepripažino ieškovo teisės į 9,30 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Pirmosios instancijos teismas priteisė tik įstatymines 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir atmetė reikalavimą priteisti procesines palūkanas nuo visų priteistų sumų (palūkanų ir delspinigių) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Pirmiausia turi būti įvertintos šalių sutartos palūkanų mokėjimo sąlygos. Iš šalių sudarytos 2005 m. gegužės 25 d. Kreditavimo sutarties Nr.2816-05IL (toliau – Sutartis) specialiosios dalies 5 punkto matyti, jog sutartimi nustatyta 9.3 proc. metinė palūkanų norma. Sutarties bendrųjų sąlygų 29 punkte įtvirtinta, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo delspinigių, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina Kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti Sutarties sąlygas. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti negrąžintą kreditą, palūkanas už 183 dienas, delspinigius už 183 dienas bei palūkanų delspinigius, taip pat procesines palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos ir 9,30 proc. sutartines palūkanas pagal Sutartį, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško kredito grąžinimo. Šios palūkanos vertinamos kaip mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, bei delspinigių, kurie atitinka netesybas dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo. Kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą priteisti tiek mokėjimo, tiek kompensuojamasias palūkanas, šios palūkanos nėra neprotingai didelės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė kompensuojamųjų palūkanų. Procesinės kompensuojamosios 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra mokamos remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi siekiant paskatinti atsakovą įvykdyti sprendimą. Priešingai nei 9,30 proc. dydžio metinės palūkanos už pagrindinę skolą, šios palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo sutarties pagrindu, kuria atsakovas prisiėmė prievolę sumokėti sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – mokėjimo (pelno) palūkanas. Kaip minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, jog procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, prasme.Pirmosios instancijos teismas 9,30 proc. palūkanas be pagrindo kvalifikavo kaip palūkanas, mokamas pažeidus prievolę, kadangi šių palūkanų mokėjimas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 29 punktą yra sutartas nepriklausomai nuo to, ar terminas bus ar nebus praleistas, šios palūkanos mokamos nuo kredito suteikimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstoje dalyje keičiamas ir ieškovo reikalavimas dėl 9,30 proc. palūkanų priteisimo nuo negražintos kredito dalies tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, priteisiamos procesinės 5 procentų palūkanos nuo visų priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Pelno palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos ir po to, kai byla iškeliama teisme iki paskolos grąžinimo dienos. Kaip minėta, paskolos grąžinimo diena apibrėžiama 9,30 proc. metinių palūkanų mokėjimo pabaigos diena. Paskolos grąžinimo diena gali nesutapti su teismo sprendimo visiško įvykdymo diena, todėl ieškovo reikalavimas iš dalies keičiamas nurodant, kad palūkanos mokamos iki pagrindinės paskolos sumos grąžinimo.Kadangi priėmus šią nutartį, ieškinio tenkinimo procentas nesikeičia, tai remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.Ieškovas sumokėjo advokatui 363 eur už teisinę pagalbą ruošiant apeliacinį skundąTeisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistinų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už advokato teisinę pagalbą (buvo paruoštas tik apeliacinis skundas) dydžio, sprendžia, kad nors išlaidos neviršija rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byla nėra didelės apimties, advokatų profesinė bendrija „IUSTUM“ (buvęs pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“) nuolat teikia teisines paslaugas ieškovui, teismui pateiktas įprastos daugybėje bylų besikartojančio pagrindo ieškinys, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 200 Eur. Iš viso iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 200 Eur (plius 21 proc. PVM) teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinės dalies 1-4 dalis išdėstyti sekančiai:
„Priteisti solidariai iš atsakovų A. L. ir P. D. ieškovo AB DNB banko naudai 10 245,46 Eur negrąžintą kreditą, 481,72 Eur palūkanas, 981,54 Eur delspinigius, 9,30 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą kreditą (11708,72 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 22 d.) iki negrąžinto kredito (11708,72 Eur) visiško grąžinimo, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. L. ir P. D. ieškovo AB DNB banko naudai 663 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 331,50 Eur .“
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. L. ir P. D. ieškovo AB DNB banko naudai 242 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 121 Eur .