- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-20
- Bylos Nr.
- eA-522-552/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05663-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 21R-532 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. A63-98/22(3.2.1E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ (toliau – ir Administracijos sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą; 3) įpareigoti Administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas) 6 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pakoreguoti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 603/456 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento „Automobilių keliai“ 297 punktą, įrengiant nuovažą ir priėjimą iki pareiškėjai priklausančio statinio – pirties, esančios adresu (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2022 m. birželio 7 d. kreipėsi į Administracijos vyriausiojo inžinieriaus biurą (toliau – ir Biuras) su prašymu išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas projektui „(Duomenys neskelbtini) paslaugų pastato-pirties remontas“. Biuras, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2022 m. birželio 17 d. atsakyme nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatomis, remonto darbams prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos nerengiamos. Biuras atkreipė dėmesį, kad pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas žemės sklypas, o prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos išduodamos žemės sklypų, kuriuose yra esami ar projektuojami nauji statiniai, eismo jungtims su viešąja savivaldybės infrastruktūra. Pareiškėja 2022 m. birželio 28 d. pateikė Biurui prašymą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas projektui „(Duomenys neskelbtini) komercinės paskirties – pirties pastato, rekonstrukcijos ir privažiavimo prie pastato nuovažos projektas“. Biuras, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2022 m. liepos 14 d. atsakyme pakartojo tuos pačius argumentus. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2022 m. liepos 22 d. Administracijai persiuntė pareiškėjos skundą, kuriuo pareiškėja apskundė Administracijos 2022 m. liepos 14 d. atsakymą. Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 9 d. pateiktas Administracijos sprendimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. liepos 14 d. raštas yra panaikintas, taip pat nurodyta, kad sąlygų išdavimas nėra galimas, nes aplink pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas žemės sklypas, todėl nebūtų užtikrintas Statybos įstatyme numatytas statytojo teisės įgyvendinimas. Nesutikdama su Administracijos sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri 2022 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad Administracija sprendime pagrįstai nustatė, jog prašymą išduoti sąlygas pateikusi pareiškėja neturi teisės būti susisiekimo komunikacijų – nuovažos statytoja, kadangi ji nėra žemės, kurioje ketinama įrengti nuovažą savininke bei nepateikė valstybinės žemės valdytojos – NŽT – išduoto leidimo ar kitokios formos sutikimo įrengti nuovažą. Pareiškėjos vertinimu, Komisijos priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui.
3. Pareiškėja nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, todėl pareiškėja tinkamai kreipėsi į Administraciją dėl nuovažos prie esamo statinio įrengimo, tačiau skundžiamas Administracijos sprendimas priimtas pažeidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 punkte nustatytus reikalavimus, nes sprendime nurodytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindimas prieštarauja teisės aktams. Faktas, kad rengiant (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą nebuvo numatyta nuovažų prie visų esamų paslaugų paskirties statinių, laikytina asmenų teisėtų interesų pažeidimu, bei prieštarauja STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai" 297 punktui.
4. Pareiškėja pažymėjo, jog Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad savivaldybės yra atsakingos dėl prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygų, todėl skundžiamame sprendime trūksta teisinio pagrindimo, reglamentuojančio atsisakymą suformuoti nuovažą prie pareiškėjos statinio. Iš esmės yra pateikta tik abstrakti nuomonė dėl pareiškėjos, kaip statytojos teisių, kuri nesutampa su valstybinės žemės valdytojos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – prie Aplinkos ministerijos) Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. 49SD-13574-(14.49.136E) pateikta pozicija, kad, kai nėra suformuoti žemės sklypai, atnaujinant pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, formuoti žemės sklypą neprivaloma.
5. Pareiškėjos teigimu, atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą formaliai, nepasiūlė jokių situacijos sprendimo būdų ir tuo pažeidė pareiškėjos teisę į kokybišką viešąjį administravimą. Skundžiamuose sprendimuose nėra pateikta išsami situacijos analizė, nurodytas teisinis reguliavimas savaime nelemia prašymo netenkinimo. Priimant skundžiamą Administracijos sprendimą nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas, jame nurodomas teisinis reguliavimas netinkamai susietas su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
6. Atsakovas Administracija nesutiko su pareiškėjos skundu, prašė jo netenkinti.
7. Administracija paaiškino, kad pareiškėja 2022 m. birželio 7 d. Biurui pateikė prašymą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas projektui „(Duomenys neskelbtini) paslaugų pastato-pirties remontas“. Pareiškėjai 2022 m. birželio 17 d. raštu atsakyta, kad vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, remonto darbams prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos nerengiamos. Pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas žemės sklypas, o prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos išduodamos žemės sklypams, kuriuose yra esami ar projektuojami nauji statiniai, eismo jungtims su viešąja savivaldybės infrastruktūra.
8. Administracija nurodė, jog pareiškėja 2022 m. birželio 28 d. pateikė prašymą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas projektui „(Duomenys neskelbtini) komercinės paskirties – pirties pastato, rekonstrukcijos ir privažiavimo prie pastato nuovažos projektas“. Pareiškėjai 2022 m. liepos 14 d. raštu atsakyta, kad šiam pastatui nesuformuotas žemės sklypas, o prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos išduodamos žemės sklypams, kuriuose yra esami ar projektuojami nauji statiniai, eismo jungtims su viešąja savivaldybės infrastruktūra. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2022 m. liepos 22 d. persiuntė pareiškėjos skundą Administracijai dėl Administracijos 2022 m. liepos 14 d. atsakymo A51-100952/22(2.9.4.9E-INF). Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 9 d. pateiktas Administracijos atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsakovo 2022 m. liepos 14 d. raštas panaikintas, o sąlygų išdavimas negalimas, nes aplink pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nesuformuotas žemės sklypas, t. y. nebūtų užtikrintas Statybos įstatyme numatytas statytojo teisės įgyvendinimas.
9. Atsakovas pažymėjo, jog Komisija 2022 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, vertindama, kad Administracija pagrįstai nustatė, jog prašymą išduoti sąlygas pateikusi pareiškėja neturi teisės būti susisiekimo komunikacijų – nuovažos statytoja, kadangi ji nėra žemės, kurioje ketinama įrengti nuovažą, savininkė bei nepateikė valstybinės žemės valdytojos – NŽT – išduoto leidimo ar kitokios formos sutikimo įrengti nuovažą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, ji valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais pagrindais, todėl įvertinus jos prašymą, nustatyta, kad sąlygų išdavimas negalimas, nes aplink pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas žemės sklypas.
Atsiliepimas
10. Atsakovo teigimu, prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos išduodamos nuo sklypo ribos iki susijungimo su gatve (keliu), o nagrinėjamu atveju žemės sklypas aplink statinį nesuformuotas. Privažiavimo kelias prie rekonstruojamo statinio planuojamas laisvoje valstybinėje žemėje, kurios valdytoja – NŽT. Pareiškėja prie prašymo nepridėjo šios institucijos sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Tokios pat pozicijos laikėsi ir Komisija.
11. Administracijos tvirtinimu, nors pareiškėja nurodo, kad Administracijos sprendimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir galiojančiam teisiniam reguliavimui, tačiau nepagrindžia savo pozicijos objektyviais duomenimis. Administracijos nuomone, sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
12. Administracija akcentavo, kad skunde pareiškėjos minimas STR buvo panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu, todėl pareiškėja vadovaujasi nebegaliojančiu teisės aktu. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog rengiant (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) statybos projektą, nesivadovauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintu „Dėl kelių reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reglamentu. Šioje teritorijoje nėra parengtų teritorijos planavimo dokumentų, kuriais būtų suplanuotas privažiavimas prie pirties pareiškėjos nurodytu adresu. Aplink pirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra suformuoto, Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruoto žemės sklypo, pareiškėjai nepareiškus pageidavimo. Vilniaus miesto savivaldybėje 2019 m. balandžio 29 d. vyko viešas susirinkimas dėl projektinių pasiūlymų svarstymo, kuriame pareiškėja turėjo galimybę dalyvauti ir teikti pasiūlymus bei pastabas dėl projektinių sprendinių, tačiau ji nei viešojo susirinkimo metu, nei projektinių pasiūlymų viešinimo laikotarpiu nepateikė pageidavimo įrengti nuovažą.
13. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją įgyvendinti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis ir pakoreguoti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą pagal STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ 297 punktą, užtikrinant nuovažą ir priėjimą prie jai priklausančio statinio, negali būti tenkinamas, kadangi jis suformuluotas remiantis nebegaliojančiu teisės aktu.
14. Administracija atkreipė dėmesį, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodyta, kokie veiksmai turi būti atlikti, kokiu pagrindu, bei pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad jie nebuvo atlikti ar atsisakyta juos atlikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių aplinkybių nenurodė. Administracijos nuomone, jos ir Komisijos priimti sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti ir teisėti.
Šalies argumentai
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija nesutiko su pareiškėjos skundu, prašė jo netenkinti.
Atsiliepimas
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja pateikė Inspekcijai 2022 m. rugpjūčio 13 d. ir 2022 m. rugsėjo 23 d. skundus, kuriuose prašė pakoreguoti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą ir numatyti nuovažą prie jai priklausančio pirties statinio, esančio (duomenys neskelbtini). Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundus, 2022 m. spalio 11 d. rašte Nr. 2D-18547,,Dėl nuovažos (duomenys neskelbtini) gatvėje greta statinio (duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad ji neįgaliota spręsti klausimų dėl gatvės naudojimo ar jos numatomos statybos sprendinių bei persiuntė pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 23 d. skundą nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
17. Inspekcija teigė, jog iš pareiškėjos skundo bei pateiktų dokumentų matyti, kad privažiavimo kelias prie rekonstruojamo statinio pareiškėjos planuojamas statyti atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurios valdytoja – NŽT. Pareiškėja nėra teritorijos, kurioje planuojama statyti statinį, savininkė, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, t. y. pareiškėja turi gauti NŽT pritarimą statinių statybai valstybinėje žemėje.
18. Inspekcija paaiškino, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju, be kita ko, prašo įrengti nuovažą prie jai priklausančio pirties statinio, tačiau jos planuojami atlikti statybos darbai nepatenka į minėto reglamento 4 priedo 1–3 punktuose numatytas išimtis, kai neprivaloma žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais pagrindais arba kai galima statyba nesuformuotame žemės sklype.
II.
19. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. R. skundą.
20. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. birželio 7 d. Biurui pateikė prašymą Nr. E348-786/22 išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas projektui „(Duomenys neskelbtini) paslaugų pastato-pirties remontas“. Pareiškėjai Biuro 2022 m. birželio 17 d. atsakyme Nr. A51-87664/22(2.9.4.9E-INF) nurodyta, kad vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, remonto darbams prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos nerengiamos. Biuras atkreipė dėmesį, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas žemės sklypas, o prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos išduodamos žemės sklypų, kuriuose yra esami ar projektuojami nauji statiniai, eismo jungtims su viešąja savivaldybės infrastruktūra. Pareiškėja 2022 m. birželio 28 d. pateikė prašymą Nr. E348-875/22 išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas projektui „(Duomenys neskelbtini), komercinės paskirties – pirties pastato, rekonstrukcijos ir privažiavimo prie pastato nuovažos projektas“. Biuro 2022 m. liepos 14 d. atsakyme Nr. A51-100952/22(2.9.4.9E-INF) pareiškėjai nurodyta, kad pastatui (duomenys neskelbtini), nesuformuotas žemės sklypas, o prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos išduodamos žemės sklypų, kuriuose yra esami ar projektuojami nauji statiniai, eismo jungtims su viešąja savivaldybės infrastruktūra. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2022 m. liepos 22 d. persiuntė pareiškėjos skundą Nr. A60-215/22 dėl nurodyto Biuro atsakymo. Pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 9 d. Administracija atsakyme Nr. A63-98/22(3.2.1E-AD24) nurodė, kad 2022 m. liepos 14 d. raštas Nr. A51-100952/22(2.9.4.9E-INF) panaikintas, sąlygų išdavimas negalimas, nes aplink pastatą (duomenys neskelbtini), nesuformuotas žemės sklypas, todėl nebūtų užtikrintas Statybos įstatyme numatytas statytojo teisės įgyvendinimas. Komisija 2022 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, įvertinusi, kad Administracija sprendime pagrįstai nustatė, jog prašymą išduoti sąlygas pateikusi pareiškėja neturi teisės būti nuovažos statytoja, kadangi nėra žemės, kurioje ketinama įrengti nuovažą, savininke bei nepateikė valstybinės žemės valdytojos NŽT išduoto leidimo ar kitokios formos sutikimo įrengti nuovažą.
21. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 ir 99 dalių, 3 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nevaldo ir nenaudoja valstybinės žemės, kurioje siekia įrengti nuovažą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nori įrengti nuovažą prie jai priklausančio pastato ant valstybinės žemės. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nustatė, kad pareiškėja neturi teisės būti statytoja, nes ji nėra žemės, kurioje siekia įrengti nuovažą, savininkė, taip pat neturi NŽT išduoto leidimo ar sutikimo minėtoms statyboms, todėl teismas padarė išvadą, kad prašymą išduoti sąlygas pateikė asmuo, neturintis tam teisės.
22. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos skundo argumentą, kad rengiant rekonstrukcijos projektą nebuvo numatyta nuovažų prie visų esamų paslaugų paskirties statinių, o tai tariamai laikytina asmenų teisėtų interesų pažeidimu, prieštarauja STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ 297 punktui, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja vadovaujasi teisės aktu, kuris nebegalioja nuo 2008 metų.
23. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjos skundo argumentu, jog Administracijos sprendimas priimtas pažeidus VAĮ 10 straipsnio 5 punkte nustatytus reikalavimus, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir galiojančiam teisiniam reguliavimui. Teismo vertinimu, skundžiamų sprendimų turinys leidžia spręsti, jog nagrinėjamu atveju jie visiškai atitinka minėtus reikalavimus, jie yra tinkamai pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Pareiškėja galėjo ir turėjo suprasti skundžiamų sprendimų priėmimo faktinius ir teisinius pagrindus.
24. Teismas, pripažinęs, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pagrindinius ir išvestinį reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl atmetė pareiškėjos skundą.
III.
25. Pareiškėja A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
26. Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai interpretavo teisės aktus ir pažeidė pareiškėjos teises, diskriminuodamas ją ir neužtikrindamas privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio statinio (pirties), plėtojant infrastruktūros projektus (duomenys neskelbtini).
27. Pareiškėja nurodo, jog Administracija nesilaikė objektyvumo ir įstatymo viršenybės principų, atlikdama viešojo administravimo procedūrą, nes nepateikė išsamaus ir aiškaus atsakymo, nepagrindė atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą.
28. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalį, neįvertinęs, kad privažiavimo prie statinio sąlygos nepriklauso nuo žemės sklypo valdymo modelio, t. y. daugelis nevaldo sklypo, bet turi privažiavimą.
Atsiliepimas
29. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
30. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad prašymą išduoti sąlygas pateikusi pareiškėja neturi teisės būti susisiekimo komunikacijų – nuovažos – statytoja, kadangi ji nėra žemės, kurioje ketinama įrengti nuovažą, savininke bei nepateikė valstybinės žemės valdytojos – NŽT – išduoto leidimo ar kitokios formos sutikimo įrengti nuovažą.
31. Atsakovas teigia, kad nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Administracijos sprendimas prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir galiojančiam teisiniam reguliavimui, tačiau nepagrindžia savo pozicijos. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei pritaikius aktualias teisės aktų nuostatas. Sprendime išdėstyti pakankami motyvai, iš kurių galima suprasti, dėl kokių priežasčių netenkintas pareiškėjos prašymas.
32. Atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) projektiniai pasiūlymai buvo paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje. Skelbime buvo nurodyti projekto vadovo kontaktai, kuriais galima buvo kreiptis ir teikti pasiūlymus bei pastabas dėl projektinių pasiūlymų. Savivaldybėje, be kita ko, vyko viešas susirinkimas dėl projektinių pasiūlymų svarstymo, kuriame pareiškėja turėjo visas galimybes dalyvauti ir teikti pasiūlymus, pastabas dėl projektinių sprendinių. Nei viešo susirinkimo metu, nei projektinių pasiūlymų viešinimo laikotarpiu pareiškėja nepateikė pageidavimo įrengti nuovažą.
33. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Atsiliepimas
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
35. NŽT iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Komisijos ir Administracijos sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumas ir teisėtumas.
37. Pareiškėja, būdama pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininke ir ruošdamasi jo remontui, 2022 m. birželio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pageidaudama, kad būtų išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos. Atsakovas atsisakė tai padaryti, argumentuodamas, jog statinio paprastajam remontui tokios sąlygos neišduodamos. Pareiškėja 2022 m. birželio 28 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydama išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas nuovažos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir priėjimo prie pastato įrengimui. Atsakovui atsisakius tai padaryti, nes pareiškėja nėra žemės sklypo savininkė ar valdytoja, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, o gavusi pastarosios neigiamą sprendimą, pateikė skundą teismui.
Žemesnės instancijos teismas
38. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėja nėra žemės sklypo, kuriame turėtų būti įrengta nuovaža, savininkė ar valdytoja ir nėra atsakovui pateikusi valstybinės žemės valdytojo sutikimo susisiekimo komunikacijų įrengimui, pripažino atsakovo veiksmus teisėtais, o pareiškėjos skundą atmetė.
39. Apeliaciniame skunde pareiškėja kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektais, akcentuoja, kad ji yra diskriminuojama, neužtikrinant saugaus patekimo nuo gatvės prie jos nuosavybės teise valdomo statinio.
40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjos nustatytų apeliacinio skundo ribų.
41. Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).
42. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu darytina išvada, kad teismas šių taisyklių laikėsi, išsprendė pareiškėjos reikalavimus, atsakė į esminius pareiškėjos argumentus, nurodė teisės normas, kuriomis rėmėsi, nustatė faktines aplinkybes, kurias susiejo su ginčui aktualiomis teisės normomis. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ reikalavimus ir nėra pagrindo naikinti jį kaip nemotyvuotą.
43. Iš nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų (Statybos įstatymo 2 straipsnio 44, 99 ir 100 dalių, 3 straipsnio) darytina išvada, kad asmuo, pageidaujantis įrengti susisiekimo komunikaciją, turi arba būti žemės sklypo savininku, valdytoju, naudotoju, arba pateikti žemės sklypo savininko sutikimą tokiems statybos darbams atlikti. Tik tokiu atveju asmuo gali įgyvendinti statytojo teises, įskaitant ir teisę rengti projektą bei gauti specialiąsias sąlygas. Pareiškėja neginčija, jog jos valdomam statiniui eksploatuoti žemės sklypas nėra suformuotas, ji nėra žemės, kurioje stovi pastatas, savininkė ar valdytoja. Nors procesiniuose dokumentuose pareiškėja nurodė, kad yra pateikusi NŽT sutikimą, tačiau ji yra gavusi iš NŽT Vilniaus skyriaus ir pateikusi atsakovui tik sutikimą vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimui, o ne kitokių susisiekimo komunikacijų statybai. Dėl šios priežasties pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normų nuostatas, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais.
44. Iš pareiškėjos 2022 m. birželio 7 ir 28 d. prašymų Administracijai matyti, kad ji prašė išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, kurios būtų reikalingos pačiai pareiškėjai įrengiant nuovažą ar priėjimą prie pastato. Pareiškėja nereikalavo iš Administracijos, kad pastaroji savo lėšomis įrengtų susisiekimo komunikacijas, todėl Administracija pagrįstai tokio klausimo nesvarstė ir į jį neatsakinėjo. Be to, šiuose pareiškėjos prašymuose nebuvo keltas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto, todėl pareiškėjos skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti Administraciją koreguoti minėtą (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektą taip pat pagrįstai netenkintas. Pažymėtina, kad Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 6 straipsnis, kuriuo savo skunde rėmėsi pareiškėja, apibrėžia savivaldybių vyriausiojo inžinieriaus funkcijas, o ne įpareigoja savivaldybes įrengti susisiekimo komunikacijas prie visų statinių.
45. Apeliantė teigė, jog ji yra diskriminuojama, nurodydama tai, jog kiti statinių savininkai ar valdytojai, nesantys žemės savininkais, turi priėjimus ir privažiavimus prie savo statinių, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Pareiškėja turėtų nustatyta tvarka kreiptis dėl žemės sklypo, reikalingo jos nuosavybės teise valdomo statinio eksploatacijai, suformavimo arba gauti sutikimą įrengti nuovažą ar kitokias susisiekimo komunikacijas iš valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, valdytojo. To pareiškėja nėra padariusi, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymus ir atsakovo veiksmuose nėra nustatyta diskriminacijos požymių.
46. Įvertinus skundžiamą Administracijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. A63-98/22(3.2.1E-AD24) jo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems individualaus administracinio akto reikalavimams aspektu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jis yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Pareiškėja iš sprendimo turinio galėjo aiškiai suprasti dėl kokių priežasčių jos prašymas netenkinamas ir kokie galimi problemos sprendimo būdai.
47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
48. Pareiškėja prašė atlyginti sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šis pareiškėjos prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.