- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-11
- Bylos Nr.
- AN2-316-557/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Advokatai
- Jurgita Karvelė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. R. atstovės advokatės Jurgitos Karvelės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, kuriuo A. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2019-08-08 A. R. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentus (įstatus), UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Tokie A. R. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-09-06 nutarimu A. R. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019-06-01, tačiau tokie dokumentai nustatytu terminu Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti nebuvo. A. R., tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėjo ir galėjo suvokti, kad būtent jis yra atsakingas už tinkamą jo vadovaujamos įmonės finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Registro tvarkytojui. Nei CK, nei ABĮ nenumato jokių išimčių, kokiais atvejais juridinio asmens vadovas galėtų būti atleidžiamas nuo pareigos laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registro tvarkytojui. A. R. paaiškinimai, jog kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas siekia pakenkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovui, ir kad finansinės atskaitomybės dokumentai Registro tvarkytojui nebuvo pateikti laiku dėl kito UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko pageidavimo auditui atlikti paskirti tarptautinį auditorių, o pastarasis laiku nepateikė audito išvados, nėra aplinkybė, atleidžianti jį nuo pareigos laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Registro tvarkytojui ir nešalina jo administracinės atsakomybės už nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. atstovė prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir klausimą išspręsti iš esmės – administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio, nes bendrovės akcininkai nebuvo jo patvirtinę. Vadovas neginčija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui iki 2019-06-01 nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 metus. Tačiau nesutinka, kad administracinė atsakomybė gali būti taikoma vien už šį faktą, nesant vadovo kaltės. Bet kokia teisinė atsakomybė yra galima tik tokiu atveju, kai egzistuoja kaltininko kaltė, išskyrus aiškiai įstatymo numatytus atvejus, kai yra taikoma griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės). Administracinėje teisėje atsakomybė gali būti taikoma tik esant asmens kaltei, t. y. turi būti nustatytos būtinos administracinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai ir kaltė (ANK 5, 7 straipsniai). Tai yra, asmuo gali būti atsakingas tik tokiu atveju, jeigu jis neatliko atitinkamos pareigos, nors turėjo ir galėjo šią pareigą atlikti. Šioje situacijoje nėra ginčo, kad vadovas kaip įmonės atstovas pagal įstatymą turėjo (ir turi) pareigą pateikti Juridinių asmenų registrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinį per įstatymo nustatytą terminą (iki 2019-06-01). Tačiau vadovas pateikė įrodymus, kurie patvirtino, kad jis šios pareigos neįvykdė dėl trečiųjų asmenų, už kurių veiksmus jis neatsako, kaltės: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys Registrų centrui per įstatymo nustatytą terminą buvo nepateiktas ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkams jį patvirtinus vadovas vengė finansinių ataskaitų rinkinį pateikti Registrų centrui, o dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime. Kitaip tariant, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neturėjo ką pateikti.
4. Skunde nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės ataskaitos nebuvo patvirtintos dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmų ar neveikimo: pirma, ABĮ 58 straipsnio 2 dalis numato, kad galima tvirtinti tik audituotą metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Auditas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra privalomas pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus (24 straipsnio 2 dalis). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta ginčas tarp dviejų akcininkų, tik 2018-12-31 įvykusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas auditorius 2018 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti. Antra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. R. (turintis 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų) reikalavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio auditui būtų paskirtas tarptautinis auditorius. 2018-12-31 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu A. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 procentų akcijų savininko, atstovė informavo, jog pasirinkus tarptautinį auditorių, auditas gali vėluoti ir nebūti atliktas per ABĮ numatytą terminą pateikti finansinėms ataskaitoms, kadangi sutartis su auditoriais bus pasirašyta per vėlai, be to, dėl tarptautinių auditorių užimtumo ir jų taikomos kainodaros jie nesutiks audito atlikti per ABĮ numatytus terminus. Trečia, į A. R. atstovės komentarus nebuvo atsižvelgta ir jo pasiūlytoms auditoriaus kandidatūroms UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas G. R. nepritarė. Siekdamas kompromiso bei atsižvelgdamas pirmiausia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus (kaip minėta, auditas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra privalomas), A. R. sutiko su akcininko G. R. pasiūlyta tarptautinės auditorės UAB (duomenys neskelbtini) kandidatūra. Tačiau visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo aiškiai sutarta, kad jeigu audito UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturės galimybių atlikti iki 2019-04-30, tai nebus laikoma akcininkų teisių pažeidimu ar kokiais nors netinkamais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmais. Šiuos teiginius patvirtina įrodymai:
4.1. 2018-12-31 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad akcininkai aptarė tikimybę, jog audito išvada nebus atlikta laiku, jeigu bus paskirtas tarptautinis auditorius, tačiau abu tam pritarė (akcininkas G. R. nurodė, kad jeigu (duomenys neskelbtini) paprašytų didesnės kainos už audito atlikimą dėl to, kad reikės didesnių resursų suspėti laiku atlikti auditą, jis pageidautų, kad auditas būtų atliktas vėliau);
4.2. 2019-01-08 Sutartis su (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, jog audito išvada turi būti pateikta iki 2019-05-31. Taigi iš anksto buvo aišku, kad pasirinktas auditorius greičiausiai neturės galimybės laiku parengti auditoriaus išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio. Atkreiptinas dėmesys, kad auditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti paskyrė bendrovės akcininkai, o ne vadovas. Taigi vadovui nei už auditoriaus parinkimą, nei už audito atlikimo terminą atsakomybė negali būti taikoma.
4.3. 2019-07-08 audito išvada, nepaisant to, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) auditorius buvo įsipareigojęs pateikti audito išvadą iki 2019-05-31, dėl daugybės papildomų ir pakartotinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. R. prašymų ir reikalavimų auditoriui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio auditas užsitęsė. Iš audito išvados matyti, kad joje nurodyta surašymo data yra 2019-07-08, o elektroninio pasirašymo data – 2019-07-10;
4.4. 2019-07-19 elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad faktiškai auditoriai pasirašytą audito išvadą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio atsiuntė tik 2019-07-19. Taigi, nors sutartyje su auditoriais šie buvo įsipareigoję atlikti darbą iki 2019-05-31, faktiškai audito išvada buvo parengta bei pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug vėliau – tik 2019-07-19. Kaip matyti iš susirašinėjimo su auditoriumi, vadovas skubino auditorius pateikti išvadą kuo greičiau. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog Registrų centro raštas buvo surašytas 2019-07-19, tai yra tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo gavusi audito išvados (faktiškai audito išvadą bendrovė gavo tik 2019-07-19 vakare).
5. Taigi, iki 2019-06-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo patvirtinto finansinių ataskaitų rinkinio, kurį vadovas būtų galėjęs pateikti Juridinių asmenų registrui, ir taip atsitiko dėl priežasčių, už kurias vadovas nėra atsakingas ir kurioms daryti įtakos jis neturėjo galimybės. Vadovas tinkamai vykdė visas ABĮ numatytas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui – operatyviai pradėjo organizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir praėjus tik 3 darbo dienoms (2019-07-24) išsiuntė pranešimą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Taigi, vadovas vykdė visas įstatymo nustatytas ir fiduciarines pareigas pagal esamą situaciją ir galimybes.
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. nuomone, teismas nepagrįstai pritaikė vadovui atsakomybę be kaltės. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas pripažino, kad vadovas nepateikė Juridinių asmenų registrui UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinio, kadangi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų kaltės toks rinkinys nebuvo audituotas ir atitinkamai patvirtintas visuotinio akcininkų susirinkimo. Tačiau teismas padarė išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pozicija savaime lemia, jog vadovui taikoma administracinė atsakomybė už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdo bet kokių įstatymuose nustatytų pareigų. Tokia pozicija yra neteisinga ir prieštarauja esminiam teisės principui – atsakomybė negalima be kaltės.
7. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad: pirma, pareiga pateikti finansinės atsakomybės rinkinį yra keliama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tas nurodyta ir skundžiamoje nutartyje). Antra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra atsakingas ne už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų nevykdymą, o už savo pareigų, kurios yra nustatytos įstatyme, nevykdymą. Kitaip tariant, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdo kokios nors įstatyme numatytos pareigos, tai savaime nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neįvykdė savo, kaip vadovo, pareigų. Trečia, sprendžiant dėl vadovo administracinės atsakomybės, turi būti vertinami būtent vadovo veiksmai – ar jis padarė viską, kas nuo jo priklausė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinių ataskaitų rinkinį. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų ir net skundžiamo nutarimo motyvų, vadovas padarė viską, kas nuo jo priklauso, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinys būtų patvirtintas laiku, tačiau išimtinai dėl bendrovės akcininkų kaltės to nepavyko padaryti. Tai yra vadovas laiku sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, įtraukė į darbotvarkę auditoriaus parinkimo klausimą, tačiau akcininkų priimti sprendimai lėmė, kad auditas nebuvo atliktas laiku. Taigi vadovas negali būti laikomas atsakingu ir nėra atsakingas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio. Ketvirta, teismo teiginys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigos savaime lemia tai, kad vadovas iš anksto prisiima administracinę atsakomybę už trečiųjų asmenų veiksmus, yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja pamatiniams teisės principams. Nei ANK, nei kiti teisės aktai nenumato vadovo administracinės ar net civilinės atsakomybės be kaltės. Penkta, tai, jog pagal ABĮ nuostatas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, negali būti aiškinama plečiamai, kaip besąlyginė vadovo administracinė atsakomybė už bet kokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų nevykdymą. Šešta, aplinkybę, kad vadovas tinkamai vykdo savo pareigas, patvirtina tai, jog jau po skundžiamo nutarimo priėmimo vadovo pastangomis 2019-09-17 įvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino bendrovės 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinį, šis finansinių ataskaitų rinkinys 2019-09-19 buvo pateiktas Juridinių asmenų registrui ir tą pačią įregistruotas Registre.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė nesutinka su A. R. nubaudimu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys Registrui per įstatymo nustatytą terminą nebuvo pateiktas ne dėl vadovo kaltės, o išimtinai dėl akcininkų priimtų sprendimų, kurie lėmė tai, kad auditas nebuvo atliktas laiku. Taigi, pasak apeliantės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. R. negali būti laikomas atsakingu ir nėra atsakingas dėl dokumentų nepateikimo laiku, nes jis šios pareigos neįvykdė dėl trečiųjų asmenų, už kurių veiksmus jis neatsako, kaltės: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys nebuvo patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime, nors A. R., kaip įmonės vadovas, padarė viską, kas nuo jo priklauso, kad jis būtų patvirtintas laiku.
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
11. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019-06-01. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys iki nustatyto termino Registrui pateiktas nebuvo.
12. Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti 2018 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniai per įstatymo nustatytą terminą (iki 2019-06-01), nėra. Tačiau, apeliantės teigimu, tai nebuvo padaryta ne dėl bendrovės vadovo A. R. kaltės, o išimtinai dėl akcininkų priimtų sprendimų, kurie lėmė tai, kad auditas nebuvo atliktas laiku. Todėl administracinė atsakomybė bendrovės vadovui A. R. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį negali būti taikoma, nesant jo kaltės. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti apygardos teismas neturi pagrindo.
14. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė.
15. Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
16. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).
17. Kaip minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos galima spręsti, jog minimas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma.
18. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė bendrovės vadovui A. R. atsakomybę be kaltės, t. y. kad jis nėra kaltas dėl jam dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Tai, kad nagrinėjamu atveju kitas bendrovės akcininkas G. R., turintis 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 2018-12-31 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nepritarė A. R. siūlomoms auditorių kandidatūroms ir pageidavo, jog auditas būtų atliktas tarptautinio auditoriaus ir siūlė balsuoti už audito kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, UAB, ir tokiam žingsniui, kaip matyti iš 2018-12-31 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (b. l. 16–21), pritarė ir bendrovės vadovas A. R., taip pat turintis 50 procentų bendrovės akcijų, (b. l. 20), ir 2019-01-08 pasirašė sutartį su šia tarptautine audito kompanija (b. l. 25–33), kuri vėlavo pateikti audito išvadą, jo, kaip vadovo atsakomybės už dokumentų Registrui nepateikimą laiku nešalina.
19. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą, rinkti ir atšaukti auditorių metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė. Tačiau ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 8 ir 10 punktai nustato, kad už sutarties su auditoriumi sudarymą, taip pat duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako bendrovės vadovas. Pažymėtina, kad A. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, 2019-01-08 pasirašydamas sutartį dėl audito su „(duomenys neskelbtini)“, UAB, sutiko, kad auditorius pateiks klientui auditoriaus išvadas dėl 2018 metų finansinių ataskaitų atitinkamai iki 2019-05-31 (sutarties 3.3. punktas (b. l. 28). Taigi jau pasirašant sutartį su auditoriumi bendrovės vadovui buvo akivaizdu, jog bendrovė nespės laiku pateikti duomenų registro tvarkytojui: kaip minėta, tokie duomenys turėjo būti pateikti iki 2019-06-01, ir bendrovės vadovui nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad net ir auditoriui pateikus audito išvadas iki 2019-05-31, jas bus spėta išnagrinėti bei patvirtinti akcininkų susirinkime (įvertinant taip pat ir įstatyme nustatytas akcininkų susirinkimo šaukimo procedūras bei joms atlikti reikalingą laiką) ir pateikti registro tvarkytojui iki 2019-06-01. Tai, kad auditas užsitęsė dar ilgiau ir auditoriaus išvada, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo surašyta 2019-07-08 (elektroninio pasirašymo data – 2019-07-10) (b. l. 41–63), A. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, atsakomybės už bendrovės finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui per nustatytą terminą atsakomybės nešalina.
20. Pažymėtina, kad būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal formuojamą LAT praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sudarydamas sutartį su audito kompanija „(duomenys neskelbtini)“, UAB, kuri įsipareigojo auditą atlikti iki 2019-05-31, žinojo ir suprato, kad pagal jo pasirašomos sutarties sąlygas auditas nebus atliktas iki 2019-04-30, t. y. per 4 mėnesių terminą nuo finansinių metų pabaigos, per kurį pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turėjo būti sušauktas visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas ir patvirtintos jau audituotos bendrovės finansinės ataskaitos, o tuo pačiu nebus įvykdyta ir jo, kaip bendrovės vadovo pareiga iki 2019-06-01 pateikti atitinkamus duomenis registrų tvarkytojui. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, rodančių, kad A. R., pasirašęs sutartį su audito kompanija „(duomenys neskelbtini)“, UAB, rūpinosi tinkamu ir savalaikiu audito atlikimu – nuolat domėjosi vykstančio audito eiga ir terminų laikymusi, ko pasėkoje auditas nebuvo atliktas ir per sutartyje nustatytą, kaip jau minėta, ydingą terminą. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bendrovės vadovas A. R., sudarydamas su audito įmone sutartį, kurioje iš anksto buvo numatyti audito atlikimo terminai, užkertantys kelią A. R. vadovaujamai bendrovei įstatymo nustatytu terminu pateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius juridinių asmenų registro tvarkytojui, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tiek ši aplinkybė, tiek ir vėlesni bylos duomenimis nustatyti A. R. veiksmai – nepakankama audito eigos kontrolė, dėl ko auditas užsitęsė dar ilgiau, nei sutartyje numatytas audito atlikimo terminas (kuris, kaip jau minėta, ir pats savaime suponavo bendrovės vadovo pareigos laiku pateikti ataskaitas registro tvarkytojui pažeidimą), patikimai patvirtina A. R. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis A. R. kaltės klausimu, jo veikoje nustatyti visi privalomi subjektyvieji ir objektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. R. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, apeliacinio skundo argumentai A. R. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Neperžengiant apeliacinio skundo ribų skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. atstovės advokatės Jurgitos Karvelės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.