- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-204-531/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12883-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- D. L.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir D. L. paskirta 30 parų arešto bausmė.
Iš D. L. priteistos 32,32 Eur dydžio proceso (pašto) išlaidos valstybei.
D. L. pripažintas recidyvistu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. L. nuteistas už tai, kad 2025 m. balandžio 13 d. apie 16 val. 05 min., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 1,17 prom. girtumas), tyčia J. S. vieną kartą ranka sudavė į galvą, pataikydamas į kairės pusės smilkinį, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis D. L. pateiktu apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti jam paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą 1 metams. Nurodo, kad visiškai pripažino savo kaltę, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bendradarbiavo su teisėsauga, davė išsamius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Jis savo elgesį vertina kritiškai, supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir siekia nebekartoti panašių veikų ateityje. Šiuo metu jis jau įsidarbino statybų bendrovėje. Pabrėžia, kad nusikalstama veika buvo spontaniška, padaryta dėl emocijų, be išankstinio ketinimo. Ji nesukėlė sunkių pasekmių, padaryta minimali fizinė žala, todėl realaus arešto atlikimas būtų neproporcingai griežta bausmė, nesuteikianti papildomos prevencinės vertės. Jis yra jauno amžiaus, darbingas, turintis galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime. Siekia keisti savo elgesį, supranta padarytos veikos esmę ir yra pasirengęs laikytis įstatymų bei teismo nustatytų sąlygų. Todėl realus bausmės vykdymas nėra reikalingas siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliaciniame skunde D. L. nesutinka su jam paskirtos bausmės realiu atlikimu ir prašo jos vykdymą atidėti, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.
6. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
7. Nagrinėjamu atveju D. L. padarė nesunkų tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ir viena sunkinanti – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. D. L. už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą teisiamas nebe pirmą kartą – Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis), jam paskiriant 2 mėnesių viešųjų darbų bausmę. 2022 m. lapkričio 15 d. to paties teismo nutartimi neatlikta 26 val. viešųjų darbų bausmė pakeista 8 dienų laisvės apribojimu; Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. 2025 m. gegužės 5 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti paskirtos bausmės (bausmę atlikęs 2025 m. rugpjūčio 22 d.). Taigi, kaip matyti, aptariamą BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą D. L. padarė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Įvertinus tai, kas paminėta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu D. L. pripažinti recidyvistu. Taip pat D. L. buvo eilę kartų baustas administracine tvarka, dėl priklausomybės stebimų ligonių grupei nepriklauso, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Šimonių seniūnijos į bylą pateiktoje charakteristikoje teigiama, kad iš vietos gyventojų nusiskundimų dėl D. L. elgesio ir gyvenimo būdo negauta, dėl neatlygintinų darbų atlikimo iniciatyvos nerodo.
8. Įvertinus tai, kas išdėstyta, manytina, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai D. L. atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant paskirtą arešto bausmę. Pagrindo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas nėra, nes visos išdėstytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje priimtų taisyklių bei įstatymų. Jo pažadas keisti savo elgesį, šiuo atveju, laikytinas deklaratyviu. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. jau nebe pirmą kartą teisiamas už smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, nėra pagrindo teigti, jog jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, akivaizdu, kad ši veika buvo jo nuoseklaus netinkamo elgesio padarinys. Nagrinėjamu atveju joks provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys nenustatytas. Vien tik tai, kad D. L. įsidarbino ir iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, o jo veiksmai sunkių padarinių nesukėlė, nėra priežastis jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Gi, kaip minėta, jis aptariamą nusikaltimą padarė jau esant atidėtai, prieš tai priimtu nuosprendžiu paskirtai arešto bausmei, kas rodo, jog jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo.
9. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.