Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-17-416/2020 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00693-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 19.46.

2020 m. sausio 10 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. K. teisės aktų nustatyta tvarka laiku, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė VĮ „Registrų centrui“ įmonės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.52 straipsnio 1 dalį, 2.66 straipsnio 4 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ir tokiais veiksmais padarė nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko nei institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas, nei traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, kuriam apie bylos nagrinėjimą vietą, datą ir laiką pranešta asmeniškai pasirašytinai. Be to, gautas asmens ir VĮ „Registrų centras“ prašymas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pripažįsta padarytą nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Prieš protokolo surašymą buvo kreipęsis į VĮ „Registrų centrą“ ir paaiškinęs susidariusią situaciją dėl vėluojamų pateikti dokumentų: metinių finansinių ataskaitų rinkinių nebuvo galima pateikti laiku dėl netinkamo bendradarbiavimo su buvusiu buhalteriu bei dėl sprendimo sustabdyti įmonės veiklą. L. K. kreipėsi į kitą buhalterinių paslaugų bendrovę, kuri padėjo paruošti visus nepateiktus finansinių ataskaitų rinkinius. Pažymi, jog yra 2019 m. gruodžio 4 d. pateiktas prašymas LR VMI prie LR FM stabdyti įmonės veiklą, kadangi ji jokios veiklos nevykdo ir neketina vykdyti artimiausius 5 metus. LR VMI prie LR FM jau yra priėmusi sprendimą įmonę nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 21 d. atleisti nuo mokesčių. Įmonė nuo 2017 m. jokių bankinių operacijų nevykdo, L. K. nėra mokamas darbo užmokestis. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 233 straipsnio 2 dalyje, arba paskirti mažesnę baudą, nei ANK 233 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teigia, kad VĮ „Registrų centro“ pradėtas tyrimas ir teismo procesas yra pakankamos priemonės tam, kad administracinė nuobauda atitiktų savo paskirtį ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų paveiktas. Visi teisės aktų pažeidimai yra ištaisyti, įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai yra pateikti protokolą surašiusiai institucijai, L. K. nuo pat pradžių bendradarbiavo su VĮ „Registrų centras“, teikė paaiškinimus ir prašomą informaciją. Nurodo, kad pagal naujausią teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-316-557/2019), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriami ir įspėjimai.

Nustatytas faktines aplinkybes ir L. K. kaltę, padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK: 19108693318, kuriame užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė (b. l. 3), VĮ Registrų centro Marijampolės filialo raštas „Dėl administracinio nusižengimo“ (b. l. 4, 5).

Teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymius.

L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog įmonė nuo 2017 m. jokių bankinių operacijų nevykdo, L. K. nėra mokamas darbo užmokestis, 2019 m. gruodžio 4 d. pateiktas prašymas LR VMI prie LR FM stabdyti įmonės veiklą. LR VMI prie LR FM jau yra priėmusi sprendimą įmonę nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 21 d. atleisti nuo mokesčių. Metinių finansinių ataskaitų rinkinių nebuvo galima pateikti laiku dėl netinkamo bendradarbiavimo su buvusiu buhalteriu bei dėl sprendimo sustabdyti įmonės veiklą.

Teismas, vertindamas nurodytus L. K. teiginius, visų pirma, pažymi, jog bankinių operacijų nevykdymas, darbo užmokesčio nemokėjimas įmonės vadovui, įmonės veiklos stabdymas bei įmonės veiklos atleidimas nuo mokesčių nesuteikia teisės įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų pareigų. Pagal CK 2.67 straipsnį, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas nenumato jokių išimčių kokiais atvejais juridinio asmens vadovas galėtų būti atleidžiamas nuo pareigos laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registro tvarkytojui. Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl to, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) ” vadovas L. K. turėjo pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų numatytais terminais ir tvarka pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Antra, prašymas LR VMI prie LR FM stabdyti įmonės veiklą pateiktas 2019 m. gruodžio 4 d., tuo tarpu, įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 m. VĮ „Registrų centrui“ turėjo būti pateikti iki 2019 m. birželio 1 d. Pažymėtina, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

L. K. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 233 straipsnio 2 dalyje, arba paskirti mažesnę baudą, nei ANK 233 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teigia, kad VĮ „Registrų centro“ pradėtas tyrimas ir teismo procesas yra pakankamos priemonės tam, kad administracinė nuobauda atitiktų savo paskirtį ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų paveiktas. Visi teisės aktų pažeidimai yra ištaisyti, įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai yra pateikti protokolą surašiusiai institucijai, L. K. nuo pat pradžių bendradarbiavo su VĮ „Registrų centras“, teikė paaiškinimus ir prašomą informaciją. Nurodo, kad pagal naujausią teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-316-557/2019), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriami ir įspėjimai.

Teismas gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta taisyklė gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų padaryto pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, tokių duomenų L. K. nenurodė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose. Vien tai, kad įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai yra pateikti protokolą surašiusiai institucijai, L. K. nuo pat pradžių bendradarbiavo su VĮ „Registrų centras“, teikė paaiškinimus ir prašomą informaciją, nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios L. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

L. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog pagal naujausią teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-316-557/2019), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriami ir įspėjimai.

Teismas pabrėžia, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-316-557/2019 esančios aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Aptariamoje byloje buvo nustatyta, jog pateiktas išrašas iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama bendrovė paprastai laiku pateikia finansines ataskaitas ir šis pažeidimas yra atsitiktinis, kad pareigos pateikti finansines ataskaitas laiku įmonės vadovas galėjo nevykdyti ne dėl savo, bet ir kito bendrovės akcininko veiksmų. Šiuo atveju iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad L. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas 2016 m. gegužės 18 d. Taip pat matyti, kad įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai už 2015-2018 m. VĮ „Registrų centras“ buvo gauti 2019 m. gruodžio 2 d. Taigi, atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujama bendrovė laiku nepateikė finansinių ataskaitų ne pirmą kartą, todėl negalima teigti, kad pažeidimas yra atsitiktinis, kaip tai nustatyta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-316-557/2019. Be to, šioje byloje nėra nustatyta, jog L. K. pareigos pateikti finansines ataskaitas laiku galėjo nevykdyti ne dėl savo, bet ir kito bendrovės akcininko veiksmų, kaip nustatyta aukščiau minėtoje administracinio nusižengimo byloje.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog L. K. skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos minimume numatyta piniginė bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19108693318. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.