Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2A-24-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2A-24-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-06115-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič (pran.)
Ieškovas
E. V., UAB „Eurovaris“
Atsakovas
„BTA INSURACE COMPANY“ SE
Civilinė byla Nr. 2A-24-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06115-2011-3
Procesinio sprendimokategorijos:73.2.6.4.3; 99.1., 99.3., 99.9.,, 121.18.; 121.21.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. V. ir UAB „Eurovaris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9466-235/2011 pagal ieškovų E. V. ir UAB „Eurovaris“ ieškinį atsakovui „BTA INSURACE COMPANY“ SE dėl nuostolių atlyginimo. Trečiasis asmuo antstolis V. K..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai E. V. ir UAB „Eurovaris“ (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo „BTA INSURACE COMPANY“ SE (toliau – atsakovas) ieškovo E. V. naudai 35 923,34 Lt nuostolių atlyginimui, 6 254,24 Lt palūkanų, ieškovo UAB „Eurovaris“ naudai – 19 728,26 Lt nuostolių atlyginimui, 5 963,17 Lt palūkanų, priteisti ieškovų naudai 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-07-28 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu antstolio V. K. 2003-05-12 turto pardavimo iš varžytinių aktas, kurį panaikinus ir pritaikius restituciją ieškovas E. V. neteko nuosavybės teisės į Akto pagrindu įgytus nekilnojamojo turto objektus, o UAB „Eurovaris“ – į šiuos objektus investuotų lėšų. Nagrinėjant šias bylas, dėl antstolio kaltės ieškovas E. V. patyrė 35 923,34 Lt bylinėjimosi išlaidų, o UAB „Eurovaris“ buvo investavęs į minėtus objektus 19728,26 Lt, tai yra nuostoliai, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė yra draudžiama. Todėl žalą jiems privalo atlyginti draudimo bendrovė – atsakovas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad tuometinis draudikas UAB „BTA Draudimas“ įvykio laikotarpiu buvo apdraudęs antstolio profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, ieškovas nepagrįstai prašo priteisti jam padarytus nuostolius iš bendrovės, nes šioje byloje turi būti taikoma solidari atsakomybė su antstoliu. Pirmiausia turi būti įrodyta antstolio civilinė atsakomybė, tą įrodžius atsirastų pagrindas reikalauti atlyginti žalą iš draudiko. Ieškinyje nurodyti nuostoliai neturi tiesioginio priežastinio ryšio su antstolio veiksmais vykdant varžytines. Teismas visiškai išsprendė šalių turtinius klausimus ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. UAB „Eurovaris“ negali būti ieškovu šioje byloje, nes jis nebuvo minėtų teisminių procesų dalyvis. Šis įvykis pripažintinas nedraudiminiu.

Trečiasis asmuo antstolis V. K. su ieškovo reikalavimais nesutiko, nes tarp antstolio veiksmų ir ieškovų patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-262-343/2008, padarė išvadą, jog ieškovo reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos iš atsakovo – draudiko. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovas turėjo atsakovu šioje byloje patraukti ir antstolį, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, jog tik ieškovams įrodžius, kad yra nustatytos visos sąlygos antstolio civilinei atsakomybei atsirasti, ieškovai galėtų reikalauti iš draudiko įvykdyti prievolę pagal draudimo sutartį, sudarytą su antstoliu. Teismas konstatavo, jog ieškovo UAB „Eurovaris“ ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, nes minėta bendrovė nebuvo proceso dalyvė, varžytinėse nupirkto turto savininkė. Ieškovas E. V. varžytinių akto pagrindu įgytuose nekilnojamojo turto objektuose, siekdamas vystyti veiklą kaip UAB „Eurovaris“ vadovas ir savininkas, sudarė sutartis dėl objektų techninio projekto aplinkos apsaugos dalies parengimo ir suderinimo neturėdamas detalaus projekto, todėl tokie dokumentai negalėjo būti rengiami ir tvirtinami. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas UAB „Eurovaris“ neturi reikalavimo teisės šioje byloje.

Šalies argumentai

Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį dėl neteisėtų antstolio veiksmų patirtų 67 869,01 Lt dydžio atlyginimo bei palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarydamas neteisingą išvadą, kad nėra visų būtinų sąlygų antstolio civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovų nuomone, visos civilinės atsakomybės sąlygos ginčo situacijoje egzistuoja. Netinkamas antstolio imperatyviųjų pareigų vykdymas iš esmės reiškia vykdymo procese atliekamų veiksmų neteisėtumą. Šiuo atveju antstolio V. K. veiksmų neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-01 sprendimu. Dėl antstolio pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo žala pasireiškė E. V. patirtomis bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjant civilinę bylą dėl antstolio V. K. 2003-05-12 turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. 72-02-3623 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinės bylos Nr. 2A-48/2010) bei Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (civilinės bylos Nr. 3K-3- 280/2010). E. V. pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 35923,34 Lt. Ieškovas UAB „Eurovaris“ žalos patyrė, nes prarado į nekilnojamąjį turtą investuotas lėšas. Šių lėšų suma (neįskaitant palūkanų) sudaro 19 728,26 Lt. Išlaidų faktą ir dydį ieškovai pagrindė į bylą pateiktais įrodymais. Ieškovų patirtas išlaidas ir antstolio neteisėtus veiksmus sieja faktinis priežastinis ryšys. Šiuo atveju CK 6.253 str. 5 d. nuostatos nagrinėjamoje byloje nėra aktualios ir negali būti taikomos. Ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas UAB „Eurovaris“ neturi reikalavimo teisės.

Teismas skundžiamame sprendime netinkamai taikė antstolio draudiko atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas buvo apdraudęs antstolio V. K. profesinę civilinę atsakomybę. Dėl šios priežasties reikalavimas atlyginti patirtą žalą (nuostolius) yra reiškiamas draudimo bendrovei. Taigi nustačius, jog ginčo situacijoje iš tiesų egzistuoja antstolio civilinės atsakomybės sąlygos, kiltų draudiko pareiga atlyginti dėl draudėjo neteisėtų veiksmų patirtą žalą. Prievolę atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims pagal antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį turi atsakingas už žalą asmuo – draudikas, kurio atsakomybės ribas apibrėžia draudimo sutartyje numatyta draudimo suma (šiuo atveju 200 000 Lt). Antstolis kaip atsakomybės prieš žalą patyrusį asmenį subjektas yra tik tais atvejais, kai faktinė padaryta žala viršija civilinės atsakomybės draudimo sumą (LR antstolių įstatymo 17 str. 8 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį antstolio profesinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei dėl nuostolių atlyginimo, neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovai, kreipdamiesi į teismą su ieškiniu antstolio profesinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei dėl nuostolių atlyginimo, savo reikalavimus grindžia tuo, kad antstolis nesiėmė pakankamų veiksmų, kad nustatytų tikrąją parduoto turto vertę, kuo pažeidė CPK 681 str., turto ir verslo pagrindų įstatymo 6 str. bei CK 1.5 str. nuostatas, antstolio neteisėti veiksmai buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-262-343/2008, todėl ieškovas E. V. dėl privalomo dalyvavimo teismuose minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-262-343/2009 patyrė 35 923,34 Lt bylinėjimosi išlaidų, o UAB „Eurovaris“ – 19728,26 Lt nuostolių, patirtų dėl investavimo į objektus.

CPK 182 str. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Remiantis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-262-343/2008, nustatyta, kad ieškovas E. V. 2003-05-12 turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu tapo savininku nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Šis turtas buvo nupirktas už 14 420 Lt. UAB „Trapas“ 2006-07-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti antstolio V. K. 2003-05-12 turto pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu bei taikyti restituciją tuo pagrindu, kad šis nekilnojamas turtas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą. Kauno apygardos teismas 2008-10-21 sprendimu (civ. byla Nr. 2-262-343/2008) ieškinį atmetė (b.l. 13-19). 2010-02-01 sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas Kauno apygardos teismo 2008-10-21 sprendimą panaikino, priėmė sprendimą pripažinti negaliojančiu antstolio V. K. 2003-05-12 turto pardavimo iš varžytinių aktą ir taikyti restituciją natūra: priteisti UAB „Trapas“ minėtu varžytinių aktu perleistą nekilnojamąjį turtą, o E. V. priteisti iš UAB „Trapas“ 13 439 Lt. Be to, UAB „Trapas“ buvo priteista iš antstolio V. K. ir E. V. po 14 640,88 Lt žyminio mokesčio bei po 2 000 Lt ekspertizės išlaidų (b.l. 118-128). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-28 nutartimi šį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. ( b.l. 32-43).

Antstolių atsakomybę reglamentuojančio Antstolių įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kaip tokią, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-328/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010).

Taigi, nagrinėjamu atveju buvo būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas antstolio civilinės atsakomybės taikymas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas sprendime tik konstatavo, jog ieškovų reikalaujamos priteisti bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos iš atsakovo – draudiko, kad ieškovai turėjo atsakovu šioje byloje patraukti antstolį, tačiau to nepadarė. Ir tik ieškovams įrodžius, kad yra nustatytos visos sąlygos antstolio civilinei atsakomybei atsirasti, ieškovai galėtų reikalauti iš draudiko įvykdyti prievolę pagal draudimo sutartį, sudarytą su antstoliu. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiomis aplinkybėmis remdamasis priėjo tokią išvadą. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas UAB „Eurovaris“ neturi reikalavimo teisės šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Išaiškintina, jog nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, turėtų būti tikrinama, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas antstolio civilinės atsakomybės taikymas, tik tada spręsti klausimą, ar yra pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo iš antstolio profesinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės. Pažymėtina ir tai, kad iškilus klausimui, ar ieškinys yra pareikštas tinkamam atsakovui, turėtų būti nagrinėjamas procesinės padėties keitimo klausimas, vadovaujantis CPK 45 str., t.y. pasiūlant ieškovams įtraukti į bylą atsakovu kitą asmenį.

Nustačius, jog egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas antstolio civilinės atsakomybės taikymas, sprendžiant priteistino žalos dydžio klausimą, įvertintinas tiek ieškovo E. V., tiek antstolio kaltės dydis, atsižvelgus į tą aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-262-343/2008 buvo nustatytas E. V. nesąžiningumas.

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ginčo iš esmės, todėl esant tokioms aplinkybėms, ieškovų apeliacinis skundas tenkinas iš dalies, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priešingu atveju būtų pažeista įstatyme įtvirtinta viena esminių asmens teisių, kad apeliacine tvarka būtų patikrintas priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. pasinaudoti teise į apeliacinį procesą (teismų sprendimų kontrolės forma, o tuo pačiu ir instancine teismų sistema) (CPK 301 str., CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Jadvyga MardosevičTeisėjai Vilija MikuckienėVirginijus Kairevičius