Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymų agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT05, kuriuo pareiškėjai nustatyta 251 516,02 Eur galutinė netinkamų finansuoti išlaidų suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja įgyvendino projektą „Šiaulių miesto savivaldybės BĮ koncertinės įstaigos „Saulė“ infrastruktūros modernizavimas ir išplėtimas, pritaikant ją visuomeniniams poreikiams“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-K-306-04-0004. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, pagal pareiškėjos įgaliojimą įgyvendindama Projektą, atviro konkurso būdu atliko supaprastintą pirkimą „Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ ((duomenys neskelbtini)) pastato rekonstravimo ir priestato statybos pirkimas“ (toliau – Pirkimas).

1) Projekto vykdytojas nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų, nes Sutartį pakeitė iš esmės, eliminuodamas Sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 papunkčio nuostatas, todėl Rangovui buvo sudarytos išskirtinės Sutarties vykdymo sąlygos ir dėl sudarytų Pakeitimų nurodymų ekonominė Sutarties pusiausvyra pasikeitė išskirtinai rangovo naudai. Tai atitinka VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas esminio Sutarties keitimo sąlygas;

2) Projekto vykdytojas nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų, kadangi sudaryti Sutarties pakeitimai, priskirti VPĮ 89 straipsnio 2 daliai, viršijo VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą procentą (15 proc.) ir dalis Pakeitimų nurodymais įsigytų darbų turėjo būti įsigyti atlikus naują viešojo pirkimo procedūrą pagal VPĮ. Dėl šių VPĮ nuostatų nesilaikymo Sprendime Nr. IT05 konstatuota, kad Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

Bylos duomenimis, Projekto vykdytojas su pirkime laimėjusia dalyve UAB „Versina“ 2020 m. birželio 9 d. sudarė statybų rangos sutartį Nr. 89(2.5) (1 t., b. l. 92–115). Užsakovas šia sutartimi įsipareigojo sumokėti sutarties kainos ir PVM sumą Rangovui, atsižvelgdamas į darbų vykdymą bei jų baigimą ir bet kurių defektų ištaisymą per tą laiką ir tuo būdu, kurie yra numatyti Sutartyje.

Sutarties 1.1.4.1 papunktyje buvo apibrėžta sąvoka „Priimta Sutarties suma“, nurodant, jog priimta Sutarties suma yra be pridėtinės vertės mokesčio. Tai yra pradinė sutarties vertė lygi laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainai, kuri nurodoma atsižvelgiant į visą perkamų darbų kiekį (apimtį).

Sutarties konkrečiųjų sąlygų 5 punkte numatyta, kad priimta Sutarties suma be PVM sudaro 1 817 355,37 Eur. Bendra priimta Sutarties suma su PVM sudaro 2 199 000,00 Eur. Byloje nėra ginčo, jog UAB „Versina“ 2020 m. kovo 12 d. pateikė finansinį pasiūlymą būtent už šią sumą.

Teismas pažymi, kad Sutarties sąlygos buvo parengtos vadovaujantis Raudonosios FIDIC knygos sutarties sąlygomis, todėl Sutarties įgyvendinimas buvo prižiūrimas Projekto vykdytojo atstovo – UAB „Sweco Lietuva“ FIDIC inžinieriaus.

Sutartyje Pirkimu įsigyti Pirkimo sąlygų 11 punkte apibrėžti darbai: Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ ((duomenys neskelbtini)) pastato rekonstravimo ir priestato statybos darbai kartu su darbo projekto parengimu pagal techninį projektą Nr. 2014-16-TP ,,Kultūros paskirties pastato (koncertinės salės „Saulė“) (duomenys neskelbtini), rekonstravimas“, taip pat Rangovas atsakingas už kadastrinių matavimų bylų, geodezinių nuotraukų, energetinio naudingumo sertifikatų parengimą, akustinio komforto sąlygų klasės nustatymą, informacinių stendų įrengimą, archeologinių tyrimų atlikimą.

Teismas pažymi, jog Sutarties, kurios projektas buvo paskelbtas su Pirkimo sąlygomis, konkrečiųjų sąlygų 13 straipsnyje „Pakeitimai ir pataisymai“, konkrečiai Sutarties 13.1 papunktyje buvo numatyta, kad Užsakovas sumoka priimtą sutarties sumą (tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą) už visą sutartyje numatytą pirkimo objektą, jeigu faktinė darbų apimtis, lyginant su sutartyje nurodyta darbų apimtimi (nustatyta pirkimo metu), nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo priimtos sutarties sumos. Jei reikia atsisakyti ir (ar) įsigyti daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo priimtos sutarties sumos, sutartyje nurodytų darbų apimties, visi darbai, viršijantys 15 procentų ribą, turi būti atsisakomi ir (ar) įsigyjami vadovaujantis 13.3 papunktyje nustatyta tvarka.

Byloje nėra ginčo ir Sprendime Nr. IT05 konstatuota, jog pagal Sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 papunktį nustatytas 15 proc. dydis nuo priimtos Sutarties sumos sudaro 272 603,31 Eur be PVM. Taigi pagal Sutarties sąlygas nuo Sutartyje priimtos 1 817 355,37 Eur be PVM galėjo būti nukrypstama ne daugiau kaip 15 proc. Nagrinėjamu atveju tai sudarytų 272 603,31 Eur be PVM.

Dėl Sprendimo Nr. IT05

Bylos duomenimis, Centrinei projektų valdymo agentūrai įtarimą dėl pažeidimo, kuris konstatuotas Sprendime Nr. IT05, sukėlė aplinkybės, kai per Duomenų mainų svetainę, kuri skirta projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, Projekto vykdytojas pateikė Pakeitimo nurodymus.

Bylos duomenimis nustatyta, jog įgyvendindamas Sutartį Projekto vykdytojas sudarė šiuos Sutarties keitimus:

1) 2021 m. liepos 5 d. pakeitimo nurodymą / aktą Nr. 1, kuriame numatyti papildomi ir nevykdomi darbai: nevykdytų darbų vertė sudaro 348,15 Eur be PVM; papildomų darbų vertė – 55 492,26 Eur be PVM;

2) 2021 m. rugsėjo 29 d. pakeitimo nurodymą / aktą Nr. 2, kuriame numatyti papildomi ir nevykdomi darbai: nevykdytų darbų vertė sudaro 29 486,49 Eur be PVM; papildomų darbų vertė – 92 285,19 Eur be PVM;

3) 2021 m. lapkričio 26 d. pakeitimo nurodymą / aktą Nr. 3, kuriame numatyti papildomi ir nevykdomi darbai: nevykdytų darbų vertė sudaro 77 966,76 Eur be PVM; papildomų darbų vertė – 250 180,40 Eur be PVM.

CPVA vertinant Pakeitimų nurodymus, buvo nustatyta, kad Pakeitimų nurodymais prie Sutarties buvo patvirtinti darbų pakeitimai, kuriuos atlikus Projekto vykdytojas pakeitė techniniame projekte „Kultūros paskirties pastato (koncertinės salės „Saulė“) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo techninis projektas“ numatytus sprendinius, o galutinė Sutarties vertė, nurodyta Pakeitimų nurodyme / akte Nr. 3, yra 2 140 214,87 Eur be PVM (2 589 659,99 Eur su PVM).

Taigi darbų pakeitimais buvo pakeista Sutarties konkrečiųjų sąlygų 5 punkte įtvirtinta sąlyga dėl priimtos Sutarties sumos, kuri po darbų pakeitimų ir pakeistų darbų įsigijimo pagal Sutartį smarkiai padidėjo.

Sprendime Nr. IT05 atlikti skaičiavimai ir konstatuota, jog bendra pakeitimų papildomų darbų vertė sudaro 397 957,85 Eur be PVM, o nevykdytų darbų vertė – 107 801,40 Eur be PVM. Sprendime Nr. IT05 nustatyta, kad bendra atskirų atliktų pakeitimų, priskirtų VPĮ 89 straipsnio 2 dalies pagrindui, vertė sudaro 321 337,17 Eur be PVM ir viršijo VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą 15 proc. dydį, skaičiuojant pakeitimų vertę nuo pradinės Sutarties vertės (1 817 355,37 Eur be PVM), bei sudarė 17,68 proc. (321 337,17 / 1 817 355,37 × 100).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog faktinė darbų apimtis, lyginant su Sutartyje nurodyta darbų apimtimi, padidėjo 2,68 proc.

Teismas pažymi, jog pareiškėja skunde nors ir teigia, jog Pakeitimo nurodymais papildomai įsigytų darbų vertė nesiekia atsakovės nurodytos 17,68 proc. nuo pradinės Sutarties vertės, tačiau Sprendime Nr. IT05 pateiktų CPVA paskaičiavimų neginčija. Skunde ji neišdėstė jokių aplinkybių dėl netinkamo CPVA vertinimo ir paskaičiavimų pažeidimo konstatavimo bei nepateikė tam duomenų. Bylą nagrinėjant iš esmės pripažino, jog Projekto vykdytojas nesilaikė Sutarties 13.1 papunktyje nustatytos sąlygos, kad faktinė darbų apimtis, lyginant su sutartyje nurodyta darbų apimtimi (nustatyta pirkimo metu), nesiskirtų daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo priimtos sutarties sumos.

Sutarties konkrečiųjų sąlygų 6 punkte nustatyta, kad Sutarties sąlygos jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos sutartyje numatytomis aplinkybėmis, kurios nustatomos vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, nors ir nėra šių nurodytų aplinkybių, tačiau numatomi sutarties pakeitimai atitinka visas VPĮ 89 str. 2 dalyje nustatytas sąlygas.

VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte (aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.) nustatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama):

1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų;

2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje;

3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis;

4) kai tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

Pažymėtina taip pat kad pagal VPĮ 89 straipsnio 2 dalies nuostatas, Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama pagal šį įstatymą neatliekant naujos pirkimo procedūros, nereikalaujant patikrinti, ar nėra šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra visos šios sąlygos kartu:

1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 procentų – darbų pirkimo atveju;

3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, jog bendra atskirų pakeitimų vertė darbų pirkimo atveju viršijo 15 procentų.

Pirkimo sutarties keitimo kvalifikavimas (nustatymas, ar yra sutarties pakeitimas ir ar jis yra esminis jos sąlygų modifikavimas) yra vertinamojo pobūdžio, atliktinas atsižvelgiant į konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Minėta, kad galiojančios pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo inter alia (be kita ko) nustatomos sąlygos, kurios šio administracinio ginčo atveju, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems konkurso dalyviams (pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų) arba suteikusios esamam tiekėjui ekonominę naudą (VPĮ 89 str. 4 d. 1 ir 2 p.).

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime Nr. IT05 buvo padaryta pagrįsta išvada, jog Sutarties pakeitimai atitinka:

1) VPĮ 89 str. 4 d. 1 p., nes Projekto vykdytojas Pirkimo sąlygą pakeitė taip, kad jeigu tokia sąlyga būtų buvusi paskelbta Pirkimo sąlygose, būtų lėmusi didesnį susidomėjimą Pirkimu;

2) VPĮ 89 str. 4 d. 2 p., nes dėl šio pakeitimo ekonominė Pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeitė Rangovo naudai taip, kaip nebuvo aptarta Sutartyje.

Atliekant Sutarties pakeitimus buvo pažeistos VPĮ 89 str. 2 d. 2 p. ir VPĮ 89 str. 5 d., nuostatos, nes, kaip jau minėta, bendra atskirų atliktų pakeitimų vertė (321 337,17 Eur be PVM) viršijo 15 proc. ir sudarė 17,68 proc. pradinės Sutarties kainos (1 817 355,37 Eur be PVM). Todėl pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, 24.2.1. punktą, Projekto vykdytojas negalėjo sudaryti Pakeitimų nurodymų dėl Sutarties pakeitimų, viršijančių 15 proc. pradinės Sutarties vertės, t. y. pakeitimų, kurių suma sudarė 48 733,86 Eur be PVM (321 337,17 – (1 817 355,37 × 0,15)), ir dėl šių darbų turėjo vykdyti atskirą mažos vertės pirkimą, apie jį paskelbiant CVP IS.

VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Šie principai yra itin svarbūs viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, kadangi: (1) yra Direktyvos 2014/24/ES bei ją įgyvendinančio VPĮ normų pagrindas, (2) įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis perkančiosios organizacijos priima sprendimus VPĮ tiesiogiai nereguliuojamose situacijose, (3) yra reikšmingi ir taikytini tiems viešiesiems pirkimams, kurių vertė nesiekia Direktyvos 2014/24/ES taikymo vertės ribų. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų.

Teisėjų kolegijos nuomone, Sprendime Nr. IT05 pagrįstai padaryta išvada, jog nevykdant atskiro pirkimo dėl minėtų pakeitimų, Rangovas atsidūrė palankesnėje padėtyje, negu kiti galimi pasiūlymus teikę asmenys, taigi tuo pačiu buvo pažeisti VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

Nepaneigta taip pat, jog pirkimo eigos pradžioje nurodžius sąlygą dėl didesnės Priimtos Sutarties sumos, įskaitant Sutarties Pakeitimų, viršijančių 15 procentų pradinės Sutarties vertės, sumą dėl Projekto įgyvendinimo būtų gauta daugiau pasiūlymų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą; vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.

Iš bylos duomenų matyti, jog Projekto vykdytojas teikė dokumentus ir paaiškinimus į CPVA paklausimus dėl papildomai įsigytų ir atsisakytų darbų, tačiau Sprendime Nr. IT05 nurodyta, jog CPVA nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad buvo laikomasi Sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 papunktyje nustatytos tvarkos ir sąlygų.

Iš Sprendimo Nr. IT05 turinio matyti, jog jame motyvuotai atmesti Projekto vykdytojo paaiškinimai ir įrodymai. Nei skunde, nei bylą nagrinėjant iš esmės nebuvo pateikta priešingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Skundo argumentai neigiant pažeidimą iš esmės yra abstraktaus pobūdžio, neišdėstyti konkretūs nesutikimo su Sprendimu Nr. IT05 argumentai dalyje dėl CPVA pažeidimo nustatymo, todėl įvertinus skundo pobūdį ir Sprendime Nr. IT05 nustatytas aplinkybes nėra pagrindo Sprendimo Nr. IT05 dalies dėl pažeidimo konstatavimo panaikinimui. Darytina išvada, jog paminėtoje dalyje (dėl padaryto pažeidimo konstatavimo) skundžiamas Sprendimas Nr. IT05 yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsakant į šalių argumentus dėl nagrinėjamo ginčo sąsajų su Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-242-856/2023 nustatytomis aplinkybėmis, pažymėtina, jog minėta byla buvo iškelta pagal pareiškėjos ieškinį dėl nuostolių 275 094,99 Eur atlyginimo iš Rangovo. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtame teismo sprendime buvo analizuotas CPVA 2022 m. spalio 21 d. sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01 (yra pateiktas į nagrinėjamą bylą, 3 t., b. l. 18–36). Sprendime Nr. IT01 konstatuota, kad Projekto vykdytojas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo bei VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi pakeitė esmines Sutarties sąlygas (nepagrįstai pratęsė darbų įvykdymo terminą, nereikalaujant Rangovo kompensacijos už uždelsimą (delspinigių ir baudų) bei Sutarties atlikimo užtikrinimo už laiku neįvykdytą Sutartį), kaip tai apibrėžta VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose. Iš Sprendimo Nr. IT01 turinio spręstina, jog Projekto vykdytojo pažeidimas nustatytas kitu faktiniu pagrindu – t. y. dėl Sutarties sąlygų pakeitimo nepagrįstai pratęsiant darbų įvykdymo terminą, todėl neturi esminės ir tiesioginės reikšmės nagrinėjamam byloje ginčui dėl pažeidimo nustatymo siejant tai dėl papildomais darbais, įformintais Pakeitimų nurodymais ir atsakovės vertinimu, nepaisant to, kad pažeidimai konstatuoti pagal to paties įstatymo – VPĮ 89 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog į civilinę bylą Nr. e2-242-856/2023 buvo pateikti Sutarties pakeitimai – 2021 m. rugsėjo 29 d. Sutarties pakeitimas Nr. 2, 2021 m. lapkričio 26 d. Sutarties pakeitimas Nr. 3, 2021 m. gruodžio 2 d. Sutarties pakeitimas Nr. 4, pastaruoju nustatytas naujas darbų atlikimo terminas – 2022 m. sausio 30 d.

Paminėti Sutarties pakeitimai ir Papildomų darbų aktai patvirtina aplinkybes, kad buvo laikomasi Sutarties 13.3 punkte nustatytos Pakeitimų tvarkos – Papildomų darbų aktai pasirašyti Užsakovo, Rangovo ir Inžinieriaus. Papildomi darbai pradėti vykdyti tarp minėtų subjektų pasirašius Sutarties pakeitimus, laikant juos Sutarties sudėtine dalimi (1 t., b. l. 108). Teismo vertinimu, minėti duomenys svarbūs vykdant tarp šalių sutartinius įsipareigojimus dėl darbų atlikimų terminų ir tvarkos, bet jie neįrodo, jog Projekto vykdytojas laikėsi Sutarties konkrečiųjų sąlygų 13.1 papunktyje nustatytos tvarkos ir sąlygų, dėl kurių nesilaikymo ir buvo pagrįstai konstatuotas pažeidimas nagrinėjamoje byloje skundžiamame 2023m. gruodžio 22 d. sprendime dėl pažeidimo Nr. IT05.

Tačiau pažymėtina, jog CPVA sprendimas dėl pažeidimo Nr. IT01 ir su minėto pažeidimo tyrimu ir jo atnaujinimu susijusios aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje sprendžiant skundžiamu Sprendimu Nr. IT05 pareiškėjai paskirtos finansinės korekcijos dydį ir proporcingumą.

Dėl finansinės korekcijos

Teismas pažymi, kad esminis ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl skundžiamu CPVA 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT05 taikytos 251 516,02 Eur finansinės korekcijos, jos dydžio, finansinės korekcijos proporcingumo ir adekvatumo padarytam pažeidimui.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime Nr. IT05, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priedo 11 punktu, Gairių 1.4 skirsnyje įtvirtintomis nuostatomis (kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą), dėl abiejų pažeidimų nuspręsta taikyti bendrą 25 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 2 431 092,88 Eur. Konstatuota, jog nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma yra 607 773,22 Eur. Sprendime Nr. IT05 įvertinta, kad dalis finansinės korekcijos (356 257,20 Eur) jau yra pritaikyta 2022 m. spalio 21 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01, todėl galutinė netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 251 516,02 Eur (607 773,22 Eur – 356 257,20 Eur), t. y. bendros finansinės korekcijos (607 773,22 Eur) ir 2022 m. spalio 21 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 pritaikytos finansinės korekcijos (356 257,20 Eur) skirtumas. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime Nr. IT05 finansinės korekcijos dydžio paskaičiavimas ir taikymas yra susijęs su 2022 m. spalio 21 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I3-5014-1064/2024 pagal pareiškėjos 2023 m. gruodžio 27 d. skundą dėl 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 2023/2-10342 panaikinimo. Ginčas toje byloje buvo kilęs dėl CPVA 2023 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2023/2-10342 priimto sprendimo neatnaujinti pažeidimo tyrimo dėl 2022 m. spalio 21 d. priimto sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT0. Pareiškėja administracinėje byloje Nr. I3-5014-1064/2024 siekė, kad būtų atnaujintas tyrimas dėl Sprendimo Nr. IT01, kuris buvo priimtas anksčiau dėl to paties Projekto įgyvendinimo.

Bylos nagrinėjimo metu, nustačius, jog teismo sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I3-5014-1064/2024 turės esminę įtaką šiai bylai, 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi buvo sustabdyta nagrinėjama byla, kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I3-5014-1064/2024 (proceso Nr. 3-61-3-10134-2023-9).

Pažymėtina, jog teismo sprendimu 2025 m. gegužės 19 d. administracinėje byloje Nr. I3-1005-1064/2025, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama byla, pareiškėjos Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ skundas buvo patenkintas ir panaikintas CPVA 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta atnaujinti pažeidimo tyrimą dėl Sprendimu Nr. IT01 nustatyto pažeidimo vertinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog CPVA minėto teismo sprendimo pagrindu atnaujino pažeidimo tyrimą dėl Sprendimo IT01 ir pažeidimus nagrinėjo iš naujo. 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo priimtas Sprendimas Nr. IT01 07.1.1-CPVA-K-306-04-0004 (atnaujintas) (toliau – ir Atnaujintas sprendimas Nr. IT01), kuriuo CPVA pažeidimo nenustatė (3 t., b. l. 101–108).

Skundžiamame Sprendime Nr. IT05 buvo konstatuota, jog netinkamų finansuoti išlaidų suma, kurią sudaro 251 516,02 Eur, buvo apskaičiuota, įvertinus tai, kad dalis finansinės korekcijos (356 257,20 Eur) jau yra pritaikyta 2022 m. spalio 21 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01, t. y. į tai, kad korekcijos suma jau buvo susigrąžinta ir išskaičiuota iš tarpinių / galutinio mokėjimo prašymų, todėl galutinė netinkamų finansuoti išlaidų suma nurodyta – 251 516,02 Eur (607 773,22 Eur – 356 257,20 Eur), t. y. bendros finansinės korekcijos (607 773,22 Eur) ir 2022 m. spalio 21 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 pritaikytos finansinės korekcijos (356 257,20 Eur) skirtumas.

Kaip jau minėta, akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime finansinės korekcijos dydžio paskaičiavimas ir taikymas yra susijęs su 2022 m. spalio 21 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01, todėl minėtam sprendimui nebesant aktualiam, turi būti atliktas naujas finansinės korekcijos paskaičiavimas ir vertinimas tiek Atnaujinto sprendimo Nr. IT0, tiek visumos nustatytų aplinkybių pagrindu, nes pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, viešojo administravimo subjekto priimami administraciniai individualūs aktai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės tinkamai motyvuotos.

Pažymėtina, kad skundžiamame Sprendime Nr. IT05 dėl finansinės korekcijos taikymo vadovaujamasi PAFT 7 priedo 11 punktu, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų. Tokia pati nuostata pateikta ir Gairių 1.4 punkte, kuriame nustatyta, kad kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą, sprendžiama, jog Sutarčiai turi būti taikoma viena, pagal sunkiausią pažeidimą nustatyta, finansinė korekcija, t. y. taikoma finansinės pataisos norma – 25 proc.

Sprendimui Nr. IT01 nebetekus galios, nėra aišku, už kurį sunkiausią pažeidimą skundžiamu Sprendimu Nr. IT05 taikoma 25 proc. taikoma finansinė korekcija, neaišku, kokia situacija su korekcijos suma, kuri sprendime dėl pažeidimo Nr. IT01 minima kaip jau susigrąžinta ir išskaičiuota iš tarpinių / galutinio mokėjimo prašymų, t. y. neaiškus korekcijos dydis, jos paskaičiavimas, jos pagrindimo aplinkybės.

Teismas pažymi, jog PAFT 307.2 p. nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – CPVA), atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo pobūdį, apskaičiuoja netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį, atitinkantį su pažeidimu susijusių projekto išlaidų dalį, kuri apskaičiuojama PAFT 311 p. nustatyta tvarka, jei su pažeidimu susijusių išlaidų negalima tiesiogiai nustatyti.

Skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. Tačiau ši išvada nėra tinkamai motyvuota.

Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 akcentavo naujausią ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimą byloje C 175/23 ir, apibendrinęs jame pateiktus ESST išaiškinimus, konstatavo, kad Gairėse numatyta fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos (nutarties 42 p.), o kai CPVA fiksuoto dydžio finansinę korekciją taiko automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale, tai nedera su Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatomis (nutarties 43 p.).

Taigi LVAT administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 konstatavo, kad iš esmės finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Pateikiamo teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos.

Šiuo atveju Sprendime Nr. IT05 nėra aiškių ir detalių motyvų, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos. Teismas pažymi, jog byloje vienu iš esminių pažeidimų nustatyta tai, kad Projekto vykdytojas nesilaikė VPĮ 89 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų, kadangi sudaryti Sutarties pakeitimai, priskirti VPĮ 89 straipsnio 2 daliai, viršijo VPĮ 89 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą procentą (15 proc.) ir dalis Pakeitimų nurodymais įsigytų darbų turėjo būti įsigyti atlikus naują viešojo pirkimo procedūrą pagal VPĮ, be kita ko, dėl minėtų pažeidimų nustatyta tiksli suma – 48 733,86 Eur be PVM. Tačiau apskaičiuojant finansinę korekciją šios aplinkybės visiškai nevertinamos, Skundžiamame sprendime nemotyvuotai tvirtinant, jog nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio.

Teismas daro išvadą, jog atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, į aplinkybes, kurios susiklostė po Atnaujinto sprendimo Nr. IT0 priėmimo, Sprendime Nr. IT05 finansinės korekcijos proporcingumas padarytam pažeidimui nėra tinkamai pagrįstas, kaip to reikalauja Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, Gairių 1.1 ir 1.4 punktų nuostatos, suformuota paminėta LVAT praktika.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad aptariama Sprendimo Nr. IT05 dalis dėl fiksuoto dydžio 25 procentų finansinės korekcijos pritaikymo už pažeidimą dėl esminio sutarties pakeitimo neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų reikalavimų nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvus. Atitinkamai, ši Sprendimo Nr. IT05 dalis panaikintina, kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. p.) ir klausimas dėl finansinės korekcijos taikymo perduodamas CPVA nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju šis teismo sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėją byloje atstovavo advokatas A. K. (žr. 2024 m. sausio 24 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 2/204/3-ŪS-(2.7.)).

2024 m. gegužės 27 d. byloje gautas pareiškėjos atstovo prašymas (reg. Nr. DOK-25939), kuriuo nurodyta, kad pareiškėja patyrė 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su minėtu prašymu pateikta 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaita Nr. DZA017, pagal kurią – už atsiliepimo į skundą analizę pareiškėja patyrė 452,75 Eur (5 val.; 75 Eur/val. + PVM) išlaidas, bei mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad pareiškėja atstovui sumokėjo 453,75 Eur. Su minėtu prašymu taip pat pateikta 2024 m. sausio 30 d. PVM sąskaita Nr. DZA009, pagal kurią – už skundo parengimą pareiškėja patyrė 907,50 Eur (10 val.; 75 Eur/val. + PVM) išlaidas, bei mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad pareiškėja atstovui sumokėjo 907,50 Eur.

2024 m. spalio 15 d. byloje gautas dar vienas pareiškėjos atstovo prašymas (reg. Nr. DOK-46235), kuriuo nurodyta, kad pareiškėja papildomai patyrė dar 862,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Su minėtu prašymu pateikta 2024 m. spalio 2 d. PVM sąskaita Nr. DZA063/2024, pagal kurią už suinteresuotų asmenų atsiliepimų į skundą analizę, rengimąsi teismo posėdžiui ir atstovavimą jo metu pareiškėja patyrė 862,13 Eur (9,50 val.; 75 Eur/val. + PVM). Kartu pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis sąskaitos apmokėjimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus pareiškėjos pateiktus įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjos prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies.

Išdėstyto kontekste aktualu, kad LVAT praktikoje pripažįstama, jog susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos, teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo ar kito procesinio dokumento parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – dokumento parengimą (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-239-575/2022 ir joje cituotą LVAT praktiką).

Kadangi skundą teismui pareiškėjai pateikė 2024 m. sausio 30 d. (2024 m. I ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo parengimą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 018,2 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 5 045,50 Eur (2 018,2 Eur × 2,5 (koeficientas)). Įvertinus pareiškėjos patirtas 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už nurodytas paslaugas, kurios susiję su skundo teismui parengimu, įvertinus tai, kad jos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio, sprendžiama, kad šios išlaidos yra pagrįstos.

Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą, už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – taikomas 0,1 koeficientas. Kaip minėta, pareiškėjos atstovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą analizę, pažymėdamas, kad buvo skirta 5 val. Pastebėtina, kad atsiliepimas pareiškėjos atstovui išsiųstas 2024 m. kovo 21 d. (2024 m. I ketvirtis), todėl sprendžiant dėl minėtų išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 018,2 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą, maksimali už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, galima priteisti suma yra 1 009,10 Eur (2 018,2 Eur × 0,1 (koeficientas) × 5 val.) Įvertinus pareiškėjos patirtas 452,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už nurodytas paslaugas, kurios susiję su susipažinimu su atsiliepimu, įvertinus tai, kad jos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio, sprendžiama, kad šios išlaidos yra pagrįstos.

Kaip minėta, pareiškėjos atstovas pateikė dar vieną prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti pareiškėjai 862,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už suinteresuotų asmenų atsiliepimų į skundą analizę, rengimąsi teismo posėdžiui ir atstovavimą jo metu.

Pareiškėjos atstovas dalyvavo 2024 m. spalio 15 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 1 val. Pagal byloje esančios sąskaitos duomenis, dalyvavimas teismo posėdyje ir pasiruošimas bylos nagrinėjimui truko 9,50 val.

Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą vertintina, jog pirmiau paminėtos teisinės paslaugos galėjo trukti nurodytą laiką. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali už šias teisines paslaugas galima priteisti suma yra 2 086,58 Eur (2 196,4 Eur (2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) × 0,1 (koeficientas) × 9,50 (valandų skaičius)). Pareiškėjos prašoma priteisti 862,13 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytina pagrįsta.

Taigi nagrinėjamu atveju bendrai pareiškėjai už advokato A. K. suteiktas paslaugas galėtų būti priteista 2 223,38 Eur (1 361,25 Eur + 862,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Į bylą taip pat yra pateiktas pareiškėjos atstovo 2024 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 181, kuris patvirtina 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjai iš viso galėtų būti priteisiama 2 253,38 Eur.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl atsižvelgiant į patenkintus skundo reikalavimus, bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai BĮ Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ priteistina 1 126,69 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

2024 m. rugpjūčio 26 d. byloje gautas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Versina“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-38161), kuriame nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Versina“ patyrė 580 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai.

Trečiąjį suinteresuotą asmenį UAB „Versina“ byloje atstovavo advokatas M. A. (2023 m. lapkričio 6 d. atstovavimo sutartis).

Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis).

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato, jog teismas gali nesilaikyti šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo buvo įtrauktas į bylą 2024 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi, laikant, kad jo kaip Rangovo teisės susijusios su būsimu teismo sprendimu, nes ginčo yra dalykas susijęs su rangos sutartimi ir jos vertinimu (ABTĮ 46 str. 2 d.).

Tačiau teismo sprendimu, tenkinant skundą iš dalies ir panaikinant CPVA Sprendimo Nr. IT05 dalį dėl finansinės korekcijos taikymo ir įpareigojant atsakovę šį klausimą išnagrinėti iš naujo, nėra patenkinamos (apginamos) UAB „Versina“ teisės. Teismas taip pat pažymi, jog UAB „Versina“ nebuvo įpareigota pateikti procesinius dokumentus, 2024 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi Bendrovei buvo tik pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus, taigi akivaizdu, jog rašytinių paaiškinimų teismui teikimas nebuvo privalomas, o priklausė nuo jos pasirinkimo.

Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.), remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog byloje nėra pagrindo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Versina“. Trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT05 dalį dėl finansinės korekcijos ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perduoti viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Likusią skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjos Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ naudai iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 1 126,69 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.