Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-17 · Byla Nr. Ik-3406-473/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-17
Bylos Nr.
Ik-3406-473/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01587-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei
Administracinė byla Nr. I-3406-473/2011Proceso Nr. 3-61-3-01587-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 26; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2011-07-22 kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narės J. M., einančios Komisijos pirmininkės pareigas, 2011-06-29 vienasmenišką atsisakymą Komisijos vardu Nr. 7R-113(04-326) „Dėl Jūsų skundo“ ir 2) įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją nagrinėti jai pateiktą pareiškėjo 2011-06-28 skundą.

Skunde (b. l. 1–4) nurodo bei teismo posėdyje paaiškino, kad Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) pateikė 2011-06-28 skundą „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės neveikimo (atsakymo nepateikimo)“ dėl to, kad Prezidentė neatsakė į jo 2011-05-19 pateiktą prašymą, ir paprašė įpareigoti Prezidentę atsakyti į jo 2011-05-19 prašymą. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narė J. M., einanti Komisijos pirmininkės pareigas, visos Komisijos vardu 2011-06-29 raštu Nr. 7R-113(4R-326) „Dėl Jūsų skundo“ vienasmeniškai atsisakė nagrinėti Komisijai pateiktą skundą ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16, 29 str., Komisijos kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidentės veiklos. Pareiškėjo nuomone, toks atsisakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str., todėl turi būti panaikintas. Teigia, kad Komisijos narė neturėjo įgaliojimų vienasmeniškai priimti tokį sprendimą. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras. Tai, kad įstatyme nustatyta, jog Komisijos pirmininko kandidatūrą Vyriausybei teikia teisingumo ministras, rodo išskirtinį Komisijos pirmininko statusą kitų Komisijos narių atžvilgiu. Įstatyme nėra nustatyti Komisijos nario, pavaduojančio pirmininką, kompetencija, paskyrimo tvarka, atvejai ir sąlygos. Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533, 50 p. 2 d. nustatyta, kad kai komisijos pirmininko nėra, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko pavaduotojas. Kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių, tačiau nei Administracinių ginčų komisijų įstatyme, nei Nuostatuose nėra nustatyti atvejai ir sąlygos tokiam paskyrimui bei pavaduojančiojo Komisijos nario ir Komisijos pirmininko pavaduotojo kompetencija. Nuostatų prieštaravimą įstatymui pagal reguliavimo apimtį rodo ir tai, kad Komisijos pirmininko tokiu būdu paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių akivaizdžiai negali įgyti visų Komisijos pirmininko teisių ir pareigų (pvz., teikti pasiūlymus dėl vienkartinės priemokos dydžio kiekvienam komisijos nariui (Nuostatų 53 p.), tvirtinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus (Nuostatų 54.1 p.) ar kt.). Nuostatų 30 p. nustato, jog Komisijos posėdžius organizuoja ir jiems vadovauja komisijos pirmininkas, o jo nesant ? komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 50 p. 2 d. nustatyta, kad, kai komisijos pirmininko nėra, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko pavaduotojas, tačiau Nuostatai nenustato, ar Komisijos pirmininko pavaduotojas nuolatinis, ar laikinas, jo įgaliojimų apimties, paskyrimo tvarkos, jo paskyrimo sąlygų ir atvejų. Nuostatų 17 p. 2 d. nustato, kad skundą (prašymą), teikiamą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, priima šios komisijos narys, kuris išnagrinėja ir išsprendžia šių nuostatų 23 punkte nurodytus klausimus. Taigi be Komisijos pirmininko pavedimo Komisijos narys gali atlikti tuos veiksmus, kuriuos, pagal Nuostatus (23 p.), turi teisę atlikti Komisijos pirmininkas. Šiuo konkrečiu atveju Komisijos pirmininkas bylos nagrinėjimo metu Komisijos posėdyje nedalyvavo, nėra duomenų, ar jis davė ir ar turėjo teisę duoti pavedimus Komisijos nariams priimant skundą ar atliekant kitus veiksmus. Taigi akivaizdu, kad teisinis reguliavimas yra neišsamus, todėl teismas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533, 50 p. 2 d., 17 p. 2 d. normų atitikties pagal turinį ir reguliavimo apimtį Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 daliai nustatymo, taip pat nustatyti, ar nėra pažeidžiamas teisinės valstybės principas dėl to, kad nei įstatyme, nei Nuostatuose nėra nustatyti Komisijos nario, pavaduojančio pirmininką, ir Komisijos pirmininko pavaduotojo nei kompetencija, nei paskyrimo tvarka, nei tokių paskyrimų atvejai ir sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundą (b. l. 13–17) nurodo, kad 2011-06-28 pareiškėjas pateikė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai skundą, kuriame nurodė, kad 2011-05-19 pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentei kreipimąsi, tačiau atsakymo negavo, todėl prašė, kad Komisija įpareigotų Lietuvos Respublikos Prezidentę duoti atsakymą į jo 2011-05-19 pateiktą kreipimąsi. Pareiškėjui atsakymas į jo 2011-05-19 kreipimąsi yra pateiktas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2011-06-30 raštu Nr. (1D-2497) 2D-4559 ir pareiškėjas jį gavo. Dėl šio rašto 2011-07-21 pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2011-08-03 sprendimu Nr. 3R-197 (AG-171/01-2011) skundo netenkino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo 2011-06-28 skundo nagrinėjimas neturėtų jam jokios teisinės ar praktinės reikšmės. Be to, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento veiklos, todėl ji negali nagrinėti administracinių ginčų, kai pareiškėjas atsakovu byloje traukia Lietuvos Respublikos Prezidentą. Kaip minėta, atsakymą į pareiškėjo 2011-05-19 kreipimąsi pateikė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti teisės aktai neįtvirtina prezidento pareigos asmeniškai nagrinėti asmenų prašymus, asmeniškai atsakyti pareiškėjams į jų prašymus, asmeniškai tirti jų skundus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2143/2011). Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento 2008-06-18 potvarkiu Nr. 2K-490 patvirtintus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatus, būtent Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai pavesta organizuoti asmenų prašymų nagrinėjimą, o Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009-08-12 įsakymu Nr. 25A-276, detalizuojama šios pareigos įgyvendinimo tvarka. Pareiškėjas 2011-05-19 rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei, prašė: 1) atsiųsti jam Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Šiaurės Atlanto Sutarties protokolą dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo“; 2) atsiųsti pareiškėjui oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba; 3) imtis priemonių, kad dokumentų tekstai būtų paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapiuose. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2011-06-30 raštas Nr. (1D-2497) 2D-4559 buvo apskųstas tiek, kad, pareiškėjo nuomone, jam nebuvo atsakyta į du iš trijų kreipimesi suformuluotų prašymų, t. y. 1) atsiųsti pareiškėjui oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba; 2) imtis priemonių, kad šio dokumento tekstas būtų paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapiuose. Identiškus pastariesiems minėtiems 2 prašymams pareiškėjas buvo suformulavęs ir savo 2009-10-16 kreipimesi Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2009-11-09 raštu Nr. (1D-3624)-2D-6491 atsakė į jo 2009-10-16 kreipimąsi, kurį pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2009-12-11 sprendimu Nr. 3R-233 (2009/04-4R-336) pareiškėjo skundą atmetė. Šį Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismas 2010-10-07 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pastarąjį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, šis teismas 2011-05-02 priėmė neskundžiamą nutartį, kuria pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-02 nutartyje yra pasisakyta dėl prašymų, kuriuos pareiškėjas pakartotinai kelia savo 2011-06-19 kreipimesi. Kaip konstatuota minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, klausimai, susiję su tinkamu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių paskelbimu, priskirti Užsienio reikalų ministerijos kompetencijai. Taigi ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos dėl oficialaus Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto Sutarties protokolo teksto valstybine kalba atsiuntimo pareiškėjui bei ėmimosi priemonių, kad dokumento tekstas būtų paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapiuose, yra išnagrinėtas ir išspręstas teisme. Tai, ar Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narė J. M. tikrai yra paskirta eiti Komisijos pirmininkės pareigas, yra fakto klausimas, dėl to nėra pagrindo tikrinti pareiškėjo nurodytų įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgiant į inter alia Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir LR AGKĮ) 9 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 16 str. 2 d., 29 str. nuostatas, Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų 1999-05-04 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 533, 17 punktą, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo pareigas einantis asmuo turi teisę pasirašyti tokio pobūdžio atsakymus pareiškėjams. Be to, pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, o tik bendro pobūdžio samprotavimus apie tai, kas, jo nuomone, turėtų būti, bet nėra įtvirtinta jo nurodytuose teisės aktuose. Pareiškėjas abejoja ne nurodytų teisės aktų nuostatose expressis verbis nustatyto teisinio reguliavimo atitiktimi įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui, bet ginčija tai, kas šiuose teisės aktuose nėra nustatyta, nors, pareiškėjo nuomone, turėtų būti nustatyta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes keliami klausimai nėra aktualūs nagrinėjant šią bylą ir neturi įtakos jai išspręsti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama atsakovių Prezidentės ir LR Prezidento kanceliarijos atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Pareiškėjas 2011-05-19 raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę, prašydamas: 1) atsiųsti jam Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Šiaurės Atlanto Sutarties protokolą dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo“; 2) atsiųsti pareiškėjui oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba; 3) imtis priemonių, kad dokumentų tekstai būtų paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapiuose (b. l. 27–28).

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, į pareiškėjo 2011-05-19 prašymą, adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentei, buvo atsakyta Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2011-06-30 raštu Nr. (1D-2497) 2D-4559 (pasirašė Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais M. Ž.), kuriame pareiškėjui išaiškinta stojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją procedūra ir nurodyta, kad nei pati sutartis, nei nusistovėjusi praktika iš stojančiosios šalies nereikalauja ir nenumato prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo (b. l. 33).

Šį Prezidento kanceliarijos 2011-06-30 atsakymą pareiškėjas apskundė dviejuose skunduose Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai: pirmame, 2011-06-28 skunde, reg. Nr. 4R-326, nurodė, kad 2011-05-19 pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentei prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Šiaurės Atlanto Sutarties protokolą dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo“, tačiau atsakymo iš jos negavo, todėl prašė Komisijos įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę atsakyti į jo 2011-05-19 prašymą. Šio skundo atsakove pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos Prezidentę. Prie skundo pridėjo savo 2011-05-19 prašymo kopiją (b. l. 5); Antrame, 2011-07-21 skunde, reg. Nr. 4R-384, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2011-06-30 rašte Nr. (1D-2497) 2D-4559, kurį pasirašė LR Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais M. Ž., jam „visiškai neatsakyta į prašymą atsiųsti < ... > oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba ir imtis priemonių, kad dokumentų tekstai būtų paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapiuose“, taip pat teigia, kad „greičiausiai Respublikos Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais M. Ž. nėra Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos darbuotojas ir neturi teisės naudoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos blanko“. Šio skundo atsakovais pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos Prezidentę ir Prezidento kanceliariją, prašė panaikinti 2011-06-30 raštą Nr. (1D-2497) 2D-4559 ir įpareigoti atsakovus nagrinėti jo 2011-05-19 prašymą iš naujo (a. b. Nr. I-3597-121/2011).

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-06-29 raštu Nr. 7R-113 (4R-326) atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2011-06-28 skundą, reg. Nr. 4R-326, atsakovei Lietuvos Respublikos Prezidentei ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16, 29 str., Komisijos kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidentės veiklos. Raštą pasirašė Komisijos narė, einanti Komisijos pirmininkės pareigas, J. M. (b. l. 6). Šį atsakymą, kuris yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pareiškėjas 2011-07-22 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Antrąjį pareiškėjo skundą (2011-07-21, reg. Nr. 4R-384) dėl Prezidento kanceliarijos 2011-06-30 rašto Komisija priėmė nagrinėti ir 2011-08-03 sprendimu Nr. 3R-197 (AG-171/01-2011) skundo netenkino. Komisijos 2011-08-03 sprendimą pareiškėjas 2011-08-22 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atsakovais nurodė Lietuvos Respublikos Prezidentę ir Prezidento kanceliariją ir prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011-08-03 sprendimą Nr. 3R-197 (AG-171/01-2011), Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (Prezidentės patarėjo užsienio politikos klausimais M. Ž.) 2011-06-30 atsakymą Nr. (1D-2497) 2D-4559 ir įpareigoti atsakovus iš naujo nagrinėti Lietuvos Respublikos Prezidentei pateiktą prašymą.

Kaip minėta, šioje byloje nagrinėjamo skundo dalykas yra tai, ar pagrįstai Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narė, einanti Komisijos pirmininkės pareigas, J. M. 2011-06-29 rašte Nr. 7R-113(4R-326) atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2011-06-28 skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuriame jis prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę atsakyti į jo 2011-05-19 prašymą.

Byloje yra duomenų, kad pareiškėjas inicijavo analogišką ginčą 2009-10-16 pateikdamas prašymą Lietuvos Respublikos Prezidentei atsiųsti pareiškėjui oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba ir imtis priemonių, kad dokumentų tekstai būtų paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapiuose (b. l. 18). Į šį prašymą pareiškėjui atsakė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2009-11-09 rašte Nr. (1D-3624)-2D-6491 (b. l. 32). Atsakymą pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2009-12-11 sprendimu Nr. 3R-233 (2009/04-4R-336) skundą atmetė. Minėtą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010-10-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-785-281/2010 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011-05-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2143/2011 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Minėtoje byloje pareiškėjas teigė, kad Prezidento kanceliarija, 2009-11-09 raštu atsakiusi į pareiškėjo 2009-10-16 raštą, adresuotą Prezidentei, peržengė savo kompetencijos ribas. Jo manymu, minėtą raštą turėtų išnagrinėti ir į jį atsakyti Lietuvos Respublikos Prezidentė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymu, Lietuvos Respublikos Prezidento 2008-06-18 potvarkiu Nr. 2K-490 patvirtintais Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatais ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009-08-12 įsakymu Nr. 25A-276 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklėmis, padarė išvadą, kad byloje nagrinėjamu atveju Prezidento kanceliarija buvo tinkamas subjektas išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjo 2009-10-16 raštą. Taip pat vertino, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo keliami klausimai (tinkamas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių paskelbimas) patenka į Užsienio reikalų ministerijos kompetencijos sferą. Dėl prašymo atsiųsti oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba pažymėjo, kad tarptautinių sutarčių paskelbimas yra Užsienio reikalų ministerijos kompetencija (pridėta a. b. Nr. I-785-281/2010).

Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui yra žinomi jo keliamų ginčų išnagrinėjimo rezultatai ir tai, kad pagal teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pareiškėjo inicijuojamų ginčų, susijusių su tarptautinių sutarčių paskelbimu, ir kitų jo keliamų klausimų, yra pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos Prezidentės procesinės padėties, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinius ginčus. Pareiškėjui yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 str. 1 d., Respublikos Prezidentui funkcijas įgyvendinti padeda Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Lietuvos Respublikos Prezidento 2008-06-18 potvarkiu Nr. 2K-490 patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų 6.6 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija organizuoja dokumentų valdymą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir užtikrina dokumentų saugojimą bei jų perdavimą teisės aktų nustatyta tvarka valstybės archyvui; šių nuostatų 6.11 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija organizuoja piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009-08-12 įsakymu Nr. 25A-276 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių 21 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento ir Kanceliarijos vardu gautų asmenų prašymų priėmimą ir nagrinėjimą bei jų aptarnavimą „vieno langelio“ principu organizuoja Kanceliarijos priimamasis. Kanceliarija nagrinėja asmenų prašymus, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimais ar priskirti Kanceliarijos kompetencijai ir rengia į juos atsakymus (2.5 p.).

Nepaisydamas to, pareiškėjas pakartotinai inicijuoja ginčus dėl Prezidentei pateiktų prašymų tais pačiais klausimais, kurie jau yra išnagrinėti, ir, gavęs Prezidento kanceliarijos atsakymą, savo pasirinkimu skundžia juos Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, nurodydamas atsakove Lietuvos Respublikos Prezidentę ir prašydamas įpareigoti ją pateikti jam atsakymą.

Kaip minėta, į 2011-05-19 pareiškėjo prašymą, kuriame jis pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, prašydamas atsiųsti jam oficialų Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo tekstą valstybine kalba ir imtis priemonių, kad dokumentų tekstai būtų paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos interneto tinklalapiuose, 2011-06-30 atsakė Prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais. Pareiškėjo skundą dėl šio atsakymo išnagrinėjo Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011-08-03 sprendimu. Ginčas dėl 2011-06-30 atsakymo ir Komisijos 2011-08-03 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamas teisme, administracinėje byloje Nr. I-3597-121/2011.

Šioje byloje pareiškėjas ginčija 2011-06-29 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atsisakymą nagrinėti jo 2011-06-28 skundą dėl to, kad negavo Lietuvos Respublikos Prezidentės atsakymo į jo 2011-05-19 prašymą. Teismas, spręsdamas, ar pagrįstai Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, įvertina teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 str. 2, 3 d. (2010-06-22 įstatymo Nr. XI-925 redakcija) nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka. Išskyrus Administracinių bylų teisenos įstatyme arba kituose įstatymuose nustatytas išimtis, Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. Šio įstatymo 9 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia: 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Šio įstatymo 29 str. nustatyta, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia ginčų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, taip pat ginčų dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų.

Savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos darbo tvarką reglamentuoja Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533. Nuostatų 17 p. 2 d. nustato, kad skundą (prašymą), teikiamą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, priima šios komisijos narys, kuris išnagrinėja ir išsprendžia šių nuostatų 23 punkte nurodytus klausimus. Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad Komisijos pirmininkas išnagrinėja ir sprendžia šiuos klausimus: ar priklauso šios komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą); ar gautas skundas (prašymas) paduotas nepraleidus nustatyto skundo (prašymo) padavimo termino; ar skundas (prašymas) atitinka šių nuostatų 13–15 punktų reikalavimus; ar būtina reikalauti papildomos medžiagos; kuriuos asmenis reikia kviesti į posėdį; kada ir kur nagrinėti skundą (prašymą). Nuostatų 50 p. 2 d. nustatyta, kad kai komisijos pirmininko nėra, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko pavaduotojas. Kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių.

Vadovaudamasis paminėtu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narė, einanti Komisijos pirmininkės pareigas, pagrįstai 2011-06-29 raštu Nr. 7R-113(4R-326) atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2011-06-28 skundą, nes jis skunde kėlė klausimą dėl Prezidentės neveikimo (atsakymo nepateikimo į jo skundą), o Lietuvos Respublikos Prezidento veiklos tyrimas nepriskiriamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencijai (LR ABTĮ 16, 29, LR AGKĮ 9 str. 2 d.). Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Komisijos narė, einanti Komisijos pirmininkės pareigas, neturėjo įgaliojimų vienasmeniškai atsakyti į jo skundą, priešingai, Nuostatų 17 ir 23 p. nustatytas reglamentavimas, kad komisijos narys, priėmęs komisijai pateiktą skundą (prašymą), patikrina jo priklausymą šios komisijos kompetencijai, taigi, darytina išvada, kad nustatę, kad skundas Komisijai nepriskirtinas nagrinėti, Komisijos narys turi teisę ir pareigą „išnagrinėti ir išspręsti“ šį klausimą, t. y. atsisakyti nagrinėti šį skundą. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atsisakymas nagrinėti pareiškėjo 2011-06-28 skundą neužkirto jam kelio patikrinti Prezidento kanceliarijos 2011-06-30 atsakymo į jo 2011-05-19 prašymą teisėtumo. Savo teisę apskųsti minėtą Prezidento kanceliarijos 2011-06-30 atsakymą pareiškėjas realizavo 2011-07-21 paduodamas skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir atsakove nurodydamas Prezidento kanceliariją, kuri skundą išnagrinėjo, priimdama 2011-08-03 sprendimą Nr. 3R-197 (AG-171/01-2011).

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir bylos sustabdymo

Pareiškėjas taip pat prašė stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533, 50 p. 2 d., 17 p. 2 d. normų atitikties Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 daliai, taip pat prašo nustatyti, ar nėra pažeidžiamas teisinės valstybės principas dėl to, kad nei įstatyme, nei Nuostatuose nėra nustatyti Komisijos nario, pavaduojančio pirmininką, ir Komisijos pirmininko pavaduotojo nei kompetencija, nei paskyrimo tvarka, nei tokių paskyrimų atvejai ir sąlygos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju atsakovei priimant skundžiamą sprendimą teismui nekilo abejonių dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533, 50 p. 2 d., 17 p. 2 d. normų atitikties Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 daliai, todėl nemato pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių nuostatų konstitucingumo ištyrimo. Pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į

Konstitucinį Teismą netenkinamas (LR ABTĮ 4 str. 2 d.).

Remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir aptartais argumentais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmetamas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėLiuda ArlauskienėBronius Januška