- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- eA-1914-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00074-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- P. R., P. Rugio IĮ „Broliai juodvarniai“
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. R. individuali įmonė (toliau – ir IĮ) „Broliai juodvarniai“ (toliau – ir pareiškėjas, Įmonė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. ATK2-188/18 (toliau – ir Nutarimas).
2. Nutarimu Įmonei paskirta 144 Eur bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą, kadangi Įmonės darbuotoja (barmenė) Įmonei priklausančioje viešojo maitinimo įstaigoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Kavinė), klientui pardavė gamykliniu būdu uždarytas skardines alaus. Pareiškėjo teigimu, Nutarimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neištyrus visų faktinių aplinkybių. Analizuodamas skunde cituojamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas, pareiškėjas nurodė, kad siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal šią teisės normą, būtina nustatyti, kad asmuo prekiavo alkoholiniu gėrimu rugsėjo 1 d. kitoje nei šio punkto išimtyje nurodytoje vietoje (šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems, be kita ko, viešojo maitinimo vietose). Taigi, pareiškėjas manė, kad visų pirma svarbu nustatyti, ar Įmonė užsiima viešojo maitinimo veikla. Pasak pareiškėjo, faktą, jog Įmonė vykdo viešojo maitinimo veiklą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Licencija Nr. 288/8 verstis mažmenine prekyba alkoholiu, kurioje aiškiai nurodyta bendrovės veiklos rūšis – viešasis maitinimas bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog pareiškėjui priklausančioje kavinėje yra įrengtos dvi maitinimo salės (vienoje – 19 sėdimų vietų, kitoje – 14), taip pat viena virtuvė, ant stalų ties sėdėjimo vietomis padėta meniu bei skrajutės su siūlomais patiekalais, taip pat meniu iškabinti ant kavinės langų. Ar buteliai su alkoholiniais gėrimais buvo uždaryti kamšteliais, ar asmenys juos išsinešė iš kavinės, pareiškėjo įsitikinimu, reikšmės veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktas šių sąlygų neapibrėžia. Vadovaujantis AKĮ nuostatomis, alkoholinių gėrimų pardavimas neatidarytoje pakuotėje ir išsinešant iš įstaigos ribų baudžiamas, kuomet tokie veiksmai viešojo maitinimo įstaigose atliekami nuo 22 val. iki 8 val. (AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas). Šiuo atveju pareiškėjo darbuotoja alkoholinius gėrimus pardavė apie 13.30 val., tad tai patenka ir į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytą išimtį. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas veikė ne kaip viešojo maitinimo įstaiga, o kaip mažmeninės prekybos įmonė. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Nutarime Departamento nurodyta teismų praktika visiškai neatitinka nagrinėjamo atvejo faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos 3-iojo skyriaus (toliau – Kauno AVPK KP ENTV 3 SK) pareigūnai nustatė, jog 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 13.30 val. Įmonės parduotuvėje–bare Įmonės darbuotoja, veikdama Įmonės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui pardavė dešimt vienetų gamykliniu būdu uždarytų alaus „Kalnapilis Grand select“ skardinių, kuriuos pirkėjui, sudėjusi į baltos spalvos plastikinį maišelį, padavė per langelį išsinešimui. Remdamasis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto bei 2 straipsnio 30 dalies nuostatomis, Departamentas teigė, kad toks alkoholinių gėrimų pardavimo būdas viešojo maitinimo vietoje, kai nesiimama organizacinių priemonių užtikrinant alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, alkoholiniai gėrimai parduodami akivaizdžiai išsinešimui, laikytinas mažmeninės prekybos, o ne viešojo maitinimo veikla. Departamento nuomone, licencija Nr. 288/8 bei 2017 m. spalio 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas kavinėje vykdė prekybą išsinešimui, o tai iš esmės laikytina prekybine veikla, kuriai galėjo būti taikomas draudimas, nustatytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte. Vadovaujantis priešingu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatų aiškinimu, anot Departamento, susiklostytų situacija, kuomet viešojo maitinimo vietose galėtų būti laisvai prekiaujama alkoholiniais gėrimais nepaisant AKĮ nustatytų draudimų bei apribojimų, taip sudarant sąlygas viešojo maitinimo įstaigoms piktnaudžiauti savo teisėmis, apeinant AKĮ reikalavimus bei paneigiant AKĮ siekiamus tikslus. Departamentas išvadas, kad Įmonė nagrinėjamu atveju vykdė mažmeninės prekybos veiklą, grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nurodė, kad pareiškėjo padarytą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą patvirtina Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio 2018 m. rugsėjo 1 d. tarnybinis pranešimas, Kauno AVPK KP ENTV 3-ojo SK viršininko 2018 m. rugsėjo 1 d. tarnybinis pranešimas, pirkėjo 2018 m. rugsėjo 1 d. rašytinis paaiškinimas, 2018 m. rugsėjo 1 d. kasos kvitas Nr. 039690 ir kiti byloje nustatyti duomenys. Kadangi nuoseklūs ir neprieštaringi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą, Departamentas Nutarimu pagrįstai skyrė jam 144 Eur baudą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistas 2018 m. spalio 15 d., vadovaudamasis Kauno apskrities VPK VTV Prevencijos skyriaus raštu Nr. 20-S-59251(1.13 E), Departamento surinkta medžiaga, Įmonės atžvilgiu surašė pažeidimo protokolą Nr. ATK2-242, kuriame konstatavo, kad Įmonė jai priklausančioje parduotuvėje-bare, kurios adresas Kauno m., (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 1 d. prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Tuo Įmonė pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatas, draudžiančias prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 d. Pareiškėjo atstovė elektroniniu laišku 2018 m. gruodžio 5 d. informavo Departamentą, kad Įmonė nesutinka su 2018 m. spalio 15 d. protokole Nr. ATK2-242 nustatytu pažeidimu, kadangi Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutarime nustatė, jog Įmonėje dirbanti darbuotoja nusižengimo nepadarė, todėl prašė bylą nutraukti. Departamento direktorius už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. ATK2-188/18 Įmonei skyrė ekonominę sankciją – 144 Eur baudą.
7. Teismas vadovavosi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto (redakcija, galiojusi 2018 m. rugsėjo 1 d.) nuostata. Iš Nutarimo nustatė, kad Departamentas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą nustatė remdamasis Kauno apskrities VPK VTV Prevencijos skyriaus 2018 m. spalio 8 d. raštu Nr. 20-S-59251(1.13 E) pateikta bei paties surinkta medžiaga. Remdamasis dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, Departamentas Nutarime konstatavo, kad pareiškėjas jam priklausančioje parduotuvėje–bare, kurios adresas Kauno m. (duomenys neskelbtini) (toliau – parduotuvė-baras), 2018 m. rugsėjo 1 d. prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui, t. y. faktiškai vykdė ne viešojo maitinimo veiklą, o prekybinę veiklą, todėl pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto reikalavimą.
8. Teismas nurodė, jog analizuojant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto turinį, matyti, kad įstatymo leidėjas yra nustatęs išimtis, kada prekyba alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 d. visgi yra galima, ir tos išimtys yra susijusios su tam tikra specialia prekybos vieta. Jokių kitų išimtinių sąlygų, kurios turėtų būti įgyvendintos, siekiant nepažeisti prekybos alkoholiu rugsėjo 1 d. tvarkos, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktas nenumato. Teismas padarė išvadą, kad inkriminuojant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimą, visų pirma būtina nustatyti, ar ūkio subjektas nepatenka į šioje teisės normoje nustatytą subjektų, kuriems netaikomas draudimas rugsėjo 1 d. prekiauti alkoholiniais gėrimais sąrašą, o šiuo atveju, ar Įmonė tariamo pažeidimo padarymo metu užsiėmė viešojo maitinimo veikla.
9. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad P. R. individuali įmonė „Broliai juodvarniai“ užsiima viešojo maitinimo veikla ir jai 2008 m. gruodžio 30 d. yra išduota licencija Nr. 288/8 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (nuo 0 val. iki 24 val. gerti ten pat ir išsinešti) bare adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Įmonei 2008 m. balandžio 25 d. taip pat yra išduota licencija Nr. 288/5 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (nuo 8 val. iki 22 val. išsinešti) specializuotame parduotuvės skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis konstatavo, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur įsikūrusi P. R. individuali įmonė „Broliai juodvarniai“ bei apžiūrėjus patalpas, matyti, kad šiose patalpose įrengtos dvi maitinimo salės (pirmoje salėje įrengta 19 sėdimų vietų, antroje – 14 sėdimų vietų), taip pat viena virtuvė, ant stalų ties sėdėjimo vietomis padėta meniu bei skrajutės su siūlomais patiekalais, taip pat meniu iškabinti ant patalpų langų. Prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridedama vaizdinė medžiaga patvirtina šiame dokumente nurodytas aplinkybes.
10. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui yra išduotos dvi licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tuo pačiu adresu esančiame bare ir specializuotame parduotuvės skyriuje. Byloje duomenų, kad baro ir specializuotos parduotuvės skyriaus patalpos būtų atribotos, nebuvo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog asmuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigijęs 10 vnt. alaus skardinių, turėjo siekį pasinaudoti Įmonės viešojo maitinimo teikiamomis paslaugomis ir įsigytą alkoholį suvartoti viešojo maitinimo patalpoje. Priešingai, byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad asmeniui (pirkėjui) alkoholiniai gėrimai buvo parduoti gamykliniu būdu uždarytose pakuotėse ir perduoti plastikiniame krepšyje, t. y. turint tikslą jį įsigyti išsinešimui. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad Įmonė prekiaudama rugsėjo 1 d. alkoholiniais gėrimais, skirtais išsinešti, o ne vartoti vietoje, faktiškai veikė ne kaip viešojo maitinimo įstaiga, o kaip mažmeninės prekybos vieta (AKĮ 2 straipsnio 17 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, jog pareiškėjo skunde minimas Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-482-573/2018, kuriuo Įmonės darbuotojos atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi.
12. Teismas pažymėjo, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Taip pat pažymėta, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai.
13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, turėdamas dvi licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje – bare ir mažmeninės prekybos vietoje – specializuotame parduotuvės skyriuje, turėjo pareigą atskirti patalpas ir užtikrinti AKĮ įstatymo laikymąsi. Šiuo atveju patalpų neatskyrimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo padėtimi, tokiu būdu siekiant išvengti atsakomybės už AKĮ pažeidimus. Pažymėta, kad suteikiant galimybę viešojo maitinimo vietoms užsiimti prekybine veikla alkoholiniais gėrimais išsinešti rugsėjo 1 d., netaikant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nustatyto draudimo, būtų paneigiama tiek paties draudimo esmė, tiek įstatymo tikslai. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto draudimo pažeidimą.
14. Teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis atitinka pažeidimo sunkumą ir yra teisingas. Pareiškėja ginčo dėl paskirtos baudos dydžio nekelia.
15. Teismas nusprendė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
III.
16. Pareiškėjas P. R. IĮ „Broliai juodvarniai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.
17. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad jis pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą. Pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjas užsiima viešojo maitinimo veikla. Faktą, kad pareiškėjas užsiima viešojo maitinimo veikla, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ar buteliai, su alkoholiniais gėrimais buvo uždaryti kamšteliais, ar asmenys juos išsinešė iš kavinės, reikšmės veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktas šių sąlygų neapibrėžia. Pareiškėjas pažymi, kad darbuotoja alkoholinius gėrimus pardavė apie 13.30 val., tai patenka ir į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytą išimtį. Tas faktas, kad pareiškėjas turi 2 licencijas, nesuteikia jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju veikė ne kaip viešojo maitinimo įstaiga. Priešingai, jau ilgą laiką kavinėje vykdoma veikla tik pagal licenciją Nr. 228/8, pagal kurią leidžiama verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o veiklos rūšis nurodoma būtent viešasis maitinimas. Kita licencija Nr. 228/5, kuri suteikia teisę vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais specializuotame skyriuje, nėra naudojama. Todėl teismo argumentai, jog baro ir specializuotos parduotuvės patalpos nėra atribotos, neturi reikšmės, kadangi jokia specializuota parduotuvė Kavinėje nėra įrengta.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai nevertino byloje dėl administracinės teisenos nutraukimo darbuotojos atžvilgiu konstatuotų aplinkybių. Nors Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimas tiesioginės prejudicinės reikšmės ir neturi, tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką tokiu atveju toks nutarimas gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą.
20. Atsakovas pažymi, kad Nutarime aprašytomis aplinkybėmis pareiškėjas vykdė alkoholinių gėrimų prekybą ne kaip viešojo maitinimo vieta, o kaip mažmeninės prekybos vieta – parduotuvė, todėl pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto reikalavimą.
21. Atsakovas pažymi, jog suteikiant galimybę viešojo maitinimo vietoms užsiimti prekybine veikla alkoholiniais gėrimais išsinešimui rugsėjo 1 dieną netaikant AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto draudimo būtų paneigiama tiek paties draudimo esmė, tiek AKĮ tikslai.
22. Aplinkybę, kad Nutarime aprašytomis aplinkybėmis pareiškėjas faktiškai vykdė alkoholinių gėrimų prekybą ne kaip viešojo maitinimo vieta, o kaip standartinė mažmeninės prekybos vieta – parduotuvė, todėl pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto reikalavimą, patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pirkėjo ir pardavėjos rašytiniai paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. ATK2-188/18, kuriuo pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamame nutarime konstatuota, kad pareiškėjas jam priklausančioje parduotuvėje–bare, kurios adresas Kauno m. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 1 d. prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui, todėl pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtintą draudimą.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog Bendrovė pardavė alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, todėl pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą.
25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad jo veikla buvo netinkamai kvalifikuota, nes alkoholinius gėrimus pardavė veikdamas kaip viešojo maitinimo įmonė, todėl pareiškėjo atžvilgiu taikytina AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta išimtis.
26. Ginčijamu nutarimu pareiškėjui ekonominė sankcija dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyto draudimo pažeidimo paskirta dėl to, kad pareiškėjas jam priklausančioje viešojo maitinimo vietoje parduotuvėje-bare, esančiame Kauno m. (duomenys neskelbtini), faktiškai vykdydamas mažmeninės prekybos, o ne viešojo maitinimo veiklą, 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 13.30 val. prekiavo alkoholiniais gėrimais, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjo darbuotojas nurodytu laiku pardavė pirkėjui 10 vienetų gamykliniu būdu uždarytų alaus „Kalnapilis Grand select“ skardinių, kurias sudėtas į plastikinį maišelį perdavė per langelį išsinešimui.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi Kauno miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 30 d. neterminuotai išduotą licenciją „verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“, kuria pareiškėjui bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, veikiančiam kaip viešojo maitinimo įmonė, leidžiama vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, t. y. parduoti alkoholinius gėrimus (alų, vyną, fermentuotus gėrimus, spiritinius gėrimus, alkoholinius kokteilius) „nuo 0 iki 24 val. gerti ten pat ir išsinešti“. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, jam priklausančiame bare (t. y. viešojo maitinimo vietoje) turi teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais tiek vartoti vietoje, tiek išsinešti.
28. Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 1 d. turėjo licenciją jam priklausančioje viešojo maitinimo vietoje (bare) vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, t. y. prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 0 iki 24 val. dviem būdais – ir vartojimui vietoje, ir išsinešimui. Pareiškėjui Nutarimu bauda skirta už alkoholinių gėrimų (t. y. alaus), kuriais pagal suteiktą licenciją pareiškėjas turėjo teisę prekiauti, pardavimą licencijoje numatytu būdu (t. y. išsinešimui), kokiu bare galėjo būti prekiaujama alkoholiu nuo 0 iki 24 val. (alkoholinių gėrimų pardavimai, už kuriuos Nutarimu skirta bauda fiksuoti 13.30 val.). Dėl paminėtų faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad baras 2018 m. rugsėjo 1 d. atitiko viešojo maitinimo įmonėms taikomus reikalavimus. Tuo, kad baras ginčui aktualiu laikotarpiu galėjo faktiškai neatitikti AKĮ 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintos viešojo maitinimo vietos sąvokos (paminėtoje teisės normoje nustatyta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui) nenustatė nei Departamentas ginčijamame nutarime, nei pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime; tokia faktinė aplinkybė nenustatyta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
29. Nagrinėjamu atveju proceso šalių pozicijos išsiskiria vertinant, ar atsižvelgiant į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjas turėjo teisę 2018 m. rugsėjo 1 d. mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje vykdyti visa jam išduotoje licencijoje numatyta apimtimi (t. y. prekiauti alkoholiniais gėrimais dviem būdais – ir vartojimui vietoje, ir išsinešimui). Pareiškėjas teigia, kad jam turi būti taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtinto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną išimtis, pagal kurią paminėtas draudimas netaikomas „alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose“. Atsakovas Nutarime, be kita ko, teigia, kad „<...> toks alkoholinių gėrimų pardavimo būdas viešojo maitinimo vietoje, kai alkoholiniai gėrimai parduodami išsinešimui, nėra išpilstomi, nesiimama kitų realių priemonių užtikrinant viešojo maitinimo veiklą, laikytinas prekybos, o ne viešojo maitinimo veikla, todėl darytina išvada, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. Įmonės kavinėje parduodant alkoholinius gėrimus išsinešimui buvo vykdoma prekybos veikla, kuriai netaikomos Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos išimtys“.
30. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną; šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose. Taigi AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtinta, kad draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną netaikoma „alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose“.
31. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad paminėtą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtinto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną išimties formuluotę („draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose“) aiškinant lingvistiškai, akivaizdu, kad ji yra siejama išimtinai su vieta, kurioje vykdoma prekyba alkoholiu kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną, ji nėra siejama su tokios prekybos būdais. Vadinasi, ūkio subjektams, turintiems licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, nėra draudžiama jais prekiauti kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną, jeigu tos vietos faktiškai atitinka viešojo maitinimo vietos kriterijus (AKĮ 2 str. 30 d.) ir tai yra daroma licencijoje nustatytu būdu ir laiku.
32. Iš Nutarimo ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtintą draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną išimties formuluotę „draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose“ aiškino siaurinamai. Jie šios išimties taikymą susiejo su viešojo maitinimo vietose parduodamo alkoholio pardavimo būdu – t. y. vartojimu vietoje, nepaisant to, kad pagal viešojo maitinimo vietai išduotą licenciją, joje gali būti vykdoma mažmeninė prekyba alkoholiu išsinešimui. Tokiam AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtintos draudimo išimties aiškinimui nėra pagrindo pritarti.
33. Šiuo aspektu pirmiausiai paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pabrėžęs, kad lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas; šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti; taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, siaurinamai aiškinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriame įtvirtinta ginčui aktuali draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną išimtis, nėra pagrindo, be kita ko, įvertinus ir tai, kaip įstatymų leidėjas formuluoja išimtį iš toje pačioje AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje tik 13 jos punkte (žr. ginčui aktualią 2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-394 redakciją, galiojusią nuo 2017 m. birželio 9 d. iki šiol) įtvirtinto draudimo Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais (šiame kontekste primintina, kad pareiškėjas tokią licenciją turėjo). AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad „šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje“. Paminėtas pavyzdys patvirtina, kad įstatymų leidėjas, turėdamas tikslą išimtį iš draudimo Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais sieti ne tik su mažmeninės prekybos alkoholiu vieta, bet ir su tokios prekybos būdais, atitinkamai formuluoja ir teisinį reguliavimą.
35. Savo poziciją dėl to, kad ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas, be kita ko, grindžia LVAT 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-3139/2011 ir 2012 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2684/2012 pateiktais išaiškinimais. Pasisakydama dėl atsakovo cituojamose LVAT nutartyse pateiktų išaiškinimų taikymo nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT išplėstinės kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019), teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinus faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); taigi tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, būtina, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl pagrindo remtis minėtoje byloje suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis nėra.
36. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa ir su kitos panašios LVAT nagrinėtos bylos (žr. LVAT 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-513-261/2018), kurioje buvo aiškinama ir taikoma ir šiai bylai aktuali AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtinto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 dieną išimtis. Paminėtoje LVAT byloje esminę reikšmę turėjo nustatyta faktinė aplinkybė, kad konkreti prekyba alkoholiu rugsėjo 1 d. buvo vykdoma viešojo maitinimo vietose, kuri faktiškai neatitiko AKĮ 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintų tokioms vietoms keliamų kriterijų, o nagrinėjamoje byloje tokia faktinė aplinkybė nenustatyta.
37. Įvertinusi anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ginčijamame nutarime netinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino ir taikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad „2018 m. rugsėjo 1 d. Įmonės bare parduodant alkoholinius gėrimus išsinešimui buvo vykdoma prekybos veikla, kuriai netaikomos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytos išimtys“. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir aiškino bei taikė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami kaip teisiškai nereikšmingi.
38. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingus įrodymus, taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir nepagrįstai sprendė, jog ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir Departamento Nutarimas naikinamas (ABTĮ 147 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą patenkinti ir panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. ATK2-188/18
Sprendimas neskundžiamas.