Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-228-1033/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-03
Bylos Nr.
e1-228-1033/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23448-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
G. J.
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-228-1033/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23448-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam G. J., jo gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui,vertėjoms Natalijai Reut, Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. 2020 m. birželio 16 d., apie 00.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia sudavė dešine ranka savo sutuoktinei Z. G. du smūgius į galvos sritį, tokiu būdu mušdamas šeimos narį - nukentėjusiąją Z. G., sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. J. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis su žmona namuose išgėrinėjo, žmona prisiminė jo senas nuodėmes ir pirmoji pradėjo konfliktą, sudavė jam su batų šepečiu, draskė jo veidą, todėl jis gynėsi ir viena ranka pastūmė ją į petį ir ji atsisėdo ant lovos. Žmonai į galvą nesudavė. Paskui žmona išėjo į koridorių ir iškvietė policiją. Jis atėmė telefoną, kad ji neskambintų policijai. Žmona kvietė policiją, nes bijojo, kad gal jis muštis pradės. Žmona apsiramino, kol atvažiavo policija, praėjus 10 minučių po pastūmimo apsiramino. Jis žiūrėjo televizorių, kai atvažiavo policija. Pareigūnai pradėjo rašyti protokolą iš jos žodžių. Paskui jam uždėjo antrankius, kad ją pastūmė nuo savęs. Prie policijos jis nieko žmonai nedarė, tik ją pastūmė prie policijos, nes sakė netiesą, pradėjo meluoti, sakė, kad jis mušė ją, nors tik pastūmė. Jo žmona sunkiai vaikšto, į lauką truputį išeina su ramentais. Su žmona nedažnai konfliktai kyla, 2018 metais buvo susitaikęs su sutuoktine. Įvykio metu kitų asmenų bute nebuvo.

Nukentėjusioji Z. G. pateikė teismui raštus, kad negali atvyki į teismo posėdį, nes turi pirmos grupės invalidumą, sunkiai vaikšto. Šiuo metu jos santykiai su G. J. geri, jie susitaikė, tačiau prašo teismo „vyriškai pakalbėti“ (b. l. 119, 149). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji negalėjo atvykti į teismą, jos atvesdinti nebuvo galimybės dėl sveikatos problemų - neįgali, nevaikšto (tarnybinis pranešimas, b. l. 150), kaip nurodė kaltinamasis G. J., kad jo žmona kompiuteriu ir internetu nesinaudoja, jos negalima apklausti nuotoliniu būdu, todėl nukentėjusios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teismo posėdyje buvo pagarsinti (b. l. 163-164).

Nukentėjusioji Z. G. ikiteisminio tyrimo metu 2020-06-16 parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su vyru G. J., daugiau su jais niekas negyvena. 2020-06-16 apie 18 val. jos vyras grįžo namo iš miesto. Atvežė vieną butelį vyno ir pasiūlė kartu išgerti. Jie atsisėdo miegamajame kambaryje ant lovos ir gėrė vyną, sėdėdamas jai iš kairės pusės vyras trenkė jai vieną kartą dešine ranka į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Paskui ji griebė telefoną, kuris gulėjo šalia ant stalo ir paskambino pagalbos telefonu 112. Bekalbėdama telefonu spėjo pasakyti tik savo adresą, jos vyras atėmė iš jos telefoną, numetė kažkur ir dar kartą jai trenkė iš dešinės rankos į galvos sritį. Po smūgio ji pargriuvo ant lovos, o vyras nuėjo ieškoti numesto telefono. Anksčiau dėl smurto artimoje aplinkoje policija nebuvo kviesta. Įvykio metu bute jie buvo dviese, niekas daugiau šio įvykio nematė ir negirdėjo. Papildomai apklausta 2020-07-14 parodė, kad lieka prie ankščiau duotų parodymų, ir patikslina, kad, kilus žodiniam konfliktui, G. J. vieną kartą jai trenkė iš dešinės rankos į veido sritį, t. y dešinės pusės žandą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kadangi vyras trenkė kumščiu į veidą, žando srityje matėsi maža mėlynė, patinimo nebuvo. Jokių veiksmų prieš jį ji nesiėmė, daiktų nemėtė, konfliktavo tik žodžiais. Tęsiantis žodiniam konfliktui, jos vyras, norėdamas, kad jam nepriekaištautų, paėmęs dešine ranką už jos kairiojo peties, ją pastūmė ir ji, praradusi pusiausvyrą, atsisėdo ant lovos. Tada jis iškvietė policiją. Pirminėje apklausoje nurodė du smūgius, nes buvo susijaudinusi dėl esamos situacijos, tačiau nori parodyti, kad vyras jai sudavė tik vieną kartą į veido sritį (b. l. 1-4, 12, 20).

Liudytoja S. I. (buvusi pavardė – P.) teismo posėdyje parodė, kad ji yra policijos pareigūnė, nemažai laiko praėjo ir daug įvykių darbe būna, todėl įvykio aplinkybių neatsimena, prašo pagarsinti jos anksčiau duotus parodymus. Pagarsinus šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad atvykus pagal iškvietimą į vietą, nukentėjusioji buvo išsigandusi, matėsi, kad bijojo, jog vyras vėl ją muš. Neatsimena, ar matėsi smurto požymiai ant nukentėjusios veido. Nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo abu neblaivūs, kambaryje buvo matyti girtavimo požymiai, tačiau moteris buvo adekvati, kalbėjo aiškiai, pastovėjo ant kojų, lengvai galėjo su ja bendrauti. Atsimena, kad jai (liudytojai) su porininku D. V. esant pas nukentėjusiąją bute, jų akivaizdoje G. J. sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį. Kiek buvo smūgių iki jiems atvykstant negali pasakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. P. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ 2-osios kuopos vyriausiąja patrule. 2020-06-16 apie 00.48 val. jai dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu D. V. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad muša pranešėją, nurodė adresą: (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą ir priėję prie buto durų išgirdo moters riksmus, užėjus į butą, miegamojo kambaryje, abu ir pranešėja ir galimai vyras, kuris prieš ją smurtavo sėdėjo ant lovos. Jiems priėjus ir pasiteiravus, kas atsitiko, kodėl šaukė, pranešėja Z. G. paaiškino, kad jos vyras G. J. smurtauja prieš ją, t. y. ji pasakė, kad vyras jai sudavė du kartus ranka į galvos sritį. Jai ir Z. G. bendraujant, tarp pastarosios ir jos vyro kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. J. vieną kartą jų (pareigūnų) akivaizdoje ranka trenkė Z. G. į galvos sritį. Pareigūnas D. V. nedelsiant priėjo prie G. J. ir, panaudojęs fizinius kovinių imtynių veiksmus, sulaikė G. J., uždėjo antrankius. Iš nukentėjusiosios ji priėmė pareiškimą ir užpildė procesinį dokumentą - pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolą bei kitus dokumentus. Visas įvykis užfiksuotas Body kamera 9015 ir 9005. G. J. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti (b. l. 22).

Vyriausios patrulės S. P. 2020-06-16 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias ji nurodė apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 12).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2020-06-16 00.48 val. pranešėja telefonu pasakė, kad „prievartauja, muša“ adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau informacijos nesuteikė, pokalbį nutraukė perskambinti nepavyksta. Patikrinus gautą informaciją, smurtas pasitvirtino, pranešėja Z. G. paaiškino, kad jos vyras G. J. du kartus sudavė jai į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 13).

Iš 2020-06-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams pranešėja Z. G. patvirtino, kad jos vyras G. J. prieš ją naudojo smurtą ir ji patyrė fizinį skausmą, buvo apžiūrėta įvykio vieta, padarytos fotonuotraukos. Įvykio vietoje nustatyta, kad namuose vyrauja bendra netvarka, matosi girtavimo požymiai (b. l. 1-4, 14-15).

Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš Body kamerų, iš kurių matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams moteris (Z. G.) pasakoja, kad vyras jai trenkė, ji jautė skausmą (b. l. 27-28; CD prie bylos viršelio).

Iš asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad 2020-06-16 01.40 val. G. J. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis G. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2020-06-16 apie 00.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė savo sutuoktinei Z. G. du smūgius į galvos sritį, tokiu būdu mušdamas sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino iš dalies, tai yra teigė, kad jis gindamasis nuo nukentėjusios Z. G. veiksmų (sudavimo jam batų šepečiu, veido draskymo), ją tik pastūmė ir ji atsisėdo ant lovos, smūgių nesudavė, atvykus policijai taip pat nieko žmonai nedarė, tik pastūmė, nes ji pradėjo meluoti, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo G. J. kaltę patvirtina nukentėjusios Z. G. pranešimas Bendruoju pagalbos telefonu, kad ją muša, jos paaiškinimai atvykusiems policijos pareigūnams apie patirtą smurtą, t. y., kad G. J. su ranka sudavė jai į galvos sritį du smūgius, atėmė telefoną, kai ji skambino Bendrajam pagalbos centrui, taip pat šios nukentėjusios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad, kilus konfliktui, G. J. du kartus ranka trenkė jai į galvą, ji patyrė fizinį skausmą. Nors nukentėjusioji papildomoje apklausoje 2020-07-14 parodė, kad G. J. jai sudavė į veido sritį tik vieną kartą, o paskui ją pastūmė į petį ir ji, praradusi pusiausvyrą, atsisėdo ant lovos, tačiau teismas mano, kad pirminiai jos parodymai buvo tikslesni ir nuoširdesni, o vėliau ji pakeitė parodymus dėl smūgių skaičiaus galimai norėdama padėti G. J.. Tačiau netgi tuo atveju, jeigu būtų buvęs vienas smūgis, nuo kurio atsirado fizinis skausmas, asmens atsakomybė pagal inkriminuotą straipsnį nesikeistų, nes smūgių skaičius veiksmų kvalifikavimui pagal šį straipsnį lemiamos įtakos neturi. Nukentėjusioji nenurodė, kad ji nepatyrė jokių G. J. smūgių, nuo savo parodymų neatsisakė.

Liudytoja S. I. (P.) teisme patvirtino, kad jai su kolega D. V. nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji Z. G. buvo išsigandusi, matėsi, kad bijo savo vyro, kad vėl ją muš, vyras buvo neblaivus ir agresyvus, net jų (policijos pareigūnų) akivaizdoje trenkė vieną smūgį nukentėjusiajai, po ko kolega D. V. nedelsiant sulaikė G. J. panaudodamas kovinių imtynių veiksmus, uždėjo jam antrankius. Įtariamajam G. J. alkotesteriu įvykio dieną buvo nustatytas vidutinis girtumas (2,13 promilės). Šios aplinkybės užfiksuotos ir liudytojos 2020-06-16 surašytame tarnybiniame pranešime. Vaizdo įrašuose iš policijos pareigūnų Body kamerų matyti, kaip nukentėjusioji bendravo su policijos pareigūnais, pasakojo jiems, kad vyras jai trenkė, ji jautė skausmą. Nustatytos aplinkybės apie pasitvirtinusį smurtą artimoje aplinkoje buvo užfiksuotos liudytojos S. I. (P.) 2020-06-16 surašytame pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurį taip pat pasirašė nukentėjusioji Z. G.. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis G. J. neneigia, jog naudojo fizinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, kuriuos įvardino kaip pastūmimą, o ne smūgių sudavimą, tačiau nukentėjusioji Z. G. patvirtino, kad tai buvo smūgiai, ji jautė fizinį skausmą, jai skaudėjo, dėl to kvietė policiją. Liudytoja S. I. (P.) taip pat patvirtino, kad jų (pareigūnų) akivaizdoje G. J. trenkė Z. G. į galvos sritį, o ne pastūmė nukentėjusiąją. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios Z. G., liudytojos S. I. (P.) parodymais, kurie iš esmės sutampa, vieni kitus papildo ir neprieštarauja surinktai bylos medžiagai, todėl daro išvadą, kad kaltinamojo G. J. kaltė yra visiškai įrodyta, jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, kadangi jis smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sukėlė jam fizinį skausmą (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys).

Kaltinamojo G. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimas, baudžiamojo poveikio ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę G. J., teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir kilusias pasekmes (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nukentėjusiai smūgiuota į žmogui pavojingą vietą - galvą, sukeltas fizinis skausmas, smurtauta prieš neįgalią moterį, tačiau nusikalstama veika reikšmingų padarinių ar žalos nesukėlė, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusia, toliau kartu gyvena, nukentėjusioji pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už važiavimą viešuoju transportu be bilieto), taip pat į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių aplinkybių, todėl teismas skiria kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydį nustato neviršijantį tokios bausmės vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis).

G. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-06-16 01.10 val. iki 2020-06-16 14.54 val. (b. l. 53, 72), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas (1 diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais iš Body vaizdo kamerų, esanti prie bylos viršelio, paliktina saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad iš G. J. valstybės naudai priteistinos 72,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato Pauliaus Vinklerio suteiktą teisinę pagalbą (b. l. 144-146).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Šioje byloje kaltinamajam G. J. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes jis nemoka lietuvių kalbos. Nustatyta, kad G. J. nedirba, yra (duomenys neskelbtini), duomenų apie jam priklausantį turtą nėra, jis nėra sumokėjęs anksčiau paskirtų administracinių baudų (b. l. 30, 40, 41-49). Todėl, įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į turimą informaciją apie G. J. materialinę padėtį, teismas mano, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti G. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 16 d. 01.10 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 14.54 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 72,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. J. netenkinti.

Išaiškinti G. J., kad pagal BK 48 straipsnio 8 dalį jis privalo vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas