Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuotieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybės biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja A. R. teismo prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 21R-532 ir priimti naują sprendimą;

panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. A63-98/22(3.2.1E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ ir įpareigoti jos prašymą nagrinėti iš naujo;

įpareigoti atsakovę įgyvendinti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis ir koreguoti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą pagal STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ 297 punktą, užtikrinant nuovažą ir priėjimą prie pareiškėjai priklausančio statinio.

Skundžiamas sprendimas, pareiškėjos manymu, priimtas pažeidžiant LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 punkte nustatytą reikalavimą, nes jame nurodytos faktinės aplinkybės ir pagrindimas prieštarauja teisės aktams. Skunde akcentuoja, kad statytojo teisės ribojimas yra nepagrįstas nes ji siekia rekonstruoti nesudėtingą statinį, kuriam nereikia statybos leidimo. Vieša Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė taiko „savo“ niekur nereglamentuotas taisykles, pagrįsta. Pareiškėja akcentuoja, kad skundžiamame sprendime trūksta teisinio pagrindimo, kuris reglamentuotų atsisakymą suformuoti nuovažą prie esamo statinio net ir nesant suformuotam sklypui, kaip ir daugeliui Vilniaus miesto statinių. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. 49SD-13574-(14.49.136E) nurodyta, kad kai nėra suformuoti žemės sklypai atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, formuoti žemės sklypą neprivaloma. Pareiškėjos manymu, atsakovė Prašymą nagrinėjo formaliai, nepasiūlė jokių sprendimo būdų ir tuo pažeidė jos teisę į kokybišką viešąjį administravimą.

Nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjos, skundžiamame Komisijos sprendime ir Rašte nepateikta išsami faktinės situacijos analizė, nurodytos teisės normos savaime nelemia prašymo netenkinimo, nes teiginys, kad susisiekimas su komunikacijomis galimas tik esant žemės sklypui, neparemtas jokiais teisės aktais, o kitų teisės normų, kurios minimos atsakovo skundžiamose dokumentuose, Rašte nenurodyta. Pareiškėjos manymu, priimant skundžiamą sprendimą nebuvo objektyviai įvertintos visos aplinkybės, jame nurodomos teisės normos netinkamai susietos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Prašo patenkinti skundą, neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2022 m. liepos 22 d. persiuntė pareiškėjos skundą dėl 2022 m. liepos 14 d Administracijos atsakymo A51-100952/22(2.9.4.9E-INF). Administracijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. atsakyme nurodyta, kad atsakovės 2022 m. liepos 14 d. raštas panaikintas, o sąlygų išdavimas negalimas, nes aplink pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) nesuformuotas žemės sklypas, t. y. nebūtų užtikrintas Statybos įstatyme numatytas statytojo teisės įgyvendinimas. Atsakovė nurodo, kad būtent šį Sprendimą pareiškėja ir ginčija.

Atsakovė akcentuoja, kad sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, su tuo sutiko ir Komisija. Laiko, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Vadovaudamiesi statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis, visuomenės atstovai projektuotojui galėjo pateikti pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų, kurie buvo pristatomi viešo susirinkimo metu, vadovaujantis Reglamento 63.4 papunkčio reikalavimais, taip pat galėjo būti teikiami viešo susirinkimo metu. Projektuotojas gautus pasiūlymus priima arba motyvuotai atmeta.

Administracija akcentuoja, kad vienas iš skundo reikalavimų – įpareigoti Administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 6 straipsnio 1, 2 dalis ir koreguoti (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą pagal STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ 297 punktą, užtikrinant nuovažą ir priėjimą prie jai priklausančio statinio. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad šis punktas panaikintas, reikalavimas negali būti tenkintas, būtų nevykdytinas, nes pateiktas remiantis negaliojančio teisės akto pagrindu.

Dėl pirmosios reikalavimo dalies atsakovė pasisako, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse tiesiog apibrėžta savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus sąvoka ir konkretizuotos jo funkcijos. Administracijos nuomone, aptartas reikalavimas yra bendro pobūdžio ir nekonkretus.

Atkreipia dėmesį, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodyta, kokie veiksmai turi būti atlikti, kokiu pagrindu, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad jie nebuvo atlikti ar atsisakyta atlikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokių aplinkybių nenurodė. Administracijos žinioje nėra jokių dokumentų, kurie būtų buvę teikti kaip atsakymai į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) raštus dėl šios situacijos. Taip pat nėra NŽT 2022 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. 49SD-13574-(14.49.136E).

Išnagrinėjusi pareiškėjos skundus, Inspekcija 2022 m. spalio 11 d. raštu ,,Dėl nuovažos (duomenys neskelbtini) gatvėje greta statinio (duomenys neskelbtini)“ Nr. 2D-18547 išaiškino, kad neįgaliota spręsti klausimų dėl gatvės naudojimo ar jos numatomos statybos sprendinių bei persiuntė pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 23 d. skundą pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Inspekcija nurodo, kad nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo turinio bei pateiktų dokumentų matyti, jog privažiavimo kelias prie rekonstruojamo statinio pareiškėjos planuojamas statyti atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurios valdytoja – NŽT. Pareiškėja nėra teritorijos, kurioje planuojama statyti statinį, savininkė, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimas, t. y. pareiškėja turi gauti NŽT pritarimą statinių statybai valstybinėje žemėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoj a:

Ginčas šioje byloje kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 21R-532 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. A63-98/22 (3.2.1E-AD24) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. birželio 7 d. Administracijos vyriausiojo inžinieriaus biurui (toliau – Biuras) pateikė prašymą Nr. E348-786/22 išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas projektui „(duomenys neskelbtini) paslaugų pastato-pirties remontas“.

Pareiškėjai 2022 m. birželio 17 d. Biuro atsakyme Nr. A51-87664/22(2.9.4.9E-INF) nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, remonto darbams prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos nerengiamos. Biuras atkreipė dėmesį, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas žemės sklypas, o prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos išduodamos žemės sklypų, kuriuose yra esami ar projektuojami nauji statiniai, eismo jungtims su viešąją savivaldybės infrastruktūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais, o vienas iš šių dokumentų nagrinėjamu atveju yra prisijungimo sąlygos. Minėtos sąlygos išduodamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsniu, o to paties straipsnio 18 dalis nustato, kad už prisijungimo sąlygų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų ir specialiųjų architektūros reikalavimų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams pagal kompetenciją atsako juos parengę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka.

STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priedo 1.6, 2 bei 3 punktai numato, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma rekonstruojant valstybinėje žemėje nesudėtinguosius poilsio ar sporto paskirties statinius <…> bei „Kai nesuformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir griaunant statinius)“.

Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ numatyta, kad „poilsio paskirties pastatai – pastatai skirti poilsiui (poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai)“ bei „sporto paskirties pastatai – pastatai skirti sportuoti: sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai”.

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir jų teisėtumo tikrinimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą.

Statybos įstatyme 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas statinio projekto rengimas: 1) statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; 2) rekonstravimo projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – pastato atnaujinimui (modernizavimui). Toks projektas gali būti rengiamas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinio projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams (kai tai nėra kultūros paveldas), arba pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus; 4) kapitalinio remonto projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; 5) paprastojo remonto projektas – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui; 6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingojo statinio statybai; 7) supaprastintas rekonstravimo projektas – nesudėtingojo statinio rekonstravimui; 8) kapitalinio remonto aprašas – nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui; 9) paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus branduolinės energetikos objekto ir kultūros paveldo statinius, paprastajam remontui; 10) griovimo projektas – ypatingajam statiniui griauti; 11) griovimo aprašas – neypatingajam statiniui griauti; 12) pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas – keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalį, statytojas – tai Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis) Tuo tarpu statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 4 priedo 1.6, 2 bei 3 punktuose numatyta, kad žemės sklypo (teritorijos) valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais neprivaloma rekonstruojant valstybinėje žemėje nesudėtinguosius poilsio ar sporto paskirties statinius <…> bei „Kai nesuformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir griaunant statinius)“.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja nevaldo ir nenaudoja valstybinės žemės, kurioje nori statyti nuovažą. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja siekia įrengti nuovažą prie jai priklausančio pastato, ant valstybinės žemės. Įvertinus rašytinius įrodymus ir aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą nustatyta, kad pareiškėja neturi teisės būti statytoja, nes ji nėra žemės, kurioje siekia statyti nuovažą, savininkė. Laikytina, kad prašymą išduoti sąlygas pateikė asmuo, neturintis tam teisės. Nagrinėjimu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad žemės sklypas aplink statinį nėra suformuotas, o privažiavimo kelias prie rekonstruojamo statinio planuojamas laisvoje valstybinėje žemėje, kurios valdytoja – NŽT. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje taip pat nėra įrodymų, jog pareiškėja iš valstybinės žemės valdytojos turi leidimą ar sutikimą statyboms. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodomus, teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Administracija pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neturi teisės būti susisiekimo komunikacijų – nuovažos statytoja, kadangi ji nėra žemės, kurioje ketina įrengti nuovažą, savininkė, nepateikė valstybinės žemės valdytojos išduoto leidimo ar kitokios formos sutikimo vykdyti nuovažos įrengimą.

Skundo argumentą, kad rengiant rekonstrukcijos projektą nebuvo numatyta nuovažų prie visų esamų paslaugų paskirties statinių, o tai neva laikytina dideliu apsileidimu ir asmenų teisėtų interesų pažeidimu, prieštarauja STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ 297 punktui, teismas atmeta kaip nepagrįstą, nes pareiškėja vadovaujasi teisės aktu, kuris nebegalioja nuo 2008 metų. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėta norma buvo panaikinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu.

Teismas kaip nepagrįstą taip pat atmeta argumentą, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 punkte nustatytą reikalavimą ir prieštarauja faktinėms aplinkybės ir galiojančiam teisiniam reglamentavimui. VAĮ 10 straipsnio nuostatos iš esmės atitinka šio įstatymo ankstesnės redakcijos 8 straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. (žr., pvz., 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. (LVAT 2008-11-19 nutartis AB Nr. A556-1898/2008, 2010-11-15 sprendimas AB Nr. A556-15/2010, 2012-03-22 nutartis AB Nr. A502-212/2012 ir kt.) Teismo vertinimu, ginčijamų sprendimų turinys leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju jie visiškai atitinka VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus – sprendimai yra tinkamai pagrįsti faktiniais duomenimis. Ginčijami sprendimai aiškiai pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys. Pareiškėja iš esmės galėjo (turėjo) suprasti ginčijamo sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad netenkina skundžiamų sprendimų motyvai ir (ar) pareiškėja nesutinka su jais, nesudaro pagrindo išvadai, kad sprendimai neatitinka VAĮ nuostatų ar priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ginčijami Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius aktualias teisės aktų nuostatas. Sprendimuose išdėstyti pakankami motyvai, iš kurių galima suprasti, dėl kokių priežasčių pareiškėjos prašymas netenkintas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo jų panaikinti.

Pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėtai ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo ir atlikti veiksmus, todėl patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. R. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.