Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-27 · Administracinė byla Nr. AS-146-35-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-27
Bylos Nr.
AS-146-35-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01587-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei
Administracinė byla Nr. AS146-35/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01587-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 77 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Prezidentei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-4), prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisijos) narės J. M., einančios Komisijos pirmininkės pareigas, 2011 m. birželio 29 d. vienasmenišką atsisakymą Komisijos vardu Nr. 7R-113(04-326) „Dėl Jūsų skundo“; 2) įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją nagrinėti pateiktą pareiškėjo 2011 m. birželio 28 d. skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. spalio 17 d. sprendimu (b. l. 56-62) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2011 m. spalio 27 d. pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (b. l. 64-65). Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 95 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. spalio 17 d. sprendime teismas neišnagrinėjo visų jo reikalavimų, dėl to prašė: 1) patikrinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 2K-490, 10 ir 17 punktų atitikimą Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 straipsnio 1 daliai ir 3 daliai; 2) patikrinti, ar Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 25A-276, punktai, kurie nustato, kad prašymai, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) ir kitų įstatymų nustatytais Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – ir Prezidentas, Prezidentė) įgaliojimais, nagrinėjami Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje (toliau – ir Prezidento kanceliarija) (Priimamajame), atitinka Konstituciją ir įstatymus.

Atsiliepimas

Atsakovas Prezidento kanceliarija atsiliepime į pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (b. l. 78-81) su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šioje administracinėje byloje teismas sprendė, ar pagrįstai Vyriausioji administracinių ginčų komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2011 m. birželio 28 d. skundą dėl to, jog jis negavo Prezidentės atsakymo į savo 2011 m. gegužės 19 d. prašymą. Atsižvelgiant į tai, teismas netaikė ir neturėjo taikyti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų 10 ir 17 punktų, taip pat netaikė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių ir atitinkamai neturėjo pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl šių nuostatų konstitucingumo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų 10 ir 17 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymui, o savo prašymą dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių grindė bendro pobūdžio samprotavimais, nenurodydamas, kokiems konkrečiai Konstitucijos ir įstatymų straipsniams (jų dalims), pareiškėjo nuomone, prieštarauja minėtų taisyklių nuostatos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. A. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Šalies argumentai

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 95 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. birželio 29 d. raštą Nr. 7R-113(04-326), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2011 m. birželio 28 d. skundą dėl Prezidentės neveikimo (atsakymo nepateikimo į jo skundą), ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjo 2011 m. birželio 28 d. skundą. Teismas, išanalizavęs byloje esančių teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, padarė išvadas, kad: Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narė, einanti Komisijos pirmininkės pareigas, pagrįstai 2011 m. birželio 29 d. raštu Nr. 7R-113(4R-326) atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2011 m. birželio 28 d. skundą, nes jis savo skunde kėlė klausimą dėl Prezidentės neveikimo, o Prezidento veiklos tyrimas nepriskiriamas Komisijos kompetencijai (ABTĮ 16 str., 29 str., Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 9 str. 2 d.); Komisijos atsisakymas nagrinėti pareiškėjo 2011 m. birželio 28 d. skundą neužkirto jam kelio patikrinti Prezidento kanceliarijos 2011 m. birželio 30 d. atsakymo į jo 2011 m. gegužės 19 d. prašymą teisėtumo; savo teisę apskųsti minėtą Prezidento kanceliarijos 2011 m. birželio 30 d. atsakymą pareiškėjas realizavo 2011 m. liepos 21 d. paduodamas skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ir atsakovu nurodydamas Prezidento kanceliariją, kuri skundą išnagrinėjo, priimdama 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 3R-197 (AG-171/01-2011). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą dėl pareiškėjo skundo, teismui nekilo abejonių dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 50 punkto 2 dalies ir 17 punkto 2 dalies normų atitikties Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai, todėl teismas pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkino. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 22 d. teismui pateiktame skunde neprašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 2K-490, 10 ir 17 punktų bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 25A-276, neteikė argumentų dėl minėtų poįstatyminių aktų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai ir įstatymams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo pateiktus reikalavimus, nebuvo reikalinga analizuoti nurodytų teisės aktų (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių), kadangi Komisijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą pagrindas yra tai, jog Komisijos kompetencijai nepriskiriama tirti Prezidentės veiklos.

Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2011 m. spalio 17 d. sprendime teismas išnagrinėjo visus pareiškėjo skunde keliamus klausimus, išanalizavo jo nurodytas aplinkybes ir argumentus, pateikė teismo sprendimo motyvus ir pasisakė dėl pareiškėjo skundo dalyko ir pagrindo, nustatęs, jog Komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Prezidentės neveikimo – atsakymo nepateikimo į jo skundą. Nurodė, kad nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, pareiškėjas savo teises gali ginti paduodamas apeliacinį skundą. Pareiškėjas šia savo teise pasinaudojo, ir jo apeliacinis skundas priimtas, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bus pasisakyta apeliacinės instancijos teisme.

Nenustatęs aplinkybių, numatytų ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje, teismas atmetė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjas R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį ir patenkinti jo pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutarties teiginys, jog nebuvo reikalinga analizuoti pareiškėjo minimų teisės aktų – Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, priimdamas sprendimą administracinėje byloje, vadovavosi šiais teisės aktais. Pareiškėjas pažymi, kad jis pateikė teismui įrodymus ir davė paaiškinimus, kad būtų patikrintas nurodytų norminių administracinių aktų teisėtumas, tačiau 2011 m. spalio 17 d. sprendime teismas visų jo reikalavimų neišnagrinėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas Prezidento kanceliarija prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui savo atsiliepime į pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas, priėmęs byloje sprendimą, savo iniciatyva arba proceso dalyvių pareiškimu gali priimti papildomą sprendimą, t. y.: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį papildomas teismo sprendimas gali būti priimtas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-943/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-371/2011, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-405/2011, 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-6/2010, kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narės J. M., einančios Komisijos pirmininkės pareigas, pasirašytą 2011 m. birželio 29 d. raštą Nr. 7R-113(04-326) ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti jo 2011 m. birželio 28 d. skundą iš esmės. Skunde taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, 50 punkto 2 dalies ir 17 punkto 2 dalies normų konstitucingumo.

2011 m. spalio 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjas pateikė teismui procesinio pobūdžio prašymus: 1) prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir patikrinti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 18 d. potvarkio Nr. 2K-490, 10 ir 17 punktai atitinka Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 straipsnio 1 daliai ir 3 daliai, teisinės valstybės principui, taip pat patikrinti, ar Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 25A-276, punktai, kurie nustato, kad prašymai, kuriuose keliami klausimai yra susiję su Konstitucijos ir kitų įstatymų nustatytais Prezidento įgaliojimais, nagrinėjami Prezidento kanceliarijoje (priimamajame), atitinka Konstituciją ir įstatymus; 2) prašymą išreikalauti papildomus įrodymus. Kaip matyti iš 2011 m. spalio 5 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 52-54), pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė šiuos pareiškėjo prašymus tenkinti iš dalies, t.y. prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo netenkino, nes bylos nagrinėjimo dalykas – Komisijos narės, laikinai einančios Komisijos pirmininko pareigas, raštas, o dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti pareiškėjo nurodytų aktų teisėtumą nutarė pasisakyti priimant atitinkamą procesinį sprendimą.

ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo (b. l. 56-62) motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės šių įstatymo nuostatų laikėsi, įvertino ir išsprendė visus pareiškėjo skundu pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t.y. juos atmetė ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat išdėstė argumentus, kuriais remdamasis nusprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjo nurodytų teisės aktų atitinkamų nuostatų atitikties Konstitucijai ištyrimo. Kadangi byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendimu išnagrinėjo ir išsprendė visus pareiškėjo šioje byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, pirmosios instancijos teismas, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, ABTĮ 95 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė teisingai. Skundžiamoje 2011 m. lapkričio 24 d. nutartyje teismas teisingai pažymėjo, kad visus savo nesutikimo su 2011 m. spalio 17 d. sprendimu argumentus, tarp jų ir argumentus dėl byloje pareikštų procesinio pobūdžio prašymų tenkinimo (netenkinimo), pareiškėjas turi teisę pareikšti paduodamas apeliacinį skundą dėl 2011 m. spalio 17 d. sprendimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas šia teise pasinaudojo paduodamas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo apeliacinį skundą, kuris yra priimtas nagrinėti (b. l. 67-76).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo R. A. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėAnatolijus Baranovas