Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucijos) viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo M. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas M. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad jis 2020 m. rugsėjo 1 d. 7.57 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidus ir atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (į priekinę dalį), ir jį apgadino, bei nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinį skundą šioje byloje pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas. Skundas teikiamas dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, teisenos nutraukimo M. G.. Procesinis sprendimas dėl M. G. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį apeliacine tvarka neapskųstas, todėl aukštesnysis teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą apeliacinio skundo ribose.

6. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog M. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl M. G. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nebuvimo.

7. ANK 426 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

8. Vadovaudamiesi KET 9 punkto nuostatomis, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Vadovaujantis KET 219.1 punktu, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

9. Sprendžiant klausimą, ar M. G. kilo ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga nepasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, įvykdyti KET 222 punkte nustatytą pareigą pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, svarbus yra M. G. tyčios turinys, t. y. ar jis suvokė, kad yra susijęs su tokiu įvykiu, kurio metu apgadinta kita transporto priemonė. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas, kaip jau anksčiau minėta, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-303/2018, 2AT-55-648/2020).

10. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog M. G. vairuojama transporto priemonė, važiuodama atbuline eiga, kliudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, kuria naudojasi J. M., „(duomenys neskelbtini)“. M. G. neneigia, kad parkuodamas automobilį galėjo prisiliesti prie kito automobilio, tačiau tikino to nepajutęs. Išlipęs iš automobilio jis matė, kad veikia automobilio „(duomenys neskelbtini)“ signalizacija, tačiau jokių matomų pažeidimų ant šio automobilio nepastebėjo, todėl šio įvykio nesureikšmino ir palikęs savo automobilį nuėjo pas draugą į namus. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės R. B. Institucijai pateikto eismo įvykio aprašymo matyti, kad ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu besinaudojantis J. M. nepastebėjo išorinių automobilio apgadinimo požymių. Kaip nurodyta minėtame eismo įvykio aprašyme, J. M., įsėdęs į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį užvedęs, pastebėjo, kad automobilio kompiuteris rodo autopiloto ir saugumo funkcijų gedimus, tačiau jis nematė automobilio išorinių apgadinimo požymių, ir tik po kiek laiko ėmęsis domėtis automobilio autopiloto ir saugumo funkcijų gedimų šalinimu, automobilio autorizuoto serviso informuotas, kad galima tokių gedimų priežastis yra automobilio sutrenkimas, peržiūrėjęs automobilyje sumontuotų vaizdo kamerų įrašus, pamatė, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. į stovintį automobilį buvo atsitrenkta. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra nežymūs, atidžiai žiūrint vos matomi. Kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilio kėbulas apgadintas nežymiai, patvirtina ir minėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Institucijai pateiktas eismo įvykio aprašymas bei žalos dydį patvirtinančių dokumentų turinys. Nors dėl šio eismo įvykio nukentėjusiajam padaryta viršija 800 eurų, tačiau pastebėtina, kad šios žalos dydį sudaro dėl buvusio kontakto kilusių kompiuterinių gedimų šalinimas, o ne kėbulo pažeidimų taisymas. Tad akivaizdu, kad automobilio autopiloto ir saugumo funkcijų gedimai M. G. įvykio metu negalėjo būti nei matomi, nei žinomi. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. G. galėjo nesuprasti, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, ir jam kilo pareiga elgtis pagal KET 222 punkto reikalavimus.

11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog M. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju iš bylos aplinkybių galima daryti tik tokią prielaidą, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Todėl administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados M. G. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos buvus tyčią, todėl pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį jam nutraukė.

12. Kaip nepagrįstas atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo aptariamą administracinio nusižengimo bylą, kadangi ją nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ANK 630 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kuomet į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą gauta nebuvo, Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl pagrįstai sprendė M. G. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Be to, pažymėtina, kad ANK numato, kad apylinkės teisme administracinių nusižengimų bylos gali būti nagrinėjamos tiek žodinio, tiek rašytinio proceso tvarka, nei vienai iš jų nesuteikiant prioriteto prieš kitą. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad vien tik aplinkybė, jog byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad ji buvo išnagrinėta neišsamiai ar netinkamai.

13. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucijos viršininko apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.