Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys N. V., Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, L. A., civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovei N. V. dėl įgaliojimo bei buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo L. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, iš esmės rėmėsi vien formaliais pagrindais, neįsigilino į prašymo esmę, pasisakė iš esmės ne dėl bylos atnaujinimo pagrindų, tačiau dėl bylos baigties atnaujinus procesą.Neįtraukus į bylą pareiškėjo, iš buto bendrasavininko buvo atima teisė ginti savo nuosavybę, teikti teismui įrodymus, atsikirtimus. Be to, buvo nuspręsta ir dėl notaro materialiųjų teisių ir pareigų, tokiu būdu nebuvo surinkti ir ištirti visi įrodymai. Vilniaus miesto apylinkės teisme byloje Nr.2-15272-577/2013 dėl žalos atlyginimo, kurioje N. V. yra atsakovė, teismas priėmė sprendimą įtraukti į bylą notarą trečiuoju asmeniu. Pastarosios bylos baigtis tiesiogiai turės įtakos tiek pareiškėjui, tiek jo sutuoktinei, tiek notarui. Civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, ieškovu yra prokuroras, ginantis viešąjį interesą. Teismas bylose dėl viešojo intereso gynimo privalo būti aktyvus, o CPK 49 str. 4 d. numato, kad jeigu pareikštas ieškinys yra susijęs su fizinių ar juridinių asmenų teisėmis, šie asmenys jų pačių arba asmens, pareiškusio ieškinį, prašymu arba teismo iniciatyva įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Be to, ieškovas yra profesionalus teisininkas, kuris galėjo ir turėjo visas galimybes patikrinti, kam ieškinio pareiškimo metu priklausė butas, ir visus bendrasavininkus įtraukti į bylą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad notaras E. A. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir dalyvavo jos nagrinėjime: teismas nenurodė nei kokia buvo notaro procesinė padėtis, nei kada ir kokio pobūdžio paaiškinimai buvo pateikti į bylą. LR Notariato įstatymas įsakmiai numato, kad į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis privalo būti įtraukti notaras E. A., įmonė, apdraudusi notaro profesinę civilinę atsakomybę ir LR Notarų rūmai. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pareiškėjui neatsiras turtinės žalos ir dėl to nėra pagrindo įtraukti draudimo bendrovės, ignoruoja Notariato įstatymo 6² str., kuriame įtvirtinta pareiga įtraukti ne tik draudimo bendrovę, tačiau ir notarą bei LR Notarų rūmus, bei pasisako dėl galimo sprendimo kitoje byloje (byloje dėl žalos atlyginimo).Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo atlygintinė, N. V. perdavė L. A. 80 000 Lt, o šį faktą konstatavo ir patvirtino E. A.. Be to, sandorio sudarymo notarine tvarka metu galiojusios Notariato įstatymo 30 str. numatė, jog notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, asmenims, kurie nori juos atlikti, o 31 str. įtvirtino, jog tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu. Notarui nekilo nei menkiausio įtarimo dėl L. A. valios trūkumų, jos veiksnumo, ar dėl to, kad sandoris galėjo būti sudaromas apgaule. Notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas. Šiuo atveju iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad esant situacijai, kuomet notaras netinkamai vykdė savo pareigą, neįsitikino asmens, sudarančio sandorį, galėjimu suprasti savo veiksmus, padarė žalos N. V. ir jos sutuoktiniui.N. V., neturėdama specialių žinių bei būdama sąžininga, pasitikėjo notaru, kuris patvirtino buvo pirkimo-pardavimo sandorį bei tai, kad L. A. pardavė N. V. butą už 80 000 Lt, o N. V. atsiskaitė su L. A. ir perdavė jai minėtus pinigus grynaisiais. Atsisakymas išklausyti notaro, kuris tvirtino ginčijamą sandorį bei atėmimas teisės notarui pateikti į bylą įrodymus ir atsikirtimus, yra asmens teisės būti išklausytam ribojimas. Taip pat apsunkinamas tiek atsakovės, tiek ieškovės galimybės kreiptis į teismą dėl notaro galimai neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia analogiškais argumentais, kurie buvo nurodyti ir N. V. apeliaciniame bei kasaciniame skunde, todėl visi prokuroro atsikirtimai buvo detaliai nurodyti 2013-08-02 atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl notaro dalyvavimo procese, tačiau teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad notaro E. A. įgaliojimai yra pasibaigę, jis pagrįstai buvo pašalintas iš dalyvaujančių byloje asmenų sąrašo. Nei ieškovas, nei atsakovė N. V. šiame procese jokių reikalavimų notarui nebuvo pareiškę, duomenų byloje, kad būtų buvęs inicijuotas procesas dėl notaro atlikto notarinio veiksmo vertinimo kaip draudiminio įvykio, taip pat nebuvo pateikta. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendime nebuvo pasisakyta dėl jokių notaro teisių ir pareigų.Teismo sprendimas atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo neužkerta kelio tiek N. V., tiek jos sutuoktiniui inicijuoti kito proceso dėl menamos žalos atlyginimo, įtraukiant į jį tiek buvusį notarą E. A., tiek ir jo civilinės atsakomybės draudiką.N. V., duodama paaiškinimus teismui, tvirtino, kad ketino skirtis su vyru, norėjo asmeniškai sau įsigyti butą, kuriame gyventų po skyrybų, be to, tvirtino, kad butą įsigijo sumokėdama iš sesers skolintų pinigų bei savo sutaupytų lėšų. Baudžiamosios bylos dokumentai patvirtino, kad N. V. sutuoktinis visą laiką žinojo apie ginčyto sandorio sudarymą, nes vežė sutuoktinę į notarų biurą, todėl akivaizdu, kad turėjo žinoti apie teisme vykusį civilinės bylos nagrinėjimą.Pareiškėjo teiginiai, kad apie sandorio panaikinimą jis sužinojo tik tuomet, kai jo sutuoktinė parodė VĮ „Registrų centras“ išrašą, yra akivaizdžiai melagingi ir klaidinantys teismą, o apelianto prašymas atnaujinti procesą laikytinas tik siekiu toliau nepagrįstai tęsti bylinėjimosi procesą. N. V. buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, o būdama atidi ir rūpestinga bei sąžininga proceso dalyvė, privalėjo ne tik informuoti sutuoktinį apie vykstantį civilinės bylos nagrinėjimą, bet ir apie sutuoktinio interesus byloje.Aplinkybė, jog pareiškėjas nedalyvavo civilinėje byloje kaip proceso šalis, nepakeičia teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą.

Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas, atskiruoju skundu prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių motyvų, kodėl skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantas yra pateikęs plačios apimties atskirąjį skundą, be to, kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodo, tik įrodinėja, kad jo nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos, o šiuo aspektu apelianto argumentai yra išdėstyti atskirajame skunde. Todėl apeliacinės instancijos teismui neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Apeliantas taip pat prašo į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarą E. A., įmonę, apdraudusią notaro profesinę civilinę atsakomybę bei LR Notarų rūmus, tačiau nenurodo, kokią įtaką bylos išsprendimas gali turėti šių asmenų teisėms ar pareigoms. Pažymėtina, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nebuvo keliami reikalavimai nei notarui E. A., nei įmonei, apdraudusiai jo profesinę civilinę atsakomybę ar LR Notarų rūmams, o šios bylos baigtis taip pat neturi įtakos apelianto prašomų įtraukti į bylą asmenų teisėms ar/ir pareigoms. Be to, nauji proceso dalyviai į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme negali būti įtraukiami, kadangi šios instancijos teisme yra tik apeliacine tvarka peržiūrimas skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas teisės ir fakto aspektais, tačiau nėra byla nagrinėjama iš naujo, dėl ko asmenų įtraukimas į bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme prieštarautų apeliacijos esmei ir paskirčiai. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-46-433/2012 pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei N. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo L. A..

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 13 d. sprendimu, be kita ko, pripažino negaliojančia Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notaro E. A. 2008-04-22 patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria L. A. pardavė N. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 80 000 Lt, taip pat taikė vienašalę restituciją ir grąžino L. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliantas savo prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje grindžia aplinkybe, jog jis, būdamas N. V. sutuoktinis ir ginčo buto bendrasavininkas, nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Be to, į bylos nagrinėjimą, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai neįtrauktas ir notaras E. A., patvirtinęs minėto buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų – pareiškėjo ir notaro E. A. – teisių ir pareigų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Nr.48553/99 Sovtransavto Holding v. Ukraine, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2007; kt.). Be to, proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su ekonomiškumo, protingumo ir koncentruotumo principais.

CPK 368 str. numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apelianto teigimu, aplinkybę, sudarančią proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo tik 2013-02-18, kuomet jo sutuoktinė N. V. pateikė VĮ „Registrų centras“ išrašą, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebepriklauso sutuoktiniams. Tačiau šios nurodytos aplinkybės pareiškėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, skaičiuojant terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo ar galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijos kaip bonus pater familias, t.y apdairiai ir rūpestingai (pvz. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kadangi butas, priklausęs pareiškėjui ir jo sutuoktinei, civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo areštuotas, o duomenys apie areštą buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre dar 2009-05-19 ir yra vieši, pareiškėjas galėjo ir turėjo galimybę žinoti apie jam bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio buto areštą ir pagrindą, kuriuo jis buvo areštuotas – nutartį civilinėje byloje. Be to, iš civilinės bylos matyti, kad teismo šaukimai ir pranešimai civilinėje byloje buvo siųsti N. V. ir jos sutuoktinio adresu (duomenys neskelbtini), šį adresą pareiškėjas taip pat nurodo ir teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad sutuoktiniai J. V. ir N. V. gyveno atskirai, nebendravo tarpusavyje, kas objektyviai sąlygotų negalėjimą žinoti apie vienas kito gyvenime vykstančius įvykius, įskaitant ir apie civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktiniams priklausančio buto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kurioje atsakove buvo pareiškėjo sutuoktinė N. V.. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog tik 2013-02-18 sužinojo apie išnagrinėtą civilinę bylą ir apie tai, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebepriklauso sutuoktiniams.

Be to, pažymėtina, kad procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas savo prašymą grindžia CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, teigdamas, kad teismas nusprendė dėl jo teisių ir/ar pareigų. Tačiau tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, o kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pareiškėjas ir N. V. buvo susituokę, o remiantis CK 3.88 str. 1 d. 1 p., šis butas laikytinas įgytu N. V. ir pareiškėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tačiau pažymėtina, kad J. V. į civilinę bylą, kurios proceso atnaujinimo prašo, galėjo būti įtrauktas tik teismui žinant apie daugetą atsakovo pusėje, tuo tarpu nekilnojamojo turto registre ginčo buto savininke buvo įregistruota tik viena N. V. (civilinės bylos Nr.2-46-433/2012, t. I, b.l. 72-73), kuri, žinodama, jog butas yra bendroji jungtinė nuosavybė, teismo apie tai neinformavo, ir klausimo dėl savo sutuoktinio J. V. dalyvavimo byloje nekėlė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme. Taigi, esant situacijai, kai pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą iš esmės dėl jo sutuoktinės neveikimo, vien ši aplinkybė negali būti pagrindu besąlygiškai pripažinti būtinybę atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-69/2005). Be to, minėta, kad taikant CPK 366 straipsnio 1 d. 7 p. nuostatą, turi būti įvertinta, kokią įtaką pareiškėjo įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, o kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. ar teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, būtų panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-108/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių realių duomenų, galinčių patvirtinti, kad įtraukus pareiškėją į bylą ir atnaujinus procesą, teismo sprendimas civilinėje byloje būtų kitoks, ar kokios nors jo nurodytos aplinkybės realiai sudarytų pagrindą pakeisti teismų konstatuotus faktus, motyvus ar išvadas. Be to, iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarties matyti, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo pripažintas negaliojančiu remiantis CK 1.89 str., t.y. kaip sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens – L. A., o pareiškėjo įtraukimas į bylą šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos ir mediciniškai patvirtintos aplinkybės nepaneigtų. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje civilinėje byloje yra nustatyta, jog pinigų už butą N. V. pardavėjai L. A. realiai neperdavė, dėl to teismas taikė vienašalę restituciją ir grąžino butą L. A.. Apelianto teigimu, aplinkybę dėl pinigų neperdavimo galėtų paneigti notaras E. A., notariškai patvirtinęs, jog pinigai už butą buvo sumokėti, o notaro neįtraukimas į bylą taip pat sudaro pagrindą atnaujinti bylos procesą. Tokie apelianto argumentai yra visiškai nepagrįsti: pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, taigi savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grįsti aplinkybe, jog į bylą nebuvo įtrauktas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį tvirtinęs notaras, gali tik pats notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje notaras A. A. jokio prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą šiuo pagrindu nepateikė, dėl to nėra pagrindo pasisakyti ir dėl A. A. neva pažeistų teisių ar galimybės teikti paaiškinimus civilinėje byloje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo įtraukimas į bylos nagrinėjimą neturėtų įtakos teismo sprendime nurodytų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, o kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tuo tarpu, nenustačius aplinkybių, kuriomis remiantis civilinėje byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas, proceso atnaujinimas vien tik formaliai įvertinus, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, galėtų tapti tik trukdžiu jau įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti, pažeistų proceso atnaujinimo tikslą, taip pat koncentruotumo principą, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Be to, minėta, kad proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms, kurios šiuo atveju nenustatytos, taisyti. Pareiškėjas, manydamas, kad buvo pažeistos jo ne tik procesinės, bet ir materialinės teisės, gali jas apginti įstatyme numatytais kitais būdais, t.y. reikalaudamas iš sutuoktinės N. V. kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d., 3.115 str. 2 d.) ar reikšti ieškinį notarui dėl žalos atlyginimo (CK 6.263 str.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje jokie reikalavimai notarui ar notaro civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo kompanijai nebuvo keliami, todėl atskirajame skunde nurodyti motyvai, susiję su notaro pareiga išaiškinti asmenims atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes, o taip pat su notaro netinkamu savo funkcijų vykdymu, galėtų būti reikšmingi tik sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo iš notaro, o ne nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, neįtraukus į bylą pareiškėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodomos LR Notariato įstatymo nuostatos būtent ir reglamentuoja notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytos žalos priteisimą.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-46-433/2013 bei pareiškėjo prašymą atmetė. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.