Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus apėmimo būdu esant idealiajai sutapčiai, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, M. R. paskirtas laisvės atėmimą 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. R. paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie paskirtos bausmės pridedant visą nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – baudą, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 6 MGL (225,90 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su M. R. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir baigtumo stadiją (padaryti du nesunkūs baigti nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą (padaryti tyčiniai nusikaltimai). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas 17 kartų, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, šias nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei neatlikus bausmės. Iš bylos duomenų taip pat matyti ir tai, kad M. R. yra nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą. Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog M. R. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau ankščiau ir nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinės ir įvykdytos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nurodė, kad nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

10. Nagrinėjamoje byloje M. R. nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą. Nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias ir kitas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais reikalavimais, paskyrė nuteistajam M. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. lygias BK straipsniuose numatytų bausmių sankcijų vidurkiams. Šis teismas pažymėjo, kad tik tokios rūšies ir trukmės bausmės pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, subendrinęs šias bausmes apėmimo būdu, M. R. paskyrė galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 metams, bei vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 1/3 sumažinęs paskirtą bausmę, galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą subendrintą bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlika bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 8 mėnesiams ir 6 MGL (225,90 Eur) dydžio baudą.

11. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad M. R. paskirtos tinkamos rūšies bei dydžio bausmės. Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra griežta, ją keisti ar švelninti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo apelianto nusikalstamo elgesio vertinimą, jį charakterizuojančius duomenis, aukštesnysis teismas sutinka, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo. Nusikalstamų veikų trukmė, pavojingumas, apelianto neigiamos socialinės nuostatos, atsižvelgiant į jo sistemingai ir toliau daromas nusikalstamas veikas, nesuponuoja išvados, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai: sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, t. y., nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

12. Paminėti duomenys rodo, kad ankstesni baudžiamieji procesai M. R. teigiamos įtakos neturėjo, jo kryptingas ir gerai apgalvotas nusikalstamas elgesys iš esmės darant analogiškas nusikalstamas veikas patvirtina, jog apeliantas linkęs pažeisti įstatymą ir jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis. Pažymėtina, kad sveikatos problemos nesutrukdė apeliantui nusikalsti, kas nepaneigia išvadų dėl susiformavusios neigiamos asmenybės bei rodo, kad nėra pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant tokioms aplinkybėms, taikyti švelnesnę bausmę apeliantui nėra jokio pagrindo. Todėl, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam M. R. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvi švelnesnė bausmė, šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad M. R. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam jau buvo taikoma pati griežčiausia bausmė – realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti M. R. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, turinčių reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismo sprendime nurodytas aplinkybes, apibūdinančias M. R. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir susiformavusias nuotatas, jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bausmės paskyrimą, nuostatas, bei nepažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, todėl tenkinti M. R. skundo, aukštesnysis teismas neturi tam teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.